Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:27 | Ukraina suskaičiavo, kiek likusių Irano dronų turi Rusija
Rusai iš paskutinės Irano dronų siuntos turi likusius apie 200 dronų-kamikadzių, „Freedom“ sako Pietų Ukrainos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk. Anot jos, Iranas iš viso perdavė Rusijai apie 250 bepiločių orlaivių.
„Dabar skaičiuojame, kad jų liko apie 200“, – cituojama ji.
Anot N. Humeniuk, rusai supranta, kad ukrainiečiai sėkmingai numuša Irano dronus, todėl stengiasi dronus leisti iš tų vietų, kurios yra toliau nuo ukrainiečių kontrolės zonų.
23:00 | Nustatyta, kurie rusų desantininkai surengė Bučos žudynes
Masinių civilių gyventojų žudynių Bučoje kaltininkai buvo rusų desantininkai iš 234-ojo oro desantininkų pulko, kuriam vadovavo pulkininkas leitenantas Artemas Gorodilovas.
Tai išsiaiškino aštuonis mėnesius trukusį tyrimą atlikę „The New York Times“ žurnalistai, rašo UNIAN.
Nors Rusijos valdžia oficialiai iki šiol neigia savo karių dalyvavimą šiuose karo nusikaltimuose, žurnalistų surinkti įrodymai leidžia manyti, kad civilių žudymas buvo dalis sąmoningų ir sistemingų rusų bandymų „jėga“ prasiskinti kelią į Kyjivą.
„Rusų kariai tardė ir egzekucijas vykdė neginkluotiems vyrams ir žudė žmones, kurie netyčia pasipainiojo jų kelyje – ar tai būtų vaikai, kurie bėgo su šeimomis, ar vietiniai gyventojai, kurie tikėjosi rasti maisto, ar žmonės, kurie paprasčiausiai bandė grįžti namo dviračiais“, – cituojamas leidinys.
Pažymima, kad po Rusijos kariuomenės atsitraukimo žurnalistai kelis mėnesius praleido Bučoje, kalbėjosi su vietos gyventojais, surinko daug medžiagos ir gavo išskirtinės filmuotos medžiagos iš vyriausybės šaltinių.
Tuomet žurnalistai išanalizavo filmuotą medžiagą ir atkūrė žudynių fragmentus. 234-ojo pulko dalyvavimą žudynėse įrodo gautos telefoninių pokalbių išklotinės ir kita medžiaga.
„Bučos gyventojai pasakojo, kad kai Rusijos kariškiai juos apklausdavo, dažnai atimdavo telefonus. Įtardami, kad kariškiai galėjo paimti ir aukų telefonus, mūsų žurnalistai iš Ukrainos valdžios institucijų gavo visų kovo mėnesį iš Bučos rajono į Rusiją gautų skambučių ir žinučių duomenų bazę. Apklausdami aukų artimuosius, surinkome jų telefono numerius ir patikrinome, ar jie yra duomenų bazėje.
Paaiškėjo siaubingas vaizdas: kariai reguliariai naudojosi aukų telefonais skambindami namo į Rusiją, dažnai praėjus vos kelioms valandoms po jų nužudymo“, – atskleidžia žurnalistai.
Pagal tarptautinę teisę civilių žudymas laikomas karo nusikaltimu.
Bučos žudynės pasaulį sukrėtė dar Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje, kovo mėnesį.
22:20 | JAV ukrainiečius apmokyti naudotis „Patriot“ ketina greitai
JAV iki šiol apmokyta apie 3 100 Ukrainos karių dirbti su įvairiomis sistemomis, o mokymai su „Patriot“ raketų sistemomis prasidės „labai greitai“, CNN cituoja JAV pareigūną.
Beveik pusė iš minėtų 3 100 karių buvo apmokyti naudotis haubicomis M777 arba raketų paleidimo įrenginiais HIMARS. Abi šios sistemos iki šiol buvo itin svarbios Ukrainos operacijoms. Ukrainos pajėgos taip pat buvo mokomos naudotis transporto priemonėmis, įvairia artilerija, dronais ir kitomis sistemomis.
Pentagonas netrukus pradės mokyti Ukrainos personalą, kaip valdyti ir prižiūrėti raketų sistemą „Patriot“. Nors Pentagonas nenurodė, kada tiksliai prasidės mokymai ir kiek laiko prireiks, kad ukrainiečiai įvaldytų sistemą, anot aukšto rango pareigūno, mokymai turėtų prasidėti „labai greitai“ ir trukti kelis mėnesius.
Pentagonas skaičiuoja, kad „Patriot“ sistema kainuoja nuo 450 iki 550 mln. dolerių, priklausomai nuo platformos konfigūracijos. Kiekviena raketa kainuoja maždaug 4 mln. dolerių.
21:48 | Vokietijoje sulaikytas darbuotojas, įtariamas šnipinėjimu Rusijai
Vokietijos pareigūnai suėmė šalies žvalgybos tarnybų darbuotoją, kuris įtariamas dalijęsis valstybės paslaptimis su Rusija, rašo „Sky news“.
Skelbiama, kad policija atliko kratas šio žmogaus ir dar vieno asmens bute ir darbo vietoje. Anot pareigūnų, informacija, kuria buvo dalijamasi, yra laikoma valstybės paslaptimi.
