Svarbiausi įvykiai:
21:42 | Ką Putinas nutyli: karas Ukrainoje kasdien Rusijai kainuoja beveik 280 mln. eurų
Kremliaus iždas yra sekinamas beprotiškai brangaus karo, kurio kiekviena diena Rusijos mokesčių mokėtojams kainuoja apie 300 mln. dolerių (apie 278 mln. eurų), o taip pat dar privalomos investicijos į karinę pramonę bei kariuomenę ir Vakarų sankcijų pasekmės.
„Wall Street Journal“ apžvalgininko Leono Arono teigimu, Maskvoje svarstoma didinti mokesčius, kad būtų galima išlaikyti karo mašiną.
V. Putinas džiaugiasi Rusijos ekonomikos augimu praėjusiais metais net 3,6 proc., tačiau iš esmės šis augimas yra nulemtas tų trilijonų rublių, kuriuos Kremlius išleidžia karinei pramonei vystyti.
Problema su karine pramone ta, kad jos galutinis produktas yra sunaikinamas Ukrainoje arba guli sandėliuose ir niekaip „negrįžta“ į rinką, skirtingai nei daugelis kitų ekonomikos produktų.
Nacionalinio gerbūvio fondas, kurio nebus iš ko atkurti
Šis „ekonomikos šuolis“ kažkur už savęs paliko civilių ekonomiką, kuri iki šiol kenčia nuo milžiniškų Rusijos centrinio banko palūkanų, kurios siekia net 16 proc. ir jaunų darbuotojų netekimo dėl karinės tarnybos, darbo gynybos sektoriuje ar emigracijos.
Paskutinė V. Putino viltis – daugelį metų kauptas Rusijos nacionalinio gerbūvio fondas, kurio vertė šiuo metu siekia apie 135 mlrd. dolerių, iš kurių tik 58 mlrd. yra likvidūs aktyvai, o likę – daugiausiai kinų valiuta ir auksas. Vien per praėjusius metus V. Putinas iš šio fondo išėmė 38 mlrd. dolerių. Dar vieni ar kiti tokie metai ir iš fondo nieko neliks.
Maža to, net jeigu V. Putinas teoriškai ir laimėtų karą, pasiektų kažkuriuos iš savo tikslų, pinigų biudžete staiga neatsirastų: „gerbūvio fondą“ sudarė lėšos, gautos už prekybą nafta ir dujomis su Vakarais, o Vakarai dabar šiai Rusijos produkcijai taiko sankcijas. Tuo metu išlaidos ekonomikos atstatymui, valstybės aparato ir kariuomenės išlaikymui tik išaugtų.
Mokestinė mobilizacija
WSJ pažymima, kad sprendimas didinti mokesčius, tikėtina, nebuvo lengvai priimtas. Nuo pat savo valdymo pradžios, beveik prieš ketvirtį amžiaus, V. Putinas taikė mokesčių politiką be atstovavimo, t. y. mažus mokesčius mainais į fiktyvų atstovavimą.
Mažai kas apie tai kalba, bet Rusijoje dar nuo 2001-ųjų galiojantis „vieningasis mokestis už pajamas“, siekiantis 13 proc., praėjusiais metais biudžetui atnešė vos 6 proc. bendrų pajamų. Didžioji mokesčių dalis taip pat atitenka regionams, dauguma kurių yra visiškai prasiskolinę ir priklausomi nuo centrinės valdžios dotacijų.
Nauji prognozuojami mokesčiai sieks 15 ir 20 proc. ir palies apie 20 mln. rusų su metinėmis pajamomis, kurios tik nedaug viršija šalies vidurkį – 860 tūkst. rublių arba apie 8,7 tūkst. eurų.
WSJ pažymima, kad Rusija šiuo metu iš esmės ruošiasi tam, ką ekspertai vadina „mokestine mobilizacija“.
