Svarbiausi įvykiai:
14:55 | Britų žvalgyba: intensyvėja kovos dviejuose Pietų Ukrainos sektoriuose
Per pastarąsias dvi dienas suintensyvėjo kovos Zaporižios ir Donecko sričių sektorių fronto linijose, skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje.
„Per pastarąsias 48 valandas suintensyvėjo mūšiai dviejuose Pietų Ukrainos sektoriuose“, – teigė britų žvalgyba socialiniame tinkle „X“.
Anot jos, į pietus nuo Orichivo mūšiai vyksta netoli Robotynės kaimo, kur veikia Rusijos 58-oji bendrųjų pajėgų armija.
Be to, už 80 km į rytus Ukrainos pajėgos įveikė Rusijos oro desanto pajėgų (VDV) 247-ojo gvardijos oro desanto pulko dalinius ir užėmė Staromajorskės kaimą Donecko srityje, nurodė JK gynybos ministerija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai ketvirtadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ukrainiečių kariai sako užėmę Staromajorskės kaimą. Rusijos tinklaraštininkai teigė, kad rusų artilerijos ugnis iš esmės sunaikino kaimą, o penktadienį skelbė apie tolesnį apšaudymą.
„Tuo tarpu šiaurėje kiti VDV daliniai tęsia puolamąsias operacijas Serebriankos miške į vakarus nuo Kreminos, tačiau pasiekė nedaug“, – nurodoma žvalgybos pranešime.
14:52 | „Wagner“ smogikai artėja prie Suvalkų koridoriaus
UNIAN skelbia, kad privačios karinės bendrovės „Wagner“ smogikų viena iš grupių buvo perkelta netoli vadinamojo Suvalkų koridoriaus.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sako, kad tai yra „žingsnis link hibridinės atakos prieš Lenkijos teritoriją“.
Priduriama, kad „Wagner“ kovotojai gali būti persirengę Baltarusijos pasieniečių uniformomis ir, pasitelkę šią priedangą, bandyti padėti nelegaliems migrantams patekti į Lenkijos teritoriją ir tokiu būdu pakenkti valstybei.
Pasak Lenkijos premjero, tokiu būdu patekti į Lenkijos teritoriją gali bandyti ir „Wagner“ smogikai.
M. Morawieckis sako, kad dabar situacija gali būti dar pavojingesnė.
„Mes turime informacijos, kad daugiau kaip 100 „Wagner„smogikų pajudėjo link Suvalkų koridoriaus, esančio netoli Gardino miesto Baltarusijoje“, – teigė jis.
14:00 | V. Zelenskis teigia apsilankęs Ukrainos specialiųjų pajėgų pozicijose prie Bachmuto
Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad aplankė Ukrainos specialiųjų pajėgų priešakines pozicijas netoli kovų epicentru tapusio Bachmuto.
„Bachmuto kryptis, priešakinės specialiųjų operacijų pajėgų pozicijos“, – platformoje „Telegram“ sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad atvyko pasveikinti Ukrainos karių su jų profesine diena, pagerbti jų stiprybės.
V. Zelenskis teigė negalįs atskleisti dabartinių specialiųjų pajėgų operacijų detalių.
Jis sakė, kad išklausė vado pranešimą ir kalbėjosi su kariais, gyrė jų didvyrišką pasirodymą.
Praėjusį mėnesį Ukraina, sukaupusi vakarietiškos ginkluotės atsargų ir sustiprinusi savo puolamąsias pajėgas, pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą.
Tačiau Kyjivas pripažino, kad mūšiai sudėtingi, ir paragino Jungtines Valstijas bei kitus sąjungininkus suteikti tolimojo nuotolio ginklų ir artilerijos.
Ukrainos valdžia teigė, kad Kyjivo kariai palaipsniui juda į priekį netoli rytinio Bachmuto miesto, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužę.
10:32 | JAV Senatas pritarė, kad 2024 metais būtų padidinta parama Baltijos šalių gynybai
Jungtinių Valstijų Senatas ketvirtadienio vakarą abiejų partijų balsų dauguma priėmė savo svarbaus 2024 metų išlaidų gynybai įstatymo projekto versiją, į kurią įtrauktas iniciatyvos finansavimas kitiems metams, skirtas bendradarbiavimui saugumo srityje su Estija, Latvija ir Lietuva, padidintas iki 228 mln. dolerių (beveik 208 mln. eurų).
