Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:39 | Iziume radę minos fragmentą susižalojo septyni paaugliai
Penktadienį Iziume, esančiame Charkivo srityje, sprogo prieštankinės minos fragmentas, sprogimo metu buvo sužeisti septyni paaugliai, rašo UNIAN.
„Šiandien apie 20 val. septyni 14–17 metų paaugliai (trys berniukai ir keturios mergaitės) Iziume rado prieštankinės minos fragmentą. Vienas iš paauglių pakėlė jį nuo žemės ir numetė šalia kitų. Mina sprogo“, – cituojamas Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas.
„Jų būklė patenkinama. Tačiau penki iš jų vis dar buvo hospitalizuoti Iziumo ligoninėje. Dabar jų gyvybėms pavojus negresia“, – tęsia jis.
23:19 | Chersonas per dieną apšaudytas 18 kartų, žuvo žmogus
Penktadienį pietų Ukrainoje esantis Chersono miestas buvo apšaudytas 18 kartų, pranešė Ukrainos valdžia, rašo CNN. Vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas.
Per apšaudymą taip pat buvo apgadinti gyvenamieji namai.
„Nuo lapkričio 20 d. mieste iš viso užfiksuota 1 810 smūgių. Per šį laikotarpį žuvo 77 žmonės, įskaitant vieną vaiką“, – cituojama miesto taryba.
22:49 | Ukraina: rusai stumiasi į priekį keturiomis kryptimis, tačiau patiria didelių nuostolių
Rusai toliau žengia į priekį Bachmuto, Lymano, Avdijivkos ir Novopavlovkos kryptimis, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, rašo „Ukrainska Pravda“. Vis dėlto, anot ukrainiečių, rusai čia patiria didelių nuostolių.
Anot generalinio štabo, penktadienį rusai tęsė apšaudymus, smogė Lymano, Bachmuto, Avdijivkos, Novopavlivkos, Kupjansko, Zaporižios, Chersono, Luhansko sritims ir kitoms vietovėms.
Ukrainiečiai per praėjusią parą skelbia sudavę kelis smūgius rusų susitelkimo vietoms, taip pat smogta oro gynybos sistemų pozicijoms.
22:22 | Reznikovas: nauji tankai bus kaip geležinis kumštis rusų linijoms pralaužti
Vakarų partnerių Ukrainai siunčiami tankai bus kaip „geležinis kumštis“ rusų gynybos linijoms pralaužti, sako Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas, rašo „Sky news“.
Anot jo, Vakarų tiekiama 155 mm artilerija yra gyvybiškai svarbi Ukrainai siekiant atremti Rusijos puolimą šalies pietuose ir rytuose.
„Naujoji tankų koalicija su pagrindiniais NATO šalių tankais – mums to reikia kontrpuolimui, mes juos naudosime kaip geležinį kumštį, kad pralaužtume jų (rusų – red. past.) gynybines linijas“, – cituojamas ministras.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas penktadienį Kyjive teigė, kad Varšuva pradeda mokyti Ukrainos karius naudotis Vakarų tankais ir kad mokymų pabaiga yra „savaičių, o ne dienų ar mėnesių“ klausimas.
Praėjusį mėnesį Vakarai pažadėjo Ukrainai tiekti kovinius tankus.
21:43 | Zelenskis: „Darome viską, kad mūsų kariai kuo greičiau gautų modernius tankus“
Ukrainos valdžia daro viską, kad šalies pajėgos kuo greičiau gautų modernius tankus, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis kalbėjo penktadienį kreipdamasis į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“.
Anot V. Zelenskio, padėtis fronte išlieka labai sudėtinga, ypač Donecko srityje.
„Esu dėkingas visiems mūsų kariams, kurie atlaiko įnirtingą okupantų spaudimą, aiškiai ir visapusiškai vykdo savo užduotis ginti mūsų pozicijas. Ir net tokiomis sudėtingomis sąlygomis, kokios yra fronto linijoje, jie perduoda Ukrainai gerą žinią“, – sakė prezidentas.
Tęsdamas kalbą jis padėkojo kelioms brigadoms už gerus rezultatus fronte ir pranešė Kyjive penktadienį kalbėjęsis su Lenkijos gynybos ministru.
„Jis kartu su kitais partneriais ir Ukrainos gynybos ministru dalyvavo trečiajame mūsų tankų koalicijos valstybių narių susitikime. Darome viską, kad mūsų kariai kuo greičiau gautų modernius tankus“, – pabrėžė jis.
