Svarbiausi antradienio įvykiai:
23:55 | Įvardijo, kur Ukrainoje sudėtingiausia situacija: čia vyksta įnirtingiausi mūšiai
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas informuoja, kad per paskutinę parą šalies gynėjams pavyksta atlaikyti Rusijos smūgius keliomis kryptimis, o viso per dieną įvyko apie 20 mūšių, skelbia UNIAN.
„Kupjansko kryptimi mūsų kariai atkakliai laikosi. Priešas pradėjo oro smūgį Luhansko srities Novoselovskio srityje. Krasnoje Pervoje, Dvorichnos, Zapadnoje, Kupjansko, Kislovkos, Berestove Charkovo srityse patyrėme priešo artilerijos ir minosvaidžių apšaudymus. Lymano kryptimi priešas vykdė nesėkmingas puolimo operacijas <...>. Sudavė oro smūgį laikinai okupuotoje Donecko srities teritorijoje. Nevske, Torske ir Rozdolivkoje gyvenvietės buvo apšaudytos iš artilerijos“, – praneša generalinis štabas.
Bachmuto kryptimi ukrainiečiai sėkmingai atmušė okupantų atakas. Rusai pradėjo oro antskrydžius Kliščijivkos ir Dilijevkos srityse. Daugiau nei 10 gyvenviečių nukentėjo nuo priešo artilerijos apšaudymo.
Taip pat Generalinis štabas informavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai atlaikė atakas Avdijivkos srityje. Rusai apšaudė daugiau nei 10 gyvenviečių, ypač nukentėjo penkios Donecko srities gyvenvietės.
22:59 | Karo ekspertas – apie situaciją Bachmute: Rusijos visuomenei bus sunku suvokti, kodėl miestas buvo atkovotas
Karo ekspertas, atsargos pulkininkas Vladislavas Selezniovas sako, kad padėtis Bachmute lieka sudėtinga, tačiau reikalai čia nestovi vietoje, o tai yra gera žinia.
Pasak eksperto, ši gyvenvietė okupantams turi daugiau politinės nei strateginės reikšmės, todėl Ukrainos pajėgoms atkovojus miestą Rusijos visuomenei kils daug klausimų, kodėl Kyjivui prilyginamos svarbos miestas galėjo išslysti iš Kremliaus rankų.
„Okupacinėms pajėgoms praradus šį miestą, Rusijos piliečiams iškils gana akivaizdus klausimas: kodėl 8 mėnesius buvo šturmuojamas miestas ir ten siųsta daugybė karių? Čia kovojo bent 20 tūkst. „Wagner“ karių, o kiek dar mobilizuotų rusų <...> – težino tik Dievas. Ir tada staiga, vykdydama kontrpuolimą, Ukraina susigrąžina šią gyvenvietę, perima ją ir, manau, tai sukels gana sudėtingą Rusijos visuomenės reakciją“, – sako V. Selezniovas.
Jo nuomone, kaip tik dėl to okupantai taip uoliai stengiasi išlaikyti savo gynybines linijas ir pozicijas Bachmuto srityje. Tačiau jis pabrėžė, kad rusams nesiseka, nes Ukrainos gynėjai elgiasi racionaliai.
„Mes nevykdome frontalinių atakų, vadinamųjų „mėsinių“ šturmų, apsupame šią gyvenvietę iš šiaurės ir pietų išilgai šonų. Dabar užėmėme visus aukščius taškus aplink šį miestą, o tai mums suteikia tam tikrą pranašumą – matome, kaip juda priešas, ir galime duoti aiškius taikinius savo kariams", – pastebėjo karo ekspertas.
22:10 | JAV atskleidė Kremliaus planus: užminavo Ukrainos uostus ir rengia provokaciją
JAV laikinoji atstovė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje Catherine Brooker sako, kad Rusija rengiasi provokacijai. Pasak jos, agresorė užminavo Ukrainos uostų prieigas.
„Praėjusią savaitę JAV pasidalijo informacija su tarptautine bendruomene, kad Rusija ketina atakuoti Ukrainos grūdų laikymo objektus. Rusija taip ir padarė. Manome, kad Rusija gali surengti atakas prieš civilinę laivininkystę Juodojoje jūroje. Mūsų turima informacija rodo, kad Rusija padėjo jūrinių minų Ukrainos uostų prieigose", – sakė C. Brooker.
Anot jos, Rusija tai daro siekdama nelaimės, dėl kurios vėliau galėtų kaltinti Ukrainą.
„Turime išlikti budrūs, nes Rusija bando didinti konfliktą ir planuoja kitus apkaltinti dėl savo nesąžiningumo“, – pridūrė C. Brooker.
19:02 | Putinas spalį ketina apsilankyti Kinijoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spalį planuoja apsilankyti Kinijoje, antradienį pranešė Kremlius, Rusijai siekiant sustiprinti ryšius su viena iš artimiausių Maskvos sąjungininkių.
