Svarbiausi įvykiai:
23:56 | Ukrainiečiai apstulbo – nuotraukos plinta žaibiškai: danguje užfiksavo žadą atimantį reiškinį
Ukrainoje daugybės miestų gyventojai vėlų ketvirtadienio vakarą ėmė dalintis danguje užfiksuotu neįprastu reiškiniu.
„Telegram“ kanalai ėmė mirgėti su keistomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais.
Iš pradžių niekas nesuprato, kas tas danguje ryškiai šviečiantis objektas.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje: Ukrainoje užfiksuotas keistas reiškinys.
23:12 | Maskvoje – didžiulis gaisras: liepsnoja trijų aukštų pastatas
Maskvos rytiniame rajone kilo stiprus gaisras administraciniame pastate. Apie tai praneša propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“.
Skelbiama, kad dega trijų aukštų pastatas, o gaisro plotas siekia 2,5 tūkst. kvadratinių metrų.
Kaip praneša „Riadovka“, pastate gali būti žmonių. Kol kas nėra aišku, kodėl kilo gaisras, įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos.
Prokremliškas „Telegram“ kanalas „Niusač/Dvač“ skelbia, kad įgriuvo 1000 kvadratinių metrų ploto stogas tarp antro ir trečio pastato aukštų.
Skelbiama, kad gaisro gesinimui paprašyta aviacijos pagalbos.
Oficialios informacijos kol kas nėra, todėl neįmanoma patikrinti Rusijos žiniasklaidos išplatintos informacijos.
22:03 | D. Šmyhalis: Ukraina kovo mėnesį gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą
Kovo mėnesį Ukraina gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių.
Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai pareiškė per pasitarimą finansų ir ekonomikos klausimais.
„Surengiau pasitarimą finansiniais ir ekonominiais klausimais, kuriame dalyvavo Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Nacionalinis bankas, Valstybės iždas ir Nacionalinė vertybinių popierių ir fondų rinkos komisija. Išklausiau informaciją apie dabartinę biudžeto vykdymo situaciją ir tarptautinės finansinės pagalbos teikimo ritmingumą. Kovo mėnesį vyriausybė gavo rekordinę sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių. Balandžio mėnesį gauta dar 1,5 mlrd. eurų pagal „Ukraine Facility“ programą. Iš viso nuo metų pradžios Ukraina jau gavo maždaug 12 mlrd. dolerių finansinę pagalbą“, - parašė premjeras „Telegram“ kanale.
Per pasitarimą taip pat buvo svarstoma, kaip intensyvinti privataus sektoriaus projektų kreditavimą.
Atskirai buvo aptartas gynybinio-pramoninio komplekso finansinių pajėgumų didinimas. Rengiami atitinkami sprendimai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2024 metų balandį Ukraina išmokėjo 60,5 mlrd. grivinų pensijų ir 5,3 mlrd. grivinų subsidijų būstui.
21:36 | Okupuotame Berdijanske – sprogimai: skelbiama, kad ukrainiečiai smogė gamyklai, kurioje įsikūrę rusai
Mariupolio mero tremtyje patarėjas Petro Andriuščenka praneša, kad Rusijos laikinai okupuotame Berdianske nugriaudėjo sprogimai.
P. Andriuščenka praneša, kad Ukrainos pajėgos galėjo smogti į Berdianske esančios gamyklos teritoriją, kurioje yra įsikūrę okupantai.
20:53 | Per rusų ataką Charkivo srityje buvo sužeisti septyni vaikai
Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje per Rusijos įvykdytą išpuolį buvo sužeisti septyni vaikai ir vienas suaugusysis, ketvirtadienį pranešė Ukrainos pareigūnai.
Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas, esantis netoli Rusijos sienos. Pastaraisiais mėnesiais, Maskvos invazijai tęsiantis jau daugiau nei dvejus metus, čia padaugėjo išpuolių.
