Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:
23:54 | Mūšiai persikėlė link Mariupolio ir Berdiansko
Ukrainos kariuomenė pradėjo galingą puolimą vykdyti Mariupolio link, rašo „The Guardian“.
Teigiama, kad pagrindinės kovos Ukrainoje persikėlė link Mariupolio, kur šalies gynėjai pamažu išstumia rusų pajėgas.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Maliar pridūrė, kad ypač įnirtingi mūšiai šiuo metu persikėlė netoli kelių, vedančių link Berdiansko ir Mariupolio miestų.
Pastebima, kad dar visai neseniai aktyvūs puolimo veiksmai buvo vykdomi aplink Bachmuto miestą, rytinėje Donecko srityje.
„Rytinėje dalyje priešas pasitelkė visas savo pajėgas, kad sustabdytų mūsų puolimą. <...> Pietinėje srityje jiems [rusų kariams] nesiseka“, – kalbėjo Ukrainos atstovė.
23:26 | Nuo potvynių Ukrainoje išgelbėtos katės ir šunys ieško naujų namų
Kyjivo gyvūnų prieglaudoje, priimančioje augintinius, išgelbėtus nuo niokojančio potvynio Pietų Ukrainoje, savanorį džiaugsmingai pasitinka nedidelis šuo susivėlusiu kailiu ir paduoda jam leteną.
Daugiau nei šimtas kačių ir šunų pateko į šią prieglaudą parodų centro paviljone po to, kai juos išgelbėjo savanoriai Chersono srityje, kur praėjusią savaitę Kachovkos užtvankos griūtis sukėlė didžiulius potvynius.
Kai kurie jų jau rado naujus namus, o kiti dar tik laukia susitikimo su savo šeimininkais, kurie buvo surasti per socialinius tinklus.
Savanoriai, išvydę, kokioje sudėtingoje situacijoje po užtvankos griūties atsidūrė naminiai gyvūnai, išvyko jų gelbėti. Gyvūnus laikinai priėmė Kyjivo centras, nes turi didelius ir, ypač šunims, tinkamus aptvarus.
„Per savaitę nuo tada, kai pradėjome dirbti, jau priėmėme daugiau kaip 100 gyvūnų“, – sakė gyvūnų globos centro direktorė Iryna Podvoiska.
„Kadangi tragedija yra didelio masto, pagalbos reikia daugeliui gyvūnų. Ir mes galime suteikti pagalbą, nes turime patirties ir vietos“, – sakė ji.
I. Podvoiska sakė, kad beveik visi prieglaudoje esantys gyvūnai jau rado šeimininkus, todėl ketvirtadienį į prieglaudą nuolat plūdo žmonės, norintys juos pasiimti.
„Vien vakar radome namus 26 gyvūnams“, – sakė ji.
Centras gyvūnus atiduoda tik juos paskiepijęs, sterilizavęs ir paženklinęs mikroschemomis. Savanoriai sako, kad dauguma atvežamų gyvūnų nėra paženklinti.
Kartais jie atsisako grąžinti šunis ankstesniems šeimininkams, net jei jie randami, pavyzdžiui, gavus nuotraukas, kuriose matyti, kad šuo buvo laikomas pririštas lauke.
Jaunavedžiai Sandra ir Jurijus atvyko pasiimti savo pirmojo šuns – Elzaso aviganės. Pastaroji gulėjo ant nugaros ir leido Jurijui ją glostyti. Ji taip pat pakluso komandai „sėsk“.
Sandra pasakojo, kad ji su vyru yra savanoriai, dirbantys su vaikais iš karo draskomų teritorijų, ir ketino nuvežti pagalbos paketus į Chersoną, bet nespėjo laiku.
„Pagalvojome, kodėl gi ne, turime padėti“, – sakė ji.
„Pasirodė, kad mūsų savanoriška veikla Chersone yra šuo“, – pridūrė moteris.
Pora pirmą kartą šunį gyvai pamatė prieš dieną ir sakė, kad apie aviganės istoriją žinojo nedaug.
„Ji tokia didelė ir gera. Mes dirbame su vaikais ir norėtume, kad ji būtų tarsi terapinis gyvūnas, – sakė Sandra. – Ji taip pat labai aktyvi, o mes su Jurijumi taip pat esame energingi, todėl mums reikia tokio šuns.“
Jie sakė, kad planuoja kalytę pavadinti anglišku Greisi vardu, nes ji yra tarsi palaiminimas.
Vyresnio amžiaus pora pasiėmė rusvą katiną, kuris po kastracijos tebebuvo vangus ir nešiojo specialią apykaklę.
Švarioje prieglaudoje įrengti modernūs aptvarai su garso izoliacija ir šviesa, kurią galima išjungti, kad gyvūnai galėtų miegoti.
Trys kačiukai, kurie buvo išgelbėti visi kartu, snaudė. Greičiausiai jie gyveno lauke.
