Svarbiausi įvykiai:
21:00 | Ukraina: antrasis krovininis laivas pasiekė saugius vandenis
Ukraina sekmadienį pranešė, kad iš Odesos uosto išplaukęs antrasis civilinis krovininis laivas pasiekė saugius vandenis.
Į kelionę jis leidosi nepaisant Rusijos perspėjimų, kad tokie laivai gali būti palaikyti kariniais taikiniais.
Anksčiau šį mėnesį Maskvai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, kuria buvo siekiama užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą iš nuo invazijos besiginančios šalies uostų, Kyjivas paskelbė apie naują jūrų koridorių.
„Antrasis laivas pasiekė Rumunijos vandenis, sėkmingai praplaukęs mūsų laikinuoju Juodosios jūros koridoriumi“, – socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pridūrė, kad laivas – su Liberijos vėliava plaukiojantis PRIMUS – gabeno Afrikos rinkai skirtą plieną.
„Dėkoju visiems, kurie tai padarė, mūsų uosto darbuotojams, mūsų kariams ir visiems, kurie gina laisvę“, – sakė prezidentas.
Praėjusią savaitę pasinaudodamas naujuoju Ukrainos laivybos keliu Juodojoje jūroje iš Odesos išplaukė pirmasis krovininis laivas.
18:44 | Rusija pranešė pakėlusi naikintuvą, kad atgrasytų JAV droną virš Juodosios jūros
Rusija sekmadienį pranešė pakėlusi naikintuvą, kad sulaikytų JAV oro pajėgų žvalgybinį droną nuo jos sienos kirtimo virš Juodosios jūros.
„Artėjant Rusijos naikintuvui, užsienio žvalgybinis bepilotis orlaivis apsisuko nuo Rusijos Federacijos valstybinės sienos“, – teigė Rusijos gynybos ministerija.
18:30 | Okupantai atnaujina raketnešių patruliavimą Juodojoje jūroje
Okupantai vėl didina raketinių lėktuvnešių aktyvumą Juodojoje jūroje. Pasirodė informacija, kad rusai vėl atitraukė fregatą „Admiral Essen“ iš Novorosijsko uosto, praneša „24 kanalas“.
Laivas gabena sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kurias okupantai aktyviai naudoja Ukrainos teritorijai atakuoti. Tačiau ukrainiečiai pažymi, kad jau spėjo šią fregatą „išleisti į pensiją“.
18:15 | Rusai gedi Prigožino ir jau stato paminklus: „Jis turėjo daug priešų“
16:40 | Ukrainos institucijos pradėjo tyrimą dėl incidento, per kurį žuvo 3 pilotai
Ukrainos valdžios institucijos pradėjo tyrimą po to, kai šalies šiaurėje susidūrus dviem kariniams lėktuvams žuvo trys pilotai.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas sekmadienį Ukrainos televizijai sakė, kad neaišku, kiek laiko užtruks tyrimas.
Oro pajėgų „Telegram“ paskyroje rašoma, kad penktadienį per kovinę misiją virš Ukrainos šiaurinės Žytomyro srities susidūrė du mokomieji kariniai lėktuvai L-39.
Žuvo trys pilotai, tarp jų Andrijus Pilščykovas, gerai žinomas pilotas, turėjęs šaukinį „Juice“. Jis buvo atviras šalininkas to, kad Ukraina gautų naikintuvus F-16.
Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienio vakare sakydamas kalbą pagerbė A. Pilščykovo atminimą, apibūdindamas jį kaip vieną iš tų, kurie daug padėjo Ukrainai.
Sekmadienį Ukrainos Vasilkovo taktinės aviacijos brigada nustatė, kad kiti du per susidūrimą žuvę pilotai yra Vjačeslavas Minka ir Serhijus Prokazinas.
Tuo tarpu Rusijos pajėgos naktį sparnuotosiomis raketomis atakavo centrinius ir šiaurinius Ukrainos regionus. Ukrainos oro pajėgos sekmadienį pranešė, kad oro gynyba sėkmingai numušė keturias iš jų. Kyjivą supančiame regione krintančios nuolaužos apgadino keliolika privačių namų ir sužeidė du žmones, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pareiškime nurodė, kad jos taikinys buvo Kyjivo regione esantis aerodromas, kuriam pavyko sėkmingai smogti. Ukrainos pareigūnai šio teiginio nekomentavo.
Gynybos ministerija pranešė, kad virš Briansko ir Kursko sričių, kurios ribojasi su Ukraina, numušti du dronai. Ministerijos teigimu, dronus paleido Kyjivas.
Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas pranešė, kad dronas įsirėžė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą to paties pavadinimo regiono sostinėje. Neaišku, ar jis nukrito po to, kai jį numušė oro gynyba, kaip pranešė Gynybos ministerija, ar buvo taikytasi į pastatą. R. Starovoitas sakė, kad niekas nenukentėjo, tačiau buvo išdaužta keletas langų.