Teigiama, kad išpuolio taikiniu tapo sporto kompleksas, kuriame tuo metu buvo vaikų, ir gyvenamieji namai Derhaičių miestelyje.
„Septyni vaikai buvo sužeisti [...] Šeši berniukai ir viena mergaitė nuo 9 iki 15 metų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Ukrainos prokuratūra.
Per išpuolį taip pat buvo sužeistas 76-erių vyras.
Kiek anksčiau Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas teigė, kad šeši vaikai buvo sužeisti per rusų valdomų aviacinių bombų atakas. Jie su lengvais ar vidutinio sunkumo sužalojimais nugabenti į ligoninę.
Pastarosiomis savaitėmis vykdydama atakas Maskva pradėjo intensyviau naudoti naujas galingas valdomas aviacines oro bombas.
Trečiadienį Charkivo srityje per Rusijos ataką žuvo du civiliai.
20:30 | Artėjant svarbiai datai – Zelenskio įspėjimas: Putinas imsis smūgių ir manipuliacijų
Artėjantis Pasaulio taikos viršūnių susitikimas bus Rusijos prezidento Vladimiro Putino taikinys, teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai V. Zelenskis ketvirtadienį kalbėjo vakariniame pranešime.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu stengiamasi į susitikimą pritraukti kuo daugiau dalyvių.
„Taikos viršūnių susitikimas yra pasaulinis viršūnių susitikimas. Šiomis dienomis kartu su Šveicarija baigėme siųsti kvietimus į aukščiausio lygio susitikimą. Konkrečios šio susitikimo datos yra birželio 15 ir 16 d. Tai bus pirmasis etapas – iš tikrųjų pirmoji reali galimybė pradėti teisingos taikos atkūrimą.
Visi turime suprasti, kad tik pasaulinės jėgos gali priversti Rusiją taikai, todėl stengiamės pritraukti kuo daugiau dalyvių į viršūnių susitikimą Šveicarijoje ir palaikome atitinkamą komunikaciją“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, V. Putinas stengsis sutrukdyti susitimui bei jo pasirengimui.
„Turime suprasti, kad Putinas stengsis įvairiomis manipuliacijomis ir teroristinių smūgių jėga sutrikdyti šį darbą, mūsų pastangas, bandys susilpninti Ukrainos pozicijas. Visos mūsų pozicijos – ir mūšio lauke, ir diplomatijoje, ir informacinėje srityje – dabar turi būti vienodai stiprios“, – kalbėjo V. Zelenskis.
19:56 | Kirgizija nerekomenduoja savo piliečiams vykti į Rusiją
Kirgizijos užsienio reikalų ministerija rekomendavo šalies piliečiams kurį laiką susilaikyti nuo kelionių į Rusiją.
Tai pranešama Kirgizijos URM svetainėje, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Ministerija dar kartą rekomenduoja bendrapiliečiams, neturintiems svarbių priežasčių vykti į Rusijos Federaciją, laikinai susilaikyti nuo kelionių į jos teritoriją, kol bus panaikintos anksčiau įvestos papildomos saugumo priemonės ir atšauktas sugriežtintas praleidimo per valstybės sieną kontrolės režimas, o prireikus vykti – iš anksto patikrinti, ar nėra įvažiavimo į Rusijos Federaciją apribojimų“, - rašoma pranešime.
URM pažymėjo, jog rekomendacija buvo pateikta dėl žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos, kad esą Kirgizijos piliečiai masiškai neįleidžiami į Rusiją. Bet ministerija teigia, kad informacija apie masinius atsisakymus įsileisti kirgizus į Rusiją nėra patvirtinta diplomatine linija.
Kaip pranešė „Ukrinform“, anksčiau Tadžikistano užsienio reikalų ministerija paragino šalies piliečius kurį laiką susilaikyti nuo kelionių į Rusiją.