V. Zelenskis taip pat padėkojo JAV už naują pagalbos Ukrainai paketą.
„Dėkoju prezidentui J. Bidenui, visiems laisvės draugams Kongrese ir kiekvienam amerikiečiui už šią apčiuopiamą paramą!
Dabar turime dirbti kartu, kad ši pagalba Ukrainai būtų suteikta kuo greičiau“, – teigė ukrainiečių prezidentas.
21:15 | Zelenskis dėkoja JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Joe Bidenui už naują JAV karinės pagalbos paketą Ukrainai.
„Ačiū už naują 2,2 mlrd. dolerių pagalbos gynybai paketą. Svarbu stiprinti Ukrainos gynybos pajėgas. Kartu su JAV mes stojame prieš terorą! Kuo labiau toliašaudžiai bus mūsų ginklai ir kuo mobilesni bus mūsų kariai, tuo greičiau baigsis žiauri Rusijos agresija“, – „Twitter“ rašo V. Zelenskis.
Thank you @POTUS for the new $2.2 billion defense aid package. It's important to strengthen the 🇺🇦 Defense Forces. Together with 🇺🇸 we stand against terror! The more long-range our weapons are and the more mobile our troops are the sooner Russia's brutal aggression will end.
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) February 3, 2023
Primename, kad Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują ginklų ir amunicijos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių.
Į paketą įtraukta daugiau šaudmenų didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemoms HIMARS, kurios Ukrainos pajėgoms leido smogti taikiniams už Rusijos fronto linijos, daugiau oro gynybos sistemų ir šarvuotų transporto priemonių.
20:49 | Prancūzija ir Italija pasirengusios pristatyti Ukrainai priešraketinės gynybos sistemą SAMP/T
Prancūzija ir Italija baigė technines derybas dėl bendro priešlėktuvinės gynybos sistemos SAMP/T pristatymo Ukrainai pavasarį, pranešė Prancūzijos gynybos ministerija, rašo „The Guardian“.
„Tai leis Ukrainai apsisaugoti nuo Rusijos bepiločių orlaivių, raketų ir lėktuvų atakų, aprėpiant didelę Ukrainos teritorijos dalį“, – rašoma ministerijos pareiškime.
Sistema gali sekti dešimtis taikinių ir vienu metu perimti 10 taikinių. Tai vienintelė Europoje pagaminta sistema, galinti perimti balistines raketas.
20:35 | Daugiau detalių apie naująjį JAV pagalbos Ukrainai paketą
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują ginklų ir amunicijos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia 2,2 mlrd. JAV dolerių.
Pasak Pentagono, į paketą įtraukta daugiau šaudmenų didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemoms HIMARS, kurios Ukrainos pajėgoms leido smogti taikiniams už Rusijos fronto linijos, daugiau oro gynybos sistemų ir šarvuotų transporto priemonių.
Be to, numatoma perduoti nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų (GLSDB), kurios galėtų beveik dukart – iki 150 km – padidinti Kyjivo smūgių Rusijos kariniams taikiniams nuotolį.
„Jie gaus ilgesnio nuotolio pajėgumų ... kurie jiems leis vykdyti operacijas ginant savo šalį ir atkovoti savo suverenią teritoriją“, – pareiškė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis (Petas Raideris).
Ukrainos vadovai pastaruoju metu prašė skubiai atsiųsti ilgesnio nuotolio amunicijos, o ketvirtadienį buvo pranešta, kad amerikiečiai suteiks neskelbiamą skaičių nuo žemės paleidžiamų mažo skersmens bombų, kurių veikimo nuotolis yra apie 150 kilometrų. Iki šiol ilgiausias JAV suteiktų raketų nuotolis buvo maždaug 80 kilometrų.
Gavusios GLSDB, Ukrainos pajėgos įgytų galimybę smogti taikiniams, tokiems kaip pagrindinės Rusijos pajėgų tiekimo linijos, ginklų sandėliai ir aviacijos bazės, Rusijos okupuotose Donbaso, Zaporižios ir Chersono srityse bei šiaurinėje okupuoto Krymo dalyje.
P. Ryderis sakė nežinąs, kaip Ukraina planuoja panaudoti šias bombas, kurias gamina „Boeing“ ir „Saab“.
20:09 | Naujos ES sankcijos smogs Rusijos prekybai ir technologijoms
Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, dešimtasis ES sankcijų Rusijai paketas smogs Rusijos prekybai ir technologijoms.