15:50 | Bepiločiai lėktuvai naktį atakavo Kursko aerodromą Rusijoje
Rusija ir vėl patyrė bepiločių lėktuvų smūgius. „24“ kanalas praneša, kad naktį iš birželio 26 į 27 d. Ukrainos saugumo tarnybos kontrolinė žvalgyba atakavo Kursko aerodromą.
Skelbiama, kad galėjo būti 4 ir daugiau bepiločių orlaivių.
14:09 | Maskvos tyrėjai patvirtino „Wagner“ vado J. Prigožino mirtį
Rusijoje sudužus lėktuvui buvo patvirtinta sukarintos grupuotės „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino mirtis, atlikus oficialią genetinę analizę, sekmadienį pranešė Rusijos tyrimų komitetas.
„Atliekant tyrimą dėl lėktuvo katastrofos Tverės srityje baigti molekuliniai genetiniai tyrimai“, – sakė Tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.
„Remiantis jų rezultatais, buvo nustatyta visų 10 aukų tapatybė, ji atitinka skrydžio sąraše nurodytą sąrašą“, – pridūrė ji.
Praėjus lygiai dviem mėnesiams po „Wagner“ samdinių maišto Rusijoje, trečiadienį prie Tverės sudužo su šia grupe susijęs privatus lėktuvas, ir buvo pranešta apie 10 lėktuve buvusių žmonių, įskaitant J. Prigožiną, žūtį.
Dalis ekspertų ragino pasirodžiusią informaciją vertinti atsargiai ir pastebėjo, kad tokia Rusijos pareigūnų informacija nėra laikytina „Wagner“ įkūrėjo mirties patvirtinimu.
Po beveik 24 valandų tylos V. Putinas ketvirtadienį pareiškė užuojautą aukų šeimoms ir pavadino įvykį tragedija.
Tarp kitų devynių privačiu lėktuvu „Embraer“ skridusių asmenų buvo Dmitrijus Utkinas – šešėlinė figūra, vadovavusi „Wagner“ operacijoms ir, kaip įtariama, tarnavusi Rusijos karinėje žvalgyboje.
Spėliojama, kad Kremlius galėjo būti susijęs su trečiadienio katastrofa, nes incidentas įvyko praėjus lygiai dviem mėnesiams po to, kai „Wagner“ surengė maištą prieš Maskvos karinę vadovybę.
Penktadienį Kremlius griežtai atmetė gandus, kad užsakė nužudyti privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosą.
Rusijos pareigūnai po katastrofos pradėjo tyrimą dėl oro eismo taisyklių pažeidimų, bet neatskleidė detalių apie galimas priežastis.
14:05 | Ukrainos pajėgos žengia prie Robotynės: okupantai patiria nuostolių ir perkelia karius
Ukrainos gynybos pajėgos padarė pažangą Robotynės ir Urožainės vietovėse, skelbia „24 kanalas“.
Tauridės gynybos pajėgų Jungtinio spaudos centro atstovas Oleksandras Stupunas teigė, kad rusai šiuose rajonuose patiria didelių nuostolių, todėl yra priversti perkelti karius iš kitų fronto dalių.
O. Stupunas pažymėjo, kad, nepaisant gana sudėtingų kovos sąlygų, mūsų kariškiams pavyko pasistūmėti į priekį Tauridės kryptimi. Jis pabrėžė, kad vis dar vykdomos teritorijų deokupacijos priemonės.
Tuo pačiu metu okupantai turi skubiai perskirstyti personalą iš kitų fronto rajonų, kad užtaisytų fronto skyles. Tačiau, pasak atstovo spaudai, tai jiems nelabai padeda.
„Kasdien jie negrįžtamai praranda iki 100 žmonių, be to, yra sužeistųjų ir belaisvių. Praėjusią naktį jie iš viso neteko 305 žmonių“, – sakė O. Stupunas.
Jis taip pat pabrėžė, kad rusai padidino antskrydžių skaičių prieš mūsų kariuomenę, nes kitaip negali sulaikyti Ukrainos gynėjų puolimo.
O. Stupunas pridūrė, kad gynybos pajėgoms teks kirsti „gana galingas“ Rusijos kariuomenės gynybines linijas.
13:50 | Rusija pasienio regione numušė du dronus
Rusija pranešė, kad sekmadienį numušė du ukrainiečių dronus, skridusius virš pasienio regionų, po to, kai Belgorodo srities gubernatorius pareiškė, kad sprogmenis gabenęs dronas nužudė žmogų.
