Svarbiausi įvykiai:
23:55 | Buvusi Rusijos deputatė paragino subombarduoti Kursko srities gyvenvietes
Buvusi Rusijos Valstybės Dūmos deputatė paragino bombarduoti savo šalies gyvenvietes, esančias Kursko srityje.
Kaip rašo UNIAN, buvusi depautatė Natalija Naročnickaja paragino bombarduoti Kursko srities gyvenvietes, kur šiuo metu galingą puolimą vykdo Ukrainos kariai.
„Reikia juos apsupti ir viską sunaikinti. Tiesiog „kiliminis bombardavimas“, suprantate?
<...> Tikiuosi, kad jie [rusų kariai] tam ruošiasi ir ne veltui vyksta daugybė evakuacijų“ – kalbėjo ji vieno iš Rusijos propagandinių televizijos kanalų eteryje.
23:28 | Sumų srityje per ataką sužeisti žmonės
Rusijos kariškiai bepiločiais orlaiviais atakavo civilinę infrastruktūrą Sumų srityje, sužeisti du vyrai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.
Pasak tyrėjų, rugpjūčio 19 d., apie 12 val., okupantai, preliminariais duomenimis, FPV dronais atakavo Šostkos rajono Seredyna Budos miesto civilinę infrastruktūrą.
Per išpuolį buvo sužeisti du 44 ir 47 metų amžiaus civiliai.
Teisėsaugininkai dokumentuoja apšaudymo padarinius.
Atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo (Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalis).
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, praėjusią parą Sumų srityje per apšaudymą žuvo žmogus, o dar keturi buvo sužeisti.
22:55 | V. Zelenskis kreipėsi į sąjungininkus
Nepaisant sėkmingo Ukrainos kariuomenės puolimo Rusijos teritorijoje, kaip rašo POLITICO, ukrainiečiams sunkiai sekasi atremti okupantų puolimą rytinėje šalies dalyje.
Dėl pastarosios priežasties, kaip rašo leidinys, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Vakarų sajungininkus, ragindamas juos paspartinti karinės pagalbos tiekimą.
„Mūsų kariai puikiai tvarkosi visose fronto linijose. Tačiau būtina užtikrinti greitesnį [karinės pagalbos] tiekimą. <...> Ypač kreipiuosi į Jungtines Valstijas, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją“, – sekmadienį sakė Ukrainos prezidentas.
22:30 | Vokietija „visiškai įsipareigojusi teikti pagalbą“ Ukrainai, teigia vyriausybės atstovas
Vokietijos vyriausybės atstovas pirmadienį paneigė, kad šalis planuoja mažinti karinę pagalbą Ukrainai, nepaisant planų 2025 metais perpus sumažinti Kyjivui skiriamą biudžetą.
„Pranešimai, kuriuose bandoma įteigti, kad mes mažiname pagalbą, paprasčiausiai yra netikslūs“, – žurnalistams sakė atstovas spaudai Wolfgangas Buechneris, pridurdamas, kad Vokietija yra „visiškai įsipareigojusi“ remti Ukrainą „tiek, kiek reikės“.
Dėl Vokietijos 2025 metų biudžeto užsitęsė ginčai tarp trijų kanclerio Olafo Scholzo vadovaujamos koalicijos partijų.
Liberalų finansų ministras Christianas Lindneris paprašė kitų ministerijų taupyti, kad būtų paisoma konstitucinės taisyklės, kurios tikslas – neleisti valstybei per daug įsiskolinti.
Naujausiame projekte numatyta, kad kitų metų biudžete Ukrainai numatyta skirti apie keturis milijardus eurų, kai 2024 metų biudžete jai buvo skirta maždaug aštuoni milijardai eurų.
Siekdama kompensuoti trūkumą, vyriausybė teigė, kad remsis Didžiojo septyneto (G7) ir Europos Sąjungos planais gauti lėšų iš įšaldyto Rusijos turto.
Tačiau biudžetas, prieš jį patvirtinant iki metų pabaigos, dar bus svarstomas, o Finansų ministerija šeštadienį pareiškė, kad yra pasirengusi svarstyti galimybę kiekvienu konkrečiu atveju skirti papildomų lėšų Ukrainai.