„Mūsų 9 sankcijų paketai kandžiojasi, o 10-asis jau pakeliui.
Kartu su savo partneriais privalome atimti iš Rusijos priemones, kuriomis ji žudo Ukrainos civilius gyventojus ir griauna namus bei biurus.
Naujos priemonės smogs prekybai ir technologijoms, kuriomis remiama Rusijos karo mašina“, – „Twitter“ rašo ji.
Our 9 packages of sanctions are biting, and a 10th one is on its way.
— Ursula von der Leyen (@vonderleyen) February 3, 2023
With our partners, we must deny Russia the means to kill Ukrainian civilians and destroy homes and offices.
New measures will hit the trade and technology that supports Russia’s war machine. pic.twitter.com/bXKOa92ENP
19:53 | ES pasiekė susitarimą dėl rusiškų degalų kainų „lubų“
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės penktadienį pasiekė susitarimą dėl rusiškų naftos produktų kainų viršutinių ribų, pranešė Švedija.
Savaitgalį įsigaliosiant tarptautiniam šių produktų embargui, „ES ambasadoriai šiandien patvirtino naftos produktų kainų viršutines ribas, kurias galutinai tvirtins Europos [Vadovų] Taryba“, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES Tarybai šiuo metu pirmininkaujančios Švedijos pareigūnai.
Tai „svarbus susitarimas – tolesnio ES ir partnerių atsako į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą dalis“, nurodė pareigūnai.
ES gruodį įvedė embargą Rusijos žaliai naftai, tiekiamai jūra, ir kartu su savo partnerėmis iš Didžiojo septyneto (G-7) nustatė 60 JAV dolerių už barelį kainų ribą rusiško „juodojo aukso“ eksportui visame pasaulyje.
Tuo metu šį sekmadienį turėtų įsigalioti antrasis visoje ES galiosiantis embargas, kuris bus taikomas laivais atgabenamiems Rusijos naftos produktams, tokiems kaip benzinas, dyzelinas ir šildymo kuras.
Be to, ES ir G-7 taip pat susitarė nustatyti kainų viršutinę ribą Rusijos šių produktų siuntoms į pasaulines rinkas.
Kremlius prieš sekmadienio embargo įsigaliojimą papriekaištavo ES ir tvirtino, kad ši priemonė „sukels tolesnį tarptautinių energijos rinkų disbalansą“.
„Žinoma, tai sukels tolesnį tarptautinių energijos rinkų disbalansą, tačiau imamės priemonių, kad apsaugotume savo interesus nuo su tuo susijusių pavojų“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
19:14 | JAV patvirtino dar vieną karinės pagalbos Ukrainai paketą
JAV patvirtino dar vieną 2,2 mlrd. dolerių vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, praneša BBC Russian.
Į paketą įeis oro gynybos įranga ir tolimojo nuotolio raketos.
18:59 | Donecke žuvo žmogus
Penktadienį Donecke žuvo bent vienas žmogus, praneša „Suspilne“.
„Rusijos kariai apšaudė Torecko centrą Donecko srityje: vienas žmogus žuvo, šeši sužeisti. Iš artilerijos taip pat buvo apšaudyta Kuračivka, trys žmonės sužeisti“, – cituojama Donecko srities prokuratūra.
18:33 | Estijos žvalgyba: Ukrainos pajėgos tikriausiai netrukus pasitrauks iš Bachmuto
Laikydamos Bachmutą Ukrainos pajėgos gavo laiko sukurti naujas gynybos linijas, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu paliks miestą, sako Estijos žvalgybos vadas Margo Grosbergas.
Apie tai jis kalbėjo estų žiniasklaidai, rašo „Ukrainska Pravda“.
Šiuo metu Ukrainos pajėgos vis dar laiko miestą, nors visi keliai į jį iš šiaurės, rytų ir pietų yra atkirsti. Vienintelis kelias į miestą yra iš vakarų, pastebi M. Grosbergas.
Anot jo, Bachmutas yra pagrindinis Rusijos taikinys.
„Laikydamos Bachmutą Ukrainos pajėgos gavo laiko sukurti naujas gynybos linijas kitoms vietovėms ir gyvenvietėms, tokioms kaip Kramatorskas ir Slovjanskas, apsaugoti“, – pastebi jis.
„Artimiausiomis savaitėmis Ukrainos pajėgos gali pasitraukti iš Bachmuto. Viskas priklauso nuo naujųjų gynybos linijų pasirengimo laipsnio. Tam tikru momentu bus neprotinga skirti lėšų miestui išlaikyti“, – teigia M. Grosbergas.