Kitame aptvare du šunys gulėjo vienas šalia kito. Savanoriai prie jų pastatė dubenėlius su maistu, bet vienas jų atsisakė ėsti.
Šunų elgsenos specialistė Aljaska Varijeva sakė, kad tai labiausiai traumuoti gyvūnai prieglaudoje. Jie atvyko kartu, tačiau atrodė, kad neturi jokios bendravimo su žmonėmis patirties.
„Jie gyveno be žmonių, jie tarsi laukiniai gyvūnai“, – sakė ji.
Ji pasilenkė pakalbinti mažą šunelį. Pastarasis iškišo leteną pro narvo grotas ir pasisveikino.
Pasak jos, šis maždaug ketverių metų amžiaus šuo yra labiausiai socializuotas centre ir nėra agresyvus.
„Jis pasiruošęs išvykti į namus, visiškai pasiruošęs, ir jam jų reikia“, – tikino ji.
22:42 | ES tikisi, kad naujausias rusų išpuolis padėjo Afrikos lyderiams suvokti Maskvos ketinimus
Europos Sąjunga tikisi, kad Rusijos penktadienį surengtas išpuolis prieš Kyjivą privertė Afrikos lyderius aiškiai suvokti Maskvos ketinimus.
Bloko atstovas pakomentavo Rusijos raketų smūgį Kyjivo sričiai, kai Ukrainos sostinėje lankėsi Afrikos delegacija.
„Manau, kad dėl to jie (Afrikos lyderiai) labai aiškiai supranta, kas yra agresorius ir kaip agresorius elgiasi, kokie jo ketinimai“, – spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos atstovas Peteris Stano.
Penktadienio rytą į Ukrainą atvyko Afrikos šalių delegacija, vadovaujama Pietų Afrikos Respublikos prezidento Cyrilo Ramaphosos.
Keturi Afrikos šalių prezidentai ir trys atstovai turi surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive, o šeštadienį išvykti į Sankt Peterburgą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Praėjus kelioms valandoms po jų atvykimo Rusija paleido 12 raketų į Kyjivo sritį, bet visas jas numušė Ukrainos priešlėktuvinė gynyba. Keturi žmonės buvo sužeisti.
Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba penktadienį irgi pareiškė, kad Rusijos raketų ataka afrikiečių lyderiams viešint Ukrainos sostinėje yra žinia Afrikai.
„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas stiprina pasitikėjimą pradėdamas didžiausią per kelias savaites raketų ataką prieš Kyjivą, būtent tuo metu, kai mūsų sostinėje lankosi Afrikos lyderiai. Rusijos raketos – tai žinia Afrikai: Rusija nori daugiau karo, o ne taikos“, – pareiškė jis.
21:56 | NATO vadovas: Ukraina kvietimo Vilniuje tapti NATO nare negaus
NATO gynybos ministrai penktadienį Briuselyje susitarė dėl rotacinio oro gynybos modelio. Tuo metu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijos metu užsiminė, ar viršūnių susitikimo metu Vilniuje Ukrainai bus suteiktas kvietimas tapti NATO nare.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį palankiai įvertino Afrikos lyderių taikos misiją Ukrainoje, tačiau perspėjo, kad tik teisingas sprendimas, kuriame Rusija būtų traktuojama kaip agresorė, gali būti veiksmingas.
„Palankiai vertinu tai, kad Kyjive apsilankė Afrikos lyderiai, ir manau, kad svarbu žinoti, jog dedamos įvairios pastangos rasti sprendimą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tačiau, žinoma, bet koks sprendimas turi būti teisinga ir ilgalaikė taika“, – pridūrė jis.
„Turime vieną agresorių – prezidentą (Vladimirą) Putiną, Maskvą ir Rusijos pajėgas, taip pat turime agresijos auką – Ukrainą“, – sakė Vakarų karinio aljanso vadovas.
„Bet kokios pastangos rasti taikų sprendimą turi prasidėti nuo suvokimo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios esame tokioje padėtyje, kokioje esame šiandien, yra būtent tokia“, – sakė jis.
NATO vadovas J. Stoltenbergas spaudos konferencijos metu taip pat sakė, kad sąjungininės šalys sutinka, kad Ukraina ateityje galėtų tapti Aljanso dalimi.
Tačiau, pasak NATO vadovo, viršūnių susitikimo, vyksiančio liepos mėnesį Vilniuje, metu atskiro pakvietimo Ukrainai tapti NATO nare nebus.
Visgi J. Stoltenbergas viliasi, kad susitikimo metu bus rasta sprendimų, kaip būtų galima, kad Ukrainos siekis tapti NATO nare taptų dar artimesnis, pavyzdžiui, narystės procedūrų trumpinimas. Be to, užsimenama ir apie ilgalaikės karinės pagalbos Ukrainai užtikrinimą.
Teigiama, kad Ukrainai galimybė įstoti į NATO galėtų būti atvira pasibaigus karui.
