Svarbiausi įvykiai:
23:50 | Ukrainos karys: „Netrukus pateiksime jiems staigmenų"
Ukrainos kariai netrukus žada „pateikti staigmenų“ rusų kariuomenei ir sako, kad puolimo operacija Kursko srityje yra „atostogos“, palyginti su verdančiomis kovomis Donbase, skelbiama „The Times“ publikacijoje.
UNIAN, remdamasi minėtu leidiniu, teigia, kad rašo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kursko srityje ukrainiečių kariams yra tarsi malonios atostogos. Tai liudija Ukrainos gynėjų pasakojimai, kurie buvo perkelti iš vykstančių aršių kovų Donbaso regione.
„Palyginti su ta vieta [Donbasu], tai yra kaip atostogos. Kai mes avykome [į Rusijos teritoriją], aš šypsojausi taip, kaip vienoje iš dantų pastos reklamų. Mes pajutome euforiją, palengvėjimą“, – juokaudamas sakė vienas iš ukrainiečių karių
Prisimindamas mūšius dėl Torecko miesto, Ukrainos karys sakė, kad ten vyksta kova „dėl griuvėsių krūvos“, kadangi neliko nė vieno pastato.
„Kai kuriais atvejais mes prarasdavome daugybę karių, kovojančių [prieš rusų karius] kelių metrų atstumu. Nežinau, kas nutiks Pokrovsko miestui, tačiau jis bus sunaikintas. Jie kovoja dėl griuvėsių krūvos“, – sakė Ukrainos karys, prisimindamas pražūtingus mūšius dėl tokių miestų kaip Bachmutas ir Severodoneckas.
Jis mano, kad vykdoma operacija Kursko srityje nesibaigs artimiausiu metu.
„Mes būsime čia kurį laiką. Prasiplėtus fronto linijai, Rusija turės čia perkelti daugiau pajėgų. Mes tikimės, kad artimiausiu metu jiems [rusų kariuomenei] pateiksime dar keletą staigmenų“, – kalbėjo jis.
23:26 | Rusai platina melagieną apie radiaciją Ternopilio srityje
Tai feisbuke pranešė Ternopilio meras Serhijus Nadalas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Draugai, Rusijos specialioji informacinė psichologinė operacija veikia. Šį kartą priešas paleido į tinklą melagieną apie mūsų sritį. Pabrėžiu: ši informacija yra melaginga. Radiacinis fonas išlieka normos ribose", – rašoma pranešime.
S. Nadalas taip pat paragino regiono gyventojus tikrinti informaciją ir stebėti oro būklę oficialiuose Ternopilio srities ligų kontrolės ir prevencijos centro šaltiniuose.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gaisras, kilęs pramoniniame objekte Ternopilyje per rusų apšaudymą, buvo užgesintas.
23:05 | V. Putinas apsilankė Beslano tragedijos vietoje prieš 20-ąsias jos metines
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apsilankė Beslano tragedijos vietoje, kur 2004-aisiais per įkaitų dramą mokykloje buvo nužudyta daugiau kaip 330 žmonių, daugiausia vaikų.
Jis palygino šią tragediją su Ukrainos karių įsiveržimu į Rusijos Kursko regioną.
Kremliaus paskelbtose nuotraukose matyti, kaip V. Putinas lankosi prie memorialų, įskaitant kapines, ir sugriautos mokyklos, kurioje čečėnų kovotojai įkaitais paėmė daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, vietą.
Susitikęs su apgulties metu vaikų netekusiomis motinomis, V. Putinas sakė, kad Rusijos priešai vėl bando destabilizuoti šalį, turėdamas omenyje Ukrainą.
„Kaip kovojome su teroristais, taip šiandien turime kovoti su tais, kurie vykdo nusikaltimus Kursko srityje“, – sakė Rusijos lyderis, turėdamas omenyje prieš dvi savaites prasidėjusį Ukrainos puolimą.
„Tačiau kaip pasiekėme savo tikslų kovoje su terorizmu, taip pasieksime jų ir kovoje su neonaciais“, – pridūrė V. Putinas, sėdėdamas priešais tris moteris iš grupės „Beslano motinos“.
„Ir mes neabejotinai nubausime nusikaltėlius, tuo negalima abejoti“, – nurodė jis.
2004 metų rugsėjo 1-ąją prasidėjusi įkaitų drama truko apie 50 valandų ir baigėsi susišaudymu, kai Rusijos specialiosios pajėgos šturmavo pastatą po virtinės sprogimų mokyklos sporto salėje, kur buvo laikomi įkaitai.
Incidentas Kaukazo Šiaurės Osetijos regione įvyko islamistų čečėnų separatistų, kuriuos V. Putinas vadino teroristais, partizaninio sukilimo prieš Maskvą metu.
1999 metų pabaigoje, likus kelioms savaitėms iki tapimo prezidentu, V. Putinas pradėjo didelį puolimą, siekdamas numalšinti ginkluotą Čečėnijos nepriklausomybės siekį.
Rusijos lyderio karas su Čečėnijos sukilėliais pradžioje padėjo padidinti jo populiarumą, tačiau 2019 metų pabaigoje jis apibūdino Beslano tragediją kaip „asmeninį skausmą“, su kuriuo jis gyvens visą gyvenimą.
