Svarbiausi įvykiai:
23:50 | Kaip Ukraina silpnina Rusijos karo mašiną
Per pastaruosius kelis mėnesius Ukrainos dronai skverbėsi vis giliau į Rusijos teritoriją, smogdami į Sankt Peterburgo naftos perdirbimo gamyklą, esančią toli nuo sienos, o pastaruoju metu – į bepiločių orlaivių surinkimo gamyklą Tatarstano respublikoje.
Šios atakos vis labiau kenkia Rusijos dyzelino ir benzino gamybai, o Kyjivas tikisi, kad tai turės įtakos Kremliaus piniginei ir sumažins degalų prieinamumą Rusijos karo mašinai, rašoma „The Moscow Times“ apžvalgoje.
Ją skaitykite tv3.lt publikacijoje: Ukrainos taktika – netobula, bet su daugybe potencialo: išvardijo, kaip silpnina Rusijos karo mašiną.
23:21 | Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vyksta į Europą ginti ryšių su Rusija
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas sekmadienį išvyks į Europą ginti Pekino „neriboto aljanso“ su Rusija.
Pirmiausiai kinų lyderis apsilankys Prancūzijoje, kuri yra didelė Ukrainos rėmėja Europoje, paskui vyks į glaudžius santykius su Kremliumi palaikančias Serbiją ir Vengriją.
Antra pagal dydį pasaulio ekonomika siekia stiprinti politinius ir ekonominius ryšius Europoje, kad atsvertų sudėtingus santykius su konkuruojančiu Vašingtonu.
Tačiau analitikai teigia, kad jei Prancūzija ir kitos Ukrainos sąjungininkės Europoje tiki, kad Xi Jinpingą galima įkalbėti atsisakyti draugystės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, joms teks nusivilti.
Nepaisant to, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį atvykstantį Kinijos lyderį pasitiks su raudonu kilimu, jų derybos toli gražu nebus paprastos.
Pirmadienį Paryžiuje Xi Jinpingas ir E. Macronas surengs derybas su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), kuri paragino Pekiną atlikti svarbesnį vaidmenį sprendžiant krizę Ukrainoje.
„Jei Europos pusė tikisi, kad Kinija įves sankcijas Rusijai arba prisijungs prie Jungtinių Valstijų ir Europos, pritaikydama ekonomines sankcijas Rusijai, manau, mažai tikėtina, kad taip nutiks“, – sakė Šanchajaus Fudano universiteto Europos studijų centro direktorius Ding Chunas.
Xi Jinpingas siekia pasipriešinti neseniai Europos Sąjungos pradėtiems Kinijos pramonės tyrimams, tačiau Prancūzija leido suprasti, kad pirmiausia darbotvarkėje bus kalbama apie Rusijos karą Ukrainoje.
22:51 | Ukraina gaus iš Vokietijos dar šešis radarus TRML-4D
Ukraina gaus dar šešis oro stebėjimo radarus TRML-4D gynybos reikmėms iš Vokietijos gamintojos „Hensoldt“.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis kompanijos „Hensoldt“ spaudos tarnyba.
Pasak bendrovės atstovų, radarų užsakovė yra Ukrainos gynybos ministerija. Tačiau už juos pagal karinės pagalbos programą sumokės Vokietijos vyriausybė.
Šešių radarų TRML-4D kaina – daugiau kaip 100 milijonų eurų.
Radarai bus pristatyti į Ukrainą šiais metais.
2018 metais sukurti radarai gali aptikti, sekti ir klasifikuoti įvairių tipų oro taikinius – sparnuotąsias raketas, taip pat lėktuvus ir sraigtasparnius, kurie manevruoja ar skrenda nedideliame aukštyje.
TRML-4D gali aptikti iki 1500 taikinių 250 km spinduliu, jie suderinami su oro gynybos sistemomis IRIS-T.
22:26 | Rusijai naudojant cheminius ginklus Ukrainoje baksnoja į Vakarus: sankcijos vėluoja 30 metų
Rusijos pajėgos prieš Ukrainą naudoja cheminius ginklus, kurie buvo sukurti Pirmojo pasaulinio karo metais, sako Ukrainos karo ekspertas Ivanas Kirichevskis.
Apie tai skelbia Ukrainos leidinys UNIAN.
Pasak I. Kirichevskio, Rusija Ukrainoje ir toliau naudoja cheminus ginklus tam, kad parodytų savo žiaurumą.