Rusija ir Maskvos aneksuotas Krymo pusiasalis pastarąjį mėnesį patyrė išpuolių bangą po to, kai liepą Kyjivas perspėjo, kad siekia grąžinti konfliktą į Rusijos teritoriją.
„Nakties ir ryto valandomis (...) du bepiločiai orlaiviai buvo aptikti ir sunaikinti skrydžio metu virš Briansko ir Kursko sričių teritorijos“, – pranešė Maskvos gynybos ministerija.
Šalia Ukrainos sienos esančios Rusijos Kursko srities gubernatorius sakė, kad naktį Kursko mieste į daugiabutį namą įsirėžęs dronas išdaužė kelių aukštų langus.
Nebuvo aišku, ar tai buvo vienas iš dronų, kuriuos, kaip pranešama, anksčiau numušė Gynybos ministerija.
„Gaisrų nebuvo, niekas iš gyventojų nenukentėjo“, – socialiniuose tinkluose sakė gubernatorius Romanas Starovoitas, pasidalijęs vaizdais, kuriuose, atrodo, matoma apanglėjusi žymė ant vieno iš daugiabučių.
Ši ataka buvo įvykdyta kitą dieną po to, kai kaimyninės Rusijos Belgorodo srities gubernatorius pranešė, kad per drono ataką žuvo žmogus Ščetinovkos kaime, esančiame už mažiau nei maždaug dviejų kilometrų nuo Ukrainos sienos.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos numetė sprogstamąjį užtaisą iš drono, kai vyras savo sklype pjovė žolę“, – šeštadienio vakarą sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, paskelbęs, kad vyras mirė nuo šrapnelio žaizdų.
Su Ukraina besiribojantys Rusijos regionai nuolat kaltina Kyjivo ginkluotąsias pajėgas dėl, anot jų, beatodairiško apšaudymo ir kartais pasitaikančių Ukrainos remiamų kovotojų tarpvalstybinių įsiveržimų.
Ukraina neprisiima atsakomybės už atskirus išpuolius Rusijos teritorijoje ir dėl šių išpuolių kaltina prezidentui Vladimirui Putinui oponuojančias partizanų grupuotes.
13:12 | Prigožino skrydį aptarnavęs ekspertas išsakė lėktuvo katastrofos versiją
Bendrovės „Jet Flight Service“, kuri daugelį metų aptarnavo „Wagner“ vadovo Jevgenijaus Prigožino lėktuvą, specialistas pateikė savo versiją, kas sukėlė katastrofą.
Kiap rašo „Unian“, remdamasis lentos kritimo vaizdo įrašu, nukritusį orlaivį gerai žinantis specialistas padarė išvadą, kad griūtis įvyko ne nuo sprogimo, o nuo perkrovos. Tai reiškia, kad sprogimas laive, matyt, nebuvo labai stiprus. Tačiau jo padariniai lėmė tai, kad orlaivis iš pradžių smarkiai pakilo į viršų, o paskui lingavo. Nuo apkrovų kilo destrukcija.
„Tikrai galiu pasakyti, kad orlaivis buvo geros techninės būklės. Kad būtų buvę kokių nors pastabų, kurios būtų pasilikusios – ne, nebuvo. Lėktuvas buvo tinkamas naudoti.
Dėl žiniasklaidoje pateiktos informacijos, kad sparnas rastas atskirai: teoriškai taip galėjo atsitikti viršijus leistiną perkrovą. Sistema yra daugiau nei patikima. Neabejotina, kad pakeisti situacijos su orlaivio įranga buvo neįmanoma“, – sakė bendrovės atstovas.
Primename, kad rugpjūčio 23 d. netoli Rusijos Tverės miesto sudužo lėktuvas, kuriuo skrido Jevgenijus Prigožinas ir kiti „Wagner“ pareigūnai.
11:59 | Skelbiamos žuvusių Ukrainos pilotų pavardės
Ukraina šeštadienį pranešė, kad penktadienį per dviejų orlaivių susidūrimą ore iš viso žuvo trys oro pajėgų pilotai, vienas jų –garsus naikintuvo pilotas šaukiniu „Juice. Ukrainos atstovai sekmadienį skelbia ir kitų dviejų pilotų pavardes.
„The Guardian“, remdamasi NEXTA pranešimu, skelbia, kad tragiškos nelaimės metu žuvo majoras Viačeslavas Minka, taip pat majoras Serhijus Prokazinas bei jau minėtas garsus naikintuvo pilotas Andrijus Pilščikovas.
Teigiama, kad ši katastrofa yra nemažas praradimas Kyjivui, kuris siekia gauti pažangių naikintuvų F-16, kad galėtų sustiprinti savo sovietinių laikų oro pajėgas ir tęsti kontrpuolimą.
„Reiškiame užuojautą žuvusiųjų šeimoms. Tai skaudi ir nepataisoma netektis mums visiems“, – pareiškė Ukrainos karinės oro pajėgos, pavadinusios katastrofą siaubinga.