20:56 | Rusų raketos smarkiai apgadino dvi Ukrainos šilumines elektrines
Per Rusijos raketų atakas prieš mažiau nei savaitę Vakarų Ukrainoje buvo smarkiai apgadintos dvi šiluminės elektrinės. „Jėgainių blokai sunaikinti skirtingai: nuo visiškai iki daugiau kaip 50 proc.“, – sakė energetikos bendrovės DTEK vadovas Dmytras Sacharukas, kurį ketvirtadienį cituoja ukrainiečių žiniasklaida. Tai Burštyno elektrinė Ivano Frankivsko srityje ir Ladyšino Vinycioje. Jų bendri elektros gamybos pajėgumai siekė 4 200 megavatų.
Elektrinių remontas truks ne vieną mėnesį ir be tarptautinės pagalbos bus sunkiai įmanomas. „Galbūt vienas ar du blokai galės pradėti veikti anksčiau, tačiau iš viso prireiks 6, 12, 24 ar daugiau mėnesių“, – pažymėjo D. Sacharukas. Vien tik pagrindinė įranga esą atsieis daugiau kaip 185 mln. eurų.
20:42 | V. Zelenskis ragina JAV Atstovų Rūmų pirmininką suteikti karinę pagalbą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino JAV Atstovų Rūmų pirmininką Mike‘ą Johnsoną padėti suteikti Kyjivui „gyvybiškai svarbią“ karinę pagalbą po pastaruoju metu padažnėjusių Rusijos atakų.
60 mlrd. dolerių paramos paketas nuo praėjusių metų įstrigo JAV Kongrese, dėl to vėluojama pristatyti svarbiausius ginklus ir šaudmenis fronto linijose esantiems Ukrainos kariams.
16:55 | Zelenskis: Ukrainos kariuomenė nėra pasirengusi dar vienam Rusijos puolimui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino sudėtingą šalies kariuomenės situaciją fronte. Jo teigimu, dar vieno galingo Rusijos puolimo, kuris numatomas gegužės ar birželio mėnesiais, jie gali neatlaikyti.
„O prieš tai mums reikia ne tik pasirengti, net tik stabilizuoti padėtį, nes partneriai kartais tikrai džiaugiasi, kad mes stabilizavome padėtį, – sakė V. Zelenskis apie JAV ir kitus Ukrainos rėmėjus. – Ne, aš sakau, kad mums reikia pagalbos jau dabar“.
„Tuo metu, kai jo (Zelenskio) kariams iki šiol dažniausiai pavykdavo atremtu rusų puolimą, jie nėra pasirengę gintis nuo naujo didelio Rusijos puolimo, kurio laukiama jau artimiausiais mėnesiais“, – skelbiama „CBS News“ straipsnyje, remiantis V. Zelenskio interviu.
Anot V. Zelenskio, Rusijos puolimo laukiama gegužės ar birželio mėnesiais, o Ukrainos kariuomenei trūksta oro gynybos sistemų, raketų, amunicijos.
16:25 | Po Putino pareiškimų apie branduolinį ginklą – JAV atsakas
JAV dislokavo keturis strateginius bombonešius Europoje po to, kai Rusijai vadovaujantis Vladimiras Putinas pagrasino branduolinio ginklo panaudojimu.
15:59 | Lenkijos saugumo tarnybos: surengtas reidas Rusijos šnipų tinkle
Lenkijos saugumo tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad bendradarbiaudamos su Čekijos žvalgyba, kuri diena anksčiau išardė didelį Rusijos propagandos tinklą, surengė reidą prieš Rusijos šnipų tinklą.
Tarnybos teigė, kad jų operacijos buvo susijusios su anksčiau šiais metais pateiktais kaltinimais vienam Lenkijos piliečiui, įtariamam šnipinėjimu Rusijai.
„Vidaus saugumo agentūra atlieka veiksmus, susijusius su tyrimu dėl Rusijos šnipinėjimo, nukreipto prieš Europos Sąjungos šalis ir institucijas“, – socialiniuose tinkluose pranešė agentūros atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis.
Pareiškime jis pridūrė, kad agentūra surengė reidus sostinėje Varšuvoje ir pietiniame Tychų mieste bei atliko su šia byla susijusias apklausas.
Jis teigė, kad šnipų tinklo „tikslas buvo įgyvendinti Kremliaus užsienio politikos tikslus, įskaitant Lenkijos pozicijų susilpninimą pasaulio arenoje, Ukrainos ir ES organų įvaizdžio diskreditavimą“.