„Žinoma, kad gavome kvietimą ir ketiname vykti į Kiniją, kai spalį vyks „Juostos ir kelio“ forumas“, – sakė prezidento padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, kurio komentarus išplatino Rusijos naujienų agentūros.
17:51 | Zelenskis kalbėjosi su Sunaku
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kalbėjosi su britų premjeru Rishi Sunaku, rašo „Sky news“. Skelbiama, kad telefonu abu lyderiai aptarė „tolimesnį bendradarbiavimą gynybos srityje“.
Lyderiai taip pat aptarė Rusijos bandymus sugriauti Odesos centrą ir uosto infrastruktūrą.
„Privalome apginti Odesą“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis, ragindamas daugiau remti Ukrainos oro gynybą.
„Aptarėme tolesnį bendradarbiavimą gynybos srityje, Ukrainos puolimo operacijų eigą“, – pridūrė jis.
JK iki šiol suteikė Ukrainai karinės pagalbos už 4,6 mlrd. svarų, taip pat 1,5 mlrd. svarų ekonominę ir humanitarinę pagalbą.
17:35 | JK perspėja: rusai gali taikytis į civilius laivus Juodojoje jūroje
Rusijos pajėgos gali pradėti taikytis į civilius laivus Juodojoje jūroje, sako Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly, rašo „Sky news“.
„Mes pabrėšime šį nesąžiningą elgesį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Rusija turėtų nustoti laikyti pasaulines maisto atsargas įkaitais ir grįžti prie susitarimo“, – cituojamas jis.
Praėjusią savaitę Rusijai pasitraukus iš Juodosios jūros grūdų susitarimo, ji suaktyvino atakas prieš svarbiausius uostamiesčius, tokius kaip Odesa.
17:12 | Ukraina: fronte padarėme tokių stebuklų, apie kuriuos rašys vadovėliai
Apie stebuklus, kuriuos per kontrpuolimą demonstruoja Ukrainos pajėgos, rašys vadovėliai, sako Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, rašo UNIAN.
Anot jos, kontrpuolimas vyksta tokiomis sąlygomis, kurias karo mokslas laikytų nepriimtinomis.
H. Maliar pabrėžia, kad rusai turi daugiau ginklų ir gyvosios jėgos, tačiau ukrainiečiai vis tiek žengia į priekį.
„Ir pirmiausia reikėtų kelti klausimą ne apie nuvažiuotų kilometrų skaičių, o apskritai apie tai, ar judame į priekį, ar ne. Tai, kad judame priešo pranašumo akivaizdoje, yra mūsų gynėjų aukšto meistriškumo ir drąsos ženklas“, – nurodo ji.
Viceministrė taip pat pažymėjo, kad Ukrainos pajėgos patiria išskirtinai mažai nuostolių.
„Pagal visą statistiką ir metodus, mes turėtume turėti daugiau nuostolių nei besiginanti pusė. Bet mes turime ne tik mažiau... Mes turime 8–9 kartus mažiau nuostolių Bachmuto kryptimi, 5,3 karto mažiau Tavrijos kryptimi. Tai yra dalykai, kuriuos tyrinės mokslininkai“ , – sako H. Maliar.
16:53 | Ukraina vardija laimėjimus prie Bachmuto: sunaikinti rusų sandėliai ir būriai okupantų
Per praėjusią parą Ukrainos pajėgos prie Bachmuto sunaikino 95 rusų karius, dar 187 buvo sužeisti, rašo „Ukrinform“.
„Per šią dieną Bakhmuto kryptimi žuvo 95 okupantai, 187 buvo sužeisti, trys paimti į nelaisvę. Taip pat buvo sunaikinta daug priešo technikos: du tankai, trys pėstininkų kovos mašinos, trys šarvuotos kovos mašinos, savaeigiai pabūklai „Gvozdika“, penki pabūklai, du prieštankinių raketų kompleksai, viena stotis „Borisoglebsk“, priešlėktuvinis pabūklas S60, taip pat dronas <...>, degalų ir tepalų sandėlis“, – cituojamas Ukrainos pajėgų atstovas Serhijus Čerevatijus.
Komentuodamas ukrainiečių veiksmus Andrijivkos apylinkėse, jis pažymėjo, kad bet kokios atgautos gyvenvietės veda link Bachmuto deokupacijos. Anot jo, prie Bachmuto ukrainiečiai efektyviai naudoja partnerių atsiųstą amuniciją.
Tuo pačiu metu Lymano-Kupjansko kryptis, pasak S. Čerevatijaus, sulaukia daugiausiai rusų smūgių.
„Ši kryptis išlieka priešo artilerijos smūgių lydere. 601 kartą priešas apšaudė mūsų pozicijas visų tipų ir kalibrų artilerija. Įvyko penki priešo puolimai ir 22 oro antskrydžiai. Priešas prarado 23 okupantus, 108 sužeisti.