Pirmadienį W. Buechneris pareiškė, kad Vokietija „ir toliau teiks pagalbą, kol ji bus reikalinga“, ir tvirtino, kad Vokietijos „įsipareigojimas ir ryžtas (remti Ukrainą) nesikeis“.
„Mes ir toliau užtikrinsime, kad Ukraina gautų lėšų, kurių jai reikia tęsti kovai už laisvę ir apsisprendimą“, – pridūrė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Ukrainos sąjungininkės jau kelis mėnesius rengia mechanizmą, kuris leistų dalį iš visame pasaulyje įšaldyto 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos turto perduoti Kyjivui.
22:17 | A. Lukašenka pareiškė, kad netrukdys migrantams keliauti į ES
Baltarusija neturi planų neleisti migrantams iš krizės ištiktų regionų kirsti jos teritoriją pakeliui į Europos Sąjungos (ES) šalis, pirmadienį interviu Rusijos televizijai pareiškė autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
„Jūs užmaunate man ant kaklo kilpą sankcijų forma ir tada reikalaujate, kad aš apsaugočiau ES nuo šių migrantų srauto? To nebus“, – tvirtino A. Lukašenka.
ES valdžios institucijos, o ypač Lenkija, yra apkaltinusios Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo sąjungininką A. Lukašenką nuo 2021 metų sąmoningai nukreipiant neteisėtus migrantus į ES, parūpinant jiems vizas ir transportą. Pagrindinis maršrutas driekiasi per Baltarusiją iki Lenkijos sienos.
„Tikslas yra parodyti visai Europai, kad išorinė ES siena nėra kontroliuojama, taip siekiant politinio poveikio: sustiprinti kraštutinius dešiniuosius, kurie žada nuversti Europą iš vidaus“, – birželio mėnesį sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Lenkija sustiprino didžiosios savo sienos dalies apsaugą, pastatydama 5,5 metro aukščio tvorą ir įrengdama elektronines stebėjimo sistemas. Nepaisant to, sieną bandoma pažeisti kasdien. Lenkų pasieniečiai per pastarąsias tris dienas užfiksavo 201 tokį bandymą.
21:59 | Puolimas Kursko srityje nesustabdė Rusijos kariuomenės veržimosi į Ukrainą – „The Washington Post“
Pastarosiomis dienomis rusų kariuomenė paspartino pradėtą invaziją Ukrainos teritorijoje, o puolimas Kursko srityje nesustabdė Rusijos Federacijos nuo siekio užimti Pokrovską, skelbia leidinys „The Washington Post“.
UNIAN, cituodama amerikiečių leidinį, rašo, kad nors Ukrainos kariuomenės puolimas Rusijos teritorijoej buvo sėkmingas, tačiau rusų kariai ir toliau veržiasi į priekį Donbase, o tai kelia didelę grėsmę vienam pagrindinių logistinių kelių, esančių Pokrovsko mieste.„[Rusų kariai] artėja prie Pokrovsko apylinkių.
Mes tai matome ir tai nėra paslaptis. Galbūt situacija ten kažkokiu būdu pasikeis – mes tikimės, kad priešas (rusų kariuomenė) kur nors sustos šalia Pokrovsko, kad mūsų pajėgos atrems jų galimą įsiveržimą“, – kalbėjo Pokrovsko karinės administracijos atstovė Jekaterina Janžula ir pridūrė, kad miesto likimas lieka neaiškus.
Pasak karo analitiko Franzo-Stefano Gady, yra tam tikrų faktinių įrodymų, kad rusams pavyko pasiekti paskutinę gynybinę liniją už Pokrovsko miesto.
Be to, jo teigimu, nuolatinis Rusijos veržimasis į priekį Donbase rodo, kad Ukrainos pasitelkta strategija atitraukti rusų pajėgų dėmesį į Kursko sritį nėra tobula.„Dabartinis vaizdas Donbase man kelia nerimą.
<...> Ar nebūtų buvę išmintingiau išlaikyti karių rezervą ir stabilizuoti fronto liniją Donbase?“ – klausė jis, pabrėždamas, kad Rusija vis dar turi didelį karių ir ginkluotės pranašumą prieš Ukrainos pajėgas.