21:27 | A. Blinkenas sako, kad kelionės į Kiniją tikslas – užmegzti geresnius ryšius
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį sakė, kad jo būsimo vizito į Kiniją tikslas – užmegzti geresnius ryšius, „panaikinant klaidingus įsitikinimus ir vengiant klaidingų apskaičiavimų“.
„Intensyvi konkurencija reikalauja nuolatinės diplomatijos, kad konkurencija nevirstų konfrontacija ar konfliktu“, – sakė A. Blinkenas.
„To pasaulis tikisi ir iš Jungtinių Valstijų, ir iš Kinijos“, – sakė jis.
A. Blinkenas sekmadienį ir pirmadienį Pekine surengs derybas.
Tai bus pirmoji per beveik penkerius metus aukščiausio rango JAV diplomato kelionė į Kiniją.
Kelionė buvo planuota vasario mėnesį, bet po incidento su sekimo balionu buvo atidėta.
Pirmasis kelionės į Kiniją tikslas, kaip spaudos konferencijoje sakė A. Blinkenas, yra „užmegzti atvirus ir geresnius ryšius, kad mūsų abi šalys atsakingai valdytų savo santykius“.
Antras, pasak jo, bus aiškiai išdėstyti JAV interesus ir vertybes, o trečias – išnagrinėti galimo bendradarbiavimo sritis, įskaitant pasaulinį ekonominį stabilumą, kovą su neteisėta prekyba narkotikais, klimato ir sveikatos problemas, turinčias įtakos pasauliui.
Jis sakė, kad taip pat kels klausimą dėl Kinijos sulaikytų JAV piliečių.
Kinija dėl įvairių kaltinimų yra sulaikiusi nemažai JAV piliečių, įskaitant 2016 metais šnipinėjimu apkaltintą verslininką Kai Li ir nuo 2006 metais kalinamą Amerikos pastorių Davidą Liną.
20:50 | Zelenskis pasakė, kada Kyjivas sėstų prie derybų stalo su Rusija
Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Cyrilas Ramaphosa, atvykęs į karo draskomą šalį su misija tarpininkauti dėl taikos, penktadienį paragino Ukrainą ir Rusiją deeskaluoti konfliktą. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kuriuo atveju gali būti užmegztos taikos derybos.
„Kaip rašo SkyNews“, V. Zelenskis po susitikimo su PAR lyderiais, teigė, kad Ukraina galėtų užmegzti taikos derybas su Rusija tuo atveju, jeigu Maskva išvestų savo kariuomenę iš Ukrainos teritorijų.
„Per mūsų susitikimą kelis kartus aiškiai pasakiau, kad dabar, kai okupantas yra mūsų žemėje, leisti bet kokias derybas su Rusija reiškia įšaldyti karą, įšaldyti skausmą ir kančias“, – sakė V. Zelenskis žurnalistams po susitikimo su keliais lyderiais, įskaitant Pietų Afrikos Respublikos vadovą C. Ramaphosą.
Šeštadienį delegacija susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Pietų Afrikos Respublikos prezidentas C. Ramaphosa penktadienį atvyko į Ukrainą kartu su Afrikos lyderių grupe, siekiančia tarpininkauti siekiant taikos tarp Kyjivo ir Maskvos, pranešė pareigūnai.
20:23 | Lenkija sulaikė Afrikos saugumo darbuotojų lėktuvą ir įsivėlė į diplomatinį ginčą
Pietų Afrikos Respublika penktadienį pranešė, kad lėktuvas, skraidinęs saugumo darbuotojus, lydinčius prezidentą Cyrilą Ramaphosą į taikos misiją Ukrainoje, buvo sulaikytas Lenkijoje, o šis incidentas sukėlė diplomatinį ginčą.
Ketvirtadienį po nusileidimo Varšuvos Chopino oro uoste buvo užblokuotas užsakomasis skrydis, kuriuo skrido saugumo pajėgos ir žurnalistai, o Lenkijos pareigūnai neleido lėktuve buvusiems asmenims išlipti, pranešė Pietų Afrikos pareigūnai.
„Esame labai sunerimę dėl to, ką jie patyrė“, – penktadienį paskelbtame pareiškime sakė C. Ramaphosos atstovas spaudai Vincentas Magwenya.
Lenkijos vyriausybė teigė, kad kai kurie lėktuve buvę asmenys neturėjo leidimų įvežti ginklų į šalį, todėl jiems nebuvo leista išlipti.
„Jiems nebuvo duotas leidimas palikti lėktuvą su ginklais. Jie manė, kad liks lėktuve“, – sakė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas.
V. Magwenya teigė, kad Pietų Afrikos pareigūnai stengėsi išspręsti šią keblią situaciją, paskatinusią C. Ramaphosos saugumo vadovo protrūkį, kai šis apkaltino Lenkijos pareigūnus rasizmu.
S. Zarynas tokius kaltinimus pavadino nesąmone.
Ankstų ketvirtadienio rytą iš Pretorijos išskrido lėktuvas, kuriame, kaip pranešama, buvo apie 120 žmonių, tarp jų – saugumo darbuotojai ir žurnalistai.
