Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:48 | Stoltenbergas apie žlungančią Putino strategiją: „Jis klydo“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įvardijo vieną svarbią Rusijos prezidento Vladimiro Putino klaidą planuojant strategiją karui Ukrainoje, skelbia „Ukrinform“.
Pasak J. Stoltenbergo, V. Putinas manė, kad jam pavyks suskaldyti NATO vienybę ir tikėjosi, kad partneriai neturės ryžto palaikyti Ukrainos tiek, kiek reikės.
Apie tai kalbėdamas jis pažymėjo, kad kovoje Ukraina pati priims visus strateginius sprendimus, o ne NATO šalys.
„Visus operatyvinius sprendimus priims patys ukrainiečiai. Mes tik palaikome Ukrainą jos teritorijų išlaisvinimo procese. Kaip tai įvyks – vienas didelis puolimas ar keli atskiri puolimai – spręs ne NATO šalys, o patys ukrainiečiai. Mes savo ruožtu suteiksime reikiamą paramą tol, kol ji bus reikalinga. Beje, tai buvo antroji prezidento Putino strateginė klaida. Jis planavo skaldyti NATO vienybę ir manė, kad mes neturėsime ryžto palaikyti Ukrainos tiek, kiek reikės. Jis klydo“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
Atsakydamas į klausimą, ar NATO ir toliau rems Ukrainą, jei būsimas puolimas nebus toks sėkmingas, kaip tikėtasi, NATO generalinis sekretorius atsakė vienareikšmiškai teigiamai.
„Taip, būtinai. Mes ir toliau remsime Ukrainą. Daug kartų mums tai buvo visiškai aišku. Turime paramos Ukrainai koordinavimo grupę, kuri renkasi „Rammstein“ formatu. Ši parama bus tęsiama tol, kol bus reikalinga. Kai NATO šalys liepos mėnesį susirinks į viršūnių susitikimą Vilniuje, tikiuosi, kad jos visos patvirtins, kad ir toliau rems Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas.
23:42 | Maskvos teismas nurodė suimti žinomus prodiuserį ir režisierių už karo Ukrainoje kritiką
Maskvos teismas trečiadienį paskelbė suėmęs už akių garsų kino prodiuserį Aleksandrą Rodnianskį ir ir teatro režisierių Ivaną Vyrypajevą už neva melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą.
Praėjusio mėnesio pabaigoje įvyko pirmieji teismo posėdžiai, kurių metu buvo nagrinėjamos A. Rodnianskio ir I. Vyrypajevo bylos, tačiau apie tai teismas pranešė tik trečiadienį.
Pasak teismo spaudos tarnybos, šiuo metu jie gyvena užsienyje. Rusijos vidaus reikalų ministerija I. Vyrypajevą taip pat įtraukė į federalinių ieškomų asmenų sąrašą.
Ukrainoje gimęs A. Rodnianskis yra vienas iš įtakingiausių pastarųjų dešimtmečių Rusijos kino veikėjų. Jis pasitraukė iš Rusijos po to, kai praėjusių metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ir ne kartą atvirai pasisakė apie karą.
2022 metų spalį Rusijos teisingumo ministerija įtraukė jį į „užsienio agentų“ sąrašą.
Platformoje „Telegram“ trečiadienį A. Rodnianskis parašė: „Aš ir vienas geriausių rusų dramaturgų bei režisierių buvome suimti už akių už tai, kad pasakėme tiesą apie karą. Mes ją išsakėme savais žodžiais. Ne melagingais biurokratiniais konstruktais. Karą vadinome karu. Karo nusikaltimus – karo nusikaltimais. Rusijos agresiją – Rusijos agresija. Jokios specialiosios karinės operacijos, jokio „NATO puolimo“, jokio „rusų gelbėjimo“.
23:31 | Oro pavojaus signalas Kyjive
Ukrainos žiniasklaida praneša, kad Kyjive veikia oro pavojaus sirenos. Skelbiama, oro pavojus veikia ir centrinėje bei pietryčių Ukrainoje.
23:22 | Pareigūnas: kitą mėnesį Maskvoje ir Kyjive lankysis Afrikos lyderių delegacija
Kitą mėnesį Maskvoje ir Kyjive lankysis Afrikos lyderių delegacija, mėginsianti užtikrinti taiką Ukrainoje, trečiadienį pranešė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) vyriausybės aukšto rango pareigūnas.
PAR prezidentas Cyrilas Ramaphosa antradienį paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis sutiko priimti Afrikos valstybių vadovus Maskvoje ir Kyjive.
Iniciatyvoje, kurią teigiamai įvertino Jungtinės Tautos, dalyvaus Zambijos, Senegalo, Kongo Respublikos, Ugandos, Egipto ir PAR vadovai.