Saugumo tarnybos vadovas Bruno Kahlas nurodo, kad tyrimas buvo pradėtas metų pradžioje, kai buvo sužinota apie galimą šnipinėjimą.
21:28 | Putinas karą pavadino tikruoju vardu
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas savo „specialiąją operaciją“ Ukrainoje pagaliau pavadino tikruoju vardu – karu, rašo NEXTA.
Žiniasklaidos priemonė kalbančio rusų diktatoriaus vaizdo įrašu pasidalijo „Telegram“ kanale.
„Aš apie tai jau daug kartų kalbėjau. Mūsų tikslas ne kurstyti konfliktą, bet atvirkščiai – užbaigti šitą karą. Mes to siekiame ir sieksime. O dėl to, kad mes arba aš mažai apie tai kalbame, iš vienos pusės aš nedaug apie tai kalbu, bet Gynybos ministerijos spaudos konferencijos vyksta kasdien ir jie atsiskaito mūsų visuomenei, šaliai apie tai, kas vyksta“, – iškarpoje sako V. Putinas.
Kaip rašo NEXTA, tai yra pirmas kartas nuo vasario 24-osios, dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kai V. Putinas karą pavadino tikruoju vardu.
Iki šiol Kremlius savo agresiją Ukrainoje vadino „specialiąja karine operacija“, o jos tikslai nuo karo pradžios keitėsi kelis kartus.
20:49 | Ukrainoje žuvo rusų statytinis
Ukrainos Chersono srityje esančiame laikinai okupuotame Kachovkos mieste žuvo rusų statytinis Andrejus Shtepa, rašo UNIAN.
Maskva buvo paskyrusi jį vadovauti kelioms gyvenvietėms Chersono srities Kachovkos rajone, informuoja srities deputatas Sergejus Khlanas.
„Preliminariais duomenimis, Kachovkoje susisprogdinęs kolaborantas prie „merginos su paltu“ (tai yra skulptūra – red. past.) yra „Šnyras“ (tokia yra jo pravardė – red. past.)“ – pranešė jis.
Anot S. Khlano, A. Shtepa tarnavo rusams, ukrainiečių aktyvistus perduodavo okupantams.
Kaip rašo „The Guardian“, A. Shtepa žuvo sprogus automobiliui.
Chersono srities karinės administracijos vadovas Jaroslavas Januševičius priduria, kad Chersono Ostrovo rajono gyventojai turėtų evatuotis į saugesnes vietas Ukrainoje, mat minėtame rajone išlieka nuolatinio apšaudymo grėsmė.
„Rusijos okupantai nuolat atakuoja Chersono Ostrovo rajoną. Šis mikrorajonas yra didelės rizikos zona! Dėl priešo smūgių Ostrovas gali likti be elektros, šilumos ir vandens tiekimo. Raginu Ostrovo gyventojus evakuotis į saugesnes Ukrainos vietoves“, – cituojamas jis.
Kachovką rusai kontroliuoja beveik nuo pat karo pradžios.
20:23 | Blinkenas: Rusija nerodo jokio tikro susidomėjimo užbaigti karą Ukrainoje
Prezidentui Vladimirui Putinui pareiškus, jog Rusija siekia, kad konfliktas Ukrainoje būtų „greičiau“ užbaigtas, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pabrėžė, kad Rusija nerodo jokio tikro susidomėjimo užbaigti karą Ukrainoje.
„Iš esmės dabar Rusija nerodo jokio susidomėjimo prasminga diplomatija“, kuri leistų užbaigti šį karą, pareiškė jis per spaudos konferenciją.
V. Putinas kiek anksčiau pareiškė, jog Rusija siekia, kad konfliktas Ukrainoje būtų greitai užbaigtas, o kovos kuo greičiau pasibaigtų.
„Mūsų tikslas – ... užbaigti šį konfliktą. Siekiame to ir toliau to sieksime ... taigi sieksime užtikrinti, kad visa tai pasibaigtų ir kuo greičiau, tuo geriau“, – pareiškė jis žurnalistams.
19:22 | JAV: „Wagner“ iš Šiaurės Korėjos pirko ginklų karui Ukrainoje
Privati Rusijos karinė bendrovė „Wagner“ karui Ukrainoje iš Šiaurės Korėjos įsigijo ginklų, pareiškė JAV, rašo „The Guardian“. Tai reiškia, kad „Wagner“ grupės vaidmuo kare prieš Ukrainą plečiasi.
„Galime patvirtinti, kad Šiaurės Korėja užbaigė pirminį ginklų tiekimą „Wagner“, kuri sumokėjo už įrangą. Praėjusį mėnesį Šiaurės Korėja pristatė į Rusiją pėstininkų raketas ir raketas, kurias naudojo „Wagner“, – „Reuters“ anonimiškai kalbėjo vienas amerikiečių pareigūnas.
Anot šaltinio, Šiaurės Korėjos pristatytų ginklų kiekis nepakeis mūšio dinamikos Ukrainoje.
Vis dėlto JAV nerimauja, kad „Šiaurės Korėja planuoja „Wagner“ pristatyti daugiau karinės įrangos“.
JAV pareigūnai mano, kad Šiaurės Korėjos ginkluotės pristatymas yra tiesioginis JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas, ir planuoja iškelti šį klausimą Taryboje.