Senato įstatymo projekte, priimtame abiejų partijų 86 balsais „už“ ir 11 – „prieš“, „Baltijos saugumo iniciatyvai skirta 228 mln. JAV dolerių, 20 mln. JAV dolerių daugiau, nei prezidento prašytame biudžete, kad būtų remiamas nuolatinis bendradarbiavimas saugumo srityje su Estija, Latvija ir Lietuva“, – savo pranešime pažymėjo JAV Senato Asignavimų komitetas.
Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetas pažymėjo, kad „Estijos, Latvijos ir Lietuvos tautos įnešė svarų indėlį kaip NATO narės ir kaip pagrindinės tarptautinės koalicijos, remiančios Ukrainą, atsakant į neteisėtą ir neišprovokuotą Rusijos Federacijos karą, dalyvės“, teigiama komiteto pranešime dėl Senato įstatymo projekto.
„Gynybos departamentui vertinant bendradarbiavimo saugumo srityje programavimą 2024 finansiniais metais, komitetas tikisi, kad ir toliau bus skiriamas dėmesys toms šalims, kurias labiausiai tiesiogiai veikia Rusijos agresijos keliamos nuolatinės grėsmės saugumui Europos rytiniame flange“, – rašoma toliau. – Be to, pirmenybė turėtų būti teikiama, prireikus, šalims, kurioms reikia pagalbos papildant Ukrainai suteiktus karinius pajėgumus.“
Komitetui rekomendavus, į Senato įstatymo projektą įtraukta nuostata, pagal kurią gynybos sekretorius, pasikonsultavęs su valstybės sekretoriumi, per 180 dienų nuo įstatymo projekto priėmimo dienos turi pateikti Kongreso gynybos komitetams ataskaitą apie pažangą, padarytą įgyvendinant daugiametę bendradarbiavimo saugumo srityje strategiją ir išlaidų planą, pateiktą 2021 metų birželį ataskaitoje dėl Baltijos saugumo iniciatyvos.
Pagal Senato įstatymo projektą Nacionalinės gynybos įgalinimo įstatyme (NDAA) 2024 finansiniams metams numatytas rekordinis 831,781 mlrd. dolerių (755,311 mlrd. eurų) gynybos biudžetas, apimantis išlaidas įvairioms svarbioms sritims ir pastangoms – nuo visuotinės parengties ir atgrasymo pastangų keliose pasaulio dalyse, naujų ir esamų orlaivių, laivų ir povandeninių laivų bei infrastruktūros atnaujinimo iki medicininių tyrimų, mokslo ir technologijų, taip pat karių užmokesčio didinimo ir kitos socialinės paramos jiems ir jų šeimoms.
Anksčiau šį mėnesį Atstovų Rūmai priėmė savo 2024 metų gynybos įstatymo projekto versiją – 219 balsais „už“ ir 210 balsais „prieš“, pranešė naujienų agentūra AP.
Nors Atstovų Rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetas paketą palaikė beveik vienbalsiai, demokratai atsisakė pritarti atnaujintam įstatymo projektui, kuris „nukrypsta nuo tradicinės karinės politikos, nes respublikonų papildymai blokuoja abortų draudimą, įvairovės iniciatyvas Pentagone ir translyčių priežiūrą, kurie smarkiai suskaldė rūmus“.
Prieš JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pasirašant įstatymą, rudenį pirmiausia turi būti suderintos abiejų Kongreso rūmų įstatymo projekto versijos.
Anksčiau JAV patvirtino 225 mln. dolerių (204,36 mln. eurų) paramą Baltijos šalių saugumui šiais fiskaliniais metais – daugiau nei 2022 metais, kai buvo skirta 150 mln. dolerių (136,24 mln. eurų).
09:53 | JAV paskelbė 345 mln. dolerių karinės pagalbos Taivanui paketą
Jungtinės Valstijos penktadienį pristatė 345 mln. dolerių (apie 313 mln. eurų) karinės pagalbos Taivanui paketą, kuriuo siekiama greitai sustiprinti salos gebėjimą atgrasyti Kiniją nuo invazijos.