14:51 | Ukrainiečiai pademonstravo, kaip sunaikino retą rusų ginklą
Ukrainos 45-osios atskirosios artilerijos brigada sunaikino, jų teigimu, retą rusišką raketinį granatsvaidį RBU-6000, sumontuotą sunkvežimyje. Padalinio oro žvalgybininkų nufilmuotoje medžiagoje matyti sunkvežimio, ant kurio sumontuotas granatsvaidis RBU-6000, judėjimas.
Kartu šis raketų ir bombų paleidimo įrenginys yra skirtas integruoti į antvandeninius laivus, kad būtų galima atakuoti povandeninius laivus. Kaip aiškina kariuomenė, Rusijos ginkluotosios pajėgos neturi pakankamai artilerijos sistemų, todėl įvairias laivų paleidimo sistemas pradėjo montuoti ant sausumos transporto priemonių.
45-oji atskiroji brigada, glaudžiai bendradarbiaudama su 80-ąja oro desanto brigada, laikinai užimtame Bachmute aptiko ir sunaikino RBU-6000.
Rusijos kariai montuoja RBU-6000 į sunkvežimius, vilkikus ir net tankus. Tokios transporto priemonės pirmą kartą užfiksuotos 2023 m. rudenį.
14:17 | Ambasadorė: rusai Estijoje turi daugiau teisių nei Rusijoje
Estijos ambasadorė Ukrainoje Annely Kolk įsitikinusi, kad daugiausia rusakalbių gyvenamame Estijos mieste Narvoje nėra potencialo prorusiškiems protestams.
Diplomatė tai pareiškė leidinio NV renginyje „Europinis Ukrainos kelias. Pašnekesiai apie ateitį“, praneša „Ukrinform“.
„Ne, (prorusiški protestai Narvoje) tokio potencialo neturi. Taip, Narva yra pasienyje su Rusija. Bet, tiesą sakant, Estijoje gyvenantys rusai turi daugiau teisių nei rusai, gyvenantys Rusijos Federacijoje“, – teigė A. Kolk.
Ji pridūrė, kad rusakalbiai gyventojai kritikuoja Estijos vyriausybę. „Bet jie nenori išvykti į Rusiją. Tai daug ką pasako“, – pažymėjo Estijos ambasadorė.
13:38 | JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Pasak KAM, JAV Kongresas šią savaitę priėmė Vyriausybės finansavimo įstatymą, į kurį ir įtraukta minima parama, Lietuvai ji skiriama kariuomenės kritiniams pajėgumams stiprinti – oro gynybai, jūrinės aplinkos stebėjimui, amunicijai, regioniniam ilgojo nuotolio artilerijos pajėgumui.
„JAV yra strateginė Lietuvos partnerė ir viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių. Amerikiečiai itin aktyviai dalyvauja įgyvendinant saugumo užtikrinimo priemones Baltijos šalyse, stiprindami regiono saugumą ir stabilumą“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Pasak KAM, praėjusiais metais JAV vien Lietuvai skyrė apie 200 mln. dolerių paramą per įvairius finansavimo mechanizmus, įskaitant saugumo pagalbą Baltijos šalims.
12:58 | Situacija ypač sudėtinga: prie Časiv Jaro vienam Ukrainos gynėjui tenka po 7–10 rusų karių
Maždaug 7–10 Rusijos karių puola vieną Ukrainos gynybos pajėgų karį Časiv Jaro – gyvenvietės, kurią siekia užimti rusai – apylinkėse. Apie tai Ukrainos kanalui „Espreso“ papasakojo Ukrainos Nacionalinės gvardijos 4-osios operatyvinės brigados bepiločių orlaivių „Kara Nebesna“ įgulos vadas Andrijus Očenašas.
12:25 | Maskvoje tvyro įtampa – tadžikai bijo Kremliaus keršto dėl 143 žmones pražudžiusio teroro akto
„The News York Times“ (NYT) skelbia, kad migrantai iš Tadžikistano bijo palikti savo namus Maskvoje, kad dėl teroro akto nebūtų mobilizuoti kariauti Ukrainoje.