Po kovo 22 d. įvykdyto teroro akto „Crocus City Hall“ koncertų salėje prie Maskvos, per kurį, naujausiais duomenimis, žuvo daugiau kaip 140 žmonių, o daugiau kaip 180 buvo sužeisti, Rusijoje sustiprėjo ksenofobinis požiūris į migrantus. Beveik visi teroro akto byloje sulaikyti žmonės yra Tadžikistano piliečiai.
19:00 | Vengrijoje nudurtas ukrainietis
Vengrijos sostinėje Budapešte buvo užpultas 48 metų Ukrainos pilietis. Jis patyrė durtinių žaizdų, kurios buvo nesuderinamos su gyvybe.
Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Budapešto vyriausiosios policijos valdybos spaudos tarnyba.
Pasak Vengrijos pareigūnų, tarp 44 metų „kazacho išvaizdos“ vyro ir 48 metų ukrainiečio kilo kivirčas ir muštynės. Vėliau pirmasis griebėsi peilio. Ukrainos pilietis nuo žaizdų mirė vietoje.
Policija jau iškėlė baudžiamąją bylą dėl nužudymo.
Užpuolikas buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje.
Portalas pažymi, jog tai jau ne pirmas Ukrainos piliečių nužudymas užsienyje.
Keli tokie tragiški įvykiai užfiksuoti Vokietijoje. Balandžio pabaigoje viename Vokietijos prekybos centre peiliu ginkluotas 57 metų Rusijos pilietis užpuolė du ukrainiečius. Kaip vėliau paaiškėjo, nužudyti vyrai buvo Ukrainos kariai, atvykę į VFR reabilitacijai.
Šių metų vasarį Vokietijoje su peiliu buvo užpulti du Ukrainos krepšininkai. Vienas iš jų žuvo vietoje, kitas mirė ligoninėje.
18:09 | Lenkijoje užpulta ukrainiete palaikyta baltarusė: reikalavo „grįžti į savo Ukrainą“
Varšuvoje lenkų pora užpuolė baltarusę, nes pamanė, kad ji yra rusakalbė ukrainietė.
Apie tai praneša lenkų žiniasklaida, cituoja UNIAN.
Kaip pasakojo 22 metų nukentėjusioji, ji gatvėje kalbėjosi su savo draugu rusų kalba, kai prie jos priėjo apsvaigusi lenkė, spjovė jai į veidą ir keikdamasi pareikalavo „grįžti į savo Ukrainą“.
Baltarusė ėmė gintis ir įspyrė lenkei, įvyko konfliktas, į kurį įsikišo lenkės draugas. Jis sudavė baltarusei kelis kartus į galvos sritį, o jo smurtauti pradėjusi draugė laikė baltarusę už plaukų.
Moteriai prireikė medikų pagalbos – jie konstatavo, kad jai buvo sužalota galva.
Nukentėjusioji teigė, kad Lenkijoje gyvena daugiau nei 6 metus.
Policija pradėjo tyrimą dėl rasinės neapykantos, už tai gali grėsti kalėjimas iki 3 metų.
17:40 | Okupantai smogė Chersonui, nukentėjo keli pastatai
Rusijos kariuomenė smogė Chersono miesto Dnipro rajonui, nukentėjo parduotuvė, išbyrėjo švietimo įstaigos ir gyvenamojo namo langai.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiandien okupacinė kariuomenė atakavo Chersono Dnipro rajoną. Priešo ugnis apgadino parduotuvės patalpas, taip pat išdaužė švietimo įstaigos ir gyvenamojo namo langus", – rašoma pranešime.
Pasak O. Prokudino, žmonės nenukentėjo. Rusijos smūgių vietoje dirba srities avarinės ir gelbėjimo tarnybos specialistai, kurie padeda miesto gyventojams atlikti skubius remonto darbus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą, gegužės 1-ąją, Rusijos kariškiai smogė 22 Chersono srities gyvenvietėms.