Jo įsitikinimu, Bachmuto perdavimas Rusijos kontrolei nesukels jokių strateginių pokyčių fronte, tačiau bus psichologinė ir moralinė Rusijos pergalė, kuri bus išnaudojama rusų propagandoje.
„Sėkmė ir bet kokia puolamoji veikla Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, be abejo, yra labai svarbi. Jiems reikia pasiekti sėkmę kai kuriose srityse, padaryti proveržį ir pademonstruoti pergales“, – teigia jis.
Vis dėlto manytina, kad dėl Ukrainą pasiekiančių naujų ginklų Rusijos padėtis fronte nebus patogi.
17:49 | ES ir Kyjivas remia planus Hagoje įsteigti tarptautinę prokuratūrą Rusijos agresijai tirti
Europos Sąjunga ir Kyjivas penktadienį parėmė planus Hagoje įsteigti tarptautinę prokuratūrą, kuri padėtų tirti Rusijos veiksmus dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje.
Šis žingsnis, apie kurį paskelbta bendrame pareiškime per ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, laikomas tarpiniu žingsniu prieš sukuriant specialųjį tribunolą, galintį patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos vadovybę.
„Remiame baudžiamojo persekiojimo už tarptautinį agresijos nusikaltimą Ukrainoje centro Hagoje kūrimą, kurio tikslas – koordinuoti agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą tyrimą, saugoti ir kaupti įrodymus būsimiems teismo procesams“, – sakoma pareiškime.
Kyjivas siekia, kad būtų įsteigtas specialusis tribunolas, kuris persekiotų Maskvą už agresijos nusikaltimą, nes mano, kad taip būtų galima greičiau pasiekti teisingumą ir lengviau patraukti atsakomybėn aukščiausius Kremliaus pareigūnus.
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) šiuo metu tiria galimus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus per karą Ukrainoje, tačiau jis neturi įgaliojimų tirti platesnio masto agresijos nusikaltimo.
ES kartu su pagrindinėmis valstybėmis narėmis, įskaitant Vokietiją, parėmė specialaus tribunolo įsteigimą, tačiau kyla sudėtingų teisinių ginčų dėl to, kaip jis galėtų veikti.
Ukraina pasisako už tai, kad Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priimtų rezoliuciją dėl vienkartinio tribunolo, galinčio patraukti baudžiamojon atsakomybėn Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, įsteigimo.
Tačiau kai kurie Kyjivo rėmėjai iš Vakarų teigia, kad JT gali būti sunku sulaukti plataus tarptautinio pritarimo tokiam žingsniui.
Jie sako, kad realiau būtų įsteigti mišrų teismą pagal Ukrainos teisę, kuriame dirbtų ukrainiečiai ir užsieniečiai teisėjai.
17:29 | Ukrainiečių smūgis rusams: prie Bachmuto numušė Su-25
Ukrainos nacionalinė gvardija Donecko srityje sunaikino Rusijos atakos lėktuvą Su-25, rašo UNIAN. Pranešama, kad lėktuvas „nutupdytas“ netoli Bachmuto, kuris jau kurį laiką yra laikomas vienu karščiausių fronto taškų.
Anot pranešimo, lėktuvas sunaikintas vasario 2-ąją naudojant nešiojamąją priešlėktuvinės gynybos sistemą „Igla-1“.
„Vasario 2 d. 11:55 pietrytiniame Bachmuto pakraštyje Nacionalinė gvardija trijų kilometrų atstumu aptiko du priešo lėktuvus Su-25, taikinį užfiksavo priešlėktuvinės rankinės priešlėktuvinės gynybos sistemos „Igla-1“ priešlėktuvinis šaulys ir atliko paleidimą. Per susišaudymą nukentėjo vienas Su-25“, – cituojamas bataliono vadas.
Kaip nurodoma internete, tokio lėktuvo kaina siekia apie 11 mln. dolerių.
Bachmutas jau kurį laiką yra vadinamas vienu karščiausių fronto taškų, čia vyksta intensyvios kovos.
Ukrainos skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 129 870 karių.
Rusai taip pat neteko 3 215 tankų, 6 388 šarvuočių, 294 lėktuvų, 284 sraigtasparnių, 1 952 bepiločių, 18 laivų ir daugybės kitos technikos.