19:02 | Zelenskis grįžo į Ukrainą po vizito į Vašingtoną – atstovas
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis grįžo į Ukrainą po savo istorinio vizito į Jungtines Valstijas – savo pirmosios kelionės į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios šių metų vasarį, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį patvirtino jo atstovas spaudai.
Serhijus Nykyforovas patvirtino, kad ukrainiečių lyderis jau kirto Ukrainos sieną po to, kai buvo trumpam užsukęs į Lenkiją susitikti su savo sąjungininku prezidentu Andrzejumi Duda.
18:11 | Zelenskis: „Iš Vašingtono grįžtame su gerais rezultatais“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad iš JAV grįžta su gerais rezultatais.
„Iš Vašingtono grįžtame su gerais rezultatais. Su kažkuo, kas tikrai padės“, – savo „Telegram“ kanale skelbia jis.
„Kai sakome „patriotai“ Ukrainoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, vienodai turime omenyje valstybės ir žmonių apsaugą. Šis klausimas Ukrainoje išspręstas. Taip pat teikiama finansinė parama. Yra ir kitų susitarimų – apie juos kalbėsime vėliau.
Esu dėkingas Prezidentui J. Bidenui už jo pagalbą, tarptautinį vadovavimą ir ryžtą laimėti. Dėkoju Jungtinių Valstijų Kongresui – abiem rūmams, abiem partijoms, visiems, kurie remia Ukrainą, visiems, kurie nori pergalės taip pat, kaip ir mes“, – rašo jis.
Trečiadienį V. Zelenskis lankėsi JAV, kur susitiko su prezidentu Joe Bidenu, kreipėsi į Kongresą. Pakeliui namo V. Zelenskis lankėsi Lenkijoje, kur susitiko su šalies prezidentu Andrzejumi Duda.
17:41 | Rusai apšaudė Charkivo sritį, yra sužeistų
Rusijos okupantai apšaudė Charkivo srityje esančius Volchansko ir Kupjansko miestus, Volchanske buvo sužeisti ligoninės darbuotojai bei praeivis.
Apie taip pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Sinegubovas, rašo UNIAN.
„Šiandien priešas vėl apšaudė Kupjansko ir Volchansko miestus. Buvo sužeisti civiliai“, – cituojamas jis.
Volchanske dėl apšaudymo sužeisti penki žmonės, keturi iš jų yra centrinės rajono ligoninės darbuotojai. Penktasis sužeistasis – 62 metų amžiaus vyras. Visiems sužeistiesiems teikiama visa būtina pagalba.
Kupianske dėl raketų atakos buvo apgadintas gyvenamasis namas. Preliminariais duomenimis, aukų nebuvo.
17:20 | Rusija: pratybos su kinais – atsakas į „agresyvų“ JAV karinio potencialo didinimą
Rusijos kariuomenės vadas ketvirtadienį bendras rusų ir kinų karinių laivų pratybas pavadino atsaku į esą agresyvų JAV karinio potencialo didinimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
„Šis bendradarbiavimas yra natūrali reakcija į agresyvų JAV karinio potencialo didinimą regione... Mūsų vykdomos pratybos griežtai atitinka tarptautinę teisę“, – tvirtino Valerijus Gerasimovas.
Maskva pirmadienį paskelbė, kad keli jos karo laivai gruodžio 21–27 dienomis Rytų Kinijos jūroje dalyvauja bendrose karinio laivyno pratybose su Pekinu.
Pranešimas atspindi stiprėjančius Rusijos ir Kinijos ryšius, abiem šalims patiriant Vakarų spaudimą.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau šią savaitę sakė, kad pratybų metu bus leidžiamos raketos, naudojama artilerija ir rengiamos kovos su povandeniniais laivais pratybos.
Šaltojo karo laikų sąjungininkės Kinija ir Rusija – turinčios audringą santykių istoriją – pastaraisiais metais suartėjo. Jų vadinamieji santykiai „be ribų“ veikia kaip atsvara JAV dominavimui pasaulyje.
„Šių renginių tikslas – padidinti abiejų šalių karių ir pajėgų kovinę parengtį ir gebėjimą atremti naujus iššūkius ir grėsmes“, – sakė V. Gerasimovas per susitikimą su užsienio šalių kariniais atstovais.
„Mes neketiname kurti jokių aljansų ir naujų skiriamųjų linijų regione, kaip tai daro Vašingtonas“, – pridūrė jis.
Buvęs Rusijos vadovas Dmitrijus Medvedevas anksčiau šią savaitę lankėsi Kinijoje susitikti su prezidentu Xi Jinpingu. Pasak D. Medvedevo, per derybas aptartas tarptautinis saugumas ir karas Ukrainoje.
16:53 | Zelenskis Lenkijoje susitiko su Duda
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Lenkijoje ir ten susitiko su šalies prezidentu Andrzej Duda.
Apie kelionę V. Zelenskis pranešė savo „Telegram“ kanale.
„Pakeliui namo susitikau su Ukrainos draugu – Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Apibendrinome metus, kurie buvo susiję su istoriniais iššūkiais dėl didelio masto karo. Aptarėme strateginius ateities planus, dvišalius santykius ir bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu 2023 m.
Dėkojame už nuolatinę ir tvirtą paramą!“ – pasidalinęs vaizdo įrašu iš vizito rašo jis.
„Reuters“ skelbia, kad abu prezidentai dar kartą turėtų susitikti penktadienį.
Trečiadienį V. Zelenskis lankėsi JAV, kur susitiko su Joe Bidenu, kreipėsi į kongresą.