17:08 | Rusai smogė miestui Charkivo srityje, sužeisti keturi vaikai
Rusijos kariuomenė smogė Charkivo srities Derhačių miestui. Preliminariais duomenimis, sužeisti keturi vaikai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Derhačių miesto karinės administracijos vadovas Viačeslavas Zadorenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Okupantai smogė Derhačiams dviem valdomosiomis aviacinėmis bombomis. Informacija apie sugriovimus ir nukentėjusiuosius tikslinama", – parašė jis.
Kaip pranešė „Telegram“ kanale Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, preliminariais duomenimis, sužeisti keturi vaikai.
„Okupantai smogė civilinei infrastruktūrai Charkivo rajono Derhačių mieste. Preliminariais duomenimis, nukentėjo keturi vaikai“, – rašoma pranešime.
Atitinkamos tarnybos atlieka patikrinimą, padariniai likviduojami.
Anksčiau Ukrainos oro pajėgos pranešė apie smūgių valdomosiomis aviacinėmis bombomis pavojų Charkivo srityje.
Kaip jau buvo pranešta, gegužės 2 d. Charkivo srities Kupiansko rajone per rusų apšaudymą buvo sužeisti du žmonės.
16:40 | Kuleba gėdija Vakarus dėl lėtumo tiekiant amuniciją: jei jie negali veikti greitai šiame kare, kas būtų, jei kiltų dar vienas konfliktas?
Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba viešai sukritikavo Vakarus dėl lėtumo tiekiant pagalbą prieš Rusiją kovojančiai šaliai. Apie tai rašo Ukrainos leidinys UNIAN.
Pasak D. Kulebos, Vakarams vėluojant teikti pagalbą, Rusija tapo veiksmingesnė savo kariniuose veiksmuose.
„Kai žiūriu į tai, ką Rusija pasiekė atstatydama savo gynybos pramoninę bazę ir ką iki šiol pasiekė visi Vakarai, turime susidurti su tiesa ir pripažinti, kad Rusija yra efektyvesnė savo karinėse operacijose“, – kalbėjo D. Kuleba.
Ukrainos užsienio ministras teigia, kad dabartinė situacija Vakaruose kelia esminį klausimą: „jei jie negali būti pakankamai efektyvūs šiame konkrečiame kare, tai kiek jie gali būti efektyvūs, jei prasidėtų kiti tokio pat masto karai ir krizės?“
15:50 | Ukrainos gynybos pajėgos veja priešą iš užimtos Očeretynės dalies
Ukrainos gynybos pajėgos imasi veiksmų, kad išvytų okupantus rusus iš Donecko srities Očeretynės gyvenvietės.
Tai pareiškė Chortycios operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės atstovas spaudai papulkininkis Nazaras Vološinas, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „ArmijaInform“.
„Kai dėl Očeretynės, tai priešui pavyko prasiveržti ir įsitvirtinti šioje gyvenvietėje. Jos dalis yra kontroliuojama priešo. Bet mes kontroliuojame šią dalį ugnimi. Ginkluotosios pajėgos ir Gynybos pajėgos imasi visų priemonių, kad išmuštų priešą iš ten. Šiuo metu ten vyksta sunkūs mūšiai. Ginkluotosios pajėgos kontroliuoja situaciją“, – sakė atstovas.
15:38 | „Nova Poshta“: per rusų ataką Odesoje sunaikinta per 15 tonų siuntų
Per Rusijos raketinę ataką prieš pašto sandėlį Odesoje sunaikinta 15,5 tonos siuntų, kurių vertė siekė beveik 3 mln. grivinų (70,9 tūkst. eurų), ketvirtadienį pranešė didžiausia privati Ukrainos pašto ir siuntų pristatymo tarnyba „Nova Poshta“.
14:50 | Ukrainos gynėjų žinia rusams: Kremlius nepasieks savo pagrindinio tikslo iki Pergalės dienos
Rusijos okupacinės pajėgos nepajėgs užimti Časiv Jaro miesto Donecko srityje iki gegužės 9 d., kuomet rusai švenčia Pergalės dieną. Okupantai šia kryptimi jau metė visus savo išteklius.