16:45 | Kyjive vykstant Ukrainos ir ES susitikimui, Ukrainoje kaukia sirenos
Ukrainos sostinėje Kyjive pradėjo kaukti oro pavojaus sirenos, praneša „The Guardian“. Tai jau antras kartas šiandien, kai sirenos sostinėje įsijungia.
Penktadienį Kyjive vyksta aukščiausio lygio Ukrainos ir ES susitikimas.
Ukrainos „Telegram“ kanalai praneša, kad oro pavojaus sirenos veikia visoje šalyje.
16:38 | Michelis: „Ukraina – tai ES“
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį per aukščiausiojo lygio susitikimą Kyjive, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pakartojo, kad remia glaudesnę Ukrainos integraciją į bloką.
„Ukraina – tai ES, ES – tai Ukraina“, – spaudos konferencijoje su V. Zelenskiu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen sakė Ch. Michelis.
„ES yra su jumis šiandien, ES bus su jumis ir jūsų žmonėmis rytoj“, – pridūrė jis.
16:25 | Zelenskis: niekas nepasiduos Bachmute
Ukrainiečiai neketina pasiduoti Ukrainos rytuose esančiame Bachmute, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Ukrinform“. Anot jo, kuo greičiau Ukraina gaus ilgojo nuotolio ginklų, tuo greičiau gali prasidėti rusų okupuotų teritorijų išlaisvinimas.
„Niekas nepasiduos Bachmute. Kovosime tol, kol galėsime. Bachmutą laikome savo tvirtove. <...> Jei greičiau turėsime ginklų, tolimojo nuotolio ginklų, mes ne tik nepaliksime Bachmuto, bet ir pradėsime deokupuoti Donbasą, kuris yra okupuotas nuo 2014 m.“ – per spaudos konferenciją po Ukrainos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo kalbėjo jis.
Bachmutas jau kurį laiką yra vadinamas vienu karščiausių vietų fronte.
15:33 | „Generolai pasiruošę paversti faršu dešimtis tūkstančių karių“ – „Novaja Gazeta“ šaltinis Rusijos štabe
Ukrainoje dislokuotų Rusijos kariuomenės dalinių štabo atstovai, norėjęs išsaugoti anonimiškumą, iš užsienio dirbančiam rusų leidiniui „Novaja Gazeta Europa“ papasakojo apie Kremliaus suplanuotą masyvų puolimą.
Anot šaltinio, Rusijos generolai yra pasirengę „paleisti faršui“ dešimtis tūkstančių karių vien tam, kad patenkintų savo vadovybės ambicijas. „Ukrainiečiai gauna visiškai tiksliu duomenis apie visas mūsų dislokacijos vietas iš Vakarų žvalgybos – paaiškino jis. – Sukaupti tam tikrame taške pakankamas pajėgas, nepakišus jų po HIMARS ir toliašaudės artilerijos smūgiais – neįmanoma“.
Be to, Rusija naujo puolimo metu susidurs su sunkumais užimti naujas teritorijas ir miestus, jų išlaikymu, o taip pat neišvengiama fronto linijos tąsa, bei maisto ir amunicijos tiekimu, skelbia šaltinis.
14:46 | „Belaruski Hajun“: rusai dar neatitraukė savo aviacijos
Baltarusijos stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“ praneša, kad Rusija į savo teritoriją negrąžina Baltarusijoje dislokuotos karinės aviacijos, kuri buvo pasitelkta bendrose šalių karinėse pratybose, kurios jau pasibaigė.
Kartu pranešama, kad baltarusiai, savo ruožtu, jau pradėjo perdislokuoti savo sraigtasparnius į jų nuolatinius aerodoromus.
Stebėtojai priduria, kad artimiausiomis dienomis gali prasidėti Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų orlaivių ir sraigtasparnių perkėlimas.
„Priešingu atveju tai reikš, kad Rusijos Federacija nusprendė sustiprinti savo nuolatinį aviacinį dalyvavimą [Baltarusijoje]. Oficialiai tai gali būti paskelbta kaip, pavyzdžiui, „Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos karių regioninės grupės aviacijos komponento stiprinimas“, – rašoma „Belaruski Hajun“ pranešime.
14:18 | NATO ragina Rusiją laikytis paskutinės branduolinės ginkluotės kontrolės sutarties su JAV
NATO penktadienį išreiškė susirūpinimą, kad Rusija nesilaiko paskutinės likusios branduolinės ginkluotės kontrolės sutarties su Jungtinėmis Valstijomis.