Nelaimė įvyko Ukrainos šiaurinėje Žytomyro srityje, nurodė oro pajėgos ir pridūrė, kad susidūrė du koviniai mokomieji lėktuvai L-39. Pasak oro pajėgų, vyksta tyrimas.
Karinių oro pajėgų atstovas spaudai Jurijus Ignatas sakė, kad vienas iš žuvusių pilotų – Andrijus Pilščykovas, turėjęs šaukinį „Juice“, – buvo jaunas karininkas, turėjęs „milžiniškų žinių ir milžinišką talentą“.
„Majoras Andrijus Pilščykovas savo trumpą, bet labai šviesų gyvenimą paskyrė kovinei aviacijai, jis svajojo apie F-16 Ukrainos danguje“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.
„Tu buvai daugiau nei draugas. Ilsėkis ramybėje, tiek daug dėl mūsų padarei“, – pridūrė jis.
11:38 | Ukrainos URM: penkių šalių noras pratęsti grūdų importo draudimą kategoriškai nepriimtinas
Ukraina mano, kad penkių kaimyninių Europos šalių noras pratęsti ukrainietiškų grūdų importo draudimą yra kategoriškai nepriimtinas, rašoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame oficialiame pareiškime.
Lenkijos žemės ūkio ministras penktadienį pranešė, kad Europos Sąjungai (ES) priklausančios Ukrainos kaimyninės šalys nusprendė kartu raginti pratęsti ukrainietiškų grūdų importo draudimą iki metų pabaigos.
Po vaizdo susitikimo su kolegomis iš Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos, taip pat Bulgarijos, kuri nesiriboja su Ukraina, ministras pareiškė, kad jie sutarė dėl bendros pozicijos šiuo klausimu.
„Mes pritariame tam, kad [grūdų] importo draudimas mūsų šalims būtų pratęstas iki metų pabaigos“, – žurnalistams sakė Robertas Telusas.
Šiuo metu taikomų apribojimų galiojimas baigsis rugsėjo 15-ąją.
Tuo tarpu Ukrainos URM pabrėžė, kad tokie vienašališki apribojimai neatitinka Ukrainos ir ES asociacijos sutarties „dvasios ir raidės“ bei ES bendrosios rinkos principų ir normų.
„Tolesnį prekybos apribojimų taikymą importuojamiems Ukrainos žemės ūkio produktams po to, kai rugsėjo 15-ąją baigs galioti Europos Komisijos draudimas, laikome kategoriškai nepriimtinu. Visiškai nesuprantami ir ketinimai į draudžiamų importuoti produktų sąrašą įtraukti kitų kategorijų ukrainietiškus produktus“, – rašoma pareiškime.
Užsienio reikalų ministerija paragino ES vadovybę ir suinteresuotąsias šalis rasti subalansuotą sprendimą, kuris būtų pagrįstas ES teisės aktais ir asociacijos sutarties nuostatomis.
Birželį ES sutarė, kad penkios valstybės narės apribotų grūdų importą iš Ukrainos, kad galėtų apsaugoti savo ūkininkus, kurie tvirtino, kad šis importas vietos rinkose išprovokavo kainų nuosmukį.
Lenkija yra įspėjusi, kad tuo atveju, jei blokas neduos leidimo pratęsti apribojimų galiojimą, ji tai padarys vienašališkai.
„Lenkija tikrai tai padarys, Vengrija tikrai tai padarys“, – penktadienį sakė R. Telusas.
Nors ir būdama Ukrainos sąjungininkė, Lenkija ginčijasi su Kyjivu dėl grūdų importo ir šis klausimas net sukėlė diplomatinį kaimyninių šalių konfliktą.
Lenkijos prezidento padėjėjas Marcinas Przydaczas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Varšuva teikia pirmenybę „Lenkijos ūkininkų interesams“, ir paragino Ukrainą „įvertinti Lenkijos vaidmenį“ remiant karo draskomą šalį.
Kyjivas į tai reagavo iškviesdamas Lenkijos ambasadorių į Ukrainos užsienio reikalų ministeriją.
Per pastaruosius metus ES tapo vienu pagrindinių Ukrainos grūdų tranzito kelių ir eksporto krypčių.
10:50 | Rusijoje ir Ukrainoje – sprogimai
Rusija sekmadienio naktį surengė naujus raketų smūgius prieš Ukrainą. Tuo pat metu rusai socialianem tinkle „Telegram“ skelbė apie nugriaudėjusius sprogimus Kurske.
Kaip rašo „Obozrevatel“, rusų propagandistai, o taip pat liudininkai Kursko mieste iš viso naktį užfiksavo apie 13 nugriaudėjusių sprogimų. Teigiama, kad sprogimai nugriaudėjo prie geležinkelio stoties.