V. Putinas ir Kremlius sulaukė kritikos dėl elgesio po išpuolio.
Jis įvyko praėjus dvejiems metams po to, kai čečėnų kovotojai Maskvos teatre paėmė šimtus įkaitų. Tąsyk žuvo daugiau kaip 130 žmonių – dauguma jų buvo pražudyti Rusijos specialiųjų pajėgų į teatrą pripurkštų dujų.
Antradienį V. Putinas padėjo raudonų rožių šalia paminklo kapinėse ir nusilenkdamas „pagerbė teroristinio išpuolio aukų atminimą“, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.
Jis taip pat padėjo raudonų rožių prie paminklo Rusijos specialiųjų pajėgų nariams, žuvusiems per mokyklos šturmą.
V. Putinas po išpuolio Beslane lankėsi tik kartą – 2008-aisiais, eidamas ministro pirmininko pareigas.
Buvusios mokyklos vietoje dabar įkurtas „tarptautinis kultūrinis ir patriotinis terorizmo prevencijos centras“, pranešė Kremliaus spaudos tarnyba socialiniame tinkle „Telegram“.
22:55 | Sprogo dar viena cisterna
Naftos saugykloje Proletarske sprogo dar viena taplykla, rašo UNIAN.
Pastebima, kad užgesinti gaisro ugniagesiams čia nepavyksta beveik keturias dienas.
22:28 | JAV atsargos generolas: Ukrainos įsiveržimas atskleidė Rusijos kariuomenės silpnąsias vietas
„Manau, jau kurį laiką buvo aišku, kad Rusija nėra pajėgi nugalėti Ukrainos šiame kare tol, kol Vakarai užtikrins karinę paramą [Kyjivui] net ir esant tokioms mažoms [karines pagalbos] apimtims, kokios užtikrinamos dabar“, – teigė atsargos generolas Benas Hodgesas.
Pasak jo, Ukrainos pajėgų sėkmingas įsiveržimas Kursko srityje taip pat atskleidė Rusijos gynybos, pramonės, o taip pat ir pačios kariuomenės silpnąsias vietas.
„Neabejoju, kad tam sutelkta daug žvalgybos pajėgumų, siekiant išsiaiškinti, kokie yra Rusijos galimybės, kaip jie yra pasirengę vykdyti tolimesnes karines operacijas?“ – kalbėjo B. Hodgesas.
Be to, generolo nuomone, rusų karinė pramonė nėra pajėgi patenkinti dabartinių savo šalies kariuomenės poreikių, tad Maskva yra priversta pasitelkti Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos pagalbą.
21:57 | Rusija ketina sudaryti kariuomenės grupuotes pasienio sritims ginti
Rusijos ginkluotosiose pajėgose bus sudarytos kariuomenės grupuotės „Belgorodas“, „Kurskas“ ir „Brianskas“. Apie tai buvo sužinota Koordinacinės tarybos Belgorodo, Briansko ir Kursko sričių pasienio teritorijų karinio saugumo klausimams posėdyje, praneša portalas „currenttime“.
„Kiekvienai Koordinacinės tarybos užduočiai ministerijoje paskirtas pareigūnas, kuris yra atsakingas už jos įvykdymą per parą. Jei tuo lygiu problemos išspręsti neįmanoma, informacija perduodama asmeniškai man, ir aš priimu sprendimą“, – sakė Koordinacinės tarybos vadovas, gynybos ministras Andrejus Belousovas.
Koordinacinės tarybos vadovo pavaduotoju paskirtas generolas pulkininkas Junusas Bekas Jevkurovas.
Kitiems Gynybos ministerijos vadovams numatytos pareigos, susijusios su materialiniu-techniniu ir kariniu-techniniu aprūpinimu, pagalba civilinei valdžiai evakuojant piliečius, inžinerijos ir statybos darbais, tarpžinybine sąveika ir koordinavimu, medicinine pagalba, piliečių ir teritorijų apsauga nuo dronų atakų.
Iki šiol grupuotės buvo naudojamos tik puolant Ukrainą. Jos buvo šešios: „Centras“, „Vakarai“, „Pietūs“, „Rytai“, „Dniepras“ ir „Šiaurė“. Pastaroji buvo atsakinga už Kursko ir Belgorodo sričių gynybą.
Kaip jau buvo pranešta, Ukrainos ginkluotosios pajėgos rugpjūčio 6-osios rytą įžengė į Kursko sritį. Šiuo metu jos kontroliuoja 93 gyvenvietes šiame Rusijos regione.
21:54 | Iš Sumų srities reikia evakuoti 45 tūkst. žmonių
Iš Sumų srities reikia evakuoti 45 tūkst. žmonių, todėl Vidaus reikalų ministerija atrinko geriausius savanorius iš Nacionalinės policijos ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos.
Tai antradienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Šiuo metu mes turime evakuoti iš Sumų srities, taip buvo nuspręsta Gynybos taryboje, – apie 45 tūkst. žmonių. Tai nėra skubi evakuacija. Iki šiol mes evakavome apie 21 tūkst. žmonių, įskaitant 5 tūkst. vaikų. Siekdami, kad ši evakuacija būtų planinga ir sisteminga, iš Nacionalinės policijos ir Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos atrinkome geriausius savanorius“, – sakė VRM vadovas.