Didėjant įtampai dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, NATO valstybė lyderė – JAV – apkaltino Maskvą nesilaikant įsipareigojimų pagal dešimtmetį galiojantį naująjį START paktą.
Antradienį Vašingtonas išpeikė Rusiją, kad ji sustabdė karinių objektų inspektavimą pagal sutartį ir atšaukė derybas, nors ir neapkaltino Šaltojo karo laikų varžovės plečiant savo branduolinių galvučių arsenalą viršijant sutartas ribas.
„NATO sąjungininkės sutinka, kad naujoji START sutartis prisideda prie tarptautinio stabilumo, ribodama Rusijos ir JAV strategines branduolines pajėgas, – sakoma 30 narių vienijančio Aljanso pareiškime. – Todėl susirūpinę pareiškiame, kad Rusija nesilaikė teisiškai privalomų įsipareigojimų pagal naująją START sutartį.“
13:39 | JAV nusprendė suteikti Ukrainai ilgo nuotolio bombų
Po kelis mėnesius trukusių dvejonių JAV sutiko į Ukrainą nusiųsti ilgo nuotolio „išmanių“ bombų, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnai.
Tokie pranešimai pasirodė Kyjivui ruošiantis pradėti pavasario puolimą, kad būtų susigrąžintos praėjusiais metais Rusijos užgrobtos teritorijos.
Pareigūnai patvirtino, kad naujųjų ginklų veikimo nuotolis bus maždaug dvigubai didesnis nei bet kurios kitos Amerikos anksčiau suteiktos puolamosios ginkluotės.
Antžeminių mažo skersmens bombų siuntimas yra dalis 2,17 mlrd. JAV dolerių (1,99 mlrd. eurų) vertės pagalbos paketo, apie kurį, kaip tikimasi, bus paskelbta penktadienį, sakė keli su anonimiškumo sąlyga kalbėję JAV pareigūnai.
13:00 | Pareigūnas: Vokietija leido gamintojams siųsti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą
Vyriausybės atstovas penktadienį pranešė, kad Vokietija išdavė leidimą siųsti tankus „Leopard 1“ į Ukrainą, Kyjivui tikintis gauti pažangesnę ginkluotę kovai su Rusijos pajėgomis.
„Galiu patvirtinti,.. kad eksporto licencija buvo išduota“, – paklaustas apie „Leopard 1“ per reguliarią spaudos konferenciją teigė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos.
Be to, anot leidinio „Suddeutsche Zeitung“, Vokietija atsiųs Ukrainai 88 tankus „Leopard 1“.
12:47 | Scholzas: invazija į Ukrainą – senas Rusijos planas
Ukrainos teritorijų užgrobimą Vladimiras Putinas planavo ilgą laiką, o NATO plėtros į Rytus „grėsmė“ Kremliui buvo tik pretekstas susitikime su Vokietijos miesto Marburgo gyventojais sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, rašo DW.
Pasak Vokietijos vyriausybės vadovo, Kremlius Kyjivo ir Briuselio partnerystę panaudojo kaip „pretekstą ilgai planuotam Rusijos teritorijos karinės plėtros planui“.
O. Scholzas pabrėžė, kad NATO yra gynybinis aljansas, todėl potencialus Ukrainos įstojimas į aljansą negali kelti grėsmės Rusijai.
„Nereikia apsimesti, kad žodžiai „NATO plėtra į Rytus“ yra kažkoks argumentas“, – sakė kancleris.
Kartu O. Scholzas suskubo patikinti vokiečius, kad Vokietija neleis eskalacijos, dėl kurios karas išsiplės į visą žemyną.
„Karas tarp NATO ir Rusijos būtų baisus įvykis. Mes esame atsakingi už tai, kad toks eskalavimas neįvyktų“, – patikino O. Scholzas.
12:23 | ES pareigūnai rengia derybas Kyjive
Europos Sąjungos aukščiausio rango pareigūnai penktadienį Kyjive turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, taip pademonstruodami paramą su Rusijos invazija kovojančiai ir narystės ES bei NATO siekiančiai šaliai.
Kyjive ir visoje Ukrainoje penktadienį, prieš prasidedant viršūnių susitikimui, kaukė oro pavojaus sirenos.
Į Ukrainos sostinę nuvyko Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir 15 eurokomisarų.
Praėjusį kartą toks viršūnių susitikimas Kyjive įvyko 2021 metų spalį, likus keliems mėnesiams iki karo pradžios.