„Žmonija kažkaip išsivystė iki tokio lygio, kad yra per žiauru naudoti cheminius ginklus mūšio lauke, tačiau rusai įstrigo „viduramžiuose“ ir niekada iš ten neišeina, kad parodytų savo žiaurumą“, – sako I. Kirichevskis.
Pasak eksperto, K-51 granatas su chloropikrinu, kurias rusai panaudojo prieš Ukrainos gynybos pajėgas fronte, SSRS pirmą kartą panaudojo Afganistane.
„Todėl sankcijos turėjo būti įvestos prieš 30 metų arba kai 1997 metais Rusijos Federacija paskelbė, kad sutvarkė visas savo cheminio ginklo atsargas. O mes dabar dėl Vakarų neveiksnumo turime rezultatus“, – aiškino jis.
21:47 | JAV apkaltino Rusiją prieš Europos šalis įvykdžius „piktavališkų“ kibernetinių atakų seriją
JAV valstybės departamentas penktadienį apkaltino Rusiją prieš Europos šalis įvykdžius „piktavališkų“ kibernetinių atakų seriją.
„Jungtinės Valstijos griežtai smerkia Rusijos Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU), dar žinomos kaip APT28, piktavališką kibernetinę veiklą prieš Vokietiją, Čekiją, Lietuvą, Lenkiją, Slovakiją ir Švediją“, – pareiškime cituojamas atstovas Matthew Milleris.
„APT28, dar žinoma kaip „Fancy Bear“, „Strontium“ ir „Forest Blizzard“, yra gerai žinomas grėsmę keliantis subjektas, kuris jau kurį laiką vykdo piktavališką, nedorą, destabilizuojančią ir trikdančią veiklą“, – dėstė jis.
Pasak atstovo, JAV sieja šią grupę su kišimusi į 2016 m. rinkimus, per kuriuos į valdžią atėjo Donaldas Trumpas, ir operacijomis, nukreiptomis prieš Pasaulinę antidopingo agentūrą.
M. Milleris kalbėjo po to, kai Vokietija ir Čekija apkaltino Rusiją dėl pastaruoju metu įvykusių atakų serijos. Tai paskatino Europos Sąjungą (ES) perspėti Maskvą dėl padarinių, kuriuos gali lemti „piktavališka veikla kibernetinėje erdvėje“.
21:23 | Rusijos smūgis Charkivui: sugriauta ir apgadinta daugiau kaip 30 privačių gyvenamųjų namų
Charkive dėl Rusijos smūgio buvo sugriauta ir apgadinta daugiau kaip 30 privačių gyvenamųjų namų.
Tai smūgio vietoje pranešė miesto vadovas Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Daugiau ar mažiau nukentėjo per 30 privačių gyvenamųjų namų. Taip pat buvo apgadinti du namai, kurie yra komunalinės įmonės balanse. Dabar šaliname padarinius“, – sakė I. Terechovas.
Anot jo, artimiausiu metu privačiame sklype, kuriame pastatai visiškai sugriauti, gyventojams bus įrengtas modulinis namas.
Kaip jau buvo pranešta, penktadienį rusai smogė Charkivo Cholodnohirkos rajonui. Žuvo garbaus amžiaus moteris, dar du žmonės buvo sužeisti. Trys privatūs gyvenamieji namai visiškai sugriauti. Nukentėjo mokymo įstaiga, civilinė įmonė, automobiliai ir tramvajus.
Preliminariais duomenimis, rusai paleido į miestą aviacinę bombą UMPB D30-SN.
21:11 | Ukraina gaus iš JAV modernių smogiamųjų dronų
Ukraina gaus iš JAV modernių smogiamųjų dronų su šaunamaisiais ginklais, pagamintų amerikiečių kompanijos „Feloni Aero“.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Defense Industry Europe“.
„Kompanija „Feloni Aero“ paskelbė paleidžianti naujausią ginkluotų bepiločių orlaivių liniją, kuri padės stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus“, – rašoma pranešime.
Neseniai Jungtinių Valstijų vyriausybei priėmus įstatymo projektą dėl karinės pagalbos Ukrainai, „Feloni Aero“ yra pasirengusi pateikti pažangių sprendimų, kaip sustiprinti Ukrainos saugumo infrastruktūrą.
Šiuo metu kompanijos „Feloni Aero“ atstovai kuria du dronų variantus: „Felon 1.0“, šaudantį 5,56 mm kulkomis, ir „FelonX“, apginkluotą prieštankinė raketa „Spike“.