Rusijos gynybos minsterijos propagandistai apkaltino Kyjivą vykdant atakas prieš šalies miestus. Pasak jų, ukrainiečiai esą naudojo bepiločius orlaivius.
„Priešlėktuvinės gynybos priemonės aptiko ir sunaikino du bepiločius orlaivius, skridusius virš Briansko ir Kursko sričių“, - teigiama pranešime.
Tačiau Kursko srities gubernatorius Romanas Starovojus teigė, kad esą dronai pataikė į gyvenamąjį pastatą, tačiau nė vienas gyventojas nenukentėjo.
Tuo metu Ukraina skelbia, kad po Rusijos surengtos naktinės atakos iš viso Ukrainos teritorijoje buvo numuštos keturios sparnuotosios raketos.
Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Ruslanas Kravčenko, kad viename iš rajonų dėl krintančių raketos nuolaužų buvo sužeisti du žmonės, apgadinta 10 pastatų.
10:00 | JK žvalgyba: Juodojoje jūroje aplink dujų ir naftos gavybos platformas vyksta susirėmimai
„Praėjusią savaitę Rusijos naikintuvas apšaudė nedidelį Ukrainos karinį laivą, veikusį netoli vienos platformos jūros šiaurės vakaruose“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ sekmadienį paskelbtame britų žvalgybos pranešime.
Platformas eksploatuoja bendrovė „Černomorneftegaz“, kurią 2014 metais aneksijos metu Kryme užgrobė prorusiška okupacinė valdžia, teigiama pranešime.
Jame nurodoma, kad nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo visapusišką invaziją, Ukraina yra smogusi kelioms Rusijos kontroliuojamoms platformoms. Tiek Rusija, tiek Ukraina taip pat periodiškai jas užimdavo su kariais.
„Platformose yra vertingų angliavandenilių išteklių. Tačiau, kaip ir į vakarus esanti Gyvačių sala, jos taip pat gali būti naudojamos kaip priešakinės dislokacijos bazės, sraigtasparnių nusileidimo aikštelės ir naudojamos tolimojo nuotolio raketų sistemoms išdėstyti“, – sakė JK žvalgyba.
09:28 | Ukraina pasiekė taktinių laimėjimų
JAV Karo studijų instituto (ISW) pateiktoje analizėje taip pat skelbia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasiekė taktiškai reikšmingų laimėjimų vakarinėje Zaporižios srityje.
Be to, manoma, kad dabar Ukrainos gynėjai Zaporižios srityje vykdo itin sudėtingas karines operacijas, siekiant įveikti rusų kariuomenės gynybines pozicijas.
Dar rugpjūčio 25 d. JAV generolas Markas Milley pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos veržiasi per pagrindinę ir vieną sudėtingiausių Rusijos gynybinių linijų.
Ukrainos kariuomenės atstovai viliasi, kad dėl pasiektų taktinių laimėjimų kontrpuolimas šioje srityje vyks greičiau nei iki šiol.
09:00 | Rusijai pasitraukus iš grūdų sandorio, iš Odesos uosto išplaukė antras prekybinis laivas
Antrasis konteinerinis laivas šeštadienį išplaukė laikinuoju Juodosios jūros koridoriumi, kurį sukūrė Ukrainos vyriausybė po to, kai Rusija sustabdė karo laikų sandorį, kuriuo buvo siekiama užtikrinti saugų grūdų eksportą iš užpultos šalies uostų.
Su Liberijos vėliava plaukiojantis balkeris „Primus“ šeštadienio rytą išplaukė iš Odesos uosto ir plaukė į pietus Bulgarijos Varnos uosto link, rodo jūrų eismo stebėjimo svetainių duomenys. Ukrainos įstatymų leidėjas Oleksijus Hončarenka savo platformos „Telegram“ kanale taip pat paskelbė iš uosto išplaukiančio laivo nuotrauką.
„Primus“ išplaukė praėjus 10 dienų po to, kai buvo paleistas kitas konteinerinis laivas, stovėjęs Odesoje dar prieš Rusijos įsiveržimą į kaimyninę šalį – su Honkongo vėliava plaukiojantis „Joseph Schulte“. Analitikai spėjo, kad Kinijos politinis artumas Rusijai galėjo palengvinti šio laivo išvykimą ir sukėlė abejonių, ar laivai, registruoti kitur, paseks juo.
Laikinasis koridorius, kurį Kyjivas paprašė Tarptautinės jūrų organizacijos ratifikuoti, buvo atidarytas rugpjūčio 10 dieną, kai Jungtinių Valstijų ir Ukrainos pareigūnai perspėjo dėl galimų Rusijos išpuolių prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje. Dėl jūros minų kelionė taip pat yra rizikinga, o laivų draudimo išlaidos operatoriams gali būti didelės.