Anot jo, dabar šiems specialistams rengiamos atitinkamos pratybos.
„Mes įtikinėsime žmones, kurie nenori išvykti, – čia galima juos suprasti, bet vaikus turime išvežti visus. Todėl tiek vietos valdžia, tiek kaimyniniai regionai daro viską, kad šiuos žmones būtų galima kur nors perkelti. Dažniausiai žmonės vyksta pas gimines, pažįstamus, tačiau kai kurie tokios galimybės neturi. Todėl juos vežame į kaimyninę Poltavos sritį, taip pat į Kyjivą“, – sakė I. Klymenka.
Jis pažymėjo, jog žmonės turėtų suprasti, kad jiems ten likti pavojinga.
„Viena vertus, mes nustūmėme priešą nuo sienos, bet jis dar bando kandžiotis. Norime, kad viskas vyktų civilizuotai ir kad žmonės patys spręstų. Juolab kad laukia šildymo sezonas ir bus labai sunku užtikrinti saugumą ir aprūpinti viskuo, ko reikia, šiose teritorijose esančius žmones“, – pareiškė ministras.
Kaip anksčiau sakė I. Klymenka, per dvi savaites iš pavojingų Sumų srities rajonų buvo evakuota daugiau nei 5 tūkst. žmonių.
21:22 | Ukrainiečių proveržis sugriovė 4 mitus, kuriuos Putinas puoselėjo 20 metų – „Foreign Policy“
Ukrainos kariuomenės proveržis Kursko srityje sugriovės keturis pagrindinius mitus apie Rusiją, kuriuos Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas puoselėjo 20 metų, rašo „Foreign Policy“.
„Foreign Policy“ žurnalistas sako, kad vienas iš mitų – dešimtmečius grindžiama Kremliaus propaganda apie esą priešiškai nusiteikusią Ukrainą.
Nepaisant tokio Kremliaus naratyvo, vykdytos karinės operacijos Kursko srityje metu nesulaukta vieningos visuomenės reakcijos. Pavyzdžiui, neatsirado daug savanorių, kurie norėtų tapti Rusijos kariuomenės dalimi ir ginti savo šalį.
„Rusijos karišikiams už sudarytą kontraktą siūlomos absurdiškai didelės premijos, kurios viršija vidutinį metinį rusų atlyginimą. Kitu atveju savanorių apskritai nebūtų.
Jokios emocingos kalbos nesuvienijo rusų, kad šie eitų ginti savo tėvynės, Kremlius net neįsakė skelbti visuotinės mobilizacijos, skirtos atremti puolimui. Tuo metu vienas pagrindinių Rusijos vyriausybės atstovų Dmitrijus Peskovas net nesivargino baigti savo atostogų“, – rašo „Foreign Policy“.
Tad šiuo atveju, kaip teigiama publikacijoje, visuomenė susivienijo ne prieš Kyjivo tariamus „nacius“, o prieš savo šalies valdžią. Štai Kursko srities gyventojai, įskaitant ir savanorių motinas, reikalavo valdžios atstovų sugrąžinti savo sūnus iš karo zonų. „Kitas mitas – tai sukurtas V. Putino, kaip autoritarinio lyderio, kuris savo valdymą grindžia jėga, įsakymais ir pažadais, kad Rusija taptų didi, įvaizdis.
Akivaizdus nesugebėjimas apsaugoti savo šalies sienų daro V. Putiną, kuris grindė savo valdymą su prarastos Rusijos imperijos atkūrimu, silpnu“, – pastebima leidinyje. Trečiasis išryškėjęs mitas – Kremliaus pasakojimas apie karo eskalavimą – esą nuo karo baigties priklauso ir visos Rusijos egzistavimas.
Tačiau, Kursko srityje įsiveržus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kaip teigiama leidinyje, Rusijos Federacija nesikreipė į savo sąjungininkes ir neprašė pagalbos, nors tai ir turėjo padaryti, kadangi pagal Kremlaius naratyvą tuo metu esą iškilo egzistencinė grėsmė Rusijai.
„Dar 2016 m. V. Putinas liūdnai pripažino, kad Rusijos sienos niekur nesibaigia. Tačiau šiandien paaiškėjo, kad jos taip pat neprasideda jokiame konkrečiame taške.
Negana to, kol kas visi V. Putino grasinimai, įskaitant ir dėl branduolinio ginklo panaudojimo, pasirodė esą tušti – net ikroji Rusijos siena, regis, nėra „raudonoji linija“.
Taigi dar vienas mitas, kurį išryškino situacija Kurska, yra Vakarų eskalacijos ir raudonųjų linijų teorija, dėl kurios Rusija atrodo daug sitpresnė ir ryžtingesnė, nei yra iš tikrųjų“, – pabrėžiama „Foreign Policy“ leidinyje.
20:45 | Zaporižios srityje per kavinės apšaudymą sužeisti penki žmonės
Žmonių, sužeistų per Rusijos kariškių smūgį kavinei Zaporižios srityje, skaičius išaugo iki penkių žmonių. Tarp jų – trys vaikai, 17-metis vaikinas ir 18-metė mergina.
