Ši naktis Ukrainos prezidentui V. Zelenskiui tikriausiai buvo bemiegė. Po kelionės per visą Ukrainą traukiniu paryčiais jis pastebėtas Lenkijos Peremislio traukinių stotyje. Tačiau Lenkijoje V. Zelenskio kelionė nesibaigė. Iš traukinių stoties jis patraukė į oro uostą – Lenkijoje arba Vokietijoje – sėdo į Jungtinių Valstijų oro pajėgų lainerį ir išskrido į Vašingtoną susitikti su Joe Bidenu.
„Man garbė ir malonumas pasveikinti čia prezidentą V. Zelenskį“, – taip Ukrainos prezidentą Joe Bidenas Baltuosiuose rūmuose sveikino praėjusių metų rugsėjį. Ir užtikrintai tarė šiuos žodžius.
„Jungtinės Valstijos išlieka tvirtai įsipareigojusios palaikyti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą Rusijos agresijos akivaizdoje“, – sako J. Bidenas.
Praėjus beveik pusmečiui, Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, kuris tęsiasi jau 10 mėnesių.
Visgi Jungtinės Valstijos laikosi žodžio – remia Ukrainą taip, kaip nė viena kita valstybė ir per šį laiką skyrė Ukrainai paramos už 18,5 milijardų dolerių. Tai net 9 kartus didesnė suma nei antroje vietoje su beveik pustrečio milijardo esančios Vokietijos parama.
Už tai V. Zelenskis neabejotinai asmeniškai padėkos J. Bidenui. Beje, Ukrainos prezidentas pirmą kartą per 10 karo mėnesių išvyko iš šalies. Dėl šio vizito Baltieji rūmai ir Kyjivas susitarė vos per 10 dienų. O dėl V. Zelenskio saugumo susitikimas buvo įslaptintas iki paskutinės akimirkos. 8 valandą ryto V. Zelenskis lakoniškai pats apie tai pranešė „Twitteryje“.
„Esu pakeliui į Jungtines Valstijas stiprinti Ukrainos atsparumo ir gynybinių pajėgumų. Visų pirma, su Joe Bidenu aptarsiu bendradarbiavimą tarp Ukrainos ir Jungtinių Valstijų. Taip pat pasakysiu kalbą Kongrese ir dalyvausiu keliuose dvišaliuose susitikimuose“, – kalba V. Zelenskis.
Kyjivo gyventojai neabejoja, kad V. Zelenskis iš Jungtinių Valstijų parveš naujienų apie dar didesnę paramą.
„Aš, kaip ir visi ukrainiečiai, tikiuosi, kad parama bus pristatyta artimiausiu metu“, – kalba Kyjivo gyventoja Margaryta.
„Kokia parama? – Pavyzdžiui, karinė įranga. Būtų gerai turėti daugiau oro gynybos sistemų. Taip pat finansinė parama“, – sako Kyjivo gyventojas Dmytro.
Baltieji rūmai jau patvirtino, kad pristatys Ukrainai naują dviejų milijardų dolerių vertės paramos paketą, kuriame pirmą kartą ir ilgai prašyta oro gynybos sistema „Patriot“, taip pat amunicija ir artilerija už 850 milijonų dolerių.
Tačiau, anot leidinio „Politico“, V. Zelenskis prašys Ukrainą aprūpinti ir ilgojo nuotolio ATACMS raketomis, galinčiomis pasiekti taikinį už 300 kilometrų. Visgi teigiamo atsakymo jis gali nesulaukti. J. Bideno administracija baiminasi, kad ATACMS perdavimas Ukrainai gali išprovokuoti neprognozuojamą V. Putiną griebtis dar didesnio teroro Ukrainoje.
Beje, dar vakar, V. Zelenskiui lankantis Bachmute, Ukrainos kariai įteikė jam Ukrainos vėliavą su kovotojų parašais. Dabar jau aišku, kam ji bus padovanota.
„Mūsų kovotojai šiandien man įteikė mūsų vėliavą ir paprašė perduoti ją tiems, kurių sprendimai labai svarbūs Ukrainai, visiems mūsų kariams. Būtinai tai padarysime. Mes tikrai ištversime. Būtinai sulauksime reikiamos paramos Ukrainai“, – sako V. Zelenskis.
O Kremlius jau niršta. V. Putinas, suprasdamas, kad po šio vizito Ukraina taps dar stipresnė, per D. Peskovą siunčia grasinimus Kyjivui.
„Ginklų tiekimas tęsiasi, o tiekiamų ginklų sąrašas plečiasi. Visa tai, žinoma, veda prie konflikto paaštrėjimo. Ukrainai tai nieko gero nežada“, – tikina Kremliaus atstovas Dmitrij Peskov.
Tačiau pati Rusija toliau žvangina ginklais. Su aukščiausio rango gynybos pareigūnais susitikęs V. Putinas pareiškė, kad planų Ukrainoje neatsisakys. Be to, žada netolimoje ateityje dislokuoti rusišką hipergarsinę raketą „Sarmat“ ir toliau mojuoja branduoline korta.
„Turime toliau plėtoti savo branduolinius pajėgumus. Tai yra pagrindinė garantija išlaikyti mūsų suverenitetą ir teritorinį vientisumą, strateginį paritetą ir jėgų pusiausvyrą pasaulyje“, – teigia V. Putinas.
O štai Ukrainoje nukautų okupantų skaičiui artėjant prie 100 tūkstančių, Rusijos gynybos ministras ragina milijono rusų kariuomenę papildyti dar puse milijono karių. Tokį siūlymą S. Šoigu pateikia ne dėl akivaizdžių nesėkmių Ukrainoje, o dėl to, kad Švedija ir Suomija gali netrukus prisijungti prie NATO, tad teks neva nuo jų gintis.
„Užduočių vykdymui ir Rusijos kariniam saugumui užtikrinti būtina padidinti ginkluotų karių skaičių iki 1,5 milijono karių, iš jų 695 tūkst. būtų kontraktininkai“, – sako Rusijos gynybos ministras Sergej Šoigu.
Tiesa, Rusija neriasi iš kailio, kad tik parodytų, kad vis dar yra svarbi. Tuo metu, kai V. Zelenskis vyko į Vašingtoną, Dmitrijus Medvedevas spaudė ranką Kinijos prezidentui Xi Jinpingui. Pakviestas Kinijos komunistų partijos, atvyko jis aptarti abiejų šalių bendradarbiavimo ir tarptautinių klausimų. Xi Jinpingas pareiškė, kad tikisi, jog visos į Ukrainos krizę – nes karo karu nevadina – įsitraukusios šalys išspręs problemas politinėmis priemonėmis. D. Medvedevas teigia – konflikto priežastys labai sudėtingos, tačiau neišsakė noro sėsti prie derybų stalo. Skelbiama, kad Kinijos lyderiui D. Medvedevas atvežė V. Putino laišką ir buvo XI Jinpingo įpareigotas V. Putinui linkėjimus.