Grupė turėjo lydėti C. Ramaphosą jo kelionėje į Kyjivą, kuri yra Afrikos vadovų taikos misijos dalis.
„Jie mus stabdo, kelia pavojų mūsų prezidento gyvybei“, – sakė saugumo vadovas generolas majoras Wally Rhoode'as per improvizuotą spaudos konferenciją lėktuve.
„Jie sako, kad neturime leidimų, bet mes turime“, – pridūrė W. Rhoode'as, nors ir pripažino, kad kai kurie delegacijos nariai turėjo tik reikiamų dokumentų kopijas. – Matote, kokie jie rasistai.“
Vėliau V. Magwenya paneigė, kad incidentas sukėlė pavojų prezidento saugumui.
Po Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikimo Ženevoje C. Ramaphosa atskirai atskrido į Varšuvą prezidentiniu lėktuvu „Inkwazi“.
Po trumpo susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda jis nuvyko į Žešuvą, esantį netoli Ukrainos sienos, o iš ten traukiniu – į Kyjivą, pranešė prezidento kanceliarija.
„Nepaisant Lenkijoje patirtų nesklandumų, likusi misijos dalis vyksta gana gerai ir pagal planą, – sakė V. Magwenya. – Prezidentas saugiai atvyko į Kyjivą“.
Penktadienio popietę kai kurie lėktuve buvę žurnalistai pranešė, kad jiems pagaliau, po daugiau nei 24 valandų, buvo leista išlipti iš lėktuvo.
Iš karto nebuvo aišku, ar jiems bus leista keliauti toliau.
V. Magwenya sakė, kad pareigūnai tikisi, jog saugumo komandai bus leista prisijungti prie C. Ramaphosos ir dalyvauti antrajame taikos derybų etape šeštadienį Rusijoje.
19:38 | Kyjive PAR prezidentas paragino Rusiją ir Ukrainą deeskaluoti padėtį
Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa, atvykęs į karo draskomą šalį su misija tarpininkauti dėl taikos, penktadienį paragino Ukrainą ir Rusiją deeskaluoti konfliktą.
„Šis karas turi būti išspręstas, o taika turi būti pasiekta derybomis“, – sakė jis žurnalistams po derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Teigiame, kad abi pusės turi deeskaluoti situaciją“, – pridūrė jis.
18:45 | Putinas skelbia: branduoliniai ginklai dislokuoti Baltarusijoje
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas sako, kad pirmieji taktiniai branduoliniai ginklai jau buvo dislokuoti Baltarusijoje, rašo CNN.
„Pirmosios branduolinės galvutės buvo atgabentos į Baltarusijos teritoriją... Tai pirmoji dalis“, – sakė V. Putinas kasmetiniame ekonomikos forume, kuriame nebuvo akredituota naujienų agentūra AFP ir kitų šalių, kurias Rusija laiko nedraugiškomis, žiniasklaida.
Penktadienį vykusiame kasmetiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge V. Putinas sakė, kad taktinių branduolinių ginklų panaudojimo „teorinė galimybė egzistuoja tuo atveju, jeigu būtų iškilusi egzistencinė grėsmė Rusijos Federacijai“.
„Tai atgrasymo priemonė“, – penktadienį tarptautiniame ekonomikos forume sakė V. Putinas.
Kovą Rusijos vadovas paskelbė apie planus pasiųsti taktinius branduolinius ginklus, kurie yra ne tokie galingi kaip strateginiai.
„Vasaros pabaigoje, metų pabaigoje, užbaigsime taktinių branduolinių ginklų perdavimo Baltarusijai procesą“, – sakė V. Putinas.
Taktiniai branduoliniai ginklai yra mūšio lauke naudojami ginklai, kurie, nors ir yra niokojantys, yra mažesnio galingumo nei tolimojo nuotolio strateginiai ginklai.
Autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido Rusijai naudotis Baltarusijos teritorija, kuri ribojasi su Ukraina ir ES bei NATO narėmis Lenkija ir Lietuva, kaip puolimo Ukrainoje atspirties tašku.
V. Putino pareiškimas sukėlė branduolinio konflikto baimę, tačiau ekspertai ir vyriausybės teigė, kad mažai tikėtina, jog tai pakeis konflikto eigą.
V. Putinas teigė, kad šie ginklai skirti atgrasyti „tuos, kurie galvoja, kaip užtikrinti Rusijos strateginį pralaimėjimą“.
Balandį Baltarusijos kariai pradėjo mokytis naudotis branduolinį užtaisą galinčiomis nešti Rusijos raketų sistemomis.