16:34 | Iranas pasiuntė žinutę Zelenskiui
Iranas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pasiuntė įspėjimą. Kaip rašo CNN, Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanaani pareiškė, kad V. Zelenskio kalboje, skaitytoje JAV, buvo kartojami kaltinimai Iranui ir „nepadorūs pareiškimai“.
„Mes visada gerbėme šalių, įskaitant Ukrainą, teritorinį vientisumą, ir ponas Zelenskis turėtų žinoti, kad Irano strateginė kantrybė nepagrįstiems kaltinimams yra ribota“, – cituojamas jis.
„Ponas Zelenskis turėtų pasimokyti iš kai kurių šalių lyderių, kurie pasikliovė Amerikos parama, likimo“, – įspėja N. Kanaani.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį viešėdamas JAV V. Zelenskis kalbėjo apie Irano vaidmenį remiant Rusijos karą prieš Ukrainą. Anot prezidento, Irano gamybos dronai-kamikadzės tapo grėsme Ukrainos kritinei infrastruktūrai.
Irano vyriausybė praėjusį mėnesį pripažino, kad likus keliems mėnesiams iki invazijos į Ukrainą pradžios Rusijai išsiuntė bepiločių orlaivių, tačiau neigė, kad tiekė karinę įrangą, skirtą naudoti kare Ukrainoje.
V. Zelenskis atkerta, kad Iranas yra Rusijos sąjungininkas kare prieš Ukrainą.
„Tik laiko klausimas, kada jie smogs kitiems jūsų sąjungininkams, jei nesustabdysime jų dabar“, – pabrėžia jis.
16:04 | Rusijos sunaikintame Mariupolyje – šiurpaus dydžio kapavietė
Naujienų agentūra „Associated Press“ iš palydovų nuotraukų nustatė mažiausiai 10,3 tūkst. naujų kapų Mariupolyje ir jo apylinkėse. Bendras naujų kapaviečių plotas – daugiau nei 51,5 tūkst. kv. m. Vaizdo įrašų analizė parodė, kad rusai naudojosi sunkiąja technika, kuria kasė ilgas tranšėjas, kurias vėliau užpylė smėliu.
Kapai išoriškai atrodo tiesiog kaip žemėmis užverstos duobės, kartais su medinėmis lentelėmis su vardais ir datomis, tačiau daugiausiai – nedidelėmis lentelėmis ant kurių užrašyti numeriai. Kai kurie kapai turi lenteles su keliais numeriais, galima teigti, kad ten palaidota daugiau nei vienas žmogus.
Trys teismo medicinos ekspertai-archeologai, turintys patirties karo nusikaltimų tyrimuose, patvirtino naujienų agentūros AP atlikto tyrimo rezultatus ir mano, kad toks tvirtinimas turi pagrindo. Tiesa, jie pažymėjo, kad toks vertinimas yra galimas tik dėl turimos informacijos trūkumo ir galimybių patikrinti vietoje nebuvimo. Vienas iš specialistų taip pat paaiškino, kad kapų skaičius nebūtinai atitinka Mariupolyje nužudytų ukrainiečių skaičių.
AP pažymima, kad masinio laidojimo vietose, kurias tyrinėjo ir palaikus ekshumavo tarptautiniai stebėtojai, dažnai vienoje kapavietėje buvo aptinkama kelių žmonių palaikų fragmentai. Daugelis jų turėjo aiškius smurtinės mirties požymius.
14:46 | Įspėja apie naują masinį išpuolį Ukrainoje
Tikėtina, kad Rusija gruodžio 22 ar 23 dieną imsis dar vienos didžiulės raketų atakos prieš Ukrainą, skelbia „Ukrainska Pravda“, cituodama savo šaltinius šalies žvalgyboje.
Šaltinių teigimu, Rusija panaudos visas savo ginkluotųjų pajėgų sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis siekia 500 km ar daugiau.
Iš viso, kaip rašo leidinys, planuojama paleisti mažiausiai 67 sparnuotąsias raketas. Kitą dieną po išpuolio neatmetama galimybė pasitelkti atakuojančius dronus.
Žvalgybos duomenimis, Rusija ruošiasi panaudoti mažiausiai keturias „Iskander“ raketas, nuo aštuonių iki 14 lėktuvų „Tu-95MS“, apie tris laivus, galinčius paleisti raketas „Kalibr“, ir iki trijų „Tu-22M3“ lėktuvų.
Taip pat, turima informacijos, kad Sevastopolio jūrų uostas okupuotame Kryme nuo gruodžio 23 iki 27 dienos apribos bet kokį laivų ir orlaivių judėjimą dėl apšaudymo raketomis.
Ankstesnę masinę raketų ataką Rusija įvykdė gruodžio 16 d, kai į Ukrainos teritoriją paleido 74 raketas.
14:04 | Baltarusija ketina permesti daugiau karinės technikos netoli sienos su Ukraina
Baltarusijos autoritarinis vadas Aliaksandras Lukašenka subūrė saugumo pajėgas ir kariuomenę ketvirtadienį aptarti staigios kariuomenės kovinės parengties patikrinimą ir dalies technikos perkėlimą arčiau sienos su Ukraina. Anot jo, „kaimynai pasiruošę pradėti agresiją“ prieš Baltarusiją.