Tai feisbuke pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.
Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, nukentėjusieji – 11, 14 ir 15 metų vaikai, 17-metis vaikinas ir 18-metė mergina. Medikai juos visus nuvežė į vieną iš Zaporižios ligoninių.
15-metis paauglys yra be sąmonės, medikai jį gaivina.
Kitų nukentėjusiųjų būklė stabili.
Per apšaudymą kilo gaisras pačioje kavinėje ir atviroje teritorijoje. Ugnis apėmė 50 kvadratinių metrų plotą. Gelbėtojai užgesino gaisrą.
„Ukrinform“ anksčiau pranešė, kad rugpjūčio 20 d. okupantai rusai apšaudė kavinę Zaporižios srities Malokaterynivkos kaime. Iš pradžių buvo skelbiama, kad sužeisti trys vaikai.
20:09 | Rusai apšaudė kavinę netoli Zaporižios, sužeisti trys vaikai
Rusijos kariškiai apšaudė vaikų kavinę Zaporižios srities Malokaterynivkos gyvenvietėje, sužeisti trys vaikai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Trys sužeisti vaikai, vieno iš jų būklė sunki. Tokie rusų smūgio Zaporižios srities Malokaterynivkos gyvenvietei padariniai“, – parašė pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariškiai sekmadienį apšaudė 10 Zaporižios srities gyvenviečių, sugriauta gyvenamųjų namų ir infrastruktūros objektų.
19:50 | Ukraina svarsto galimybes surengti taikos derybas su Rusija – POLITICO
Kaip teigiama leidinyje POLITICO, kuris remiasi dviejų Ukrainos pareigūnų teiginiais, Kyjivas planuoja pasinaudoti derybų formatu, kuris jau buvo sėkmingai išbandytas anksčiau.
Priduriama, kad planuojamas taikos derybų procesas gali būti panašus į tą, kuomet buvo tariamasi, kaip galėtų būti išspręstas klausimas dėl grūdų eksporto į kitas valstybes per Juodąją jūrą.
Tąkart derybose Rusijos, Ukrainos, Jungtinių Tautų ir taip pat Turkijos atstovai.
Pažymima, kad toks diplomatinis formatas Rusijai ir Ukrainai leido aiškintis tam tikrus klausimus dėl atskirų susitarimų, visą derybinį procesą prižiūrint Jungtinių Tautų atstovams, o taip pat ir trečiajai valstybei, pavyzdžiui, Turkijai, kuri atliko tarpininko vaidmenį.
Taigi, kaip teigiama leidinyje, tokiu būdu Maskva ir Kyjivas tiesiogiai derybų proceso metu nebendrauja, tačiau galimi sprendimo būdai vis tiek yra priimami kitų atstovų pagalba.
Primenama, kad dar 2022 m. leipos mėnesį tokiu būdu priimtas susitarimas leido Ukrainai atnaujinti grūdų eksportą per Juodąją jūrą.
19:30 | O. Syrskis: Rusijos kariuomenė jau panaudojo Ukrainoje daugiau kaip 9 600 raketų ir beveik 14 000 dronų
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos kariuomenė jau panaudojo Ukrainoje daugiau kaip 9,6 tūkst. raketų ir beveik 14 tūkst. smogiamųjų dronų.
Tai Vietos ir regionų valdžios kongrese prie Ukrainos prezidento pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Nuo plataus masto agresijos pradžios priešas panaudojo daugiau nei 9 600 raketų ir beveik 14 tūkst. smogiamųjų dronų. Ukrainos oro gynyba sunaikino daugiau nei 2 400 raketų ir 9 200 dronų“, – sakė jis.
Pasak O. Syrskio, priešas kasdien paleidžia iki 45 tūkst. šaudmenų į ukrainiečių pozicijas šalies rytuose ir pietuose.
Be to, priešas nenutraukia raketų ir aviacijos smūgių kritiniams ekonomikos objektams, svarbiausiems pramonės komplekso objektams ir civilinės infrastruktūros objektams.
Šiame kontekste O. Syrskis priminė, kad per masinį priešo smūgį naktį iš rugpjūčio 10-osios į 11-ąją buvo sunaikinti 58 „Shahed-131/136“ tipo smogiamieji dronai ir 15 raketų.
Pasak jo, Gynybos pajėgos stabdo ginkluotą Rusijos agresiją. „Padėtis sunki, bet kontroliuojama. Ukrainos ginkluotosios pajėgos daro viską, kad nugalėtų agresorių“, – pabrėžė vyriausiasis vadas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugpjūčio 18 d. Rusijos kariškiai iš bepiločių orlaivių ir artilerijos atakavo Nikopolio, Marhaneco ir Myrivkos bendruomenes. Nukentėjo pramonės įmonės, 11 privačių namų, dujotiekis, elektros perdavimo linijos, saulės baterijos.
18:50 | Rusai apšaudė kavinę netoli Zaporižios, sužeisti trys vaikai
Rusijos kariškiai apšaudė vaikų kavinę Zaporižios srities Malokaterynivkos gyvenvietėje, sužeisti trys vaikai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Trys sužeisti vaikai, vieno iš jų būklė sunki. Tokie rusų smūgio Zaporižios srities Malokaterynivkos gyvenvietei padariniai“, – parašė pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos kariškiai sekmadienį apšaudė 10 Zaporižios srities gyvenviečių, sugriauta gyvenamųjų namų ir infrastruktūros objektų.