Taip pat buvo numušti trys priešo tankai T-72, du pabūklai D-30, keturi minosvaidžiai, lengvasis šarvuotas traktorius, taip pat dronas, lauko amunicijos sandėlis ir du automobiliai“, – informavo S. Čerevatijus.
16:21 | ES išmokėjo Ukrainai dar 1,5 mlrd. eurų
Ukraina gavo Europos Sąjungos makrofinansinės paramos eilinę išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pranešė Ukrainos finansų ministerija.
Ji pažymi, jog nuo šių metų pradžios iš ES pagal šią, praėjusių metų pabaigoje patvirtintą, programą jau gauta 10,5 mlrd. eurų iš visiems šiems metams numatytų 18 mlrd. eurų. Lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui.
Nuo Rusijos invazijos pradžios ES išsiuntė Ukrainai 17,7 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos.
„Šios lėšos prisidėjo prie makroekonominio stabilumo šalyje palaikymo, taip pat padeda laiku ir visa apimtimi finansuoti prioritetines valstybės biudžeto išlaidas“, – pranešime cituojamas Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
15:55 | Rusija didina maksimalų privalomosios karinės tarnybos amžių
Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė įstatymui, kuriuo didinama maksimali privalomosios karinės tarnybos Rusijoje amžiaus riba, pranešė Valstybės Dūma – žemieji parlamento rūmai.
„Nuo 2024 metų sausio 1 dienos į karinę tarnybą bus šaukiami piliečiai nuo 18 iki 30 metų“, – pareiškė Valstybės Dūma.
Įstatymo projektui buvo pritarta iškart per antrąjį ir trečiąjį svarstymus. Anksčiau Rusijoje vienerių metų karinė tarnyba buvo privaloma vyrams nuo 18 iki 27 metų.
Pernai gruodį Rusijos gynybos ministerija pasiūlė pakeisti šaukiamojo amžiaus ribas. Tuomet buvo siūloma apatinę šaukiamojo amžiaus ribą padidinti nuo 18 iki 21 metų, o viršutinę – nuo 27 iki 30 metų. Tokios formos įstatymo projektą Valstybės Dūma priėmė per pirmąjį svarstymą.
Antruoju svarstymu deputatai nusprendė padidinti tik viršutinę šaukiamojo amžiaus ribą, o apatinę palikti 18 metų.
Dabar įstatymą turi patvirtinti aukštieji parlamento rūmai – Federacijos Taryba. Po to jį turi pasirašyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Įstatymas turėtų įsigalioti sausį. Pereinamojo laikotarpio, kaip buvo numatyta iš pradžių, nebus.
15:27 | Chersono regione rusai nužudė žmogų
Rusams apšaudžius Chersono regioną žuvo 72-ejų vietos gyventojas, rašo „Ukrinform“.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo, kartu su tyčiniu nužudymu“, – cituojama Chersono apygardos prokuratūra.
Išpuolį rusai surengė antradienį apie 14.00 val. Rusijos kariai apšaudė kaimą Chersono rajone. Per ataką žuvo 72 metų vietos gyventojas. Medikai ir teisėsaugos pareigūnai dirba vietoje.
Galutinis aukų skaičius kol kas nežinomas. Apgadinti namai ir ūkiniai pastatai.
14:15 | Taiklus ukrainiečių smūgis: numušė 16 mln. kainuojantį rusų sraigtasparnį
Ukrainos pajėgos skelbia numušusios rusų atakos sraigtasparnį Ka-52.
Apie tai pranešta Ukrainos jūrų pėstininkų „Facebook“.
„Šį rytą 38-osios atskiros jūrų pėstininkų brigados kariai sunaikino priešo atakos sraigtasparnį Ka-52!“ – skelbiama įraše.
Įraše taip pat pasidalinta numušto sraigtasparnio nuotrauka.
Kur tiksliai buvo numuštas orlaivis, nerašoma.
13:45 | Perspėja Ukrainą: reikia ruoštis naujoms dronų atakoms
Ukraina turi būti pasiruošusi įvairių tipų dronų atakoms, perspėja Ukrainos pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, rašo UNIAN.
Taip jis kalbėjo komentuodamas naujojo Irano drono „Shahed-149 Gaza“, kurį neseniai pristatė Iranas, pasirodymą.
J. Ihnatas sako negalintis tiksliai pasakyti, ar Teheranas siųs naujuosius dronus Rusijai.
„Konkrečiai apie tai pasakyti negaliu... Iranas, deja, turi daug bepiločių orlaivių“, – pažymi jis.
Kartu J. Ihnatas pabrėžė, kad Ukrainoje Rusija naudoja ne tik „Shahed“, bet ir kitų rūšių dronus.