Tuo metu Baltųjų rūmų atstovai trečiadienį sakė, kad šiuo metu nėra jokių žinklų, kad Maskva ruošiasi paanudoti branduolinį ginklą. Be to, JAV atstovai tikina, kad iki šiol nepastebėjo, kad Rusijos turimi branduoliniai ginklai būtų perkeliami Baltarusijos teritorijoje.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį dar kartą patikino, kad nėra jokių ženklų, rodančių, kad Rusijos Federacija gali ryžtis panaudoti branduolinį ginklą.
„Neturime jokios priežasties koreguoti savo branduolinę poziciją. Nematome jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą“, – sakė A. Blinkenas.
18:33 | NATO vadovas palankiai vertina Afrikos lyderių taikos misiją
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį palankiai įvertino Afrikos lyderių taikos misiją Ukrainoje, tačiau perspėjo, kad tik teisingas sprendimas, kuriame Rusija būtų traktuojama kaip agresorė, gali būti veiksmingas.
„Palankiai vertinu tai, kad Kyjive apsilankė Afrikos lyderiai, ir manau, kad svarbu žinoti, jog dedamos įvairios pastangos rasti sprendimą“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tačiau, žinoma, bet koks sprendimas turi būti teisinga ir ilgalaikė taika“, – pridūrė jis.
„Turime vieną agresorių – prezidentą Putiną, Maskvą ir Rusijos pajėgas, taip pat turime agresijos auką – Ukrainą“, – sakė Vakarų karinio aljanso vadovas.
„Bet kokios pastangos rasti taikų sprendimą turi prasidėti nuo suvokimo, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios esame tokioje padėtyje, kokioje esame šiandien, yra būtent tokia“, – sakė jis.
Afrikos delegacija penktadienio rytą traukiniu atvyko į Kyjivą ir vizitą pradėjo Bučoje – miestelyje už sostinės, tapusiame Maskvos kariuomenės barbariškumo nuo 2022 metų vasario, kai ji įsiveržė į Ukrainą, simboliu.
Delegacijoje, kuri turi surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, yra keturi prezidentai: Pietų Afrikos Respublikos vadovas Cyrilas Ramaphosa, Senegalo lyderis Macky Sallas, Zambijos prezidentas Hakainde Hichilema ir Komorų vadovas Azali Assoumani, kuris šiuo metu vadovauja Afrikos Sąjungai.
Delegacija tikisi, kad galės išsakyti savo kaip žemyno, kuris smarkiai nukentėjo nuo didėjančių grūdų kainų ir platesnio poveikio pasaulinei prekybai po to, kai Rusija pernai įsiveržė į Ukrainą, nuomonę.
18:02 | Rusams atakavus Chersoną, sužeisti 23 žmonės
Rusijai penktadienį atakavus Chersoną, buvo sužeisti 23 žmonės, pranešė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
Smūgiai suduoti keliems mikrorajonams ir centrinei miesto daliai.
Per apšaudymą apgadinta medicinos įstaiga, vaikų darželis, prekybos centras, gyvenamieji namai, automobiliai ir elektros linijos, sakė A. Jermakas platformoje „Telegram“.
Tarp nukentėjusiųjų yra trys vaikai.
Visi nukentėjusieji paguldyti į ligoninę. Trijų žmonių būklė sunki.
17:20 | V. Putinas pila propagandą – pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas žlugs
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos kontrpuolimas žlugs, ukrainiečių kariams siekiant pasistūmėti keliomis kryptimis, įskaitant pietrytinį Zaporižios regioną.
„Manau, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos čia neturi jokių šansų, kaip ir kitomis kryptimis – tuo neabejoju“, – sakė V. Putinas kasmetiniame ekonomikos forume Sankt Peterburge.
Vis dėlto Kyjivas praneša apie neseniai pradėto kontrpuolimo pažangą.
„Ginkluotosios pajėgos palaipsniui, bet tvirtai žengia į priekį... Tuo pat metu priešas stipriai priešinasi“ pietiniame fronte, sakė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, paminėjusi užminuotus laukus, dronus kamikadzes ir intensyvų apšaudymą.
Pasak pareigūnų, Ukrainos pajėgos atkovojo mažiausiai septynias gyvenvietes.
Rusija savo ruožtu teigia atrėmusi visus Ukrainos puolimus.
Be kita ko, V. Putinas per forumą įžeidinėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris yra žydas, ir pavadino jį gėda savo tikėjimo žmonėms.
„Turiu daug draugų žydų, – kalbėjo V. Putinas. – Jie sako, kad Zelenskis nėra žydas, kad jis daro gėdą žydų tautai. Aš nejuokauju.“
Maskva teigia, kad Ukrainos elgesys su rusakalbiais Vakarų remiamoje šalyje prilygsta nacistinės Vokietijos veiksmams.
Ukrainos vyriausybė ir šalies žydų bendruomenė šiuos kaltinimus atmeta.
V. Putinas sakė, kad Maskva privalo kovoti su neonacizmu, ir pridūrė, kad Rusija patyrė didžiulių nuostolių per šalies kovą su nacistine Vokietija Antrojo pasaulinio karo metais.