11:39 | Į Kyjivą atvykęs Ch. Michelis pažadėjo remti Ukrainos siekį prisijungti prie ES
Europos Sąjungos vadovas Charles'is Michelis penktadienį atvyko į Kyjivą dalyvauti viršūnių susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pažadėjo paremti Ukrainos siekį prisijungti prie bloko.
„Grįžau į Kyjivą į ES ir Ukrainos viršūnių susitikimą su Zelenskiu, (Europos Komisijos pirmininke) Ursula von der Leyen ir (ES vyresniuoju diplomatu) Josepu Borrelliu. Mūsų ryžtas nesumažės. Mes taip pat remsime jus kiekviename žingsnyje jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ch. Michelis.
11:08 | Žiniasklaida: 200 000 – tiek Rusija neteko karių Ukrainoje
Per 11 invazijos į Ukrainą mėnesių Rusija iš viso neteko 200 000 karių, skaičiuojant nukautus ir sužeistus karius, skelbia „The New York Times“ (NYT) remdamasis savo šaltiniais tarp JAV ir Vakarų pareigūnų.
„Šie nuostoliai tik per 11 mėnesių yra 8 kartus didesni nei amerikiečių patirti nuostoliai per du Afganistano karo dešimtmečius“, – rašo leidinys.
Pažymima, kad ypač didelių nuostolių Rusijos kariuomenė patyrė mūšiuose dėl Rytų Ukrainos miestų Bachmuto ir Soledaro.
Tuo pat metu, rašo NYT, Rusijos analitikai teigia, kad žmonių aukos vargu ar atgrasys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nuo jo karinių tikslų.
„Šiame kare kovojama taip pat, kaip Antrajame pasauliniame kare, kuomet žuvo daugiau nei 8 mln. sovietų karių. V. Putinas yra pasirengęs šimtams tūkstančių aukų Ukrainoje, nors daugiau aukų gali pakenkti jo politinei paramai“, – rašo NYT.
10:34 | Oro pavojus Ukrainoje
Kyjive ir visoje Ukrainoje penktadienį, prieš prasidedant viršūnių susitikimui, į kurį susirinko aukšto rango ukrainiečių pareigūnai ir Europos Sąjungos atstovai, kaukė oro pavojaus sirenos.
Ketvirtadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) atvyko į Ukrainos sostinę kartu su vyriausiuoju ES diplomatu Josepu Borrelliu (Žozepu Boreliu) ir dar keliolika eurokomisarų į derybas dėl Ukrainos vilčių tapti ES nare.
09:58 | Lenkija tikisi, kad 40 šalių pasipriešins Rusijos atstovų dalyvavimui olimpinėse žaidynėse
Lenkijos sporto ministras Kamilis Bortniczukas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog kelios dešimtys šalių pasisakys prieš Rusijos ir Baltarusijos sportininkų įtraukimą į 2024 metų Paryžiaus olimpines žaidynes.
„Manau, kad kitą savaitę... dienos šviesą išvys labai tvirta šių 40 šalių atstovų pozicija“, – teigė jis visuomeninei televizijai.
Jis pridūrė, kad pozicija „labai aiškiai prieštaraus rusų ir baltarusių dalyvavimui olimpinėse žaidynėse“.
Jis sakė manąs, kad tarp šių šalių visų pirma bus Europos Sąjungos narės ir Jungtinė Karalystė.
09:46 | CŽV direktorius: ateinantis pusmetis bus lemiamas
Pasak JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Williamo Burnso, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad Vakarų šalys pavargs padėti Ukrainai. Jis taip pat sakė, kad Vašingtonas nemato jokių ženklų, kad Maskva planuoja leistis į taikos derybas.
Pasak CŽV direktoriaus, „ateinantys šeši mėnesiai kare bus kritiniai“, o V. Putinas vis dar lažinasi, kad Vakarus apims „politinis nuovargis“.
W. Burnsas tai pasakė per savo kalbą JAV Džordžtauno universitete ketvirtadienį. Jo žodžius „Twitter“ pacitavo amerikiečių CBS žurnalistė Olivia Gazis.
CŽV direktorius prisiminė, kad praėjusį mėnesį buvo Ukrainoje. Pasak jo, iš maždaug 30 valandų buvimo Kyjive jis 6 valandas praleido slėptuvėje nuo bombų.
„Rusai surengė du atskirus smūgius civiliams taikiniams, naudodami Irano bepiločius orlaivius“, – sakė W. Burnsas ir pažymėjo, kad Irano ir Rusijos kariniai ryšiai „ypač kelia nerimą“.