„Jis (Iranas – UNIAN) gali viską perduoti Rusijai, jei tik nori... Buvo kalbėta ir apie tą patį „Arash-2“, kuris atrodo kaip sparnuotoji raketa. Todėl reikia būti pasiruošus tokiems dalykams, nes bepiločiai orlaiviai bus naudojami ir toliau“, – pabrėžia jis.
13:02 | Buvęs žvalgybos pareigūnas: Rusija beveik atsisakė idėjos kariniu būdu laimėti karą
Rusija „beveik atsisakė“ idėjos kariniu būdu laimėti karą Ukrainoje, intervui „Sky news“ sako buvęs Jungtinės Karalystės MI6 žvalgybos pareigūnas Christopheris Steele'as.
Anot jo, Rusija iš esmės naudoja savo raketų atsargas ne reikšmingoms sritims smogti, bet spaudimui Ukrainai ir tarptautinei bendruomenei kelti.
„Tai, ką matome, iš esmės yra ataka prieš laisvą prekybą“, – sako jis.
„Putinas neabejotinai turi ambicijų mesti iššūkį pasaulio rinkos veikimui ir Vakarų valdymo sistemai“, – svarsto Ch. Steele‘as.
„Rusija beveik atsisakė minties laimėti šį karą kariniu būdu bet kokia įprastine prasme“, – teigia buvęs pareigūnas.
Jis taip pat pastebėjo, kad Rusijai nepavyko pasiekti savo tikslų, o jos kariai susiduria su prasta morale ir netinkamu vadovavimu.
Panašu, kad problemų kyla ir šalies vadovybėje.
„Tai tikrai reikšminga ir rodo daug gilesnę Rusijos vyriausiosios vadovybės problemą, ir mes nematome tų susiskaldymų Ukrainoje“, – tikina Ch. Steele‘as.
12:26 | Žiniasklaida: Putinas buvo perspėtas apie Prigožino maištą, tačiau nieko nedarė
Rusijos slaptosios tarnybos perspėjo Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną mažiausiai dvi–tris dienas prieš, kad „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas gali surengti maištą, skelbia „The Washington Post“.
Tai leidiniui patvirtino šaltinis Europos žvalgyboje.
Anot leidinio, dėl to buvo sustiprintas strateginių objektų saugumas, įskaitant Kremlių, buvo padidintas sargybinių skaičius, jiems buvo išduota daugiau ginklų, tačiau jokių veiksmų nebuvo imtasi.
Leidinio pašnekovas mano, kad V. Putinas turėjo pakankamai laiko užkirsti kelią maištui ir sulaikyti jo organizatorius. Tačiau prasidėjus sukilimui Kremlių „apėmė paralyžius visais lygiais, absoliutus nerimas ir sumaištis“.
„Ilgą laiką jie nežinojo, kaip reaguoti“, – sako šaltinis.
Prasidėjus „Wagner“ maištui, Kremliaus įsakymų trūkumas privertė pareigūnus priimti savarankiškus sprendimus, sako šaltinis. Kariškiai ir vietos saugumo pareigūnai nusprendė nestabdyti vilkstinės. Daugelis jų netikėjo, kad maištas galėjo įvykti be Kremliaus pritarimo, nepaisant V. Putino skubaus kreipimosi per televiziją.
Šis maištas parodė vis gilėjantį Rusijos saugumo ir karinės sistemos susiskaldymą Ukrainoje. Daugelis aukštų kariuomenės ir žvalgybos tarnybų atstovų palaikė J. Prigožino maištą, sako pašnekovas.
Birželio 23 dieną, per mažiau nei 24 valandas trukusį sukilimą, J. Prigožino samdiniai įžengė į Rostovą prie Dono Rusijos pietuose, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė karinį štabą ir priartėjo prie Rusijos sostinės per mažiau nei 200 kilometrų. J. Prigožinas pareiškė, kad rengia „teisingumo žygį“, kurio tikslas – nušalinti gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, reikalavusius, kad „Wagner“ kariai pasirašytų sutartis su Gynybos ministerija.
12:11 | JAV perspėja: Rusija Juodojoje jūroje rengia operaciją po svetima vėliava
Rusijos Federacija rengia operaciją po svetima vėliava Juodojoje jūroje, perspėja JAV Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris, rašo UNIAN.
„Turime informacijos, rodančios, kad jie, matyt, rengia operaciją po netikra vėliava. Jie grasino laivams, plaukiantiems tarptautiniuose vandenyse, o po to šiandien įvyko ataka Dunojuje“, – cituojamas jis.
M. Milleris pabrėžia, kad valstybės ir toliau konsultuosis su regiono partneriais dėl alternatyvių grūdų eksporto iš Ukrainos būdų.
Pasak jo, idealus sprendimas, kuris leistų Ukrainai gabenti tiek pat grūdų, kiek per Juodosios jūros grūdų iniciatyvą, neatblokuojant jūrų kelių, yra „neįmanomas“.