„Datos dar turi būti patikslintos“, – įstatymų leidėjams teigė PAR užsienio reikalų ministerijos generalinis direktorius Zane Dangoras.
„Bet birželio pradžioje šešių valstybių vadovai keliaus iš vienos sostinės į kitą, kad palengvintų taikos derybas arba bent jau siektų paliaubų“, – pridūrė jis.
„Taip pat bendradarbiavome su kitais subjektais, įskaitant JAV. Šiai iniciatyvai iš esmės pritariama“, – sakė Z. Dangoras.
23:13 | Per Lietuvą galėjo keliauti įranga Rusijos karo laivams
Jau vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą per Lietuvą galėjo būti gabenama Rusijos karo laivams reikalinga įranga už kelis šimtus tūkstančių eurų, skelbia tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“.
„Sienos“ partnerių iš nepriklausomo Rusijos leidinio „The Insider“ duomenimis, Lietuvos vardas minimas vienoje įtartinoje siuntoje, pernai liepą per Lietuvą keliavusių dalių dyzeliniams varikliams vertė siekė 443 tūkst. eurų.
Teigiama, kad krovinio gavėjas – Rusijos įmonė „Kolomenskij Zavod“, kuri priklauso Rusijos oligarchams Iskanderui Machmudovui ir Andrejui Bokarevui. Bendrovė Rusijos kariniam jūrų laivynui tiekia dyzelinius variklius.
Pranešama, kad variklius ir jų dalis „Kolomenskij Zavod“ tiekė bendrovės iš Vokietijos, Austrijos, Lenkijos ir Lietuvos, tačiau pastaroji buvo tik tarpinė stotelė 19 tonų kroviniui, kurio gamintoja nurodoma Šveicarijos bendrovė „RCM Estech“.
Krovinys pernai liepą keliavo per muitinės sandėlius, valdomus Daivos Kudarauskienės individualios įmonės. Viešai skelbiamais duomenimis, ši bendrovė valdo muitinės sandėlius Vilniuje, Kirtimų gatvėje. Pati D. Kudarauskienė tikino nieko nežinanti apie tokį krovinį.
„The Insider“ duomenimis, su Rusijos kariuomene susijusiems pirkėjams įtartinas prekes tiekė iš viso 25 Europos įmonės.
23:04 | Zelenskis pareiškė užuojautą dėl Chersono srityje žuvusio berniuko: „Jam liepą būtų sukakę šešeri“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime išreiškė užuojautą dėl Chersono srityje žuvusio 5-mečio berniuko.
Pasak V. Zelenskio, sprogimas įvyko prie parduotuvės, kur tuo metu buvo berniukas su kitais žmonėmis.
„Šiandien Chersono srityje Rusijos apšaudymas nusinešė dar vieno vaiko – berniuko – gyvybę. Jo vardas buvo Vsevolodas. Liepą jam būtų sukakę šešeri... Užuojauta šeimai ir draugams. Tai buvo dar vienas teroristų artilerijos smūgis. Žmonės buvo tiesiog prie įprastos parduotuvės.
Dar vienas Sumų srities, Černihivo srities, Dnipropetrovsko srities, Zaporižios srities, Donbaso apšaudymas – visa tai vėl ir vėl įrodo, kad, norint daryti spaudimą Rusijai, reikia dar didesnio pasaulio konsolidavimo, dar daugiau galių mūsų kariams sunaikinti visas teroristų pozicijas, dar daugiau paramos mūsų žmonėms siekiant išgelbėti gyvybes ir atkurti saugumą mūsų miestuose ir kaimuose.
Dėkojame visiems, kurie padeda mums apsaugoti savo žmones, mūsų Ukrainą ir gyvenimą apskritai“, – sakė V. Zelenskis.
22:40 | JAV: Ukrainoje esanti oro gynybos sistema „Patriot“ apgadinta, bet toliau veikia
JAV gynybos pareigūnas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainai atsiųsta aukštųjų technologijų priešlėktuvinė sistema „Patriot“ apgadinta, bet vis dar veikia.
„Patriot“ sistema tebeveikia“, o žala, kurią padarė šalia jos nusileidęs nepatikslintas sviedinys, vis dar vertinama, naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas.
Kyjivas pirmąsias amerikiečių gamybos raketų „žemė–oras“ sistemos „Patriot“ siuntas gavo balandį.
Transliuotojas CNN remdamasis vienu JAV pareigūnu pranešė, kad sistema tikriausiai buvo apgadinta per Rusijos anksti antradienį surengtą raketų ataką.