20:53 | Smūgis Putinui tiesiai į paširdžius: ekspertas įvardijo datą, kada galėtų griūti Krymo tiltas
Artėjant pseudorinkimuose išrinkto Rusijos prezidento Vladimiro Putino inauguracijai, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Aleksejus Getmanas sako, kad ši data būtų ideali Krymo tilto sunaikinimui.
Apie tai rašo Ukrainos leidinys UNIAN.
Pasak eksperto, toks veiksmas V. Putinui svarbią dieną galėtų turėti stiprų politinį ir karinį poveikį. V. Putino inauguracija numatyta gegužės 7 dieną.
„Žinote, rusai mėgsta kai kuriuos veiksmus gretinti prie tam tikrų datų, jiems tai būdinga kariniu požiūriu, bet kartais karas yra politikos tąsa kitomis priemonėmis ir būtinai turi politinę reikšmę. Jei gegužės 7 dieną, kaip tik prasidėjus inauguracijai, grius Kerčės (Krymo, – red. past.) tiltas, manau, kad poveikis bus labai rimtas, tai mums bus šventė, kai inauguracijos dieną visiems bus pasiųsta žinutė. Rusijos vieši puslapiai mirgės, kad Kerčės tiltas jau sunaikintas“, – pabrėžė A. Getmanas.
Kartu ekspertas pažymi, kad jei atsitiktų taip, kad Krymo tiltas būtų sunaikintas inauguracijos dieną, Rusijos propagandos mašina gali informaciją apie tokią ataką paskelbti tik po gegužės 10-11 dienos, kad nesugadintų ir gegužės 9 dienos minėjimo – Pergalės dienos.
Pasak A. Getmano, sunaikinti Krymo tiltą Ukrainos pajėgoms gali pavykti oro ir jūros amunicija bei sabotažu.
„Jeigu bus vienas iš šių trijų, tai šimtu procenttų pavyks, nes greičiausiai bus panaudotas kombinuotas puolimas, kuriam rusams bus sunkiausia užkirsti kelią. Esu tikras, kad tai bus kažkokie sabotažo veiksmai, žinoma, raketos, kurias turime, tiltą galima sunaikinti raketomis, bet atrama vis tiek turi būti sunaikinta sprogmenimis iš vandens“, – kalbėjo ekspertas.
20:20 | Ukrainos pareigūnai ragina per Velykas riboti lankymąsi masiniuose renginiuose
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) ragina šalies piliečius stačiatikių Velykų išvakarėse ir per pačią šventę riboti lankymąsi masiniuose renginiuose, laikytis komendanto valandos ir neignoruoti oro pavojaus signalų.
Tai sakoma UST kreipimesi, praneša „Ukrinform“.
Kaip pažymima, specialioji tarnyba atskleidžia daug Rusijos bandymų destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį Ukrainoje karo sąlygomis.
Savo nusikalstamiems kėslams realizuoti rusai naudoja didelį ardomosios veiklos arsenalą. Jie nuolat pasitelkia savo agentūrą provokacijoms įvairiose viešojo gyvenimo srityse, įskaitant religinių konfesijų santykius.
Okupantų tikslas – sudaryti dirbtines konfliktines situacijas tarp religinių bendruomenių atstovų, kad būtų destabilizuota padėtis Ukrainoje.
Be to, priešas aktyviai pasitelkia savo pakalikus, kad šie koreguotų ugnį į Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Tarp galimų taikinių – masinio žmonių susibūrimo vietos.
UST ragina piliečius Velykų išvakarėse ir šventės metu riboti lankymąsi masiniuose renginiuose, nepasiduoti galimoms provokacijoms ar kurstymui griebtis neteisėtų veiksmų, laikytis konkrečiam regionui nustatytos komendanto valandos, o paskelbus oro pavojų – būti slėptuvėse.
Pastebėjus įtartinų daiktų ar asmenų, galinčių rengti provokacijas ar kelti potencialią grėsmę, specialioji tarnyba prašo apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Nacionalinė policija mano, kad per Velykas į cerkves visoje Ukrainoje ateis daugiau kaip 10 mln. žmonių. Tvarką palaikys daugiau kaip 23 tūkst. pareigūnų.
19:57 | JK leidus Ukrainai naudoti jų amuniciją taikiniams Rusijoje – Kremliaus pyktis ir grasinimai Europai: „Labai pavojingas pareiškimas“
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sureagavo į Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretoriaus Davido Camerono pareiškimus, kad Ukraina gali naudoti jų amuniciją taikiniams Rusijos teritorijoje.