11:36 | JK žvalgyba: žlugus susitarimui dėl grūdų rusai sudavė daugiau ilgo nuotolio smūgių Odesai
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje sako, kad nuo liepos 18 dienos Rusija, nepavykus pratęsti susitarimo dėl grūdų, sudavė daugiau tolimojo nuotolio smūgių Odesai ir kitoms Pietų Ukrainos teritorijoms.
Britų žvalgyba teigia, kad per šias atakas buvo panaudota neįprastai daug raketų Ch-22. Šie 5,5 tonos sveriantys ginklai sukurti naikinti lėktuvnešiams.
Pranešime socialiniame tinkle „Twitter“ nurodoma, kad buvo padaryta žala kelioms grūdų talpykloms į pietus nuo Odesos esančiame Čornomorsko uoste bei istoriniam miesto centrui.
Pirmadienį Rusija dronais atakavo Dunojaus upės uostus, esančius maždaug už 200 metrų nuo Rumunijos sienos, pažymi žvalgyba.
„Nuo 2022-ųjų rugpjūčio iki šių metų birželio, kai galiojo Juodosios jūros grūdų iniciatyva, Rusija iš esmės buvo susilaikiusi nuo smūgių pietiniuose uostuose esančiai civilinei infrastruktūrai. Kadangi Rusija neatnaujino susitarimo, Kremlius greičiausiai jaučiasi mažiau politiškai suvaržytas ir bando smogti taikiniams Odesoje, nes mano, kad Ukraina šiose vietovėse saugo karines priemones“, – sakoma pranešime.
Netrukus po to, kai pasitraukė iš susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra, Rusija trečiadienį pareiškė, kad krovininiai laivai, plaukiantys į Ukrainos uostus Juodojoje jūroje, bus laikomi galimai gabenančiais karinius krovinius.
Kremlius taip pat paskelbė, kad tam tikri rajonai „Juodosios jūros tarptautinių vandenų šiaurės vakarų ir pietryčių dalyse yra laikinai pavojingi plaukioti“, tiksliai nenurodydamas tų rajonų ribų.
Kremlius įspėjo, kad rizikinga nustatyti laivybos kelius Juodojoje jūroje nedalyvaujant Maskvai.
Kyjivas sakė, kad yra pasirengęs tęsti grūdų eksportą per savo pietinius uostus, nors Rusija ir pasitraukė iš susitarimo.
11:02 | Okupuotoje Kachovkoje nugriaudėjo sprogimų serija: rusai kalba apie didelius nuostolius
Laikinai okupuotoje Kachovkoje, esančioje Chersono srityje, nugriaudėjo sprogimai, rašo „Kanal 24“. Skaičiuojama, kad naktį iš pirmadienio į antradienį okupantai išgirdo mažiausiai 30 sprogimų. Netrukus rusai ėmė skųstis dideliais nuostoliais.
„Kachovka. Ukrainos ginkluotosios pajėgos tiksliai perdavė okupantui „Labą rytą“ mažiausiai 30 kartų. Jis skundžiasi, kad patyrė didelių nuostolių“, – „Telegram“ kanale parašė Mariupolio vmiesto mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Vis dėlto, kaip pabrėžia Pietų Ukrainos pajėgų atstovė Natalija Humeniuk, okupantų koncentracijos vietos yra teisėtas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų taikinys.
Anot jos, Ukrainos kariuomenė renka informaciją apie tai, kur rusai telkia savo pajėgas, ginkluotę ir techniką.
„Priešo koncentracijos taškai yra teisėtas mūsų taikinys. Kairiajame krante jie taip pat turi daug amunicijos sandėlių, kuriuos planuoja panaudoti dešiniojo kranto apšaudymui. Tai taip pat yra mūsų taikinys. Prie jų intensyviai dirbame“ , – pabrėžia N. Humeniuk.
Jos teigimu, šiuo metu okupantai patiria „šovinių badą“. Tai rodo pasikeitęs atakų skaičius. Pastarąją parą atakų skaičius sumažėjo iki 43, anksčiau per dieną jų būdavo daugiau nei 90.
10:38 | Dalyje Ukrainos paskelbtas oro pavojus
Keliuose pietiniuose Ukrainos regionuose buvo paskelbtas oro pavojus, praneša UNIAN. Pranešama, kad yra iškilusi raketų paleidimo grėsmė iš lėktuvų Tu-22m.
10:35 | Naujausi rusų nuostoliai
Per pastarąją parą Ukrainos pajėgos likvidavo apie 600 rusų karių, rašo UNIAN. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, iš viso Rusija kare prieš Ukrainą neteko 243 220 karių.