22:16 | Oro pavojus Odesoje
Ukrainos žiniasklaida praneša apie oro pavojaus signalą Odesoje. Skelbiama, kad buvo girdimas sprogimas, tačiau šios informacijos oficialios institucijos dar nepatvirtino. Tuo tarpu valdžia vietos gyventojų prašo netalpinti vaizdo įrašų ir kitos informacijos apie oro gynybos sistemų darbą.
Propagandinė Rusijos žiniasklaida „Telegram“ kanaluose dalijasi vaizdais iš sprogimo vietos ir praneša, kad jo vietoje kilo gaisras.
21:58 | Palangos meras: šią vasarą į Palangą ilsėtis atvyks vaikai iš Bučos
Šią vasarą į Palangą ilsėtis atvyks vaikai iš Ukrainos miesto Bučos, sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
„Šią vasarą Palangos savivaldybės iniciatyva mūsų kurorte ilsėsis Bučos vaikai. Mes visai neseniai lankėmės Bučoje ir sutarėm su meru, kad galėtų Palanga priimti penkias pamainas po septynias dienas“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo meras.
Anot jo, planuojama, kad į kurortą iš viso atvyks apie 100 ukrainiečių vaikų ir juos lydinčių asmenų.
„Mes pilnai apmokėtumėme už jų apgyvendinimą, pilnai išlaikytumėme juos, pasirūpintumėme maitinimu, suorganizuotumėme pramogas“, – kalbėjo jis.
Pasak mero, į Palangą atvyktų tie vaikai, kurie Ukrainoje neteko tėvų.
21:39 | Okupantų nuostoliai auga: ukrainiečiai atakavo rusų vadavietę, karinės technikos zonas
Per paskutinę parą Rusijos pajėgos patyrė nuostolius. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad kariams pavyko atakuoti du šaudmenų, tiek pat degalų ir tepalų sandėlius bei vieną vadavietę.
Ukrainos gynybos pajėgų aviacija surengė 14 smūgių į priešo karinės technikos ir darbo jėgos koncentracijos zonas, iš kurių penki smūgiai paleisti į priešlėktuvinių raketų sistemas.
„Raketos ir artilerijos daliniai pataikė į šešias darbo jėgos koncentracijos zonas, vieną artilerijos padalinį šaudymo pozicijoje, dvi oro gynybos sistemas ir dar du svarbius priešo taikinius“, – pažymėjo generalinis štabas.
Skelbiama, kad kariai taip pat likvidavo du „Orlan-10“ tipo priešo šnipų bepiločius orlaivius.
21:11 | Pranešama apie sprogimus Luhanske
Nepatvirtintais duomenimis, laikinai okupuotame Luhanske nugriaudėjo sprogimai. Apie tai praneša vietiniai „Telegram“ kanalai.
21:00 | Kuleba Kinijos specialiajam pasiuntiniui pabrėžė Ukrainos teritorinio vientisumo svarbą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba per susitikimą su Kinijos specialiuoju pasiuntiniu Li Hui pabrėžė savo šalies teritorinio vientisumo svarbą, trečiadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.
Ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad D. Kuleba išsamiai išdėstė Ukrainos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu grindžiamus taikos kūrimo principus.
Li Hui antradienį atvyko į Kyjivą, kur dalyvavo dvi dienas trukusiose derybose su valdžios atstovais, o ši jo viešnagė Europoje yra Pekino plano, kuriuo siekiama sureguliuoti karinį konfliktą Ukrainoje, dalis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas siekia, kad Pekinas būtų neutralus tarpininkas šiame konflikte, ir kovo mėnesį lankėsi Maskvoje.
Tačiau jis nesilankė Kyjive ir buvo kritikuojamas už tai, kad nepasmerkė Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą.
Susitikimo su Li Hui metu Ukrainos ministras pabrėžė, kad Kyjivas nesutinka su jokiais pasiūlymais, kurie apimtų jos teritorijų praradimą ar konflikto įšaldymą.
Jis pagyrė Kinijos kaip tarpininkės vaidmenį, įskaitant Juodosios jūros iniciatyvą, kuri leido atnaujinti grūdų eksportą per Juodąją jūrą, ir branduolinės saugos užtikrinimą.
Kinija ir Ukraina susitarė stiprinti dialogą svarbiais klausimais.
20:46 | Premjerė: finansų institucijos turi greičiau blokuoti lėšas, kuriomis remiamas karas
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad siekiant finansų sistemos saugumo naujoji geopolitinė aplinka reikalauja greitesnių nei bet kada anksčiau bankų ir kitų finansų institucijų veiksmų, o verslas ir privatus sektorius turi labiau dalintis informacija.