Ukrainos 26-osios artilerijos brigados atstovas Olehu Kalašnikovas Ukrainos televizijai sakė: „Jie nebegali iššokti aukščiau bambos. Tai reiškia, kad jie jau visiškai sutelkė visus išteklius mūsų kryptimi, jie meta viską, ką gali, kad rastų mūsų silpną vietą ir pralaužtų mūsų gynybą“, – sakė O. Kalašnikovas, skelbia „RBK-Ukraina“.
Brigados atstovas išreiškė įsitikinimą, kad rusams nepavyks užimti Časiv Jaro miesto iki savo šventės.
„Jie negalės padaryti daugiau, jie nieko negalės padaryti iki kitos šventės, ir jie vėl turės sugalvoti naują datą ir atidėti terminus, kad jų elektoratas ko nors tikėtųsi“, – sakė O. Kalašnikovas.
14:12 | Macronas apie prancūzų pajėgas Ukrainoje: gali tekti svarstyti rusams pralaužus fronto liniją
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas patvirtino, kad šalis gali būti priversta svarstyti sausumos pajėgų įvedimo į Ukrainos teritoriją klausimą – jeigu pati Ukraina to paprašytų.
13:45 | Ukrainos oro pajėgos teigia negalinčios atskleisti tikslios naikintuvų F-16 pristatymo į Ukrainą datos
Ukrainos oro pajėgos negali atskleisti tikslios datos, kada Ukrainoje pasirodys naikintuvai F-16.
„Tikslios datos, kada pasirodys F-16, atskleisti negalime. Viešoje erdvėje yra pranešimų, kad jie pasirodys birželį, tačiau laukiame oficialaus pranešimo ir tik tada galėsime pranešti, kad oro pajėgos turi šiuos naikintuvus. O kol kas turime būti kantrūs. Be to, mūsų infrastruktūra rengiama priimti šiuos lėktuvus ir užtikrinti tinkamą jų priežiūrą“, - per Ukrainos televiziją sakė oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas, pranešė „Ukrinform“.
I. Jevlašas pridūrė, kad reaktyvinių lėktuvų F-16 galimybės yra daug didesnės nei modernizuotų sovietinių lėktuvų, kuriuos naudoja Ukrainos oro pajėgos.
12:57 | Trumpas tūžta dėl NATO pinigų: kas ateitų mums į pagalbą, jeigu JAV būtų užpulta?
Donaldas Trumpas dar net nelaimėjo JAV prezidento rinkimų, tačiau jau grasina nutraukti pagalbą Ukrainai, jeigu Europa neprisidės daugiau finansiškai. Jis taip pat aršiai kritikavo savo 2 proc. BVP gynybai nesugebančias skirti Europos šalis, kurios tariamai „gyvena iš JAV kišenės“.
12:33 | Galingas Ukrainos atsakas Rusijai – dronais atakavo mažiausiai penkis regionus
Gegužės 1–2 dienomis Ukrainos pajėgos dronais atakavo mažiausiai penkis Rusijos regionus: Riazanę, Smolenską, Oriolą, Kurską ir Krasnodarą.
Gegužės 2 d. naktį Rusijoje po dronų atakos Smolenske užfiksuotas gaisras. Vietos gyventojai paskelbė Roslavlio rajone kilusio gaisro vaizdo įrašą, kuriame teigiama, kad gaisras kilo po Ukrainos bepiločių orlaivių atakos. Be to, jie sako, kad visą naktį girdėjo visą eilę sprogimų.
„Net Smolenske tai buvo girdėti“, – tvirtina regiono gyventojai.