Savo ruožtu Ukrainos pajėgų atstovai taip pat sutinka, kad situacija Pakrovsko apylinkėse pablogėjo – nepaisant vykdomos karinės operacijos Kursko srityje, Rusijos kariuomenė didina spaudimą, siekiant užimti Pakrovsko miestą.
„Situacija nepasikeitė, ji net dar labiau pablogėjo, nes priešas pradėjo naudoti dar daugiau technikos priemonių“, – sakė vienas iš Ukrainos kariuomenės atstovų Ivanas Sekachas.
Tačiau ne visi analitikai į Ukrainos vykdomą puolimą Kursko srityje žvelgia neigiamai.„Šiuo metu atrodo, kad Ukrainos užimtos teritorijos Kursko srityje yra svarbesnės už prarastas teritorijos netoli Pokrovsko.
Net jei rusai priartės prie miesto, jiems jį dar reikės užimti, o tai, greičiausiai, kainuos itin brangiai.
Jei ukrainiečiai tinkamai įsitvirtins, jie turės galimybę padaryti didelių nuostolių rusų daliniams“, – sakė
„Šiuo metu atrodo, kad Ukrainos teritoriniai laimėjimai prie Kursko yra svarbesni už teritorinius nuostolius prie Pokrovsko. Net jei rusai priartės prie miesto, jiems reikės jį užimti, o tai, greičiausiai, brangiai kainuos.
Jei ukrainiečiai tinkamai įsitvirtins, jie turės galimybę padaryti didelių nuostolių rusų daliniams“, – sakė Lenkijos gynybos konsultacijų bendrovės „Rochan“ direktorius Konradas Muzyka.
21:14 | V. Putinas pareiškė, kad Maskva tarpininkaus taikos derybose tarp Azerbaidžano ir Armėnijos
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį lankydamasis Baku pareiškė, kad Maskva, nepaisant karo Ukrainoje, tebėra įsipareigojusi atlikti savo tradicinį vaidmenį – tarpininkauti taikos derybose tarp Azerbaidžano ir Armėnijos.
V. Putinas į Azerbaidžaną atvyko su dviejų dienų vizitu – pirmuoju į šią šalį po to, kai Maskva 2022 metais įsiveržė į Ukrainą ir kai Baku 2023 metų rugsėjį per žaibišką puolimą perėmė Kalnų Karabacho anklavo kontrolę.
Rusija dešimtmečius buvo tradicinė Kaukazo priešininkių tarpininkė, tačiau per pastaruosius dvejus metus savo koncentraciją buvo nukreipusi į karinę kampaniją Ukrainoje, o vis didesnis vaidmuo sprendžiant šį konfliktą tenka Vakarų valstybėms.
„Visiems žinoma, kad Rusija taip pat susiduria su krizėmis, visų pirma dėl Ukrainos“, – sakė V. Putinas Baku per bendrą spaudos konferenciją su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu (Ilchamu Alijevu).
„Tačiau istorinis Rusijos dalyvavimas įvykiuose Pietų Kaukaze, net ir pastaraisiais metais, neabejotinai verčia mus dalyvauti ten, kur to reikia šalims“, – pridūrė jis.
Baku puolimo kampanija užbaigė tris dešimtmečius trukusį armėnų separatistų valdymą Kalnų Karabache ir pablogino Jerevano ir jo tradicinės sąjungininkės Maskvos santykius. Armėnija apkaltino Rusiją neveiklumu ir nuo to laiko sustiprino savo ryšius su Vakarų šalimis.
„Jei galime ką nors padaryti, kad būtų pasirašytas Azerbaidžano ir Armėnijos taikos susitarimas [...] būsime labai laimingi tai padarydami“, – sakė V. Putinas.
Rusijos vadovas sakė, kad po vizito Baku jis susisieks su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu ir „papasakos jam apie mūsų derybų rezultatus“.
I. Aliyevas teigė, kad regiono saugumas labai priklauso nuo glaudaus Azerbaidžano ir Rusijos bendradarbiavimo.
„Nauja situacija atveria naujas galimybes įtvirtinti ilgalaikę taiką Pietų Kaukaze“, – sakė jis, turėdamas omenyje praėjusių metų rugsėjo įvykius, kai Baku pajėgos susigrąžino Karabachą. Nuo to laiko iš kalnuoto anklavo pasitraukė visi etniniai armėnai – daugiau kaip 100 tūkst. žmonių.