„Jei norite taikos, ruoškitės karui... Mes vedėme ir vedame mokymus. Dabar dėl susiklosčiusios situacijos ir grėsmių jie yra didesnio masto. Todėl pratybas vykdome savo teritorijoje. Judame ten, kur turime ir jungtines ginkluotųjų pajėgų grupes, ir savo ginkluotąsias pajėgas. Tai viskas“, – sakė A. Lukašenka, praneša jo spaudos tarnyba.
Ilgametis Vladimiro Putino sąjungininkas tikino, kad perkeliant Baltarusijos karius arčiau sienos su Ukraina nėra „jokio kito plano, jokio sąmokslo“.
Kartu jis, atkartodamas Kremliaus propagandinę liniją, sakė negalintis atmesti, kad prieš Baltarusiją „gali būti pradėta agresija“. Negana to, A. Lukašenka jau esą mato „tokį kaimynų pasirengimą“. Būtent dėl šios priežasties, jo teigimu, prasidėjo staigus greito reagavimo pajėgų išbandymas.
13:22 | Macronas: Ukrainos prisijungimas prie NATO yra mažai tikėtinas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Ukrainos prisijungimas prie NATO kaip saugumo užtikrinimo garantija kol kas yra mažai tikėtina.
Kaip ketvirtadienį skelbia leidinys „Le Figaro“, E. Macronas interviu Prancūzijos žiniasklaidai sakė, kad Ukrainai reikia saugumo garantijų, priimant sprendimą nutraukti karą. Tačiau prancūzų lyderis pridūrė, kad Rusijai taip pat reikalingos garantijos.
„Su šia Rusija tai sunku įsivaizduoti....Tačiau nepriklausomai nuo to, ar Ukraina įstos į NATO (o tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus), ar ne, jai reikia suteikti saugumo garantijas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji patyrė Rusijos agresiją“, – sakė E. Macronas.
Prancūzijos lyderis teigė, kad galiausiai visi turėtų sėsti prie derybų stalo.
12:33 | Netikėtam V. Zelenskio vizitui į Vašingtoną buvo rengiamasi kelis mėnesius
Idėja apie drąsią Volodymyro Zelenskio karo meto kelionę į Vašingtoną sklandė jau kurį laiką iki pranešimų apie Ukrainos prezidento vizitą, pasirodžiusių likus vos kelioms valandoms iki jo atvykimo.
Spalio mėnesį aukščiausiojo lygio susitikime Zagrebe JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi su savo kolega iš Ukrainos parlamento aptarė galimybę V. Zelenskiui kreiptis į Jungtinių Valstijų Kongresą. Amerikiečių prezidento Joe Bideno administracijos pareigūnai kelis mėnesius taip pat kalbėjosi su Ukraina apie V. Zelenskio vizitą Baltuosiuose rūmuose, tikėdamiesi, jog jis įvyks iki metų pabaigos, kad būtų pasiųstas nedviprasmiškas paramos signalas prieš sunkią žiemą.
Anksčiau V. Zelenskis J. Bidenui ir kitiems aukšto rango pareigūnams buvo užsiminęs, kad kai tik bus tinkamas metas jam keliauti, jis pirmiausia norėtų apsilankyti JAV, sakė vienas amerikiečių pareigūnas, informuotas apie šiuos pokalbius. Tad gruodžio 11 dieną per abiejų prezidentų pokalbį telefonu J. Bidenas pakartojo kvietimą.
Šį kartą, kaip sakė V. Zelenskis J. Bidenui, metas vizitui buvo tinkamas.
„Labai norėjau atvykti anksčiau. Ponas Prezidentas apie tai žino, bet negalėjau to padaryti, nes situacija buvo labai sudėtinga“, – trečiadienį Ovaliajame kabinete kalbėjo V. Zelenskis. Pasak Ukrainos lyderio, kelionė galėjo įvykti dabar, nes „mes kontroliavome situaciją ir... visų pirma, dėl jūsų paramos“.
Apie slaptos V. Zelenskio kelionės į Vašingtoną planavimą papasakojo su anonimiškumo sąlyga kalbėję N. Pelosi padėjėjas ir du pareigūnai, kurių vienas eina svarbias pareigas administracijoje. Pradėjus planuoti, V. Zelenskio 10 valandų trukmės vizitas, apėmęs susitikimą su J. Bidenu Ovaliajame kabinete, bendrą spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose ir kalbą JAV Kongrese, kur dauguma narių palaikė ukrainiečių lyderį, buvo greitai suorganizuotas.
12:07 | Britų žvalgai kalba apie rusų karinės sistemos perkaitimą
Naujausioje savo ataskaitoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija rašo, kad nors Rusija ir Baltarusija aiškiai skelbia apie Rusijos dalinių dislokavimą Baltarusijoje, Baltarusijos ginkluotosios pajėgos pastaruoju metu greičiausiai ėmėsi reikšmingo, bet atsargesnio vaidmens apmokydamos tūkstančius naujai mobilizuojamų Rusijos rezervistų.
„Tikėtinas baltarusių instruktorių panaudojimas yra bandymas iš dalies atitaisyti Rusijos karinių instruktorių trūkumą, kurių daugelis yra dislokuoti Ukrainoje, žuvo arba buvo sužeisti.