Komentuodamas prokremliškam leidiniui „RIA Novosti“, D. Peskovas tokius D. Camerono žodžius įvardijo kaip „eskalaciją“ ir teigė, kad tai – „labai pavojingas pareiškimas“. Savo komentare jis nepamiršo paminėti ir neva Prancūzijos keliamos įtampos.
„Kitas labai pavojingas teiginys. Matome tokį žodinį eskalavimą iš oficialių atstovų pusės, matome tai ir valstybių vadovų lygmenyje – kai tai liečia Prancūziją, ekspertų lygmeniu – kai kalbama apie Didžiąją Britaniją“, – kalbėjo D. Peskovas.
Kremliaus atstovas apkaltino Vakarus „tiesiogiai eskaluojant įtampą dėl Ukrainos konflikto“ ir perspėjo dėl „grėsmės Europos saugumui“.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas, ketvirtadienį Kyjive duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pasakė, kad Ukraina turi teisę naudoti jo šalies suteiktus ginklus pulti taikius Rusijos teritorijoje.
Ministro teigimu, Ukraina pati renkasi, kuriuos taikinius atakuoti.
„Ukraina turi tokią teisę, Rusijai suduodant smūgius Ukrainos viduje...“, – kalbėjo D. Cameronas, atkreipdamas dėmesį, kad Ukraina jaučia poreikį užtikrinti, kad ginasi nuo agresoriaus.
19:24 | Informacija apie tariamą O. Syrskio atsistatydinimą – melagiena
Informacija, kad esą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis atsistatydino, yra dar viena melagiena.
Tai feisbuke pranešė Kovos su dezinformacija centras prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pranešimo autorių, platinama melaginga „naujiena“, kad esą O. Syrskis atsistatydinimo raportą Ukrainos prezidentui nusiuntė Generalinio štabo specialiuoju paštu.
„Centras patikrino šią informaciją. Ji neatitinka tikrovės! Priešas suinteresuotas skleisti tokias melagienas, kad destabilizuotų situaciją tarp kariškių ir sukeltų paniką tarp gyventojų“, – pabrėžė Kovos su dezinformacija centras.
„Ukrinform“ primena, kad anksčiau socialiniuose tinkluose buvo platinama melagiena apie tariamą Rustemo Umerovo atsistatydinimą iš Ukrainos gynybos ministro pareigų ir jo paskyrimą kitos žinybos vadovu.
18:42 | Rusija per mėnesį daugiau kaip 440 kartų panaudojo cheminius šaudmenis
Balandžio mėnesį užfiksuoti 444 atvejai, kai Rusijos kariškiai panaudojo šaudmenis, kuriuose buvo pavojingų cheminių medžiagų, tai 71 atveju daugiau nei per ankstesnį laikotarpį.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rėmimo pajėgų vadovybė.
Nuo 2023 metų vasario iki šių metų balandžio iš viso užfiksuotas 1 981 atvejis, kai rusai panaudojo tokius šaudmenis.
Kaip pažymėjo Rėmimo pajėgų atstovai, dažniausiai rusų bepilotės skraidyklės numeta granatas K-51.
Rusija tebenaudoja šaudmenis, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų, pažeisdama Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo, taip pat karo įstatymus ir papročius.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministerija sveikino JAV sprendimą imtis papildomų ribojamųjų priemonių prieš Rusiją dėl plataus masto karo sukėlimo ir cheminio ginklo naudojimo.
17:32 | Rusija neigia dalyvavusi kibernetinėje atakoje prieš Vokietiją
Penktadienį Rusijos ambasada Vokietijoje paneigė, kad Maskva dalyvavo 2023 m. kibernetinėje atakoje, Berlynas dėl jos apkaltino Rusijos valstybės remiamus programišius ir iškvietė Maskvos diplomatą.
Ambasados pareiškime sakoma, kad jos pasiuntinys „kategoriškai atmetė kaltinimus, jog Rusijos valstybinės struktūros dalyvavo šiame incidente (...) kaip nepatvirtintus ir nepagrįstus“.
16:48 | V. Zelenskis pristatė naująjį Chmelnyckio srities karinės administracijos vadovą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pristatė naująjį Chmelnyckio srities karinės administracijos vadovą Serhijų Tiuriną.
Lankydamasis Chmelnyckio mieste, valstybės vadovas tai pranešė „Telegram“ kanale, rašo „Ukrinform“.