18:25 | Ukrainos kariai kontroliuoja 93 Kursko srities gyvenvietes
Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu Rusijos Kursko srityje kontroliuoja daugiau kaip 1260 kvadratinių kilometrų teritorijos ir 93 gyvenvietes.
Tai Vietos ir regionų valdžios kongrese prie Ukrainos prezidento pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Siekdamos sukurti saugumo zoną ir nutraukti apšaudymus iš Rusijos Federacijos teritorijos, taip pat pralenkti priešą, Gynybos pajėgų grupuotės imasi puolamosios gynybos veiksmų Kursko kryptimi. Per puolimą Kursko srities teritorijoje Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo nuo 28 iki 35 kilometrų į priešo gynybos gilumą, užėmė 1263 kvadratinius kilometrus teritorijos ir perėmė 93 gyvenviečių kontrolę“, – sakė vyriausiasis vadas.
O. Syrskis pabrėžė, kad priešas organizuoja manevringą gynybą, mėgina užkirsti kelią tolimesniam Gynybos pajėgų dalinių veržimuisi į Rusijos teritorijos gilumą, didina grupuotes ir permeta kariškius iš kitų krypčių.
Vyriausiasis vadas pažymėjo, kad „tolesni mūsų karių veiksmai šia kryptimi priklausys nuo operatyvinės padėties raidos“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Gynybos pajėgų puolamoji operacija Rusijos Kursko srityje prasidėjo 2024 metų rugpjūčio 6 d.
Rugpjūčio 15 d. buvo pranešta apie karo komendantūros steigimą kontroliuojamose Kursko srities teritorijose, jos vadovu paskirtas generolas majoras Eduardas Moskaliovas.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos operacija Kursko srityje prisideda prie Rusijos armijos logistikos ir rezervų naikinimo.
17:50 | Ramšteino oro pajėgų bazėje vyks naujas susitikimas, skirtas aptarti paramą Ukrainai
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pakvietė Ukrainos kontaktinę grupę į dar vieną susitikimą Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų bazėje Ramšteine Vokietijos vakaruose.
Didžiausia JAV oro bazė už Jungtinių Valstijų ribų antradienį paskelbė, kad susitikimas įvyks rugsėjo 6 dieną.
Šio susitikimo metu gynybos ministrai ir kariniai pareigūnai planuoja dar kartą aptarti paramos Ukrainai didinimą.
Kontaktinę grupę sudaro maždaug 50 šalių. Kaip ir per ankstesnius susitikimus, dalyvauti pakviestos ir NATO nepriklausančios šalys. Tai bus jau 24-asis Ukrainos kontaktinės grupės susitikimas.
Rusija nuo 2022 metų vasario 24 dienos prieš Ukrainą vykdo plataus masto karą.
17:27 | Putinui pasirodžius Beslane prabilo žuvusiųjų artimieji: gal atgailauti atvyko, bet nuo to geriau nebus
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas antradienį pirmą sykį nuo teroro išpuolio apsilankė pačioje Beslano mokykloje.
Ši kelionė, kaip ir jo apsilankymas Azerbaidžane, atrodo keistai Ukrainos kariuomenės sėkmingo įsitvirtinimo Kursko srityje kontekste.
Maža to, Beslano aukų artimieji taip pat nesuprato V. Putino kelionės tikslo.
17:00 | Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai papasakojo, kas vyko pirmosiomis įsiveržimo į Kursko sritį dienomis
Eiliniams Ukrainos kariams sėkminga karinė operacija Kursko srityje tapo galimybe pasimėgauti savotišku kerštu rusams, kurie iki šiol tęsia invaziją Ukrainoje.
Apie pirmųjų dienų įspūdžius, vykdant karinę operaciją, „The Independent“ leidinio žurnalistui papasakojo ir Ukrainos kovotojai.
„Tai buvo nepakartojamas jausmas žinoti, kad šįkart mes perėmėme kontrolę. Mes juokėmės kaip išprotėję, kai kasėme tranšėjas priešo – Rusijos - žemėje“, – pasakojo vienas iš Ukrainos karių, pasivadinusiu slapyvadžiu „Liaša“.
Pasak kario, jo dalinys jau pirmąją puolimo dieną pasiekė Sudžą ir iš viso nuo Ukrainos sienos nutolo mažiausiai 20 kilometrų atstumu.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad vieni kariai įsitvirtino Sudžoje, o likusieji judėjo trimis ar keturiomis skirtingomis kryptimis tolyn, įskaitant ir paties Kursko miesto trajektoriją.
„Pirmiausia, rusų kariai, su kuriais mes susidūrėmė, buvo kaip reikiant nustebę ir šokiruoti, daugelis jų savanoriškai pasidavė. Jie nenorėjo mirti.