Keturi sulaikytieji dėl teroro išpuolio netoli Maskvos esančioje koncertų salėje „Crocus City Hall“ yra tadžikai. Dėl to Rusijos socialiniuose tinkluose sustiprėjo prieš migrantus nukreipta retorika. Siekdama patenkinti karo šalininkų prašymus, valdžia pažadėjo sugriežtinti veiksmus prieš migrantus, rašo leidinys.
Kaip rodo Rusijos Federacijos statistika, vien pernai Rusijoje oficialiai užregistruota beveik 1 mln. Tadžikistano piliečių – darbo migrantų.
Vienos įmonės, kurioje dirba migrantai iš Tadžikistano, vadovas komentare NYT teigė, kad dabartinės nuotaikos visuomenėje primena 2000-uosius, kai po teroristinių išpuolių ir karo Čečėnijoje musulmonai iš Kaukazo susidūrė su visuotine diskriminacija.
„Tadžikai Maskvoje taip išsigandę, kad beveik neišeina į gatvę“, – sakė jis.
Neseniai iš Maskvos išvykęs tadžikų žmogaus teisių aktyvistas Saidanvaras sakė, kad dabar Rusijos Federacijoje gyvenantys Tadžikistano piliečiai baiminasi ne tik deportacijos, bet ir to, kad jie gali būti įtraukti į karą prieš Ukrainą.
„Tadžikai labai bijo, kad Rusijos valdžia kerštaudama pradės juos masiškai siųsti į frontą kovoti“, – sakė jis.
11:53 | Scholzas prabilo apie taikos derybas dėl Ukrainos ir nukirto: savo karių į Ukrainą nesiųsime
Kelių valstybių patarėjai saugumo klausimais aptaria karo Ukrainoje užbaigimo galimybes, sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
„Kelios šalys, įskaitant Ukrainą, šiuo metu saugumo patarėjų lygiu aptaria, kaip galėtų atrodyti taikos procesas“, – laikraščiui „Märkische Allgemeine Zeitung“ sakė O. Scholzas, rašo nepriklausomas Rusijos leidinys „The Moscow Times“.
11:09 | Apklausa: dauguma lenkų nenori, kad kariai būtų pasiųsti į Ukrainą
Apklausa, kurią laikraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu atliko IBRIS, parodė, kad 74,8 proc. lenkų nenori, jog Lenkijos ar NATO kariai būtų siunčiami į Ukrainą.
Kitos nuomonės laikosi 10,2 proc. žmonių, 15 proc. neturėjo nuomonės.
„Nors lenkai nenori siųsti savo karių į Ukrainą, jie sutinka pradėti pokalbius su NATO ir Ukraina dėl oro gynybos išplėtimo į teritoriją, esančią prie sienos, kad būtų galima numušti Lenkijos kryptimi skrendančias Rusijos raketas ir dronus“, - pridūrė „Rzeczpospolita“. Apklausa parodė, kad tam pritaria 69,3 proc. lenkų, 17,6 proc. nepritaria, 13,1 proc. neturi nuomonės.
10:28 | Rusijos kariuomenė apšaudė Beryslavą iš dronų, yra nukentėjusiųjų
Rusijos kariuomenė ketvirtadienio rytą iš bepiločių orlaivių apšaudė Chersono srities Beryslavo miestą, sužeistas 38 metų amžiaus vietos gyventojas.
Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Okupantai rusai nuo pat ryto atakuoja Beryslavą. Miestui vėl smogė priešo bepiločiai orlaiviai“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad 38 metų vyras nukentėjo nuo numesto sprogmens. Jis sužeistas į ranką ir koją.
10:00 | Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 537 vaikai
Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 537 vaikai. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos generalinio prokuroro biuro spaudos tarnyba.
„2024 metų kovo 28 d. ryto duomenimis, Ukrainoje dėl Rusijos plataus masto ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau kaip 1 806 vaikai – 537 žuvo ir daugiau kaip 1 269 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimus“, – rašoma pranešime.
Šie skaičiai nėra galutiniai, jie tikslinami karo veiksmų vietose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
Donecko srityje nukentėjo 524 vaikai, Charkivo srityje – 343, Chersono srityje – 149, Kyjivo srityje – 130, Dnipropetrovsko srityje – 125, Mykolajivo srityje – 103, Zaporižios srityje – 100, Černihivo srityje – 72, Luhansko srityje – 67.