Paketas, kurį, anot vieno pareigūno, sudaro žvalgybos ir sekimo įranga bei šaulių ginklų amunicija, bus sudarytas iš JAV rezervų, todėl jį bus galima pristatyti greičiau nei įprastai.
Tai yra „pajėgumai, kuriuos Taivanas galės panaudoti atgrasymui dabar ir ateityje“, sakė Pentagono atstovas spaudai.
Jis pridūrė, kad paketo elementai „susiję su svarbiausiomis gynybinėmis atsargomis, informuotumu apie įvairias sritis, prieštankinės ir oro gynybos pajėgumais“.
„Skubiai dirbame, kad suteiktume šiandien paskelbtą karinę pagalbą“, – teigė jis.
Taivano gynybos ministerija padėkojo Vašingtonui už tvirtą įsipareigojimą Taivano saugumui.
„Be ginklų pardavimo, prezidento atsargų paėmimo įgaliojimai yra dar viena svarbi parama Taivano savigynai“, – sakė ministerijos atstovas Sun Li-fangas. – Taivanas ir JAV ir toliau glaudžiai bendradarbiaus saugumo klausimais, kad Taivano sąsiauryje būtų išsaugota taika, stabilumas ir status quo.“
Kongresas įgaliojo prezidentą Joe Bideną suteikti pagalbą Taivanui iš amerikiečių karinių atsargų – lygiai taip pat, kaip Vašingtonas suteikė didelę pagalbą Ukrainai nuo 2022 metų vasarį., kai į ją įsiveržė Rusija.
Praėjusiais metais Kinijos kariuomenė surengė dvejas dideles pratybas Taivano apylinkėse, kuriose buvo imituojami tiksliniai smūgiai ir salos blokada.
Kinija, kuri tampa vis agresyvesne diplomatine ir karine galybe, tvirtina, kad demokratinė, savarankiška Taivano sala yra jos teritorijos dalis, ir pažadėjo ją užimti, prireikus – jėga.
Baltųjų rūmų pareiškime skelbiama apie „Gynybos departamento gynybos reikmenų ir paslaugų bei karinio švietimo ir mokymo priemonių paketą, skirtą padėti Taivanui“.
09:27 | JAV valstybės sekretorius: S. Šoigu ieško ginklų Šiaurės Korėjoje
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį pareiškė, kad JAV mano, jog Rusijos gynybos ministras yra atvykęs į Šiaurės Korėją, kad užsitikrintų ginklų tiekimą, siekdamas padėti įstrigusiai invazijai į Ukrainą.
Po to, kai Sergejus Šoigu atvyko į retą kelionę į Pchenjaną, A. Blinkenas teigė, kad Rusija stengiasi įsigyti ginklų iš sąjungininkų visame pasaulyje.
„Labai abejoju, kad jis ten atostogauja“, – žurnalistams Australijoje sakė JAV valstybės sekretorius.
„Matome, kaip Rusija desperatiškai ieško paramos, ginklų visur, kur tik gali jų rasti, kad galėtų toliau vykdyti agresiją prieš Ukrainą, – teigė jis. – Tai matome Šiaurės Korėjoje, tai matome ir Irane, kuris Rusijai parūpino daug dronų, kuriuos ji naudoja civilinei infrastruktūrai naikinti ir civiliams Ukrainoje žudyti.“
Viešėdamas Šiaurės Korėjoje S. Šoigu susitiko su šalies vadovu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu), o Pchenjano valstybinė žiniasklaida susitikimą pavadino „draugišku pokalbiu“.
Rusija, istorinė Šiaurės Korėjos sąjungininkė, yra viena iš nedaugelio valstybių, su kuriomis Pchenjanas palaiko draugiškus santykius.
09:20 | Ukrainos žvalgybos vadovas prabilo apie Krymo atsikovojimą
Ukrainiečių karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas prakalbo apie Krymo pusiasalio išlaisvinimą, kurį šiuo metu yra okupavusi Rusija, rašo UNIAN.
Žvalgybos vadovas, interviu TSN metu paklaustas, kada Ukrainos kariai įžengs į Krymo pusiasalį, šis, neįvardydamas konkrečios datos, atsakė: „Greitai“.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Ukrainos kariuomenė patvirtino surengusi ataką, per kurią aneksuotame Krymo pusiasalyje praėjusį šeštadienį sprogo šaudmenų sandėlis.