Sudžos apylinkėse taip pat buvo įsikūrę ir čečėnų daliniai, tačiau jie buvo itin išsigandę. Ukrainos teritorijoje jie padarė daugybę siaubingų dalykų, todėl jie bijojo, kad mes juos kankinsime, o vėliau nužudysime tokiu pat būdu, kaip jie pasielgė su Ukrainos civiliais bei kariais“, – pasakojo „Liaša“.
Kitas karys, kurios slapyvardis yra „Afon“, žurnalistui sakė, kad prieš belaisvius nebuvo naudojamas smurtas.
„Mums reikia jų gyvų, nes jie bus iškeisti į mūsų žmones, kuriuos nelaisvėje laiko rusai. Nė su vienu pasidavusiu civiliu ar kareiviu mūsų dalinyje nebuvo elgiamasi žiauriai. Tai yra garbės reikalas, siekiant parodyti pasauliui, kad mes nesame tokie kaip rusai. Mes esame civilizuoti, o jie [rusai] barbarai“, – sakė jis.
Publikacijoje taip pat užsiemanama, kad „Liaša“ kartu su Afon“ savo valstybę gina nuo pat Rusijos pradėtos karinės invazijos pradžios 2022 m.
„Kovos, kurias patyrėmė [Kursko srityje] buvo mažiau intensyvios nei tos, kurios buvo Ukrainoje. Bet mes suprantame, kad taip yra todėl, nes dauguma tų [rusų karių], su kuriais susidūrėme, yra naujai pašaukti arba prastai apmokyti asmenys, kurie niekada anksčiau nėra kovoję“, – sako „Afon“.
16:29 | Rusija išsikvietė JAV diplomatę dėl žiniasklaidos reportažo iš Kursko
Rusija antradienį pareiškė iškvietusi JAV diplomatę dėl neva provokacinio žiniasklaidos reportažo iš Ukrainos pajėgų kontroliuojamos Kursko srities dalies, ir perspėjo, kad dėl, kaip teigiama, neteisėto sienos kirtimo ištirs su tuo susijusius žurnalistus.
Užsienio reikalų ministerija Maskvoje pareiškė, kad iškvietė JAV ambasadorės pavaduotoją Stephanie Holmes „pareikšti griežtą protestą dėl provokuojančių amerikiečių žurnalistų, kurie neteisėtai įžengė į Kursko regioną, veiksmų“, ir teigė, kad planuoja „būtinus tyrimo veiksmus, kad jie būtų patraukti atsakomybėn“.
15:56 | Žiniasklaida: Ukrainos pajėgos netrukus gali apsupti 3 tūkst. rusų karių į „katilą“
„Bild“ karo apžvalgininkas Julianas Ropcke, remdamasis viešai prieinamais duomenimis, teigia, jog Ukrainos pajėgoms liko vos 2,6 kilometro atkarpa iki Seimo upės, kad būtų „uždarytas katilas“, į kurį patektų Rusijos pajėgos regione. Siekdami išvengti apsupties rusai bando įrenginėti pontoninius tiltus, tačiau ukrainiečiai greitai tokius bandymus suseka ir atakuoja dronais.
Ukrainos pajėgos neseniai užėmė Višniovkos kaimą ir dabar kovoja dėl Korenevo gyvenvietės kontrolės. Jeigu jiems tai pavyktų, „katilas“ būtų uždarytas ir apie 3 tūkst. rusų karių atsidurtų atskirti nuo aprūpinimo ir pagalbos ar atsitraukimo kelių.
J. Ropckes teigimu, ar ukrainiečiams pavyks „uždaryti katilą“ ir užimti 700 kv. kilometrų teritoriją iki Seimo upės, priklauso nuo ukrainiečių turimų pajėgų šioje teritorijoje.
14:46 | Žiniasklaida: Putinas savo kariams nustatė datą, iki kada išlaisvinti Kurską
„RBK-Ukraina“, remdamasi šaltiniu karinėje-politinėje vadovybėje, skelbia, kad Rusijos okupacinės pajėgos gavo Vladimiro Putino įsakymą iki spalio 1 d. išlaisvinti Kursko sritį.
Kartu pabrėžiama, kad jų užduotis – tai padaryti neatitraukiant pajėgų iš svarbiausių teritorijų, kur Rusija vykdo puolimą: pirmiausia Pokrovsko ir Torecko kryptimis Donecko srityje.
Tiesą sakant, dabar rusai stengiasi į Kursko sritį nusiųsti „mišinį“ dalinių iš visų fronto krypčių, išskyrus Pokrovsko ir Torecko.
Kaip leidiniui sakė Ukrainos Gynybos strategijų centro ekspertas Viktoras Kevliukas, konkrečiai dvi brigados paimtos iš Zaporižios srities, o du desantiniai batalionai paimti iš rezervo iš Chersono srities. Juodosios jūros laivyno 810-oji brigada, buvusi Chersono kryptimi, ir 155-oji jūrų pėstininkų brigada, kovojusi netoli Vuhledaro, perkeltos į Kursko sritį.
14:17 | Putinas kategoriškai užsičiaupė dėl Kursko: taip nutyla ir pradingsta jau ne pirmą kartą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nustojo daryti viešus pareiškimus apie padėtį Kursko srityje, kur Ukrainos kariuomenė užėmė apie 80 gyvenviečių ir perėmė mažiausiai 800 kvadratinių kilometrų teritorijos kontrolę.