„Mes niekada to nepamiršime, – sakė V. Putinas. – Kodėl mūsų niekas neklauso?“
Maskva, bandydama teisinti pernai vasario 24-ąją Ukrainoje pradėtą karą, ne kartą sakė, kad siekia „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ šią šalį.
Naujienų agentūros AFP ir šalių, kurias Kremlius laiko nedraugiškomis, žiniasklaidos atstovai nebuvo akredituoti nušviesti forumo.
V. Putinui dalyvaujant pasauliniame ekonomikos forume, buvo blokuojamas mobilusis internetas ir imtasi kitų precedento neturinčių saugumo priemonių.
Anksčiau antrajame pagal dydį Rusijos mieste vykstančio forumo organizatoriai – fondas „Roskongress“ – pranešė, kad interneto ryšys per mobiliojo ryšio operatorius bus blokuojamas.
„Naudokitės belaidžiu ryšiu, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, padidintą saugumą susiedamas su išpuolių iš Ukrainos grėsme.
Anot vietos dienraščio „Fontanka“, prie pastatų, kuriuose vyksta forumo renginiai, patruliavo pareigūnai su tarnybiniais šunimis, o ilgos automobilių eilės laukė patikros.
„Saugumo priemonės... yra beprecedentės“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo D. Peskovą.
„Tai įprasta praktika. Priešas elgiasi įžūliai ir neatsisako bandymų padaryti žalos“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad tokiomis sąlygomis labai svarbu išlikti budriems ir mobilizuotiems.
Forumas vyksta vakarų Rusijoje, pastarosiomis savaitėmis šaliai tapus daugybės dronų atakų, taip pat ginkluoto įsiveržimo ir sprogimų, dėl kurių Maskva kaltina Kyjivo pajėgas, taikiniu.
Ukraina neigia esanti su tuo susijusi.
Sankt Peterburgas yra toli nuo Ukrainos, tačiau balandį čia per sprogimą žuvo įtakingas karo tinklaraštininkas Vladlenas Tatarskis.
Maskva apkaltino Kyjivo slaptąsias tarnybas ir Rusijos priešininkus rengus išpuolį.
Po kelių savaičių netoli Sankt Peterburgo įvyko dar vienas sprogimas, kai buvo apgadinta aukštos įtampos elektros linija, o Rusijos valdžia įtarė, kad tai buvo sabotažas.
16:55 | Latvijoje dislokuos daugiau tankų
Kanados gynybos ministrė Anita Anand pranešė apie NATO karinių pajėgų stiprinimą Latvijoje, rašo „The Guardian“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros pranešimu.
Pasak jos, šioje Baltijos valstybėje bus dislokuoti 15 „Leopard 2A4M“ tankų, įskaitant aptarnaujantį personalą.
15:42 | Zelenskis: Rusija nori susprogdinti Zaporižios AE
Rusija ketina susprogdinti Zaporižios atominę elektrinę, kad destabilizuotų padėtį Ukrainoje. Tokį pareiškimą interviu Amerikos televizijos kanalui „NBC News“ išsakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pažymėdamas, kad agresorius yra suinteresuotas, kad pasaulis spaustų Kyjivą, reikalaudamas sustabdyti karą.
„Rusija nori susprogdinti elektrinę. Nes, kaip ir su užtvanka (Kachovkos užtvanka – red.), jiems nerūpi Ukrainos saugumas. Jiems reikia nestabilumo, jie nori, kad pasaulis spaustų Ukrainą nutraukti konfliktą“, – interviu kalbėjo V. Zelenskis.
„Jei mums bus masiškai parduodama karinė technika, kuri dabar priklauso nuo mūsų partnerių, didesnė tikimybė, kad laimėsime“, – sakė prezidentas ir pabrėžė, kad Vakarų technikos perdavimas Ukrainai mažomis partijomis tik pailgina Rusijos ir Ukrainos karo trukmę.
15:14 | Forume Sankt Peterburge – beprecedentis saugumas aplink V. Putiną
Sankt Peterburge penktadienį, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dalyvaujant pasauliniame ekonomikos forume, buvo blokuojamas mobilusis internetas ir imtasi kitų precedento neturinčių saugumo priemonių.
Anksčiau antrajame pagal dydį Rusijos mieste vykstančio forumo organizatoriai – fondas „Roskongress“ – pranešė, kad interneto ryšys per mobiliojo ryšio operatorius bus blokuojamas.
„Naudokitės belaidžiu ryšiu, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, padidintą saugumą susiedamas su išpuolių iš Ukrainos grėsme.
Anot vietos dienraščio „Fontanka“, prie pastatų, kuriuose vyksta forumo renginiai, patruliavo pareigūnai su tarnybiniais šunimis, o ilgos automobilių eilės laukė patikros.
„Saugumo priemonės... yra beprecedentės“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo D. Peskovą.
„Tai įprasta praktika. Priešas elgiasi įžūliai ir neatsisako bandymų padaryti žalos“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad tokiomis sąlygomis labai svarbu išlikti budriems ir mobilizuotiems.