Rusija taip pat neteko:
- 4 174 tankų, 12 iš jų sunaikinti pastarąją parą;
- 8 131 šarvuotos kovos mašinos, 13 iš jų sunaikintos pastarąją parą;
- 4 705 artilerijos vienetų, 30 iš jų sunaikinti pastarąją parą;
- 698 daugkartinių raketų paleidimo įrenginių, vienas iš jų sunaikintas pastarąją parą;
- 454 priešlėktuvinės gynybos įrenginių, du sunaikinti pastarąją parą;
- 3977 dronų, 14 iš jų sunaikinti pastarąją parą;
- 7 194 transporto priemonių ir autocisternų, 12 iš jų sunaikintos pastarąją parą;
- 315 lėktuvų;
- 310 sraigtasparnių;
- 18 laivų.
10:13 | JAV siunčia iki 400 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai
JAV prezidento Joe Bideno administracija siunčia iki 400 mlrd. dolerių (361,16 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai, pirmadienį nurodė amerikiečių pareigūnai.
Karinės pagalbos paketą sudaro amunicija pažangioms oro gynybos sistemoms ir keli nedideli žvalgybiniai dronai „Hornet“.
Į šį naujausią JAV paketą įtraukta daugybė šaudmenų – nuo raketų, skirtų jų paleidimo įrenginiams HIMARS ir oro gynybos paleidimo sistemoms NASAMS, iki priešlėktuvinių sistemų „Stinger“ ir vidutinio nuotolio prieštankinių sistemų „Javelins“.
Ginklai Kyjivui tiekiami naudojantis prezidento suteiktais įgaliojimais, leidžiančiais Pentagonui greitai išimti ginklus iš savo atsargų ir pristatyti juos Ukrainai, dažnai per kelias dienas.
Anot pareigūnų, JAV taip pat siunčia haubicų artilerijos sviedinius ir 32 transporterius „Stryker“, taip pat naikinimo įrangą, minosvaidžius, raketas „Hydra-70“ ir 28 mln. šaudmenų šaunamiesiems ginklams.
JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad Ukraina taip pat gaus „Hornets“ – mažus dronus, daugiausia naudojamus žvalgybai vykdyti. Ukraina ir anksčiau yra gavusi jų iš kitų Vakarų šalių.
Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, JAV Kyjivui suteikė daugiau kaip 41 mlrd. dolerių (37,02 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą.
Naujausias pagalbos paketas teikiamas tuo metu, kai Rusijos pareigūnai kaltina Ukrainą smogus dviem pastatams Maskvoje ir šaudmenų sandėliui Maskvos aneksuotame Kryme.
Ukraina tiesiai neprisiėmė atsakomybės už šiuos smūgius, bet gynybos šaltinis ukrainiečių pusėje išvakarėse naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos sostinėje du pastatus apgadinusi dronų ataka buvo Kyjivo pajėgų įvykdyta specialioji operacija.
Tuo tarpu Rusijos kariuomenė surengė naujus smūgius prieš pietų Ukrainos uostų infrastruktūrą, panaudodama sprogstančius bepiločius orlaivius. Tai buvo naujausia iš virtinės atakų, per kurias per pastarąją savaitę buvo apgadinta dalis uosto.
Kremliaus teigimu, šie smūgiai Ukrainai buvo suduoti po to, kai Kyjivas atakavo Krymo (Kerčės) tiltą – svarbią karinio tiekimo iš Rusijos į Krymą arteriją.
Rusija Krymą nuo Ukrainos atplėšė ir aneksavo 2014 metais; tarptautinė bendrija šios aneksijos nepripažįsta.
Kyjivas ne kartą sakė, kad planuoja susigrąžinti Krymą.
09:36 | Ukraina prabilo apie smūgius Krymui: tai teisėti mūsų taikiniai
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi teisę smogti objektams laikinai okupuotame Kryme ir Kerčės tiltui, rašo UNIAN.
Interviu CNN jis paaiškino, kad Krymas ir Krymo tiltas yra teisėti Ukrainos pajėgų taikiniai, nes smūgiai į juos sumažins okupacinių pajėgų kovinį pajėgumą ir padės išsaugoti Ukrainos karių gyvybes.
„Tai normali taktika – sutrikdyti priešo logistikos linijas, kad būtų atimta galimybė gauti daugiau amunicijos, daugiau degalų, daugiau maisto ir pan. Todėl mes naudosime šią taktiką prieš juos“, – cituojamas ministras.
09:15 | Naujausi duomenys apie rusų smūgį Konstantynivkai
Rusams smogus Kostiantynivkai, žuvo du žmonės, patikslino karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka, rašo UNIAN.
Tarp žuvusiųjų – 10 metų amžiaus vaikas.
Dar 7 žmonės buvo sužeisti, tarp – jų keturi penkerių, 11 ir 12 metų vaikai. Vieno vaiko būklė sunki, jis išsiųstas į kaimyninį regioną suteikti medicininės pagalbos.
09:10 | Zelenskis: galimas ES importo draudimo Ukrainos grūdams pratęsimas yra nepriimtinas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį nepriimtinais pavadino bet kokius Europos Sąjungos veiksmus, kuriais būtų siekiama pratęsti apribojimus ukrainietiškiems grūdams ir taip apsaugoti savo ūkininkus, kurie baiminasi kainų kritimo.