Gubernatorius Vasilijus Anochinas patvirtino Roslavlio rajono užpuolimą, pažymėdamas, kad taikiniu tapo energetikos infrastruktūros objektai. Pasak jo, įvykio vietoje dirba gelbėjimo ir teisėsaugos tarnybos.
Taip pat šiąnakt Ukrainos orlaiviai atakavo Kursko, Oriolo sritis. Dėl atakos ir ten, ir ten iš dalies sutriko elektros energijos tiekimas. Apšaudytas ir Afipskio kaimas Krasnodaro krašte. Vietos gyventojų teigimu, apie 3 val. nakties pasigirdo trys sprogimai.
O gegužės 1-osios naktį ukrainiečiai surengė dronų ataką prieš Riazanės naftos perdirbimo gamyklą. Jos metu pavyko sugadinti pirminio naftos perdirbimo įrangą, esančią didelės įmonės pakraštyje.
11:53 | Rusijos pajėgos nuo pernai gruodžio įvykdė mirties bausmę mažiausiai 20 Ukrainos karių
Rusijos pajėgos nuo 2023 m. gruodžio pradžios nužudė mažiausiai 15 pasiduoti mėginusių Ukrainos karių ir galbūt dar šešis, mėginusius pasiduoti arba pasidavusius, sakoma ketvirtadienį paskelbtame „Human Rights Watch“ (HRW) pranešime.
Žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad šie incidentai turėtų būti tiriami kaip karo nusikaltimai. „Žudyti pasiduodančiuosius arba sužeistuosius draudžia tarptautinė humanitarinė teisė“, – pareiškė HRW krizių ir konfliktų direktorė Belkis Wille.
HRW ištyrė tris mažiausiai 12-os Ukrainos karių egzekucijas, išanalizavusi ir patvirtinusi dronų nufilmuotą medžiagą, paskelbtą socialinėje žiniasklaidoje pernai gruodžio 2 d. ir 27 d. bei šiemet vasario 25 dieną.
„Visais šiais atvejais kariai aiškiai parodė ketinantys pasiduoti (...) jie nebedalyvavo kovos veiksmuose, todėl pagal tarptautinę humanitarinę teisę ar karo įstatymus negalėjo būti užpulti“, – sakoma pranešime.
11:33 | Didžioji Britanija ragina Rusiją nedelsiant paleisti iš kalėjimo Kremliaus kritiką V. Kara-Murzą
Didžioji Britanija paragino Rusiją dėl sveikatos būklės nedelsiant iš kalėjimo paleisti rusišką ir britišką pasus turintį Kremliaus kritiką Vladimirą Kara-Murzą.
42-ejų V. Kara-Murza dėl „skubiai reikalingo medicininio gydymo“ turi būti nedelsiant paleistas, sakoma trečiadienio vakarą JK pramonės ir ekonominio saugumo ministrės Nusrat Ghani paskelbtame pranešime.
Jo kalinimas esą yra politiškai motyvuotas, V. Kara-Murza persekiojamas rusų institucijų, nes priešinosi Rusijos karui Ukrainoje. „Kalinimo sąlygos kelia grėsmę jo gyvybei, – pabrėžė N. Ghani. – Jo sveikatos būklė blogėja“.
11:00 | E. Rinkevičius: derybos dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į Europos Sąjungą bus sudėtingos
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius trečiadienio rytą TV3 televizijai pareiškė, kad derybos dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo į Europos Sąjungą bus itin sudėtingos, tačiau visiškai realu pradėti jas jau šių metų birželį, kaip savo bendrame pareiškime paragino Baltijos šalių prezidentai.
Jis priminė, kad Latvijai ruošiantis stoti į ES buvo klausimų, kur pavyko greitai rasti kompromisą, ir diskusijų, kuriose pasiekti bendrą sutarimą buvo ypač sunku.
Kalbėdamas apie Ukrainą E. Rinkevičius pažymėjo, kad jos įstojimas į ES gali reikšti gana didelius pokyčius bloko ekonomikoje, taip pat ir žemės ūkio srityje. Jis taip pat teigė, kad gali būti sudėtinga spręsti aplinkos apsaugos reikalavimų ir valstybės aparato reformų klausimus.