Nors Rusija ir Baltarusija turi platų karinio bendradarbiavimo pagrindą, baltarusių vykdomas mobilizuoto Rusijos personalo mokymas yra vaidmens pasikeitimas. Baltarusijos pajėgas Rusija tradiciškai laikė prastesnėmis už Rusijos pajėgas, o jų, kaip instruktorių, įdarbinimas rodo Rusijos karinės sistemos perkaitimą“, – rašoma britų žvalgų ataskaitoje.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 22 December 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) December 22, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/iZQx8cjrBg
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/PiaGNAZZKt
11:36 | J. Bideno sprendimas atveria kelią ir kitoms sistemoms „Patriot“ – D. Kuleba
Baltųjų rūmų sprendimas perduoti vieną pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ bateriją atveria kelią šių sistemų perdavimui ir iš kitų Vakarų valstybių, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Ministras socialiniame tinkle „Facebook“ pažymėjo, kad prezidento Volodymyro Zelenskio trečiadienio vizitas Vašingtone „įvykiu numeris vienas“ tapo ne tik Amerikoje, bet ir visame pasaulyje, tačiau pridūrė, kad šiuo atveju svarbiau ne simbolika, o „konkretūs sprendimai, stiprinantys Ukrainos gynybą ir padedantys mušti okupantus“.
„Ukraina greit gaus pirmąją šių superšiuolaikiškų kompleksų („Patriot“) bateriją, o tai visiškai naujas dangaus gynimo lygis. Dar svarbiau tai, kad šis [JAV] prezidento [Joe] Bideno sprendimas atveria kelią ir kitoms „Patriot“, – pabrėžė D. Kuleba.
11:05 | Landsbergis tikisi, kad JAV perduotos „Patriot“ paskatins kitas šalis ginkluoti Ukrainą
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad Ukrainai perduodamos JAV oro gynybos sistemos „Patriot“ paskatins ir kitas šalis tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai.
„Šitas JAV žingsnis parodo, kad „Patriot“ nėra eskalacija. Mano lūkestis yra, kad tai paragins ir kitas valstybes įvertinti ar pervertinti, kokią ginkluotę jos gali siųsti papildomai Ukrainai“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui trečiadienį atvykus į Vašingtoną, Jungtinės Valstijos paskelbė apie dar vieną 1,85 mlrd. JAV dolerių (1,74 mlrd. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketą.
Į šį paketą pirmą kartą įtraukta pažangios oro gynybos sistemos „Patriot“ baterija, gebanti numušti sparnuotąsias raketas ir trumpojo nuotolio balistines raketas.
G. Landsbergio teigimu, „Patriot“ lūžio kare greičiausiai nelems, tačiau tai yra žingsnis į priekį, kuris rodo, jog „galima siųsti papildomą ginkluotę“.
„Jeigu kitos valstybės (nuspręs), įvertinusios situacija, kad jeigu „Patriot“ neeskaluoja, tai galbūt „Leopard“ neeskaluoja, ir galima juos siųsti. O jau sunkiųjų šarvuočių atsidūrimas fronto linijoje būtų galimas proveržis kare“, – sakė G. Landsbergis.
10:07 | Bidenas: Rusija nelaimės karo, tačiau kalbėtis su Putinu vis tiek teks
JAV prezidentas Joe Bidenas įsitikinęs, kad karas Ukrainoje neapsieis be derybų su karą inicijavusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Tai jis pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Vašingtone, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
J. Bidenas pabrėžė, kad nepaisant to, ar užsienio lyderis laikomas priešu, dialogas su juo išlieka tarptautinės politikos pagrindu.
„Visa politika yra asmeninė, tai akių kontakto užmezgimas, – sakė JAV prezidentas. – Niekas nepakeis sėdėjimo vienas priešais kitą ir žiūrėjimo į akis draugui ar priešui“.
Tačiau nepaisant pasirengimo dialogui su V. Putinu, J. Bidenas išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos Federacija pralaimi kare su Ukraina. JAV prezidentas mano, kad tai, visų pirma, Rusijos perėjimo prie smūgių į civilinius taikinius ženklas.
„Šis vyrukas (Putinas – red. past.), jis pralaimi. Jis jau anksčiau pralaimėjo, – sakė J. Bidenas. – Mes su Zelenskiu kartu padarysime kartu, kad šis vyrukas nelaimėtų“.
09:22 | Zelenskis teigia, kad iš JAV į Ukrainą grįš su geromis žiniomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad iš JAV į šalį grįš su geromis naujienomis, ypač dėl šalies gynybos pajėgų stiprinimo.
„Aiškiai suprantame, kaip artimiausiais mėnesiais bus stiprinami mūsų gynybos pajėgumai. Šiandien nenoriu apie tai išsamiai kalbėti, manau, suprantate, kodėl. Tačiau esu labai dėkingas prezidentui Joe Bidenui“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su JAV prezidentu.
Pasak V. Zelenskio, pagrindinis jo trečiadienio derybų klausimas – Ukrainos stiprinimas.
„Tai yra kiti metai. Tai mūsų judėjimas link pergalės kare už nepriklausomybę. Turime puikių naujienų, su kuriomis grįžtu namo. Prezidentas J. Bidenas šiandien paskelbė apie naują maždaug 2 mlrd. JAV dolerių (1,88 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketą, kurio stipriausias elementas – sistema „Patriot“, kuri labai sustiprins mūsų oro gynybą. Tai svarbus žingsnis kuriant veiksmingą Ukrainos oro erdvės apsaugą“, – teigė Ukrainos lyderis.