Liepos 17 dieną Rusija pasitraukė iš Jungtinių Tautų tarpininkauto grūdų sandorio, o Kremliaus pareigūnai teigė, kad jų reikalavimai palengvinti rusiškų maisto produktų ir trąšų vežimą nebuvo įvykdyti. Sprendimas buvo priimtas praėjus kelioms valandoms po to, kai prieš aušrą ant tilto, jungiančio Krymo pusiasalį su Rusija, buvo įvykdytas išpuolis, per kurį žuvo du žmonės ir kuris sudavė gėdingą smūgį Kremliui.
Nors Rusijos pareigūnai tvirtino, kad nėra jokio ryšio tarp šio tilto ir sprendimo nutraukti sandorį, kitą dieną po to, kai Maskva nutraukė saugios laivybos susitarimą, jie apibūdino raketų ir dronų ataką prieš Odesą kaip kerštą už sugadintą tiltą.
08:25 | Rusija permeta elitinius dalinius Zaporižios srityje
Ukrainiečių kariams žengiant į priekį Zaporižios srityje, Rusija į šią teritoriją perkėlė elitinius dalinius.
Kaip rašo UNIAN, remdamasi JAV Karo studijų instituto (ISW) pranešimu, 76-osios gvardijos oro desanto divizijos daliniai, kurie vykdė operacijas netoli Kreminos Luhansko srityje, buvo perkelti į Rabotiną.
ISW atkreipia dėmesį, kad rusų okupantai taip pat atliko vadinamąjį šoninį 7-osios gvardijos kalnų šaulių divizijos dalinių perdislokavimą iš Chersono srities į fronto liniją, esančią Zaporižios srityje.
Tokie veiksmai, pasak analitikų, rodo, kad Rusija gali panaudoti elitinius dalinius, siekiant sustiprinti kritines vietas Zaporižios srityje. Be to, pastebima, kad dėl to, jog nėra didelių operatyvių rezervų, Rusijos vadovybei teks atlikti tolesnius šoninius perdislokavimus, taip pat nuspręsti, kuriems fronto sektoriams suteikti primenybę.
„Mažai tikėtina, kad kiekvienas [desantininkų] junginys veiks kaip vientisa brigada ar divizija“, – išvadas pateikė ISW analitikai.
07:46 | Slaptas susitikimas prie Lenkijos sienos: surengtas svarbus pasitarimas
Rugpjūčio viduryje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Valerijus Zalužnas šalia Lenkijos ir Ukrainos sienos susitiko su NATO pareigūnais, kad būtų aptarta strategija dėl tolimesnio Ukrainos kontrpuolimo, rašo „Ukrainska Pravda“, remdamasi „The Guardian“ publikacija.
Teigiama, kad susitikimas įvyko prieš 11 dienų slaptoje vietoje, Lenkijos ir Ukrainos pasienyje, o pats pasitarimas užtruko 5 valandas.
Taip pat publikacijoje atkreipiamas dėmesys, kad V. Zalužnas į susitikimą atvyko su visa savo komanda, o pagrindinis susitikimo tikslas – atnaujinti Ukrainos karinę strategiją. Pasitarimo metu vienas buvo diskutuojama ne tik apie Ukrainos kontrpuolimą, bet taip pat nubrėžti planai prieš artėjančią žiemą, ilgalaikė strategija, kadangi karas, kaip rašoma publikacijoje, neabejotinai užsitęs iki 2024 m.
Susitikime dalyvavo NATO sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Christopher Cavoli ir britų admimrolasTony Radakin.
Tiesa, leidinyje pažymima, kad tai nebuvo pirmas toks susitikimas.
07:29 | Ministras: rekomendacijos dėl Rusijos atletų – pakankamos, bendra ES pozicija – rudenį
Daugeliui Lietuvos sporto federacijų išlaikant griežtas pozicijas dėl sportininkų iš Rusijos bei Baltarusijos dalyvavimo tarptautinėse varžybose šalyje, švietimo, mokslo ir sporto ministras tikina, kad siekiama spausti ir tarptautines federacijas bei kitas valstybes priimti „atitinkamus sprendimus“.
Gintautas Jakštas BNS sakė, jog dabartinės nacionalinės rekomendacijos Lietuvos federacijoms yra pakankamos, jų griežtinimas nesuderinus to su kitomis valstybėmis „nieko nepasiektų“, tad viltys dedamos į bendros Europos Sąjungos (ES) pozicijos formavimą – šiuo metu yra derinamas bendras ES valstybių tekstas, užbaigti procesą tikimasi rudenį.