„Institucijos turi reaguoti realiu laiku ir greičiau blokuoti lėšas, kuriomis remiamas Rusijos karas prieš Ukrainą“, – Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos banko konferencijoje „On the Front Line of the New Reality“ trečiadienį sakė premjerė.
Ji pabrėžė, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystės svarba didėja įgyvendinant sankcijas ir užkertant kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.
19:21 | Kyjivas dėkoja JT ir Turkijai už susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto pratęsimą
Kyjivas trečiadienį padėkojo Jungtinėms Tautoms ir Ankarai po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė dviem mėnesiais pratęsiantis susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto per Juodąją jūrą.
Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad „Juodosios jūros grūdų iniciatyva buvo atblokuota ir galioja“ iki liepos 18 dienos, ir pridūrė, kad Kyjivas yra „dėkingas mūsų partneriams“ už jų pastangas „stiprinti aprūpinimą maistu“.
19:08 | Nausėda viršūnių susitikime Islandijoje ragino spręsti Ukrainos atstatymo klausimą
Europos Tarybos viršūnių susitikime Islandijoje dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragino spręsti Ukrainos atstatymo klausimą ir kurti teisinę bazę nubausti agresorių Rusiją už karo nusikaltimus.
„Ukrainos atstatymas negali būti atidėtas iki karo pabaigos. Šalies atstatymas ir atkūrimas yra esminis veiksnys siekiant greitesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą“, – Prezidentūros pranešime cituojamas šalies vadovas.
„Turime žvelgti į tai kaip į vientisą procesą. Derybų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje pradžia dar šiais metais būtų stiprus impulsas šiam procesui“, – teigė jis.
Antradienio vakarą Lietuvos vadovas kalbėjo diskusijoje „Vieningai už Ukrainą“.
18:50 | Okupantai Chersono srityje pražudė vaiką: tėvas ant rankų sužalotą nešė iki pat ligoninės
Okupantų žiaurumai Ukrainoje nesiliauja. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas praneša, kad Chersono srityje okupantų apšaudymo metu žuvo vaikas.
Pasak A. Jermako, Zelenivkoje sužeistą vaiką tėvas ant rankų nešė iki pat ligoninės.
Skelbiama, kad apšaudymo metu sužeisti dar du žmonės.
„Rusai Chersono srityje nužudė vaiką. Tai atsitiko apšaudymo metu Zelenivkoje. Tėvas ją ant rankų nunešė į ligoninę.
Dar du žmonės taip pat buvo sužeisti. Jie visi buvo šalia parduotuvės. Rusijos teroristai ir toliau ciniškai žudo civilius“, – „Telegram“ rašė A. Jermakas.
18:27 | NATO įsitikinę: jei Putinas laimės, tai gali tapti tragedija ne tik Ukrainai
Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas laimės karą, tai gali tapti ne tik Ukrainos tragedija, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Jei prezidentas Putinas laimės, tai gali būti tragedija Ukrainai. Bet tai gali būti ir mūsų visų tragedija, nes tada visi autoritariniai lyderiai, tarp jų ir Putinas, pamatys, kad savo tikslams pasiekti galima panaudoti jėgą ir pažeisti tarptautinę teisę.
Nepamirškime, kad tai – agresyvus karas, kurį sąmoningai pradėjo pats Putinas. Rusijos niekas nepuolė. Ukraina nekėlė jokios grėsmės Rusijai. Tačiau prezidentas Putinas galvoja, kad jis turi teisę kontroliuoti kaimynines šalis. Ir Rusija už tai moka labai didelę kainą“, – sakė J. Stoltenbergas.
18:12 | Erdoganas: Rusija sutinka pratęsti susitarimą dėl ukrainietiškų grūdų eksporto
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė, kad Rusija sutiko pratęsti susitarimą, leidžiantį Ukrainai eksportuoti grūdus iš svarbiausių uostų per Juodąją jūrą ir padedantį sušvelninti pasaulinę maisto krizę, kurią dar labiau paaštrino daugiau nei prieš metus Rusijos pradėtas karas.
Susitarimas, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, turėjo baigti galioti gegužės 18 dieną.
R. T. Erdoganas trečiadienį sakė, kad susitarimas bus pratęstas dviem mėnesiams.
„Mūsų šalies pastangomis, su mūsų draugų iš Rusijos parama, su mūsų draugų iš Ukrainos indėliu buvo nuspręsta pratęsti Juodosios jūros grūdų sandorį dar dviem mėnesiams“, – paskelbė R. T. Erdoganas.
Rusija sutiko neblokuoti laivų išplaukimo iš dviejų Ukrainos uostų, sakė R. T. Erdoganas ir išreiškė viltį, kad susitarimas bus naudingas visoms šalims.