Forumas vyksta vakarų Rusijoje, pastarosiomis savaitėmis šaliai tapus daugybės dronų atakų, taip pat ginkluoto įsiveržimo ir sprogimų, dėl kurių Maskva kaltina Kyjivo pajėgas, taikiniu.
14:39 | Danija tikisi iki vasaros galo pradėti ukrainiečių pilotų mokymus
Danija baigia rengti planus iki vasaros pabaigos savo teritorijoje pradėti ukrainiečių pilotų mokymus valdyti naikintuvus F-16, penktadienį pranešė vyriausybė.
„Nagrinėjame detales“, – naujienų agentūrai AFP sakė Danijos gynybos ministerijos atstovas spaudai.
Laikinai einantis Danijos gynybos ministro pareigas Troelsas Lundas Poulsenas ketvirtadienį Briuselyje sakė, kad tikisi iki liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo pateikti konkretų planą dėl mokymų pradžios iki vasaros atostogų pabaigos.
Tikimasi, kad mokymai vyks Skriudstrupo bazėje vakarų Danijoje, kur bazuojasi F-16, ir truks apie metus.
Kyjivo rėmėjų iš Europos koalicija, kuriai vadovauja Nyderlandai ir Danija, pareiškė, kad padės mokyti Ukrainos pilotus.
14:03 | Kuleba: Rusijos raketų ataka afrikiečių lyderiams viešint Ukrainoje yra žinia Afrikai
Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba penktadienį pareiškė, kad Rusijos raketų ataka afrikiečių lyderiams viešint Ukrainos sostinėje yra žinia Afrikai.
Tuo metu, kai Ukrainoje lankosi Afrikos lyderių grupė, sostinėje Kyjive aidėjo oro pavojaus sirenos ir buvo aktyvuotos oro gynybos sistemos.
„[Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas stiprina pasitikėjimą pradėdamas didžiausią per kelias savaites raketų ataką prieš Kyjivą, būtent tuo metu, kai mūsų sostinėje lankosi Afrikos lyderiai. Rusijos raketos – tai žinia Afrikai: Rusija nori daugiau karo, o ne taikos“, – pareiškė jis.
„Pasaulis turi suprasti, kad dabar reikia konsolidacijos ir kuo griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu. Turime parodyti jėgą valstybei, kuri kenkia pasaulio saugumui ir veikia teroristiniais metodais“, – pridūrė jis.
13:30 | Lenkų pasieniečiai skelbia buvę apšaudyti iš Baltarusijos pusės
12:42 | Rusai sugriovė namus Kyjivo srityje, yra nukentėjusiųjų
Penktadienį rusų raketos smogė privatiems namams Kyjivo regione, rašo UNIAN. Anot regiono policijos vadovo Andrijaus Nebitovo, ataka sukėlė gaisrą, yra nukentėjusiųjų. Informacijos apie tai, kiek žmonių smūgio metu nukentėjo, kol kas nėra.
A. Nebitovo teigimu, įvykio vietoje dirba medikai, policija ir gelbėtojai.
12:34 | Ukrainiečiai skelbia apie numuštas raketas
Ukrainos karinės oro pajėgos praneša, kad per penktadienį rusų surengtą ataką prieš Ukrainą buvo numušta virš 10 rusų raketų.
Kaip rašo UNIAN, ukrainiečiai tikina numušę mažiausiai šešias balistines raketas „Kinžal“, šešias sparnuotąsias raketas „Kalibr“ ir mažiausiai du dronus.
Ukrainoje penktadienį buvo paskelbtas oro pavojus, sprogimai griaudėjo sostinėje Kyjive.
12:28 | Kyjive oro pavojus atšauktas
Kyjive ir Kyjivo srityje oro pavojus buvo atšauktas, praneša „BBC Russian“.
Kiek anksčiau penktadienį Kyjivo meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad mieste griaudėjo sprogimai.
11:56 | Klyčko: į miestą lekia raketos
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko patvirtino, kad miesto Podolės rajone penktadienį girdimi sprogimai.
„Į Kyjivą dar skrenda raketos“, – „Telegram“ rašė miesto meras.
11:44 | Rusai atakuoja Kyjivą
Kyjivo miesto karinė administracija „Telegram“ skelbia, kad penktadienį mieste girdimi sprogimai – oro gynybos sistemų darbas, rusams atakuojant sostinę.
„Regione, Kyjivo prieigose, veikia oro gynyba. Būkite slėptuvėse, kol veikia oro pavojaus įspėjimas!“ – skelbiama karinės administracijos žinutėje.
Kaip pranešta anksčiau, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos perspėjo apie sparnuotųjų raketų „Kalibr“ paleidimą iš Juodosios jūros.
10:59 | Ukrainos spec. pajėgos leidosi į gelbėjimo operaciją
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų (SSO) kariai Chersono srityje išgelbėjo penkis rusų karius, kuriuos, susprogdinus Kachovkos hidroelektrinę ir patvinus vietinėms gyvenvietėms, Rusijos pajėgos paliko likimo valiai.