„Paskyriau naują Chmelnyckio srities karinės administracijos vadovą – Serhijų Tiuriną. Dėkoju visiems, kurie daro viską, kad mūsų žmonės normaliai gyventų. Dėkoju visiems, kurie rūpinasi Ukraina“, – pažymėjo prezidentas.
Valstybės vadovas informavo, kad per pasitarimą Chmelnyckio srityje, skirtą saugumo situacijai ir žmonių apsaugai, taip pat buvo kalbama apie socialinę ir ekonominė padėtį, kritinės infrastruktūros objektų apsaugą, energetikos atnaujinimą.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prezidentas V. Zelenskis, lankydamasis Chmelnyckyje, išklausė informaciją apie oro gynybą ir radioelektroninę kovą srityje. Taip pat buvo kalbama apie Chmelnyckio atominės elektrinės saugumą.
Be to, prezidentas susitiko su pasieniečiais, Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos akademijos kursantais, aplankė karius, kurie po sužeidimų gydomi vienoje iš ligoninių.
16:25 | D. Šmyhalis: priešas Ukrainoje sugriovė ir apgadino daugiau kaip 250 tūkst. gyvenamųjų namų
Ukrainos nuostolių ir atstatymo poreikių vertinimo ataskaitos (RDNA-3) duomenimis, po Rusijos agresijos Ukrainai atstatyti jau reikės 486 mlrd. dolerių.
Tai per Ukrainos vyriausybės posėdį pareiškė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“.
„Kova už Ukrainos laisvę tęsiasi. Bet jau planuojame atstatymą, pasitelkiame partnerius ir ieškome išteklių“, – sakė jis.
Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Ukrainos pozicija yra tvirta ir principinė – „Rusija turi už viską sumokėti“.
„Pagal RDNA-3 vertinimą, kurį atlikome su Pasaulio banku, atstatymo poreikiai sudaro 486 mlrd. dolerių“, – informavo jis.
D. Šmyhalis patikslino, kad per plataus masto karą priešas sugriovė arba apgadino daugiau kaip 250 tūkst. gyvenamųjų namų, iki 4 tūkst. mokyklų, daugiau kaip tūkstantį ligoninių ir daug kitų objektų.
„Prezidentas Volodymyras Zelenskis iškėlė aiškią užduotį – užtikrinti, kad Vakaruose įšaldyti Rusijos aktyvai būtų panaudoti Ukrainos naudai“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos Aukščiausiosios Rados Teisės politikos komiteto vadovo nuomone, šalys partnerės turėtų įvesti specialų muitą Rusijos ar su Rusija susijusių prekių, naftos ir kitų produktų importui, o gautas lėšas pervesti į Ukrainai padarytos žalos atlyginimo fondą.
16:03 | Zacharova pagrasino Vakarams „triuškinančiu atpildo smūgiu“
Kalbėdama eilinėje spaudos konferencijoje Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pagrasino Vakarams „triuškinančiu atpildo smūgiu“.
„Maskva perspėja Vašingtoną, Londoną ir Briuselį, kad bet kokie agresyvūs veiksmai prieš Krymą yra pasmerkti nesėkmei, o po jų seks triuškinančio atpildo smūgis“, – aiškino ji.
15:20 | Žiniasklaida: Italija suteiks Ukrainai oro gynybos sistemą SAMP/T
Italija planuoja paskelbti naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį bus įtraukta oro gynybos sistema SAMP/T, pranešė Italijos žiniasklaida.
Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni oficialiai tai paskelbs per Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą kitą mėnesį Apulijoje, Italijoje, pranešė „La Repubblica“ naujienų svetainė. Manoma, kad į paketą įeis ir priešlėktuvinių raketų sistemos „Stinger“ bei ilgojo nuotolio raketos „Storm Shadow“.
Tai bus devintasis Italijos siunčiamas karinės pagalbos paketas Ukrainai. Šį mėnesį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani aptarė veiksmus, kurių Italija gali imtis, kad surastų ir pristatytų Ukrainai oro gynybos sistemas.
15:02 | Rusijai smogus Charkivui, žuvo žmogus
Rusijai penktadienį smogus Ukrainos šiaurės rytiniam Charkivo miestui žuvo vienas žmogus, informavo meras Ihoris Terechovas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ jis nurodė, kad auka tapo pavyvenusi moteris.
Charkivo srities vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad 78 metų vyrui pasireiškė sunki reakcija į stresą.
Anot I. Terechovo, sunaikinti keli pastatai, o po griuvėsiais veikiausiai yra žmonių. Taip pat pranešama, kad nukentėjo tramvajus su keleiviais.