„Narystė ES taip pat reiškia, kad reikės prisiimti nemažai atsakomybės, o šalyje, kurioje šiuo metu vyksta karas, neabejotinai dar nėra taip lengva įgyvendinti reformų ar transformacijos procesus.
Todėl manau, kad taip, turime duoti teigiamą ženklą Ukrainai ir Moldovai, kad birželį pradedame stojimo derybas. Taip, turime pradėti kalbėti apie konkrečius dalykus, bet taip pat turime atsižvelgti ir į tai, kad šis procesas nebus lengvas, nes bus daug ginčų, pavyzdžiui, dėl žemės ūkio“, – teigė prezidentas.
10:29 | Parodė, ko Rusija ėmėsi prieš Baltijos šalis – nuo to ypač kenčia Estija
Rusija jau ne vieną savaitę prieš Baltijos šalis vykdo hibridinę ataką, kurios metu trikdo ir blokuoja komercinių skrydžių GPS signalus. Nors ši ataka paveikia visas Baltijos šalis, labiausiai trikdžius kol kas jaučia Estija, į kurios miestą Tartu iki gegužės pabaigos skrydžius sustabdė Suomijos oro linijos „Finnair“.
„Facebook“ grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ parodė, kaip žemėlapyje atrodo GPS ryšio trukdymas. Žemėlapyje – GPS trikdžiai fiksuoti balandžio 23–30 d.
09:50 | D. Kuleba: Rusijos atakos sugadino pusę Ukrainos energetikos sistemos
Rusijos atakos sugadino pusę Ukrainos energetikos sistemos, sako užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Taip jis kalbėjo internetiniam leidiniui „Foreign Policy“. Interviu su ministru pasirodė trečiadienį.
Pastaruoju metu Maskva suintensyvino raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, rengdama plataus masto išpuolius prieš energetikos objektus visoje šalyje.
„Drįsiu teigti, kad jei kita šalis patirtų tokio masto energetikos naikinimą, ji atrodytų daug, daug blogiau nei Ukraina. Mes laikomės, nes daug ko išmokome“, – „Foreign Policy“ sakė D. Kuleba.
„Pusė mūsų energetikos sistemos sugadinta, o mes vis dar turime valdyti šalį, vykdyti karo operacijas ir telkti pasaulio paramą“, – kalbėjo ministras.
09:18 | Rusijai atsiveria kelias laimėti karą Ukrainoje, jei JAV nesiims šio ryžtingo žingsnio
Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), JAV sprendimas neįvesti sankcijų Kinijai reikštų Rusijai galimybę laimėti karą Ukrainoje. Pasak leidinio, Kinija peržengė 2022 m. kovą JAV prezidento Joe Bideno nubrėžtą „raudonąją liniją“ dėl Ukrainos – anuomet jis perspėjo Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neteikti materialinės paramos Rusijai.
Praėjusią savaitę JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pripažino, kad Xi Jinpingas ignoravo šį įspėjimą. Pasak A. Blinkeno, Kinija yra pagrindinė Rusijos karinės-pramoninės bazės tiekėjų, o tai lemia esminius karo eigos pokyčius.
Leidinys pažymi, kad, jei JAV imsis ne griežtų sankcijų, o simbolinių priemonių, Pekinas ir jo strateginiai partneriai Maskvoje, Teherane, Pchenjane ir Karakase tokias pusines priemones vertins kaip žalią šviesą pasauliniam chaosui skleisti, nes Xi Jinpingas tai laiko istorine galimybe pakenkti Vakarams.