17:37 | CNN: netoli Bakhmuto žuvo JAV armijos veteranas
Buvęs JAV armijos karys Nicholas Maymeris šią savaitę žuvo per Rusijos artilerijos apšaudymą Bachmuto mieste, skelbia „Ukrinform“, cituodami CNN.
Pasak į pensiją išėjusio pulkininko leitenanto Perry Blackburno, N. Maymeris buvo pastate Bachmute, kuris sugriuvo dėl apšaudymo.
„Jie užėmė pastatą, kuriame buvo, pradėjo šaudyti artilerija, pastatas pradėjo griūti. Tuomet daugumai ten buvusių amerikiečių ir ukrainiečių pavyko pabėgti. Deja, Nickui nepavyko“, – CNN sakė P. Blachburnas.
17:13 | Vengrija stabdo naujų ES lėšų skyrimą Ukrainos ginklams
Vengrija blokuoja dar 500 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų Ukrainai skirtų ginklų išlaidoms padengti, pranešė Budapeštas ir Europos diplomatai.
Nuo pernai vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, ES šalys Ukrainai apginkluoti skyrė apie 5,6 mlrd. eurų bendrų lėšų.
Neseniai bloko valstybės narės pritarė pasiūlymui per ateinančius 12 mėnesių Ukrainai pristatyti milijoną artilerijos sviedinių už du milijardus eurų.
Tai reiškia, kad didžioji dalis iš beveik aštuonių milijardų eurų, šiuo metu skirtų bendrai Europos taikos priemonei (European Peace Facility, ETP), jau atiteko Ukrainai.
Budapeštas, kuris su Rusija palaiko glaudžiausius ryšius visoje ES, teigia, kad nepritaria naujam lėšų išmokėjimui, nes lėšos buvo skirtos remti ne tik Ukrainai, bet ir partneriams visame pasaulyje.
„Vengrijos vyriausybė nesutinka, kad Europos Sąjunga, turėdama kitų priemonių, turėtų naudoti Europos taikos priemonę tik Ukrainai“, – antradienį naujienų agentūrai AFP sakė Vengrijos vyriausybė.
„Vengrijos vyriausybei labai svarbu, kad šie klausimai būtų išsiaiškinti, todėl ji nepritarė dar vienos Europos taikos priemonės dalies išmokėjimui“, – pridūrė ji.
Keli Europos diplomatai trečiadienį patvirtino, kad Vengrija blokuoja naują lėšų dalį, skirtą ES šalims kompensuoti išlaidas už Ukrainai siunčiamus ginklus.
Jų teigimu, diplomatai vis dar siekia susitarti prieš pirmadienį Briuselyje vyksiantį ES užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Debatai dėl finansavimo vyksta Ukrainai prašant ginkluotės savo pajėgoms, besirengiančioms kontrpuolimui.
Pernai ES valstybės narės susitarė, kad iš esmės gali padidinti ETP viršutinę ribą dar 3,5 mlrd. eurų.
16:50 | Rusija suintensyvino apšaudymus trijose srityse: taikosi į vaikų darželius, mokyklas, ligonines
Rusijos pajėgos per pastarąjį mėnesį suintensyvino apšaudymus Charkivo, Černihivo ir Sumų srityse, pranešė Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maljar, cituoja „Kyiv Independent“.
Pasak viceministrės, Rusijos pajėgos gegužės 8-16 dienomis iš viso surengė 162 atakas šiose trijose srityse.
Sumų sritis buvo apšaudyta 110 kartų, Černihivo sritis – 29, Charkivo sritis – 23 kartus.
Okupantai taikosi į vaikų darželius, ligonines, mokyklas ir įvairias kitas civilines vietas, todėl beveik kasdien yra sužeidžiami arba žūsta žmonės.
Visos trys sritys yra prie Ukrainos sienos su Rusija. Didindama atakas pasienyje, Rusija bando „neleisti (Ukrainos kariuomenei) dalyvauti kitomis kryptimis“, – aiškino H. Maljar.
16:33 | Susitarimas dėl ukrainietiškų grūdų eksporto bus pratęstas, sako turkų pareigūnai
Pasak Turkijos pareigūnų, susitarimas, leidžiantis Ukrainai eksportuoti grūdus iš svarbiausių uostų per Juodąją jūrą, bus pratęstas, Rusijai sutinkant kol kas likti pakte.
Juos trečiadienį cituoja agentūra „Bloomberg“.
Susitarimas, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, turi baigti galioti gegužės 18 dieną.