14:55 | NATO nerimauja dėl Rusijos veiksmų prieš Lietuvą ir jos kaimynes: veikla intensyvėja
Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime 32 valstybes vienijantis karinis aljansas teigė esąs „labai susirūpinęs dėl pastarojo meto piktybinės Maskvos veiklos“, kurią pavadino grėsme Vakarų saugumui.
Aljansas nerimauja dėl Kremliaus vykdomos „hibridinės veiklos“ Čekijoje, Estijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, rašo „Euronews“.
Tarp nurodytų Maskvos veiksmų: dezinformacija, sabotažas, smurto veiksmai, kibernetinis ir elektroninis kišimasis... ir kitos hibridinės operacijos“.
JAV vadovaujamas karinis aljansas šiuos incidentus pavadino „intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija toliau vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, įskaitant Aljanso teritorijoje ir per tarpininkus, dalimi“.
„Palaikome nukentėjusius sąjungininkus ir solidarizuojamės su jais, – sakoma NATO pareiškime, kuriame smerkiamas Rusijos elgesys. – Toliau didinsime savo atsparumą, taikysime ir tobulinsime turimas priemones, kad galėtume atremti ir užginčyti Rusijos hibridinius veiksmus, ir užtikrinsime, kad Aljansas ir sąjungininkai būtų pasirengę atgrasyti nuo hibridinių veiksmų ar išpuolių ir nuo jų apsiginti“.
14:27 | Britų žvalgyba: po Ukrainos atakos Rusija patraukė iš Kuščevskajos aerodromo beveik 40 lėktuvų
Po Ukrainos atakos Kuščevskajos aerodrome Rusija greičiausiai pašalino iš jo maždaug 40 įvairių tipų lėktuvų ir išsklaidė juos keliuose aerodromuose toliau nuo fronto linijos, sakoma atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“.
Didžiosios Britanijos žvalgyba mano, kad šie veiksmai nepadarys staigaus ir akivaizdaus ar itin didelio poveikio. Tačiau Ukraina jau pademonstravo gebėjimą smogti kur kas toliau Rusijoje nei yra šio išsklaidymo vietos.
Ataskaitoje sakoma, kad dėl šių priverstinių priemonių pailgės skrydžių trukmė siekiant mūšių erdvėje išlaikyti tą patį pastovumą. O tam, savo ruožtu, reikės daugiau degalų, padidės sąnaudos, lėktuvų įguloms teks didesnis krūvis.
13:59 | Rusijos saugumas skelbiasi likvidavęs „iš Lietuvos atvykusį Ukrainos žvalgybos agentą“
Rusijos saugumo tarnyba (FSB) skelbiasi likvidavusi „planavusį surengti teroro išpuolius Gynybos ministerijos objektuose, pagalbos rusų kariams centrui ir degalų terminale Leningrado srityje Ukrainos karinės žvalgybos agentą“. Taip pat tvirtinama, kad „agentas“ tariamai į Rusijos teritoriją atvyko iš Lietuvos 2024-ųjų kovą.
13:31 | Rusijoje susprogdinta degalinė: skelbiama, kad atskrido ukrainiečių dronas
Belgorodo srityje (Rusija) sprogo degalinė, Rusijos valdžia apkaltino Ukrainos droną–kamikadzę. Įvykio metu sprogos degalinės dujų saugykla, kilo gaisras. Vienintelė degalinėje buvusi darbuotoja nenukentėjo.
12:47 | „Rusai užims Baltijos šalis per septynias dienas“ – Ukrainos karinės žvalgybos generolas majoras Skibickis
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vado pavaduotojas generolas majoras Vadimas Skibickis interviu „The Economist“ pareiškė, kad didžiausias nežinomas karo veiksnys yra Europa. Jo teigimu, jei Ukrainos kaimynės neras būdų, kaip dar labiau padidinti gynybos produkciją ir padėti Ukrainai, jos taip pat galiausiai atsidurs Rusijos taikiklyje.
Jis menkina NATO kolektyvinės gynybos chartijos 5 straipsnį ir net NATO karių buvimą su Ukraina besiribojančiose valstybėse. Šie kariai, V. Skibickio manymu, gali būti mažai reikšmingi, kai bus išbandyti.
„Rusai užims Baltijos šalis per septynias dienas, – šiek tiek neįtikinamai teigia jis. – NATO reakcijos laikas – dešimt dienų“.