09:31 | Putinas: „Rusija nesiruošia kariauti su NATO, tai nesąmonė“
Trečiadienį kalbėdamas su Tverės srities karo lakūnais, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patikino juos, kad Rusija nesirengia kariauti su NATO. Tiesa, iškart paneigdamas savo patikinimą, jis pareiškė, kad „tai ne Rusija priartėjo prie NATO šalių sienų, bet jie priartėjo, mes tik saugome savo žmones“.
Nė per žingsnį nenutoldamas nuo Kremliaus propagandinės linijos, V. Putinas pareiškė, kad kalbos apie galimą Lenkijos, Baltijos šalių ar Čekijos puolimą yra „būdas apgauti šių šalių gyventojus“.
Taip pat V. Putinas apkaltino NATO kišantis „net į Azijos ir Lotynų Amerikos šalis“ ir tikino, kad „šiandieninio konflikto nebūtų, jei būtų atsižvelgta į Rusijos Federacijos saugumo interesus po SSRS žlugimo“. Pastarąja fraze Rusija tradiciškai ir melagingai grindžia invaziją į Ukrainą.
08:53 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariškiai pastarąją parą skelbia sunaikinę dar 780 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų kovo 28 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 439 970 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 6 914 tankų (+10), 13 237 šarvuotųjų kovos mašinų (+21), 10 963 artilerijos sistemų (+32), 1 021 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (+2), 729 oro gynybos priemonių (+1), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 8 590 dronų (+22), 2 017 sparnuotųjų raketų (+2), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 14 595 automobilių (+56), 1 800 specialiosios technikos vienetų (+6).
08:10 | Ukrainos kariai sunaikino 26 iš 28 rusų paleistų dronų
Kovo 28-osios naktį Oro gynybos pajėgos sunaikino 26 iš 28 smogiamųjų dronų, kuriais Rusija atakavo Ukrainą.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
„2024 metų kovo 28-osios naktį priešas smogė Ukrainai raketų ir aviacijos smūgį, panaudodamas tris sparnuotąsias raketas Ch-22 ir antiradarinę raketą Ch-31P (iš Juodosios jūros akvatorijos), zenitinę valdomąją raketą S-300 (Donecko sritis) ir 28 „Shahed-136/131“ tipo smogiamuosius dronus (paleidimo rajonai – Kursko sritis (RF), Čaudos kyšulys (Krymas)“, – rašoma pranešime.
07:32 | Per naktinę rusų ataką Zaporižioje sužeistos dvi moterys
Per naktinę rusų ataką Zaporižioje sužeistos dvi moterys, „šahedų“ nuolaužos apgadino namus privačiame sektoriuje.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Per naktinę „šahedų“ ataką Zaporižioje sužeistos dvi moterys. Nuo priešo bepiločių orlaivių nuolaužų užsidegė gyvenamieji namai privačiame sektoriuje. Gelbėtojai operatyviai užgesino liepsnas. Atakos detalės tikslinamos. Šalis teroristė Rusija tęsia karą prieš taikius žmones“, – sakoma karinės administracijos vadovo Ivano Fiodorovo pranešime.
Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, Zaporižią naktį į ketvirtadienį atakavo rusų dronai, buvo pranešta apie nukentėjusiuosius.
07:00 | Charkivo srityje rusų smūgio auka tapo 12 metų berniukas
Charkivo srities Borovos gyvenvietėje rusų smūgio auka tapo 12 metų vaikas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūros spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Tyrimo duomenimis, kovo 27 d., apie 21 val. 20 min., Rusijos kariškiai apšaudė Iziumo rajono Borovos gyvenvietę. Žuvo 12 metų berniukas", – rašoma pranešime.
Gyvenvietėje nukentėjo gyvenamieji namai ir vaikų darželis.
Ginkluotės tipas tikslinamas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, susijusio su tyčiniu nužudymu (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalis).
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, kovo 27 d. rusai smogė Kupianskui aviacine bomba FAB-500, o Kupiansko rajono Dvoričnos gyvenvietę atakavo bepiločiu orlaiviu, nukentėjo vienas žmogus.