Ukraina ir Rusija yra pagrindinės kviečių, miežių, saulėgrąžų aliejaus ir kitų maisto produktų, nuo kurių priklauso besivystančios šalys, tiekėjos pasaulyje. 2022 metų liepą Maskva ir Kyjivas pasirašė susitarimą su JT ir Turkija, kuriame išdėstytas procesas, pagal kurį po Rusijos invazijos į kaimyninę šalį atnaujinamas krovinių gabenimas iš trijų Ukrainos Juodosios jūros uostų.
Nuo to laiko jis buvo atnaujintas du kartus, vėliausią kartą – kovą. JT duomenimis, pagal susitarimą, kuriuo nustatytas saugus laivybos koridorius iš Ukrainos uostų į Turkiją, iš šalies išvežta daugiau kaip 30 mln. tonų grūdų ir maisto produktų.
Rusija ne kartą skundėsi, kad atskiras susitarimas su JT dėl kliūčių jos trąšų gabenimui pašalinimo, kuris buvo įtrauktas į liepos mėnesio paketą, nedavė rezultatų.
16:15 | JK ministras: bet koks sprendimas dėl naikintuvų F-16 Ukrainai priklauso nuo Baltųjų rūmų
Bet koks sprendimas siųsti naikintuvus F-16 į Ukrainą priklausys nuo Baltųjų rūmų, sakė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as, trečiadienį Berlyne susitikęs su savo kolega iš Vokietijos Borisu Pistorius.
Nepaisant naikintuvų koalicijos, apie kurią šią savaitę paskelbė Britanija ir Nyderlandai, „nuo Baltųjų rūmų... priklauso, ar F-16 naikintuvai gali būti pristatyti“, pridūrė B. Pistorius.
„Ministras pirmininkas ir premjeras Rutte sutarė, jog sieks suburti tarptautinę koaliciją, kad Ukrainai būtų suteikta kovinių aviacijos pajėgumų, remiant viską – nuo apmokymo iki lėktuvų F-16 parūpinimo“, – sakoma antradienį paskelbtame britų premjero biuro atstovo pareiškime.
15:43 | Lysohoras: okupantai evakuoja šeimas
Dėl dažnų sprogimų okupantų kontroliuojamoje teritorijoje Luhansko srityje rusai ėmėsi priemonių padidinti kelių užtvarų ir reido patrulių skaičių. Patys okupantai palieka teritoriją ir išsiveža savo šeimas į Rusiją, pasakoja Luhansko srities karinės administracijos vadas Artiomas Lysohoras, rašo „Focus“.
Jo teigimu, rusai Ukrainos kontrpuolimo išvakarėse pajuto baimę, todėl pradėjo evakuoti šeimas į Rusiją. Kaip sakė A. Lysohoras, rusų kolaborantai vis labiau bijo Ukrainos atpildo už išdavystę ir bando bėgti į agresoriaus pusę.
Be to, rusai ir toliau riboja gyventojų prieigą prie pagrindinių interneto išteklių okupuotoje teritorijoje.
„Mobiliojo interneto išjungimo praktika vadinamojoje Luhansko „liaudies respublikoje“ yra reguliari. Okupantai kontroliuoja laidinio interneto srautą“, – teigė Luhansko karinės administracijos vadas.
Pažymima, kad okupantai dėl karių trūkumo nusprendė vyrų šaukimo amžiaus kartelę pakelti iki 60 metų. Negana to, dėl šios situacijos jau pradėta telkti 2005 metais gimusius, ką tik mokyklą baigusius jaunuolius.
15:12 | Rybakovas: ginklų nėra
Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai Baltarusijos teritorijoje dar nebuvo dislokuoti, tai buvo tik pareiškimas, jokių praktinių veiksmų šiuo klausimu nebuvo imtasi, pareiškė nuolatinis Baltarusijos atstovas JT Valentinas Rybakovas, rašo „Obozrevatel“.
Jis taip pat pridūrė, kad jei panašus sprendimas ir būtų priimtas, tai būtų tik „Baltarusijos vyriausybės, o ne bet kurios kitos valstybės sprendimas“.
„Šis pranešimas apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos Respublikoje, visų pirma, tėra pareiškimas. Praktine prasme nieko šiuo klausimu nepadaryta“, – patikino V. Rybakovas.
Priminsime, kad kovo 25 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusijos Federacija Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Jis pažymėjo, kad šių metų liepos 1 dieną bus baigtos atitinkamos saugyklos statybos.
14:26 | Europos lyderiai sukūrė karo registrą Ukrainai
Europa ir JAV trečiadienį pasveikino naujai sukurtą vadinamąjį žalos registrą Ukrainai kaip pirmą žingsnį siekiant priversti Rusiją sumokėti už savo karą.