„Bet koks apribojimų pratęsimas yra absoliučiai nepriimtinas ir, atvirai kalbant, antieuropietiškas. Europa turi institucinių gebėjimų reaguoti racionaliau nei uždaryti savo sienas tam tikrai prekei“, – teigė jis socialiniuose tinkluose.
V. Zelenskis sakė tikintis, kad Europa įvykdys savo įsipareigojimus po to, kai rugsėjo 15 dieną nustos galioti dabartiniai apribojimai ukrainietiškiems grūdams.
Praėjusią savaitę Ukrainos kaimynės Europoje paragino ES pratęsti grūdų importo draudimą iki metų pabaigos, baimindamosi, kad vietos ūkininkai nukentės dėl nukreipto Ukrainos tiekimo.
Birželį Briuselis sutiko leisti Lenkijai, Bulgarijai, Vengrijai, Slovakijai ir Rumunijai apriboti grūdų importą iš Ukrainos iki rugsėjo.
V. Zelenskio pareiškimas pasirodė po to, kai Rusija atsisakė atnaujinti susitarimą, leidžiantį saugiai gabenti grūdus iš Ukrainos uostų Juodąja jūra, teigdama, kad jos eksportui trukdo Vakarų sankcijos, pažeidžiančios Jungtinių Tautų ir Turkijos tarpininkaujamą susitarimą.
08:50 | Analitikai įvardijo priežastis, kodėl Ukrainos kontrpuolimas nevyksta taip greitai, kaip tikėtasi
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai pateikė tris priežastis, kodėl Ukrainos pajėgų kontrpuolimas nėra toks greitas, kaip buvo tikėtasi, rašo UNIAN.
Anot analitikų, rusai turėjo laiko persigrupuoti ir pasiruošti neišvengiamam ukrainiečių kontrpuolimui. Dėl šios priežasties Ukrainos kariai dabar susiduria su parengtomis gynybinėmis rusų pozicijomis – didžiuliais minų laukais, įtvirtinimais.
Kaip pažymi ISW, Ukrainos pajėgoms kontrpuolimą apsunkina ir tai, kad operacijas ukrainiečiai vykdo neturėdami pranašumo oro erdvėje ir pakankamai priešlėktuvinės gynybos.
Analitikai pabrėžia, kad tai itin sudėtinga užduotis. Be to, ukrainiečiai neturėjo daug laiko pasirengti dideliam puolimui.
Tuo pat metu Ukrainos pajėgų vadovybė sako optimizuojanti savo operacijas taip, kad išsaugotų savo pajėgas lėtesnio žengimo į priekį sąskaita.
08:24 | Atskleidė, kiek žemių jau išlaisvino ukrainiečiai
Ukrainos pajėgos jau išlaisvino apie 45 proc. Rusijos okupuotų teritorijų, sako JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris, rašo UNIAN.
Apie tai jis kalbėjo komentuodamas JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno žodžius. „Jei skaičiuosime įskaitant Krymą, Ukraina atgavo apie 45 proc. savo teritorijos“, – cituojamas M. Milleris.
Anot jo, jei neskaičiuotume Krymo, išeitų, kad ukrainiečiai jau deokupavo apie 61 proc. rusų užgrobtos teritorijos.
„Taigi, Ukraina jau pasiekė neįtikėtinos sėkmės grąžindama teritorijas, kurias laikinai okupavo Rusija“, – pridūrė jis.
Kaip pirmadienį paskelbė Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar, per savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos gerokai pasistūmėjo į priekį pietiniame fronte ir Bachmuto kryptimi. Anot jos, šiuo metu keliuose rajonuose Melitopolio ir Berdiansko link vyksta aktyvios kovos.
Per visą kontrpuolimo pietuose laiką Ukrainos pajėgos išlaisvino daugiau kaip 192 kv. km. teritorijos, o per pastarąją savaitę šioje kryptyje Ukraina išlaisvino daugiau kaip 12 kv. km.
Bachmuto kryptimi išlaisvinta apie 35 kv. km. teritorijos, keturi kv. km. išlaisvinti per pastarąją savaitę.
07:00 | TATENA: Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje rastos minos
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės, kurią yra užėmusios Rusijos pajėgos, teritorijoje pastebėjo priešpėstinių minų.
Didžiausias Europos branduolinis objektas į Rusijos pajėgų rankas pateko netrukus po invazijos į Ukrainą praėjusių metų vasarį, o Kyjivas ir Maskva nuo to laiko kaltina viena kitą planuojant incidentą elektrinės teritorijoje.
Liepos 23 dieną TATENA ekspertai „pamatė keletą minų, esančių buferinėje zonoje tarp objekto vidinio ir išorinio perimetro barjerų“, pirmadienį pareiškė agentūros vadovas Rafaelis Grossi.