J. Baidenas nubrėžė savo „raudonąją liniją“ praėjus trims savaitėms po to, kai Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Tačiau iki to laiko, kaip pažymėjo pats J. Bidenas, jis buvo įsitikinęs, kad Xi Jinpingas supranta, jog jei jis materialiai parems Rusiją, „kels sau didelį pavojų“ ir sukels pavojų Kinijos ekonominiams ryšiams su JAV ir Europa.
Kaip rašo WSJ, Rusijos karo prieš Ukrainą lūžio taškas buvo 2023 m. kovą vykęs Xi Jinpingo vizitas į Maskvą, kuris faktiškai pavertė Rusijos ir Ukrainos karą Kinijos ir Vakarų karu.
08:59 | Rusų nuostoliai
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 2 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 470 870 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 030 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 7 332 (+20) priešo tankus, 14 096 (+29) šarvuotas kovos mašinas, 12 044 (+20) artilerijos sistemas, 1 053 (+0) daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 784 (+4) oro gynybos sistemas, 348 (+0) karo lėktuvus, 325 (+0) sraigtasparnius, 9 561 (+23) taktinių bepiločių orlaivių sistemą, 2 126 (+0) sparnuotąsias raketas, 26 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 16 224 (+49) automobilius ir degalų cisternas, 1 988 (+8) specialiosios įrangos vienetus.
08:15 | V. Zelenskis atleido korupcija kaltinamą vyresnįjį žvalgybos pareigūną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pareigų atleido aukšto rango žvalgybos tarnybos SBU pareigūną Ilją Vityuką, kuriam pareikšti kaltinimai dėl korupcijos.
Potvarkis dėl jo atleidimo trečiadienį pasirodė Ukrainos prezidento internetinėje svetainėje, atleidimo priežastys nenurodomos.
I. Vityukas vadovavo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kibernetinio saugumo skyriui.
Ukrainos žiniasklaida pirmiau yra paskelbusi tyrimo ataskaitą, kuriuoje teigiama, kad I. Vityuko žmona Kyjivo centre įsigijo prabangų butą. Iki atleidimo I. Vityukas jau buvo nušalintas nuo pareigų.
07:39 | JAV kaltina Rusiją Ukrainoje naudojant cheminius ginklus
Jungtinių Valstijų valstybės departamentas trečiadienį apkaltino Rusiją panaudojus cheminį ginklą prieš Ukrainos pajėgas ir taip pažeidus Cheminių ginklų konvenciją (CWC), taip pat paskelbė naujas sankcijas Maskvai.
Be cheminės medžiagos chloropikrino, Rusija taip pat naudojo „riaušių malšinimo priemones [ašarines dujas] kaip kovos metodą Ukrainoje, taip pat pažeisdama CWC“, – teigiama departamento faktų suvestinėje.
„Tokių cheminių medžiagų panaudojimas nėra pavienis incidentas ir greičiausiai yra nulemtas Rusijos pajėgų siekio išstumti Ukrainos pajėgas iš įtvirtintų pozicijų ir pasiekti taktinių laimėjimų mūšio lauke“, – teigė Valstybės departamentas.
07:00 | Odesos meras: uostamiestyje per Rusijos raketų ataką sužeista 13 žmonių
Per Rusijos raketų ataką Odesoje buvo sužeista 13 žmonių, ankstyvą ketvirtadienį pranešė Pietvakarių Ukrainos uostamiesčio meras.
Per panašius smūgius anksčiau šią savaitę žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.
„Dar viena Rusijos balistinė ataka Odesoje“, – platformoje „Telegram“ pranešė Odesos meras Henadijus Truchanovas.
„Iš viso buvo sužeista 13 žmonių“, – sakė jis ir pridūrė, kad gelbėtojai gesina didelio masto gaisrą, tačiau nepateikė išsamesnės informacijos.
Odesos srities gubernatorius Olehas Kiperis ankstyvą ketvirtadienį per „Telegram“ platformą paskelbė, kad per „Rusijos raketų ataką Odesoje“ buvo sužeista 14 žmonių.
„Buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant pašto sandėlius“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