46 valstybių Europos Tarybos sukurta priemone bus registruojamos pretenzijos dėl žalos ar nuostolių, taip atveriant kelią mechanizmui, pagal kurį ateityje bus kompensuojama karo aukoms.
Tai buvo „pirmas, būtinas ir neatidėliotinas žingsnis“ užtikrinant „teisingumą, kurio centre yra karo aukos“, sakė ET vadovė Marija Pejčinovič Burič, atvykusi į antrąją aukščiausiojo lygio susitikimo Islandijoje dieną.
Ji teigė, kad iki ankstyvo trečiadienio registrą pasirašė 40 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Japoniją ir visas kitas Didžiojo septyneto (G-7) šalis.
13:58 | Egzistuoja mažiausiai trys Putino dubleriai – Ukrainos karinės žvalgybos vadas
13:15 | Ukraina: JAV atsiųsta oro gynybos sistema „Patriot“ toliau veikia
Ukraina trečiadienį patikino, kad JAV atsiųsta oro gynybos sistema „Patriot“ toliau veikia, nors Maskva pareiškė smogusi šiam galingam ginklui.
„Nesijaudinkite, „Patriot“ viskas gerai“, – naujienų agentūrai AFP sakė ukrainiečių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas.
Jis atsisakė nurodyti, ar ši sudėtinga sistema buvo apgadinta.
„Patriot“ veikia. Viskas gerai“, – pridūrė J. Ihnatas.
12:53 | Rusija įšaldė Suomijos ambasados ir konsulato banko sąskaitas – suomių ministras
Suomių užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto trečiadienį pranešė, kad Rusija balandžio pabaigoje įšaldė Suomijos ambasados Maskvoje ir konsulato Sankt Peterburge banko sąskaitas.
„Suomijos atstovybių Rusijoje sąskaitos įšaldytos ir šiuo metu jomis negalima naudotis“, – spaudos konferencijoje sakė P. Haavisto ir pridūrė, kad Helsinkis dėl to palaiko ryšį su Rusijos institucijomis.
12:47 | Ukrainoje sulaikyta moteris, perdavinėjusi rusams informaciją apie kariuomenės dislokacijos vietas
11:53 | Ukraina skelbia kare nukovusi 200 000 rusų karių
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos kariuomenė prarado daugiau nei 200 500 savo karių, skelbiama rytinėje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.
Ukrainos kariuomenė per praėjusią parą skelbia nukovusi 610 Rusijos karių. Be to, Ukrainos generalinio štabo teigimu, okupantai patiria didelių karinės technikos nuostolių. Okupantai negrįžtamai prarado šių rūšių ginklus:
3771 tanką, 7365 šarvuočius, 3166 artilerijos sistemas, 562 salvinės raketų ugnies sistemas, 318 oro gynybos sistemų, 308 lėktuvus, 294 sraigtasparnius, 2748 bepiločius orlaivius, 982 sparnuotąsias raketas, 18 laivų ir valčių, 6 067 automobilius ir kuro cisternas bei 417 specialiosios įrangos vienetų.
11:21 | Skubūs pokyčiai fronte: Rusija meta visas savo pajėgas į vieną tašką
10:43 | Kontratakos sėkmė: ukrainiečiai atsikovojo dalį Bachmuto
10:06 | „Wagner“ vadovas: Ukrainoje žuvo JAV savanoris kovotojas
Rusijos privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas antradienį pranešė, kad Ukrainos rytuose žuvo vienas savanoris iš Jungtinių Valstijų, kartu su Ukrainos kariais kovojęs prieš rusus.
Vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo karo temomis rašantys Rusijos tinklaraštininkai, Jevgenijus Prigožinas rodo pastato griuvėsiuose gulintį, jo teigimu, amerikiečio lavoną.
Įraše matyti, kaip „Wagner“ vadovas naktį eina su savo vyrais, girdimi sprogimai, tačiau neaišku, kur ir kada jis buvo nufilmuotas.
Stovėdamas prie žuvusio kovotojo, kuris, atrodo, buvo sužeistas į pilvą, J. Prigožinas pasakė: „Jis atėjo su mumis susitikti. Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis.“
J. Prigožinas parodė kamerai tai, kas turėjo būti žuvusiojo asmens dokumentai, viso vardo neatskleisdamas.
„Mes grąžinsime jį į Jungtines Valstijas. Įdėsime jį į karstą [su] Amerikos vėliava. Su pagarba, nes jis mirė ne... patale, o kare“, – sakė „Wagner“ bosas.