20:50 | V. Zelenskis: Ukraina Kursko srityje kontroliuoja beveik 100 gyvenviečių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad ukrainiečių pajėgos dabar kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kv. km Rusijos Kursko srities.
„Šiai dienai mūsų pajėgos kontroliuoja daugiau kaip 1 250 kvadratinių kilometrų priešo teritorijos ir 92 gyvenvietes“, – sakė V. Zelenskis kalboje Ukrainos ambasadoriams.
20:41 | Chersone rusų dronas numetė sprogmenų ant civilinio automobilio
Okupantai rusai iš drono numetė sprogmenų ant civilinio automobilio Chersone, sužeista moteris.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Prieš valandą Chersono Dnipro rajone okupantai iš drono numetė sprogmenų ant civilinio automobilio. Per sprogimą buvo sužeista 34 metų moteris, kuri dėl kontūzijos ir galvos smegenų traumų nugabenta į ligoninę“, – rašoma pranešime.
Medikai teikia nukentėjusiajai reikiamą pagalbą.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos kariškiai bepiločiais orlaiviais atakavo civilinę infrastruktūrą Sumų srityje, sužeisti du vyrai.
20:10 | „Bild“: Ukrainos kariuomenės padėtis Donecko srityje katastrofiška
Vokietijos leidinys „Bild“ skelbia, kad Ukrainos ginkluotojų pajėgų padėtis Donecko srityje yra katastrofiška.
Kaip skelbiama publikacijoje, Rusijos kariuomenė priartėjo prie Pokrovsko apie 7-8 kilometrus, kai dar metų pradžioje rusų kariai buvo nutolę už 38 kilometrų nuo minėto miesto.
„Bild“ atvirų duomenų analitikas Julianas Röpke svarsto, kad dabar Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtis Donecko srityje yra katastrofiška.
„Ukrainos valdžia įsakė per dvi savaites evakuoti Pokrovsko miestą su 65 tūkst. gyventojų. Iš Torecko, esančio už 50 kilometrų į šiaurės rytus, jau išvyko 29 tūkst. iš 32 tūkst. gyventojų.
Jei ir vėl tapsiu nepopuliarus, situacija Donbase yra katastrofiška. Vis dar galvoju, kad, esant tokiai padėčiai, siųsti 5 tūkst. geriausių karių į kaimyninę šalį, užuot ten vykdžius kontrpuolimą, yra labai rizikinga“, – pažymėjo analitikas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad jo kariuomenė pasiekė savo tikslų per beveik prieš dvi savaites pradėtą puolimą Rusijos Kursko srityje.
„Mes pasiekėme savo tikslų. Šį rytą vėl papildėme (karo belaisvių) mainų fondą mūsų šaliai“, – sakė V. Zelenskis.
Rugpjūčio 6 dieną Kyjivas pasiuntė kariuomenę per sieną – tai didžiausias toks puolimas nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Ukrainos pareigūnai, taip pat ir V. Zelenskis, teigė, kad puolimo tikslas buvo sukurti „buferinę zoną“ Rusijos teritorijoje, siekiant apsaugoti savo gyventojus nuo smūgių, o Rusija šį puolimą pasmerkė.
Kyjivas taip pat sakė, kad įsiveržimu į Rusijos teritoriją siekiama priversti Rusiją derėtis „sąžiningomis“ sąlygomis, Ukrainos kariams kaunantis rytiniame fronte.
Netrukus po V. Zelenskio pranešimo Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis paskelbė panašų pareiškimą. „Kursko srityje pasiekėme naujų rezultatų ir papildėme mainų fondą“, – sakė jis.
19:52 | Rusų propagandinė naujienų agentūra skelbia: Kursko srities verslininkams metams atidedami mokesčiai
Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas davė nurodymą atidėti mokesčių ir draudimo įmokų mokėjimą Kursko srities verslininkams. Finansų ministerija sprendimo projektą turi parengti per 10 dienų.
Tai pirmadienį pranešė Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos vyriausybės spaudos tarnyba.
Atidėjimas bus suteiktas „12-kai mėnesių, vėliau išdėstant mokesčių mokėjimą dalimis“, jis bus taikomas „verslininkams, dirbantiems Kursko srities pasienio teritorijoje“, sakoma Rusijos vyriausybės pranešime.