13:51 | Rusija teigia užėmusi Niujorko miestą rytų Ukrainoje
Rusijos pajėgos antradienį pranešė užėmusios didelę gyvenvietę – Niujorką – rytų Ukrainoje, nes Maskva tęsia puolimą Ukrainoje nepaisydama kontrpuolimo, vykstančio jos pačios teritorijoje.
Gynybos ministerija nurodė, kad jos kariai užėmė „vieną didžiausių Torecko aglomeracijos gyvenviečių ir strategiškai svarbų logistikos mazgą Novgorodskoję“, pavadindami šį Donecko srities miestą ankstesniu jo pavadinimu.
13:11 | Rusija dėl bedžionių raupų epidemijos rami: šalį apsaugos „tradicinės vertybės“
Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos („Rospotrebnadzor“) vadovė Ana Popova pareiškė, kad nuo beždžionių raupų epidemijos rusus apsaugos „tradicinės vertybės“.
12:18 | Ukrainos parlamentas priėmė įstatymą, uždrausiantį su Maskva susijusią bažnyčią
Ukrainos parlamentas antradienį priėmė įstatymą, uždrausiantį su Maskva susijusią Ukrainos ortodoksų bažnyčią.
Kyjivas stengiasi nutraukti visus religinius, socialinius ir institucinius ryšius su organizacijomis, laikomomis artimomis Rusijai.
Keli parlamentarai pranešė, kad Aukščiausiosios Rados posėdyje 265 parlamentarai balsavo už įstatymo projektą, kuriuo uždraudžiamos religinės organizacijos, susijusios su Rusija. Tarp jų – Ukrainos ortodoksų bažnyčia, kuri yra susijusi su Maskvos patriarchatu.
Kad teisės aktas įsigaliotų, jį turi pasirašyti prezidentas Volodymyras Zelenskis.
12:02 | Lukašenka apginkluoja pasienį – prie Ukrainos permetė daugiau karių ir lėktuvų
Pirmadienį Baltarusija pranešė pasienyje su Ukraina dislokavusi papildomų oro gynybos pajėgų karių ir lėktuvų. Apie tai pranešė Baltarusijos oro gynybos pajėgų vadas generolas majoras Andrejus Lukjanovičius.
Šis pranešimas pasirodė netrukus po to, kai Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad šią vasarą į pasienį pasiuntė trečdalį šalies kariuomenės. A. Lukašenka teigė, kad kariuomenės telkimas pasienyje buvo Baltarusijos ir Ukrainos nesusipratimo rezultatas.
Kalbėdamas per nacionalinę televiziją A. Lukjanovičius sakė, kad be lėktuvų Baltarusijos kariuomenė prie sienos perkėlė priešlėktuvines raketas ir radiotechninius dalinius. Jis taip pat sakė, kad tai buvo reikšmingas pasienio karių skaičiaus padidinimas.
Rugpjūčio 9 d. A. Lukašenka įsakė įvesti papildomas pajėgas prie sienos po pranešimų, kad Baltarusijos priešlėktuvinė gynyba numušė kelis Ukrainos oro taikinius. A. Lukašenka teigė, kad taikiniai buvo Ukrainos bepiločiai orlaiviai, nors stebėsenos grupė šį teiginį paneigė ir pavadino kaltinimą „nesąmone“.
11:36 | Pavojinga ukrainiečių padėtis rytuose: rusai užėmė dar tris gyvenvietes, vyksta nuožmi kova dėl Niujorko
Antradienio naktį Ukrainos karo analitikai „DeepState“ atnaujino kovų žemėlapį ir pranešė, kad Rusijos pajėgos užėmė Mežovę, Skučnę ir Žuravką Donecko srityje, o dėl Niujorko gyvenvietės vyksta nuožmios kovos.
11:06 | Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 330 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų rugpjūčio 20 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai iš viso sudarė apie 601 800 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 330 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 8 518 (+5) priešo tankų, 16 521 (+26) šarvuotą kovos mašiną, 17 156 (+52) artilerijos sistemas, 1 166 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginois, 926 (+1) oro gynybos sistemas, 367 (+0) karo lėktuvus, 328 (+0) sraigtasparnius, 13 864 (+55) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 2 438 (+1) sparnuotąsias raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 23 142 (+95) automobilių ir degalų cisternas, 2 885 (+22) specialiosios įrangos vienetus.
10:12 | Rusijoje liepsnoja dyzelis: ugnis tokia stipri, kad trečia para negali užgesinti
Sekmadienio rytą ukrainiečių dronai smogė Rusijos degalų bazei netoli Rostovo – pirmąją parą degė du rezervuarai, dabar jau vienuolika. Gaisrininkai niekaip negali pasiekti gaisro židinio, todėl ugnis persimeta ant gretimų talpų. Skelbiama, kad nukentėjo jau 41 gelbėtojas, penki iš jų atsidūrė reanimacijoje.
09:23 | Ukrainos pajėgos numušė tris rusų raketas ir 25 dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė per praėjusią naktį numušusios tris rusų raketas ir 25 dronus.
Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, naktį rusai atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M/KN-23“, sparnuotąja raketa „Iskander-K“, valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59 bei 26 „Shahed“ tipo atakos dronais.