„Man atrodo čia tokia sritis, kur tikrai su nacionaline politika priimdami iš visų šalių išsiskiriančias pozicijas griežtesnes negu kiti, nieko daug nepasieksime, išskyrus, kad nukentės mūsų pačių sportininkai. Tai mūsų darbas yra telkti, kad ir kitos šalys, ir tarptautinės federacijos priimtų atitinkamus sprendimus“, – kalbėjo jis.
„Turėtų išeiti bendra pozicija rudenį. Tikslių datų nežinau kada, bet rudenį turėtų prisijungt daug šalių ir turėti bendrą poziciją“, – sakė G. Jakštas.
Briuselyje vykusiame ES sporto ministrų susitikime politikai Lietuvos atstovų iniciatyva gegužę jau diskutavo apie Ukrainos sportininkų teises ir Rusijos bei Baltarusijos sportininkų dalyvavimą Bendrijoje vykstančiuose tarptautiniuose sporto renginiuose.
Anot ministro, jei Lietuvos sporto federacijos individualiai priimtų griežtesnius sprendimus, jos atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei kitos šalys bei „prisidarytų sau problemų“.
„Bet vargu ar mes turėsime kažkokį didesnį efektą tarptautiniam kontekste“, – pažymėjo ministras.
Nacionalinė sporto agentūra šiuo metu leidžia federacijoms savarankiškai nuspręsti dėl dalyvavimo tarptautinėse varžybose, kuriose kaip neutralūs dalyvauja Rusijos ir Baltarusijos sportininkai.
Jeigu varžybos yra olimpinės ar paralimpinės atrankos dalis, ministerija ir agentūra rekomenduoja dalyvauti varžybose.
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) dar nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo Paryžiaus olimpinėse/paralimpinėse žaidynėse po neutralia vėliava.
Tokiomis TOK rekomendacijos susirūpinimą yra išreiškusios Baltijos šalys.
Komitetas liepos pabaigoje oficialiai pakvietė 203 šalis dalyvauti po metų prasidėsiančiose Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, bet tarp pakviestųjų nėra Rusijos ir Baltarusijos.
Liepos viduryje TOK prezidentas Thomas Bachas (Tomas Bachas) pareiškė, kad nei Rusija, nei jos invaziją į Ukrainą remianti Baltarusija nebus pakviestos kaip delegacijos, tačiau TOK paliko galimybę šių šalių sportininkams 2024-ųjų vasaros olimpinėse žaidynėse varžytis neutraliu statusu.
Dauguma federacijų – griežtos dėl rusų ir baltarusių
BNS pasiteiravus populiariausių šalyje sporto šakų federacijų pozicijos dėl rusų ir baltarusių atletų, dauguma jų teigė taikančios griežtas rekomendacijas tiek dėl šių sportininkų dalyvavimo varžybose Lietuvoje, tiek dėl lietuvių sportininkų bendradarbiavimo ar varžymosi su Rusijos ir Baltarusijos atstovais.
Vienintelė iš atsakymus pateikusių Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija pareiškė, kad Ukrainos palaikymas neturėtų būti siejamas su sportu.
„Sportininkus skatiname remti Ukrainos kovą už taiką ir nepriklausomybę taikiais būdais, demonstruoti palaikymą už sporto aikštelių ribų“, – atsakyme nurodė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija.
Lietuvos teniso sąjunga (LTS) sportininkams rekomenduoja nežaisti vienoje komandoje ar poroje, nesitreniruoti su Rusijos ar Baltarusijos sportininkais bei treneriais, taip pat nedalyvauti turnyruose, kurie yra rengiami minėtose valstybėse.
Vis dėlto pastaruoju metu pranešta apie du atvejus, kuomet lietuvių tenisininkai žaidė poroje su rusais.
LRT naujienų portalas šią savaitę skelbė, kad LTS prezidento Ramūno Grušo sūnus turnyre Taline žaidė poroje su rusu, rugpjūčio pradžioje portalas taip pat pranešė, jog savo porininku turnyre Ispanijoje rusą Andrėjų Čepelevą pasirinko ir tenisininkas Vilius Gaubas.
Pats sąjungos vadovas sakė neteisinantis sūnaus, tačiau pabrėžė, kad atvejį reikėtų vertinti atsargiau, nes poroje žaidęs rusas teisėtai gyvena Latvijoje ir ribojimai sportininkams tokiais atvejais netaikomi. Tuo metu apie V. Gaubo atvejį R. Grušas sakė sužinojęs tik po mačo ir jį vertino nepalankiai, tačiau pridūrė, jog vaikinas dėl to gailisi, o federacija būtų linkusi „atleisti tą klaidą“.
Teniso federacija be kita ko nurodo, jog rekomendacijų nesilaikantiems klubams ar sportininkams gali stabdyti paramą, pagalbą bei neleisti dalyvauti tarptautiniuose turnyruose.