Šis sprendimas aiškinamas tuo, kad „padėtis Kursko pasienio rajonuose nestabili dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų provokacijos“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos gynybos pajėgų puolamoji operacija Kursko srityje prasidėjo rugpjūčio 6 dieną. Ukrainos ginkluotosios pajėgos perėmė daugiau kaip tūkstančio kvadratinių kilometrų teritorijos su dešimtimis gyvenviečių kontrolę.
19:38 | PSO: per karą Ukrainoje užregistruota beveik 2 tūkst. išpuolių prieš medicinos objektus
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos padalinys pirmadienį paskelbė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį iš viso užregistruota 1,94 tūkst. išpuolių prieš sveikatos priežiūros tarnybas Ukrainoje.
PSO pranešė, kad nuo praėjusių metų pabaigos padaugėjo išpuolių prieš sveikatos priežiūros įvairius objektus, įrangą ir personalą, taip pat išaugo aukų skaičius.
„Tai didžiausias skaičius, kokį PSO iki šiol yra užfiksavusi per bet kokią humanitarinę ekstremaliąją situaciją pasaulyje“, – sakoma organizacijos išplatintame pranešime.
PSO pažymėjo, kad tokie išpuoliai tampa vis pražūtingesni.
„Praėjusiais metais užfiksuotos 24 sveikatos priežiūros darbuotojų ir pacientų mirtys, tačiau per pirmuosius pusaštunto 2024 metų mėnesio per išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas iš viso žuvo 34 žmonės“, – pareiškė PSO.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios per išpuolius prieš sveikatos priežiūros įstaigas iš viso žuvo 166 ir buvo sužeista 514 žmonių.
Pirmadienį, Pasaulinę humanitarinės pagalbos dieną, Jungtinės Tautos pasmerkė smurto prieš humanitarinės pagalbos darbuotojus lygį, pavadinusi jį nepriimtinu. Skelbiama, kad 2023-iaisiais visame pasaulyje žuvo rekordiškai daug – 280 – humanitarinės pagalbos darbuotojų.
JT įspėjo, kad dėl Gazos Ruože vykstančio Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo šiemet tokių mirčių gali būti dar daugiau.
18:58 | Danija leido perduotą ginkluotę naudoti Rusijos teritorijoje
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas, komentuodamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įsiveržimą į Kursko sritį, pareiškė, kad Ukraina gali naudoti jo šalies perduotą ginkluotę Rusijos teritorijoje.
Jis tai pasakė komentaruose Danijos televizijos ir radijo kompanijai DR, praneša leidinys „The Local.dk“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Rasmussenas pareiškė pritariantis bet kokiam Ukrainai perduotų daniškų ginklų naudojimui per jos dabartinį puolimą Rusijos pasienio regione ir pažymėjo, jog „negali būti jokių apribojimų, kad ginklai gali būti naudojami tik Ukrainos teritorijoje“.
„Jūs negalite pasakyti Ukrainai, kad ji neitų į kitą (sienos) pusę... ir nenutrauktų ginklų tiekimo (Rusijos armijai) grandinių. Tai gynybos operacija, kurios tikslas – nutraukti ginklų tiekimo Rusijos kariniams daliniams okupuotoje Ukrainos teritorijoje grandines“, – sakė jis.
Rasmussenas taip pat pridūrė, kad Danija tvirtai remia Ukrainą jos kovoje prieš Rusiją ir kad šiandieninis pagalbos paketas „bus svarbus atremiant Rusijos agresiją“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Danijos vyriausybė pirmadienį pareiškė parengusi naują pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 783 mln. Danijos kronų (apie 104 mln. eurų), kad būtų patenkinti Kyjivo kariniai poreikiai tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.
18:33 | Rusia įvedė nepaprastąją padėtį
Su Ukraina besiribojančioje pietinėje Rostovo srityje esančio Proletarsko miesto valdžios institucijos pirmadienį įvedė nepaprastąją padėtį.
„Centrinėje apygardos ligoninėje pagalba suteikta 41 ugniagesiui“, – tinkle „Telegram“ pareiškė Rostovo gubernatorius Vasilijus Golubevas.