09:09 | Zelenskis kreipėsi į JAV Kongresą
Ukrainos prezidentas trečiadienį (ketvirtadienį Lietuvos laiku) kreipėsi į JAV Atstovų Rūmų ir Senato narius. Pirmo užsienio vizito nuo karo pradžios į JAV atvykusį prezidentą Kapitolijuje kongresmenai pasitiko audringomis ovacijomis.
„Nepaisant visų bėdų, Ukraina nekrito. Ukraina gyvuoja ir klesti“, – sakė V. Zelenskis, pradėdamas savo kreipimąsi.
Jis taip pat padėkojo amerikiečiams ir „visiems, kurie brangina laisvę ir teisingumą“, už jų pastangas padėti Ukrainai.
„Mes nugalėjome Rusiją kovoje dėl pasaulio protų. Mes neturime baimės. Niekas pasaulyje neturėtų bijoti. Ukrainiečiai pelnė šią pergalę, ir tai suteikia mums drąsos“, – kalbėjo V. Zelenskis.
„Tai įkvepia visą pasaulį. Amerikiečiai tai pasiekė. Jums pavyko suvienyti pasaulio bendruomenę ginti laisvę ir tarptautinę teisę. Europiečiai tai pasiekė, todėl dabar jie yra daug stipresni nei anksčiau. Rusijos tironija prarado mūsų kontrolę. Ir tai daugiau niekada neturės įtakos mūsų protui“, – pridūrė jis.
Savo kalboje Ukrainos lyderis papasakojo išvakarėse apsilankęs fronto linijoje esančiame Bachmute, kur vyksta įnirtingi mūšiai tarp Ukrainos gynėjų ir įsiveržusių Rusijos pajėgų.
„Vakar, prieš atvykdamas į Vašingtoną, buvau fronte. Bachmuto miestas Ukrainos rytuose, Donbase. Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai nuo gegužės bando užimti Bachmutą. Bet Bachmutas stovi. Praėjusiais metais Bachmute gyveno 70 tūkst. žmonių, o dabar – vos keli. Kiekvienas šios žemės metras suteptas krauju“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas suteikė vilties Ukrainos žmonėms, sakydamas, kad rusai „naudoja viską“ prieš tokius miestus kaip Bachmutas, tačiau Ukraina „laikosi savo pozicijų ir niekada nepasiduos“.
„Rusai prieš Bachmutą ir kitus gražius mūsų miestus naudoja viską, ką turi, okupantai turi didelį artilerijos pranašumą. Jie turi pranašumą amunicijos srityje. Jie turi daug daugiau raketų ir lėktuvų nei mes kada nors turėjome. Tai tiesa. Tačiau mūsų gynybos pajėgos atsilaiko“, – sakė jis.
„Rusijos taktika yra primityvi. Jie degina ir naikina viską, ką mato“, – kalbėjo V. Zelenskis.
08:25 | Per apšaudymą Ukrainoje sužeistas buvęs „Roskosmos“ vadovas Rogozinas
Buvęs Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas, buvęs rusų kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas bei vienas promaskvietiškas pareigūnas buvo sužeisti trečiadienį Ukrainos pajėgoms apšaudžius Donecko miestą Rytų Ukrainoje, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Promaskvietiškų karių kontroliuojamas Doneckas yra pramoniniame Donbaso regione, pastarojo meto įnirtingų kovų tarp Rusijos ir Ukrainos epicentre.
Vienas iš sužeistųjų išpuolio buvo D. Rogozinas, buvęs Rusijos vicepremjeras, teikiantis karinius patarimus dviem okupuotiems Ukrainos regionams, kuriuos Maskva neteisėtai laiko savais.
Kaip rusų naujienų agentūrai TASS sakė jo padėjėjas, D. Rogozino gyvybei pavojus negresia.
„Donecko pakraštyje buvo apšaudytas viešbutis, kuriame neseniai gyveno Dmitrijaus Rogozino vadovaujama karinių patarėjų grupė. Dmitrijus [Rogozinas] buvo sužeistas į nugarą. Jis paguldytas į ligoninę. Pavojaus gyvybei nėra“, – sakė D. Rogozino padėjėjas.
Per apšaudymą taip pat nukentėjo apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ vyriausybės vadovas Vitalijus Chocenka, Rusijos naujienų agentūroms sakė jo atstovas spaudai.
Pirminiais duomenimis, D. Rogozinas buvo apšaudytas švęsdamas savo gimtadienį. D. Rogozinas savo gimtadienį šventė Donecko viešbučių ir restoranų komplekse „Šesh-Beš“.
Kaip rašo Rusijos telegramos kanalas „Baza“, kartu su D. Rogozinu buvo sužeistas kitas buvęs „Roskosmos“ pareigūnas Artemas Melnikovas.
07:53 | Rusijos įstatymų leidėjai parėmė ilgas įkalinimo bausmes „sabotuotojams“
Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį pritarė naujam teisės aktui, pagal kurį „sabotuotojams“ galės būti skiriamos ilgos įkalinimo bausmės.
Tokio įstatymo poreikį jie grindė esą kylančiomis terorizmo grėsmėmis – įskaitant užsieniečių – karo Ukrainoje metu.