09:35 | Už 100 kilometrų nuo Maskvos į žemę rėžėsi ir sprogo bepilotis
08:56 | Ukraina skelbia Bachmute nukaunanti rusų karininkus
Rusų pulkininkų netektis prie Bachmuto yra vienas iš okupacinės kariuomenės nesėkmės rodiklių. Tai antradienį Ukrainos kanalo „Espreso“ eteryje paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatijus.
Kaip pažymėjo karininkas, Jevgenijus Prigožinas ir jo privati karinė kompanija „Wagner“ monopolizavo karo veiksmus Bachmute ir grasino užgrobti visą Donecko sritį. Tačiau didžiuliai nuostoliai samdinių gretose Bachmuto kryptimi privertė jį įtraukti įprastą Rusijos Federacijos kariuomenę – desantininkus ir motorizuotų šaulių dalinius.
„Visi jie nebuvo pasiruošę kovinėms operacijoms. Jaunesnieji karininkai nesusitvarko su vadovavimu, o vyresnieji karininkai turi vadovauti fronto linijose“, – aiškino Čerevatijus, rašo „Focus“.
Anot jo, Rusijos kariuomenės pulkininkai fronte dalyvavo valdant krizes. Ir tuo sumaniai pasinaudojo Ukrainos karinė žvalgyba ir artileristai, nukovę pulkininkus ir taip demoralizavę okupantų karius, pridūrė S. Čerevatijus.
Anot jo, rusų nuostolių Bachmute dinamika tęsiasi jau kelis mėnesius – per dieną žūdavo daugiau nei 100 žmonių.
Gegužės 14 d. Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas paskelbė, kad buvo nukautas Jevgenijus Brovka, kariuomenės korpuso vado pavaduotojas kariniam ir politiniam darbui Bakhmute. Kitas 4-osios motorizuotųjų šaulių brigados vadas Viačeslavas Makarovas žuvo netoli Ivanivkos kaimo.
08:11 | Europa imasi žingsnių priversti Rusiją sumokėti už karą Ukrainoje
Seniausia Europos valstybes vienijanti organizacija antradienį viršūnių susitikime Reikjavike įkūrė registrą, dėl būsimų kompensacijų fiksuosiantį padarytus Rusijos karo Ukrainoje nuostolius, ir išklausė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą atsiųsti vakarietiškų naikintuvų.
46 Europos Tarybos šalių lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, pabrėžė, kad Maskva bus laikoma atsakinga už žalą ir sugriovimą Ukrainoje, į kurią įsiveržė prieš metus ir tris mėnesius.
Hagoje įsikursiantis žalos registras sieks užfiksuoti materialią Rusijos per karą Ukrainai padarytą žalą.
07:38 | Rusija neigia, kad Kyjivas numušė jos hipergarsinių raketų
Maskva antradienį paneigė, kad Kyjivo oro gynyba numušė šešias jos hipergarsines raketas „Kinžal“.
„Rusija nepaleido tiek „Kinžal“, kiek [Ukraina] sako numušusi“, – Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „Ria Novosti“ sakė gynybos ministras Sergejus Šoigu.
Anksčiau antradienį Ukraina pranešė, kad per rusų surengtą naktinę raketų ir bepiločių orlaivių ataką numušė šešias pažangias Rusijos hipergarsines raketas. „Kinžal“ yra svarbus Rusijos ginklas, padedantis intensyvinti smūgius iš didelio atstumo.
07:00 | JK ir Nyderlandai žada naikintuvų Ukrainai
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir Nyderlandų premjeras Markas Rutte antradienį pažadėjo kurti tarptautinę koaliciją dėl Ukrainos rėmimo naikintuvais.
„Ministras pirmininkas ir premjeras Rutte sutarė, jog sieks suburti tarptautinę koaliciją, kad Ukrainai būtų suteikta kovinių aviacijos pajėgumų, remiant viską – nuo apmokymo iki lėktuvų F-16 parūpinimo“, – sakoma R. Sunako biuro atstovo pareiškime po Europos Tarybos viršūnių susitikimo Islandijoje.
Pirmadienį apsilankęs R. Sunako užmiesčio rezidencijoje Čekerse netoli Londono, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tikisi greitai pasiekti susitarimą dėl naikintuvų iš Vakarų partnerių jo šaliai.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Ukraina antradienį paskelbė, kad teisėsauga sulaikė šalies Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vsevolodą Kniazjevą tyrime dėl 2,7 mln. dolerių (beveik 2,5 mln. eurų) vertės kyšininkavimo.
► Ukraina antradienį pranešė, kad per naują rusų surengtą naktinę raketų ir bepiločių orlaivių ataką numušė šešias pažangias Rusijos hipergarsines raketas.
► Rusai anksti antradienį surengė itin intensyvią raketų ataką prieš Ukrainos sostinę, pranešė Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.