Lietuvos dviračių sporto federacija (LDSF) BNS informavo, jog nepritaria atletų iš Rusijos, Baltarusijos dalyvavimui tarptautinėse varžybose, tarp jų – ir atrankoje į olimpines žaidynes.
Savo ruožtu Lietuvos futbolo federacija (LFF) pažymėjo, kad jokio amžiaus Rusijos bei Baltarusijos rinktinės bei klubai Lietuvoje yra nepageidaujami, federacija teigė ir tai, jog nei Lietuvos rinktinės, nei klubai nežais rungtynių minėtose šalyse.
Pastebima ir tai, kad Lietuvos futbolo čempionatuose negalima registruoti Rusijos ir Baltarusijos piliečių, nebent tam yra sudaromos specialios išimtys. Viena tokių – šiuo metu Vilniaus „Žalgirio“ klube rungtyniaujantis baltarusis Jurijus Kendyšas. Jis, LFF teigimu, buvo įtrauktas į Baltarusijos specialiųjų tarnybų juoduosius sąrašus, kai 2020-aisiais, su dar beveik pusšimčiu šalies futbolininkų viešai pareiškė netikintys Baltarusijos prezidento rinkimų baigtimi ir smerkiantys karą Ukrainoje.
Lietuvos gimnastikos federacija (LGF) taip pat atsisakė bendradarbiavimo ir rungtyniavimo su Rusijos bei Baltarusijos sportininkais, treneriais ar kitais asmenimis.
Federacija neleidžia Rusijos, Baltarusijos sportininkams rungtis varžybose Lietuvoje. Savo ruožtu federacijos prezidiumas ir konferencija yra priėmusi sprendimus draudžiančius Lietuvos gimnastams dalyvauti varžybose, sporto stovyklose ar kituose renginiuose Rusijoje ir Baltarusijoje.
Lietuvos plaukimo federacija BNS teigė, jog Rusijos bei Baltarusijos piliečiai negali registruotis ir dalyvauti šiųmetinėse varžybose Lietuvoje. Federacijos vykdomasis komitetas taip pat kovo mėnesį priimtame nutarime deklaravo, kad šių valstybių sportininkai negali varžytis po jokia vėliava neapibrėžtą laikotarpį.
Tuo metu šalies krepšinio federacija rekomenduoja „nutraukti sportinius kontaktus su Rusijos ir Baltarusijos sporto subjektais“. Taip pat sportininkams ar treneriams, kurie dirba, rungtyniauja minėtose šalyse, neleisti atstovauti Lietuvos nacionalinėms krepšinio rinktinėms.
Daugumos minėtų sporto šakų varžybose sportininkai iš Rusijos bei Baltarusijos negali varžytis dėl Europos ar tarptautinių federacijų sprendimų.
„Ir mūsų federacijos bei asmeninės nuomonės yra kategoriškos šiuo klausimu – kol vyksta agresija (karas) prieš Ukrainos tautą, apie bet kokį varžymąsi su Rusijos, Baltarusijos sportininkais negali būti nė kalbos“, – teigė Lietuvos biatlono federacija.
Lietuvos čiuožimo federacija nurodė, kad remiantis tarptautinės čiuožimo sąjungos bei šalies ministerijos rekomendacijomis, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai negali atvykti ir dalyvauti Lietuvos čiuožimo federacijos organizuojamose varžybose.
Svarbiausi šeštadienio įvykiai:
-
Ukraina šeštadienį pranešė, kad penktadienį per dviejų orlaivių susidūrimą ore žuvo trys šalies oro pajėgų pilotai, tarp kurių buvo ir garsus naikintuvo pilotas šaukiniu „Juice“;
-
Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Kiniją ir Rusiją, kad jos blokuoja vieningą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos atsaką į Šiaurės Korėjos raketų paleidimus, įskaitant ketvirtadienio Pchenjano bandymą iškelti į kosmosą žvalgybinį palydovą;
- Rusijai apšaudžius Ukrainos kaimą netoli Šiaurės rytų Kupjansko, du žmonės žuvo ir vienas buvo sužeistas, šeštadienį pranešė regiono gubernatorius;
- Rusijos pareigūnai šeštadienį pranešė, kad priešlėktuvinė gynyba sunaikino vieną droną, kai jis artėjo prie Maskvos, o kitą – netoli sienos su Ukraina;
- Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Gitanas Nausėda ir Andrzejus Duda penktadienį telefonu aptarė „Wagner“ lėktuvo katastrofos pasekmes, regiono saugumo klausimus;
- Turkija nemato jokios alternatyvos pirminiam Ukrainos ir Rusijos sudarytam susitarimui dėl grūdų, penktadienį pareiškė turkų užsienio reikalų ministras, atmesdamas alternatyvų maršrutą, kurį, kaip pranešama, svarsto Jungtinės Valstijos.