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos (SSO) „Telegram“ pasakoja apie specialią gelbėjimo operaciją, kurios metus išgelbėjo penkis Rusijos pajėgų likimo valiai paliktus rusų karius.
„Sprogdindama Kachovkos hidroelektrinę, Rusijos vadovybė jokiu būdu neatsižvelgė į savo personalo gyvybes“, – rašo SSO.
Sugriovus užtvanką, dešimtys Rusijos karių buvo atkirsti nuo žemės užtvindytose Chersono srities vietose, pranešė SSO. Viena iš rusų karių pozicijų buvo užtvindyta, keli rusai vos nenuskendo. SSO gavo informacijos apie galimybę sučiupti priešą ir patraukė į nurodytą vietą.
Penki rusų kariai buvo įkelti į valtis, o rusų pajėgos, savo ruožtu, apšaudė jų pozicijas. Prisidengdami kulkosvaidžiais, Ukrainos spec. pajėgų kariai visus į nelaisvę paimtus rusus gyvus atgabeno į krantą. Ukrainos kariai misijos metu nenukentėjo.
Iš į nelaisvę paimtų rusų SSO išsiaiškino, kad jie tarnavo „Štrorm Z“ dalinyje, kuris daugiausiai formuojamas iš kalinių. Jiems po karo Ukrainoje žadama laisvė.
10:28 | Oro pavojus
Dalyje Ukrainos antradienio rytą aidi oro pavojaus sirenos.
10:01 | PAR prezidentas atvyko į Ukrainą – pareigūnai
Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa penktadienį atvyko į Ukrainą kartu su Afrikos lyderių grupe, siekiančia tarpininkauti siekiant taikos tarp Kyjivo ir Maskvos, pranešė pareigūnai.
„Jo ekscelencija prezidentas Cyrilas Ramaphosa atvyko į Nemišajevo traukinių stotį“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Pietų Afrikos Respublikos prezidentūra.
Keturi prezidentai ir trys atstovai turėtų surengti derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive, o šeštadienį išvykti į Sankt Peterburgą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
09:13 | ISW: Rusija trikdo Ukrainos kontrpuolimą
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo ataskaitoje cituoja žinomą Rusijos karinį tinklaraštininką (nenurodydami jo pavardės). Jis teigia, kad Rusijos elektroninio karo sistemos neleidžia Ukrainos pajėgoms naudoti tiksliai valdomų ginklų, vadovaujamų GPS koordinatėmis, ir smarkiai sutrikdo Ukrainos radijo ryšį, o taip trukdo ir pačiam kontrpuolimui
Visų pirma, pasak ISW, karinis tinklaraštininkas pažymėjo, kad Rusijos kariai naudoja Murmansko-BN elektroninio karo sistemas, kad išjungtų Ukrainos oro žvalgybos įrangos jutiklius, o elektronines karo sistemos Krasucha-4, kad 300 km spinduliu slopintų ryšį su palydoviniais signalais.
ISW jau anksčiau įvertino, kad Rusijos elektroninio karo sistemos yra labai svarbios apsunkinant Ukrainos kontratakas Zaporižios kryptimi. Tačiau institutas pažymėjo, kad neaišku, ar sėkminga elektroninio karo taktika yra geresnių pajėgumų, ar geresnio šių sistemų panaudojimo rezultatas.
08:32 | Kursko srityje bepilotis atakavo tekstilės gamyklą
07:44 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios daugiau nei 218 tūkst. Rusijos karių, 590 iš jų – per pastarąją parą.
Generalinis štabas naujausioje savo suvestinėje skelbia, kad per pastarąją parą Ukrainos pajėgos sunaikino 10 rusų tankų, 16 šarvuočių, 19 artilerijos sistemų, dvi daugkartinio paleidimo raketų sistemas, 24 bepiločius orlaivius ir 13 automobilių.
07:00 | Naktį numušti dronai
Penktadienio naktį Ukrainos oro gynyba numušė du iranietiškus dronus „Shahed“ Mykolajivo srityje.
Taip pat, kaip skelbia generalinis štabas, buvo numušti bepiločiai orlaiviai „Lancet“, „Orlan-10“, „Orlan-30“, „Zala“ ir vienas neatpažintas dronas.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Rusijos pietuose trečiadienį vyko daugiau kaip 20 ukrainiečių karių, patekusių į nelaisvę per kovas Ukrainoje, teismas. Jei jie bus pripažinti kaltais, jiems gresia laisvės atėmimo bausmės nuo 15 metų iki gyvos galvos.
► Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi ketvirtadienį atvyko į Zaporižios atominę elektrinę.
► Maskvos paskirtas okupuoto Krymo gubernatorius Sergejus Aksionovas teigė, kad pusiasalį naktį į ketvirtadienį atakavo devyni dronai.