Jis taip pat pareiškė, kad iš visų užsienio lyderių Kinijos lyderis Xi Jinpingas atidžiausiai seka, kaip sekasi V. Putinui. Pekinas buvo sunerimęs dėl silpnų Rusijos kariuomenės veiksmų, tačiau abi valstybės vis dar yra „įsipareigojusios“ partnerystei, nors „labai nenoriai“ tiekia, pavyzdžiui, mirtinus ginklus.
CIA Director Burns: “China remains the biggest geopolitical challenge the U.S. faces in the decades ahead, and the biggest priority for CIA.”
— Olivia Gazis (@Olivia_Gazis) February 2, 2023
Says new technologies are the “main arena”for competition with China & the “main determinant of our future as an intelligence service” pic.twitter.com/1nNAbS38dP
08:57 | CNN: JAV Turkijai neparduos naikintuvų F-16, kol Švedija ir Suomija neprisijungs prie NATO
Dviejų partijų senatorių grupė paragino JAV prezidentą Joe Bideną atidėti naikintuvų F-16 pardavimą Turkijai, kol ši nesutiks leisti Švedijai ir Suomijai įstoti į NATO, pranešė JAV transliuotojas CNN.
Laiškas buvo išsiųstas tuo metu, kai Švedija ir Suomija laukia, kol Turkija pritars jų priėmimui į NATO. Anksčiau šaltiniai Kongrese CNN sakė, kad J. Bideno administracija ruošiasi prašyti įstatymų leidėjų patvirtinti F-16 pardavimą Turkijai, kuris būtų vienas didžiausių ginklų pardavimų per pastaruosius metus.
Tačiau 27 senatorių grupė ketvirtadienį laiške rašė, kad Kongresas „negali svarstyti būsimos paramos [Turkijai]", įskaitant naikintuvų F-16 pardavimą, kol Ankara „nebaigs ratifikuoti stojimo protokolų“.
„Protokolų neratifikavimas arba ratifikavimo terminų nepateikimas kelia grėsmę Aljanso vienybei svarbiu istorijos momentu, kai Rusija tęsia neišprovokuotą invaziją į Ukrainą, – rašoma laiške. – Produktyvūs ir abipusiai naudingi dvišaliai saugumo santykiai su [Turkija] atitinka Jungtinių Valstijų interesus, todėl laukiame, kol vyriausybė ratifikuos Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO protokolus.“
08:30 | Sprogimas Enerhodare
Okupuotame Zaporižios srities mieste Energodare sprogo automobilis.
Dėl sprogimo išdužo artimiausių namų langai, užsidegė šalia stovėjęs automobilis. Okupacinė valdžia praneša apie žuvusįjį, įvykį apibūdindama kaip „teroristinį išpuolį“.
Įvykio detalės tikslinamos.
07:42 | Karo pabaiga – mainais į Ukrainos žemes: žiniasklaida skelbia apie slaptą CŽV planą
07:00 | Zelenskis: Ukraina „šiais metais“ nusipelno derybų dėl stojimo į ES
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad jo šalis nusipelno jau šiais metais pradėti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą.
„Manau, kad Ukraina nusipelno šiemet pradėti derybas dėl narystės ES“, – sakė jis po derybų su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.
Pasak V. Zelenskio, tolesnė integracija į Europos bloką įkvėptų ukrainiečius ir suteiktų jiems motyvacijos kovoti su Rusijos kariuomene.
Penktadienį Kyjive vyks svarbus Ukrainos ir Europos Sąjungos susitikimas.
Pernai birželį, keli mėnesiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ES vadovai suteikė užpultai šaliai kandidatės statusą.
Tačiau kelias į narystę, nepaisant Kyjivo optimizmo, bus ilgas ir gali užtrukti ne vienus metus.
Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai
► Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų, ketvirtadienį lankydamasi Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
► Rusams ketvirtadienį apšaudžius pietinį Ukrainos Chersono miestą ir jo apylinkėse esančią Komyšanų gyvenvietę žuvo du žmonės, pranešė pareigūnai.
► Rusijos raketai trečiadienį vakare pataikius į gyvenamąjį namą Ukrainos rytuose esančio Kramatorsko centre, mažiausiai trys žmonės žuvo, o dar 20 buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių pareigūnai.
► Austrija išsiunčia keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du akredituotus Jungtinėse Tautose Vienoje, ketvirtadienį pranešė šalies užsienio reikalų ministerija.