11:55 | V. Skibickis: Rusija planuoja gegužę pradėti vykdyti planą Ukrainai destabilizuoti
Rusijos Federacija šį mėnesį planuoja įgyvendinti trijų veiksnių planą, skirtą destabilizuoti Ukrainą, duodamas interviu leidiniui „The Economist“ sakė Ukrainos gynybos žvalgybos vado pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis.
Jo teigimu, gegužė bus svarbus mėnuo, kuomet rusai pasinaudos trijų veiksnių planu Ukrainai destabilizuoti. V. Skibickis pabrėžė, kad pagrindinis šio plano veiksnys yra karinė kryptis.
Nepaisant to, kad JAV Kongresas po ilgos gaišaties pagaliau „leido“ skirti Ukrainai papildomos karinės pagalbos, prireiks dar kelių savaičių, kol ji pasieks fronto linijas, pasakė jis.
Antrasis veiksnys yra Rusijos dezinformacijos kampanija Ukrainoje, kuria siekiama pakenkti ukrainiečių mobilizacijai ir prezidento Volodymyro Zelenskio, kurio kadencija baigsis gegužės 20 d., politiniam teisėtumui. Tuo pat metu Ukrainos konstitucija aiškiai draudžia rengti prezidento rinkimus karo metu.
V. Skibickis pridūrė, kad trečiasis veiksnys yra beatodairiška Rusijos kampanija, skirta izoliuoti Ukrainą nuo tarptautinės bendruomenės. „Jie dės visas pastangas, kad galėtų supurtyti esamą padėtį“, – pasakė jis.
11:29 | Prancūzijos vertinimu, kare Ukrainoje žuvo 150 tūkst. Rusijos kareivių
Prancūzijos vertinimu, per Maskvos invaziją į Ukrainą žuvo 150 tūkst. Rusijos kareivių, penktadienį paskelbtame interviu sakė užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne.
Rusijos nepriklausomam laikraščiui „Novaja Gazeta Europe“ jis sakė, kad, Paryžiaus vertinimu, trečiaisiais karo metais bendras Rusijos aukų, įskaitant sužeistuosius, skaičius siekia 500 tūkstančių.
„Europa ir jos partnerės išliks vieningos ir ryžtingos tol, kol reikės. Rusijos karinė nesėkmė jau akivaizdi. Manome, kad Rusijos kariniai nuostoliai siekia 500 tūkst., įskaitant 150 tūkst. žuvusiųjų“, – sakė S. Sejourne.
„Ir visa tai dėl ko? – klausė jis. – Tai galima apibendrinti dviem žodžiais: dėl nieko“.
10:57 | Gynybos pajėgos: Časiv Jaro mieste Rusijos kariuomenės nėra
Ukrainos Časiv Jaro mieste nėra Rusijos kariuomenės, priešai neperžengė miesto sienų, per telemaratoną sakė Nazaras Vološynas, Chortytsios operatyvinės ir strateginės karių grupės atstovas, pranešė „Ukrinform“.
„Priešai toliau mėgina daryti spaudimą Časiv Jarui, stengdamiesi laikytis nustatytų terminų. Gynybos pajėgos kontroliuoja padėtį. Mieste nėra priešo kariuomenės, priešai neperžengė miesto sienų“, – sakė N. Vološynas.
Pasak jo, siekdama užimti miestą, Rusijos kariuomenė mėgina apeiti jį per Bohdanivkos ir Ivanivskės gyvenvietes, aktyviai jas šturmuoja, kad „paimtų Časiv Jarą į gniaužtus“.
10:23 | Putinas nepatenkintas Šoigu darbu: pabandė nubausti už nepasiektus karinius tikslus
Gegužės 2 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Tulos srities gubernatoriumi Aleksejumi Diuminu, susijusiu su „Wagner“. Tai rodo, kad V. Putinas galbūt siekia sumažinti Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu galias, subalansuoti jį prieš konkurentus ir nubausti už Kremliaus karinių tikslų nevykdymą.
09:43 | Rusija teigia naktį numušusi šešis Ukrainos dronus
Rusijos pajėgos praneša naktį į penktadienį vėl atrėmusios Ukrainos dronų ataką. Iš viso oro gynyba numušė šešis bepiločius, tinkle „Telegram“ pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.
Šiais duomenimis, penki dronai numušti virš Rusijos Belgorodo srities pasienyje su Ukraina, o vienas – virš Krymo pusiasalio. Apie žalą ministerija informacijos nepateikė.