Pareiškime nenurodoma, kiek minų komanda matė.
Įrenginiai buvo ribojamose zonose, į kurias elektrinės personalas negali patekti, sakė R. Grossi ir pridūrė, kad, pirminiu TATENA vertinimu, bet koks sprogimas neturėtų paveikti objekto branduolinės saugos ir saugumo sistemų.
Jis taip pat pridūrė, kad sprogmenų klojimas elektrinės teritorijoje neatitiko TATENA saugos standartų ir branduolinio saugumo gairių ir darė papildomą psichologinį spaudimą darbuotojams.
Praėjusią savaitę TATENA pareiškė, kad jos ekspertai atliko patikrinimus elektrinėje ir nepastebėjo jokių minų, nors jiems nebuvo leista patekti ant reaktorių pastatų stogų.
Naujausiame TATENA pareiškime teigiama, kad jai vis dar nebuvo leista patekti ant reaktorių pastatų ir jų turbinų salių stogų.
Po to, kai pateko į rusų rankas, didžiausia Europos atominė elektrinė buvo ne kartą apšaudyta ir atkirsta nuo energetinės sistemos, todėl nuogąstaujama dėl didelio branduolinio incidento grėsmės.
Šeši reaktoriai, kurie prieš karą gamino maždaug penktadalį Ukrainos elektros, buvo išjungti ilgus mėnesius.
06:34 | Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainoje žuvo vaikas, šeši sužeisti
Per Rusijos smūgį Rytų Ukrainos Kostiantynivkos mieste pirmadienį žuvo vaikas, dar šeši žmonės buvo sužeisti, pranešė Donecko gubernatorius.
Rusų pajėgos raketomis „Smerč“ apšaudė „vietinį tvenkinį, kur ilsėjosi žmonės“, platformoje „Telegram“ pranešė Pavlo Kyrylenka ir pridūrė, kad tarp sužeistųjų yra trys vaikai.
Vaikas, kuris mirė dėl sužalojimų, buvo 10 metų berniukas, patikslino Nacionalinė policija.
P. Kyrylenka pabrėžė, kad rusai dar kartą įrodo, jog jie kariauja su civiliais gyventojais ir, norėdami žudyti, nepaiso nieko.
„Dar kartą kreipiuosi į tėvus: vaikams karo zonoje ne vieta! Pasirūpinkite jais – evakuokite. Mes suteikiame viską, ko reikia“, – ragino gubernatorius.
06:21 | Rusija naktį atakavo Kyjivą
Rusija naktį atakavo Kyjivą dronais, antradienį pranešė vietos valdžia, tačiau pridūrė, kad visi atskridę bepiločiai orlaiviai buvo numušti ir, pirminiais duomenimis, žalos ar aukų nepadaryta.
Apie išpuolį pranešta kitą dieną po to, kai Rusija įspėjo apie griežtas atsakomąsias priemones po dronų atakos prieš Maskvą, esančią maždaug už 500 km nuo Ukrainos.
Rusija „atakavo Kyjivą smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais“, platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos viršininkas Serhijus Popko, nenurodydamas, kiek ir iš kur jų buvo paleista.
„Oro pavojus truko 3 valandas (...). Visi oro taikiniai buvo aptikti ir sunaikinti artėjantys prie Kyjivo, – teigė S. Popko. – Pagal šiuo metu turimą informaciją, sostinėje aukų ar sugriovimų nėra.“
Kyjivo regiono karinė administracija anksčiau buvo paskelbusi perspėjimą dėl dronų atakų ir įspėjusi gyventojus likti slėptuvėse.
Karinės oro pajėgos taip pat paskelbė perspėjimą dėl dronų smūgių pietiniuose Odesos ir Mykolajivo regionuose, kurie turi dalį Ukrainos Juodosios jūros pakrantės.
Šiuose regionuose yra uostų infrastruktūra, kurią Maskva, praėjusią savaitę nutraukusi susitarimą dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos, reguliariai bombarduoja atakos dronais ir raketomis.
Svarbiausios pirmadienio naujienos:
- Kryme nugriaudėjo sprogimai: smogta rusų sandėliui
- JAV: Ukraina jau susigrąžino apie pusę rusų nuo karo pradžios užgrobtų žemių
- Rusų nuostoliai auga: artėjama prie dar vienos svarbos ribos
- Ukraina prabilo apie karo pabaigą – nurodė, iki kada tikisi laimėti
- Žiniasklaida: dronų ataka Maskvoje buvo speciali Ukrainos žvalgybos operacija
- Perspėja dėl padėties Zaporižios elektrinėje: fiksuojami pavojingi pokyčiai
- Naujausi smūgiai rusams: Ukrainos „dronų armija“ padarė nuostolių už milijonus dolerių
- Okupantai ruošiasi mūšiui dėl Mariupolio: visi miesto tiltai užminuoti