Šiais metais Maskva vykdo aktyvią teisėkūros kampaniją, kad užgniaužtų bet kokias „grėsmes“ šalyje dėl beveik 10 mėnesių trunkančios Kremliaus invazijos Ukrainoje.
Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – pareiškime teigiama, kad įstatymų leidėjai per trečiąjį ir galutinį svarstymą patvirtino priemonių paketą, kuriuo siekiama „apsaugoti mūsų šalį ir piliečius nuo terorizmo bei sabotažo grėsmių“.
„Rusijos Federacija vykdo specialiąją karinę operaciją ir tuo pat metu priima pabėgėlius bei išlieka atvira užsienio piliečių įvažiavimui ir išvažiavimui“, – pareiškime cituojamas Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, aiškinęs įstatymo poreikį.
„Sabotuotojams bus taikomos kaip įmanoma griežtesnės bausmės“, – sakė jis.
Įstatyme, kurį turės patvirtinti aukštieji parlamento rūmai ir pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas, numatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė už dalyvavimą sabotažinėje veikloje, jos finansavimą ar kitų asmenų verbavimą joje dalyvauti.
07:26 | Zelenskiui lankantis Vašingtone, miesto gatvėse plevėsuoja Ukrainos vėliavos
Likus kelioms dienoms iki metų pabaigos švenčių, trečiadienį Vašingtono centro gatvėse dominavo ne tik kalėdinės dekoracijos, bet ir Ukrainos vėliavos, iškeltos netikėtam šios šalies prezidento Volodymyro Zelenskio vizitui Jungtinėse Valstijose.
Ukrainos prezidento vienos dienos vizito metu buvo uždarytas Pensilvanijos prospektas, jungiantis Baltuosius rūmus ir Kongresą, o Ukrainos geltonos ir mėlynos spalvų vėliavos plevėsavo šalia JAV vėliavų.
Prie Baltųjų rūmų, kurie buvo pirmoji V. Zelenskio dienos stotelė, televizijos iš viso pasaulio filmavo karo lyderio vizitą – vienintelę žinomą jo kelionę už savo šalies ribų nuo tada, kai lygiai prieš 300 dienų į Ukrainą įsiveržė Rusija.
Amerikiečiai vadino jį didvyrišku ir lygino jo vizitą su britų karo laikų ministro pirmininko Winstono Churchillio apsilankymu Vašingtone 1941-aisiais, kai jis kreipėsi į Kongresą dėl abiejų sąjungininkių bendradarbiavimo karo metu. Trečiadienį vakare apie tai kalbėjo ir V. Zelenskis.
Prieš kreipimąsi į neeilinę jungtinę Kongreso sesiją, V. Zelenskį Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete prie spragsinčio židinio pasveikino prezidentas Joe Bidenas.
Tuo metu lauke, nepaisydami šalčio, prie saugumo užtvarų buvo susirinkę Ukrainos rėmėjai, norėję parodyti savo palankumą.
Jungtinėse Valstijose besimokantis 17-metis Jarema, kuris buvo įsisupęs į Ukrainos vėliavą, tikėjosi pamatyti V. Zelenskį ir aplankyti miestą.
„Norėjau išreikšti paramą mūsų prezidentui ir Ukrainai“, – sakė jis.
Paklaustas, ko V. Zelenskis turėtų prašyti iš J. Bideno, Jarema atsakė: „Ginklų, ginklų ir dar daugiau ginklų.“
06:53 | Kaip didvyris JAV sutiktas V. Zelenskis sako, kad Vašingtono pagalba nėra „labdara“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį (ketvirtadienį Lietuvos laiku) per savo pirmąją kelionę į užsienį po Rusijos invazijos pradžios tiesiogiai paprašė ilgalaikės JAV paramos, sakydamas, kad pagalba nėra „labdara“ ir kad ji padėjo jo šaliai išlikti „gyvai bei gyvybingai“.
Praėjus trims šimtams dienų po to, kai Rusijos lyderis Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą, tikėdamasis greitai ją užkariauti, V. Zelenskis Vašingtone buvo sutiktas kaip didvyris.
Tuo metu JAV prezidentas Joe Bidenas pasinaudodamas proga skyrė Ukrainai beveik 1,8 mlrd. dolerių (1,69 mlrd. eurų) karinėms reikmėms, įskaitant pirmą kartą suteiktą priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“.
Kongresui baigiant rengti naują 45 mlrd. JAV dolerių (42,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą, V. Zelenskis išreiškė padėką ir sakė, kad naujieji metai kovoje su Rusija bus „lūžio taškas“.
„Nepaisant visų bėdų ir niūrių scenarijų, Ukraina gyvuoja ir klesti“, – sakė jis savo kalboje, sulaukusioje audringų ovacijų.
„Jūsų pinigai – ne labdara, o investicija i pasaulinį saugumą ir demokratiją“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį per vizitą Vašingtone susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu ir kreipėsi į Kongresą.
► JAV Kongresas antradienį paskelbė vyriausybės finansavimo 2023 metais įstatymą, į kurį įtrauktame gynybos biudžete Baltijos saugumo iniciatyvai numatyti 225 mln. JAV dolerių (211,5 mln. eurų) – 45 mln. JAV dolerių, arba 20 proc. daugiau negu 2022 metais.
► Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Maskvos puolimo Vakarų remiamoje Ukrainoje fone Rusija toliau plėtos savo karinį potencialą ir branduolinių pajėgų kovinę parengtį.