Ukrainos pajėgoms pavyko sunaikinti 28 taikinius: vieną „Iskander-K“ bei dvi Ch-59 raketas ir 25 dronus. Šie taikiniai numušti Kyjivo, Dnipropetrovsko, Mykolajivo, Chersono, Vinycios, Chmelnyckio, Kirovohrado, Sumų ir Černihivo srityse.
09:13 | Putinas leidosi į kelionę – pamėgino nukreipti dėmesį nuo tragiškos padėties Kursko srityje
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikų teigimu, rugpjūčio 18 d. Vladimiras Putinas lankėsi Azerbaidžane, greičiausiai siekdamas nukreipti dėmesį nuo Ukrainos invazijos į Kursko sritį ir pasirodyti kaip neva nuosekliai veiksmingas diplomatas.
Anot analitikų, V. Putinas rugpjūčio 18 d. atvyko į Baku su Rusijos delegacija, įskaitant užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, su dviejų dienų vizitu susitikti su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir aptarti Rusijos ir Azerbaidžano dvišalių santykių.
Pranešama, kad delegacijos aptarė dvišalius ryšius energetikos srityje, rusakalbių iniciatyvas Azerbaidžane ir Rusijos pasirengimą tarpininkauti taikiai sprendžiant Armėnijos ir Azerbaidžano ginčą.
„Šio vizito laikas vertas dėmesio, atsižvelgiant į padėtį Kursko srityje ir nuolatines Kremliaus pastangas sumenkinti Ukrainos operacijos mastą ir pasekmes.
Rusijos valstybinė žiniasklaida daugiausia dėmesio skyrė V. Putino kelionei į Azerbaidžaną, nušviesdama smulkiausias detales, tikriausiai iš dalies siekdama nukreipti dėmesį nuo keblios padėties Rusijoje, užpildydama informacinę erdvę Kremliaus pasaulinės diplomatinės veiklos demonstracija ir tariamais jos laimėjimais“, – reziumuoja analitikai.
08:35 | V. Putinas atmeta derybas su Ukraina šiuo metu
Ukrainai vykdant kontrpuolimą Rusijos teritorijoje, Kremlius atmeta derybas su Kyjivu. „Prezidentas (Vladimiras Putinas) labai aiškiai pasakė, kad po atakų, tiksliau sakant, invazijos Kursko srityje, apie derybas negali būti jokios kalbos“, – rusų valstybinei televizijai sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Anot jo, V. Putinas netrukus pateiks padėties vertinimą.
S. Lavrovas, be to, gandais pavadino pranešimus apie kontaktus tarp kariaujančių šalių, kuriuos esą užmezgė tarpininkai Kataras ar Turkija.
08:06 | Ukrainoje žuvo dar vienas savanoris iš Suomijos
Ukrainoje žuvo 26 metų savanoris iš Suomijos Ville Mykkänenas, pranešė suomių transliuotojas „Yle“.
Tai jau penktas Suomijos pilietis, žuvęs kare Ukrainoje. Anot duomenų, V. Mykkänenas žuvo rugpjūčio pradžioje Luhansko srityje.
Liepą buvo pranešta apie ketvirto suomių savanorio mirtį.
07:39 | V. Zelenskis: Ukraina kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kv. km, 92 gyvenvietes Kurske
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kv. km Rusijos Kursko srities.
„Šiai dienai mūsų pajėgos kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kvadratinių kilometrų priešo teritorijos ir 92 gyvenvietes“, – sakė V. Zelenskis kalboje Ukrainos ambasadoriams.
07:00 | V. Zelenskis prašo leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino sąjungininkus panaikinti apribojimus naudoti tolimojo nuotolio ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją.
„Ukrainą nuo to, kad sustabdytų Rusijos kariuomenės judėjimą fronte, skiria tik vienas sprendimas, kurio laukiame iš savo partnerių: sprendimas dėl tolimojo nuotolio pajėgumų“, – sakė V. Zelenskis kalboje Ukrainos ambasadoriams.
Padėtis rytiniame Donecko regione reiškia, kad bet koks delsimas faktiškai reiškia „paramą Rusijos puolimui“, teigė jis.
tuo tarpu Kursko srityje tokių vaizdų nėra:vietiniai kacapai Ukrainos armiją sutinka be jokio pasipriešinimo, nes jie kaip avyss beee beee jiems svarbu kad yra šeimininkas, kuris tą avidę prižiūri, o ar tas šeimininkas iš Maskvos ar Kyivo jiems nesvarbu!
26 metų Tailande gyvenantis rusas Jevgenijus Kuvšinovas rugpjūčio 15 d. nuvyko į kaimo vietovę netoli Surat Thani. Rusas nusirengė ir bandė poruotis su karve, pririšta prie medinės tvoros. Gyvūnas atmušė, numetė jį ant žemės ir bandė jį sumušti. Vietos gyventojai įvykį nufilmavo ir iškvietė policiją. Kuvšinovas buvo surakintas antrankiais ir su žaizdomis sėdmenyje išvežtas į ligoninę. Jo automobilyje buvo rasta marihuana. Policija atlieka tyrimą.