„Smūgį kariniams objektams laikinai okupuotoje Krymo teritorijoje sudavė Ukrainos pajėgos“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė kariuomenės šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Atakos prieš Krymą pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, Kyjivui pradėjus kontrpuolimą Rusijos okupuotoms savo žemėms, įskaitant Krymą, atsiimti.
JAV vykusio Aspeno saugumo forumo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusijos Krymo tiltas turi būti neutralizuotas. Pasak jo, šiuo tiltu, kurį 2018-aisiais atidarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, į Krymą vežami šaudmenys. Kyjivas šį tiltą laiko priešo objektu, pastatytu pažeidžiant tarptautinę teisę.
08:35 | Ukraina: per Rusijos raketų smūgį Dnipro mieste sužeisti devyni žmonės
Kyjivo pareigūnai pranešė, kad penktadienį Rusijos raketa pataikė į gyvenamąjį namą centriniame Ukrainos Dnipro mieste ir sužeidė mažiausiai devynis žmones, įskaitant du vaikus.
„Dnipras. Dar vienas teroristinis išpuolis, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovas Serhijus Krukas. – Šiuo metu žinome apie 9 sužeistuosius, įskaitant du vaikus. Darbas tęsiamas.“
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka anksčiau pranešė apie Rusijos smūgį daugiaaukščiam pastatui Dnipre ir teigė, kad buvo sužeisti penki žmonės.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip iš smarkiai apgadinto gyvenamojo namo viršutinių aukštų veržiasi dūmai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė: „Dnipras. Penktadienio vakaras. Nukentėjo daugiaaukštis pastatas ir Ukrainos saugumo tarnybos pastatas. Vėl Rusijos raketų teroras“.
„Visos reikiamos paslaugos teikiamos vietoje (...). Kontroliuojame situaciją. Padarysime viską, kad Rusija būtų visiškai nubausta už agresiją ir terorą prieš mūsų žmones“, – teigė jis.
Penktadienį Rusija pranešė perėmusi dvi Ukrainos raketas virš pietinės Rostovo srities, kuri ribojasi su Ukraina. Rusai nurodė, kad mažiausiai keliolika žmonių buvo sužeisti dėl nuolaužų, nukritusių ant Taganrogo miesto.
Nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Maskva pradėjo karinę kampaniją, su Ukraina besiribojančiuose Rusijos regionuose reguliariai vykdomi dronų smūgiai ir apšaudymai, tačiau į juos beveik niekada nebuvo nukreiptos raketos.
Penktadienio įvykiai:
- Europos Sąjunga (ES) penktadienį paskelbė sankcijas 12 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų dėl su valstybe siejamos dezinformacijos apie karą Ukrainoje skleidimo kampanijos, kurioje naudojami netikri žiniasklaidos tinklalapiai;
- Diktatorius Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusija ir Afrikos lyderiai, dalyvaujantys aukščiausiojo lygio susitikime Sankt Peterburge, susitarė skatinti daugiapolę pasaulio tvarką ir kovoti su neokolonializmu;
- Rusijos pajėgos penktadienį apšaudė svarbų kaimą Ukrainos pietryčiuose, kurį Kyjivas paskelbė atkovojęs per tęsiamą kontrpuolimą, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, minėdamas šalies Valstybingumo dieną, pabrėžė jos suverenumą;
- Lietuva ir Lenkija svarsto drauge uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu pasienyje įvyktų rimtų incidentų dalyvaujant karinei rusų samdinių bendrovei „Wagner“, patvirtino abiejų šalių pareigūnai;
- Baltarusijoje keliu tarp Babruisko ir Asipovičių penktadienį važiavo 13-oji Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ kolona, pranešė karinę veiklą šalyje stebinti grupė „Belarusian Hajun“;
- Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį aplankė istorinę katedrą šalies pietuose esančiame Odesos uostamiestyje, pranešė prezidento kanceliarija;
- Kinijos ekonominiai ryšiai su Rusija padėjo apriboti Vakarų sankcijų, Maskvai įvestų dėl jos invazijos į Ukrainą, poveikį, teigiama ketvirtadienį paskelbtoje JAV žvalgybos ataskaitoje.
