Tuomet dėl nacionalistinės Lenkijos vyriausybės pozicijos, palankios D. Trumpui, jos pastangų sugriežtinti žiniasklaidą ir teismus bei atakuoti LGBTQ+ mažumas, Lenkija buvo tarsi balta varna tarp liberalių demokratijų.
Rusijos invazija į Ukrainą tai pakeitė.
J. Bidenas jau lankėsi Varšuvoje, kur susitiko su A. Duda ir kitais aukščiausiais pareigūnais. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Varšuvoje lankėsi viceprezidentė Kamala Harris, o dar anksčiau – valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Amerikos lyderio buvimas mūsų šalyje šiuo sunkiu metu yra nepaprastai svarbus signalas, patvirtinantis strateginius Lenkijos ir Amerikos santykius“, – sakė A. Duda ir pridūrė, kad abi šalys yra saistomos „bendrų vertybių“.
Dabar Lenkija yra laikoma pagrindine NATO sąjungininke konfrontacijoje su Rusija. Istoriškai susidūrusi su Rusijos karo veiksmais, Lenkija priėmė daugiau nei 2 milijonus pabėgėlių iš Ukrainos ir turi daugiau nei 120 000 karių, kuriuos sustiprino sąjungininkų pagalba.
Lenkija yra „svarbi partnerė, kol dirbame, kad išliktume vieningi ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais“, skelbė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, pranešusi apie J. Bideno vizitą.
Lenkijai tai neįprasta padėtis.
„Santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis įvyko dramatiškų pokyčių, – sakė Kazimiero Pulaskio fondo, Varšuvoje įsikūrusio užsienio politikos tyrimų centro, pirmininkė Katarzyna Pisarska. – Lenkija tapo „strategine“ JAV partnere regione“.
Varšuvos santykiai su Vašingtonu pastaraisiais metais buvo gana nemalonūs. Lenkijos dešinieji valdovai buvo trumpam sužavėti buvusio prezidento Donaldo Trumpo ir tikėjosi, kad gyvsidabrinis prezidentas visam laikui dislokuos JAV karius Lenkijoje – neoficialiai A. Duda pasiūlė tokią bazę pavadinti Trumpo fortu. Šis planas nepavyko.
Nepaisant ideologinių panašumų, D. Trumpo administracija įsivėlė į kovą su Varšuva, kai JAV ambasadorė Georgette Mosbacher apkaltino Lenkijos vyriausybę dėl jos kritikos TVN, nepriklausomai televizijos stočiai, priklausančiai JAV kanalui „Discovery Channel“.
Tai nesutrukdė A. Dudai pasveikinti J. Bideną „su sėkminga prezidento rinkimų kampanija“, bet taip pat pridurti „kol laukiame rinkimų kolegijos paskyrimo“.
JAV taip pat kritikavo prieš LGBTQ+ bendruomenę nukreiptas kampanijas, kurias pradėjo A. Duda ir kiti politikai, siekdami sustiprinti kraštutinių dešiniųjų rinkėjų paramą.
Dėl šios įtampos ir ilgalaikio Lenkijos konflikto su Europos Sąjunga dėl teisinės valstybės ir teismų nepriklausomybės, Varšuva buvo marginalizuota ir negalėjo prisiimti didelio vaidmens, įspėjant JAV ir likusią ES dalį apie Rusijos keliamą pavojų.
Lenkijos ir JAV santykiai pradėjo keistis
Tai pradėjo keistis praėjusių metų pabaigoje, kai JAV ėmė griežtai perspėti apie Rusijos atakos pavojų. Sausio mėnesį A. Duda buvo pakviestas į vaizdo skambutį su J. Bidenu ir JK, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, NATO ir ES vadovais.
Likus vos dviem savaitėms iki Rusijos invazijos, A. Duda stengėsi sumažinti konfliktus su ES ir pasiūlė įstatymą, kuriuo būtų išardyta Aukščiausiojo Teismo drausminė kolegija. Tai yra pagrindinis ginčo dėl teisinės valstybės klausimas, nes kolegija vertinama kaip įrankis nubausti teisėjus, kurie neatitinka politinių reikalavimų. Įstatymo projektas dar nepriimtas, bet svarstomas parlamente. Jaučiama, kad A. Duda bando atsiriboti nuo dešiniųjų valdančiosios koalicijos elementų.
Tai pastebėjo ir Baltieji rūmai.
„Per pastaruosius kelis mėnesius prezidentas A. Duda ėmėsi kelių teigiamų žingsnių, kad pagerintų Lenkijos demokratinių institucijų kokybę, o tai parodo transatlantinių santykių tvirtumą ir mūsų bendras vertybes, – šią savaitę sakė aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnas. – Tikimės, kad šie pradiniai žingsniai reiškia atnaujintą įsipareigojimą stiprinti demokratines institucijas ir teisinę valstybę Lenkijoje“.
Lenkija dabar yra priešakinė valstybė konfrontacijoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Atsižvelgiant į situaciją, administracija aiškiai teikia pirmenybę gynybai ir saugumui šiuose santykiuose, – sakė Vašingtone įsikūrusio Europos politikos analizės centro prezidentė Alina Polyakova. – Lenkija yra nepakeičiama Europos saugumo sąjungininkė. Kiti klausimai ir rūpesčiai tiesiog buvo perkelti į antrą planą. Kai kyla tiesioginė karinė grėsmė NATO, mums reikia Lenkijos. Tai nereiškia, kad viskas atleista, bet tai labai aiškiai parodo, kokie yra mūsų prioritetai.“
Nauji ir šiltesni santykiai neapsiėjo be kliūčių.
Pastangos perduoti Ukrainai sovietmečio lenkų naikintuvus MiG-29 virto komunikacine katastrofa – Varšuva, Kijevas, Vašingtonas ir Briuselis siuntė prieštaringus pranešimus. Kol kas sandoris neužbaigtas.
Susirūpinimą taip pat sukėlė netikėtas valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovo Jarosławo Kaczyńskio pasiūlymas. Anksčiau šį mėnesį lankydamasis Kijeve, jis pasiūlė NATO išsiųsti į „taikos palaikymo misiją“ į Ukrainą užbaigti karą. Šiai idėjai tvirtai nepritarė JAV, NATO ir kitos sąjungininkės.
Lenkija tapo tikrąja Vakarų aljanso nare
Tačiau neabejojama, kad Lenkija iš marginalinės žaidėjos tapo pagrindine Vakarų aljanso nare. ES labai stengiasi blokuoti visą energijos importą iš Rusijos, taip pat ragina uždrausti transporto eismą. Varšuva kartu su kitais sąjungininkais siunčia ginklus ir pagalbą Ukrainai.
Vyriausybė siekia padidinti gynybos išlaidas nuo 2,2 procento iki 2,5 procento ekonomikos produkcijos, todėl jos priartėja prie NATO išlaidų lygos viršūnės.
Taip pat per dieną iš Ukrainos pabėga daugiau nei 100 000 žmonių. Lyderiai iš viso pasaulio giria Lenkijos atsaką, o JAV pareiškė, kad priims iki 100 000 ukrainiečių, bėgančių nuo karo.
Dėl to ankstesnė įtampa nustumiama į antrą planą, tačiau ji nėra visiškai pamiršta.
„JAV visų lygių pareigūnai ir toliau yra susirūpinę dėl teismų nepriklausomumo, žiniasklaidos laisvės ir pagarbos mažumų grupių, įskaitant LGBTQ+ bendruomenę, narių teisėms Lenkijoje“, – sakė vienas JAV pareigūnas.