09:06 | Rusų nuostoliai
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gegužės 3 d. Ukrainoje sunaikinta iš viso 472 140 rusų okupantų – vien per pastarąją parą mūšio lauke buvo likviduota ar sužeista 1 270 karių.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 7 354 priešo tankus (+22 per pastarąją parą), 14 129 šarvuotąsias kovos mašinas (+33), 12,102 artilerijos sistemas (+58), 1 053 raketų paleidimo sistemas, 786 oro gynybos sistemas (+2), 348 karo lėktuvus, 325 sraigtasparnius, 9 580 bepiločių orlaivių (+19), 2 126 sparnuotąsias raketas, 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 16 266 transporto priemones (+42), 1 993 specialiosios įrangos vienetus (+5).
08:58 | Ukraina artėjant naujam rusų puolimui: „Mes neturime ginklų“
Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vado pavaduotojas generolas majoras Vadimas Skibickis neabejoja, kad Rusija toliau bandys užimti Ukrainos Donecko ir Luhansko sritis. Jo teigimu, Rusijos pajėgos iškėlė užduotį užimti „bet ką“ iki gegužės 9 d. arba iki Vladimiro Putino vizito į Kiniją, rašo „The Economist“.
Pasak jo, padėtis fronte dabar yra sudėtinga ir gali dar labiau pablogėti.
„Mūsų problema labai paprasta: mes neturime ginklų. Jie visada žinojo, kad balandis ir gegužė mums bus sunkus metas“, – neslėpė V. Skibickis.
Ukraina dabar visomis išgalėmis gina Časiv Jarą. Anot V. Skibickio, šis miestas „yra raktas“ į tolesnį Rusijos veržimąsi į didesnius regiono miestus. Generolo majoro manymu, miesto užėmimas tikriausiai yra laiko klausimas, tačiau viskas priklauso nuo rezervų formavimo ir pagalbos tiekimo iš Vakarų.
„Žinoma, ne šiandien ir ne rytoj, bet viskas priklauso nuo mūsų rezervų ir tiekimo“, – sakė jis.
V. Skibickis sakė, kad Ukrainai dar toli iki padėties stabilizavimo, o Rusija daro viską, kad pasiektų savo tikslus. Be to, jo supratimu, Rusijos kariuomenė „nebėra tokia arogantiška“, kokia buvo 2022 m. Dabar rusai veikia pagal aiškų planą ir turėdami vieningą vadovybę.
08:20 | V. Zelenskis ragina JAV greitai pristatyti pažadėtų ginklų
Dėl sudėtingos padėties fronte Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV greitai pristatyti neseniai pažadėtus ginklus.
„Esu dėkingas JAV Kongresui už jo sprendimą, tačiau negali būti problemų ir dėl tiekimo greičio bei sprendimų įgyvendinimo, – sakė jis ketvirtadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi. – Laukiame, kad ginklai mūsų kovotojams pasiektų Ukrainą“.
V. Zelenskis teigė nurodęs vyriausybės pareigūnams kartu su tarptautiniais partneriais siekti greito ginklų pristatymo.
07:45 | D. Cameronas apsilankė Kyjive, siekdamas didesnio finansavimo Ukrainai
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas lankydamasis Kyjive pareiškė, kad kitą mėnesį Britanija ketina sukviesti Ukrainos rėmėjus, kad surinktų lėšų jos ginkluotųjų pajėgų, kovojančių su didelio masto Rusijos invazija, paramai, ketvirtadienį pranešė jo biuras.
Jo vizitas įvyko po to, kai praėjusią savaitę britų premjeras Rishi Sunakas paskelbė apie papildomą 500 mln. svarų sterlingų (581 mln. eurų) finansavimą Ukrainai, su tikslu, kad pavyks skirti 3 mlrd. svarų sterlingų (3,52 mlrd. eurų) per metus.
07:00 | NATO pasmerkė Rusijos kenkėjišką veiklą savo teritorijoje
NATO ketvirtadienį pasmerkė tai, ką pavadino kenkėjiška Rusijos veikla savo teritorijoje, ir pareiškė, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę Aljanso saugumui.
Šie incidentai yra dalis intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, o NATO sąjungininkės „reiškia gilų susirūpinimą dėl Rusijos hibridinių veiksmų, kurie kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“, sakoma NATO pareiškime.
Nurodoma, kad Čekijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Jungtinės Karalystės valdžios institucijos neseniai atliko tyrimus ir pateikė kaltinimus tam tikriems asmenims dėl priešiškos valstybei veiklos.