„Aštuoniolikai jų prireikė hospitalizacijos, įskaitant penkis, kurie dabar yra intensyviosios terapijos skyriuje“, – pridūrė jis.
Rusija tvirtino, kad Kyjivas sekmadienio rytą esą minėtame mieste smogė į degalų saugyklą.
„Ugniagesių komandos toliau gesina gaisrą“, – pirmadienio popietę, praėjus beveik 36 valandoms po atakos, sakė V. Golubevas.
„Atsižvelgiant į gaisro pavojingumą Proletarsko rajone, aukšto pavojaus lygio režimas pakeistas į nepaprastąją padėtį“, – anksčiau pirmadienį nurodė jis, pridurdamas, kad gaisrui gesinti buvo padidintos „pajėgos ir priemonės“.
Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti naktį į orą kylantis didžiulis dūmų debesis. Proletarskas yra maždaug už 200 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
17:50 | Kol kas informacijos apie suimtą asmenį neturi
Rusijos žiniasklaidai pranešus apie rugpjūčio viduryje sulaikytą lietuvį, Vilnius teigia apie tai informacijos kol kas neturintis.
Kaip pirmadienį BNS informavo Užsienio reikalų ministerija, vis dar laukiama raštiško informacijos patvirtinimo.
„Vietos žiniasklaida pranešė apie sulaikytą Lietuvos Respublikos pilietį, nenurodydama asmens duomenų. Pažymėtina, kad oficialios informacijos apie piliečio sulaikymą Lietuvos ambasada Rusijoje nėra gavusi, šiuo metu laukiama informacijos raštiško patvirtinimo“, – nurodoma komentare BNS.
Kaip skelbia „RIA Novosti“, Primorėje sulaikytas tarptautiniame ieškomų asmenų sąraše esantis 50-ies metų lietuvis.
Anot žiniasklaidos, jis kaltinamas 2018–2024 metais seksualiai prievartavęs dvi savo nepilnametes dukras, apysunkių kūno sužalojimu ir pabėgimu iš Lietuvos, siekiant išvengti atsakomybės.
17:18 | Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu suimtas, manoma, lietuvis
Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu buvo suimtas Kaliningrado gyventojas, kuris, manoma, yra Lietuvos pilietis, pirmadienį pranešė Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.
Kaliningrado apygardos teismas leido Aleksandrą Poliačkovą suimti dar birželį, nurodė įstaigos spaudos tarnyba. Liepos pradžioje apeliacinis teismas išnagrinėjo jo skundą, bet paliko vyrą suimtą.
Kaip pranešama, Rusijoje tik užsienio šalių piliečiai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal straipsnį dėl šnipinėjimo. Daugiau detalių nežinoma, mat tokios bylos paprastai būna įslaptintos.
„Mediazona“ skelbia socialiniuose tinkluose aptikusi 46 metų klaipėdietį tokiu vardu. Šio vyro paskyroje – nuotraukos iš Maskvos ir Belgorodo.
Viena iš buvusių A. Poliačkovo bendramokslių portalui patvirtino, kad vyras persikėlė iš Lietuvos į Kaliningradą. Kitas jo draugas lietuvis pasakojo, kad pažinojo A. Poliačkovą prieš 10–12 metų. „Mediazonos“ pašnekovo teigimu, tuo metu A. Poliačkovas „vaizdavo stambų verslininką“, o jo žmonai priklausė baldų parduotuvė Kaliningrade. „Mediazonai“ nepavyko susisiekti su kaltinamojo žmona.
Be to, vienoje duomenų bazėje minima bendrovė „Amberus“, kurios generalinio direktoriaus pareigas eina A. Poliačkovas. Įmonės veikla susijusi su brangakmenių apdirbimu ir juvelyrinių dirbinių gamyba.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir ambasada Rusijoje kol kas nekomentavo, ar joms pranešta apie šalies piliečio sulaikymą Kaliningrade.
16:50 | Vokietijos vyriausybės atstovas: Berlynas visiškai įsipareigojęs teikti pagalbą Ukrainai
Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai pirmadienį patikino, kad Berlynas ir toliau teiks reikiamą pagalbą Ukrainai jos kovoje prieš Rusijos invaziją, nepaisant planų 2025 metais perpus sumažinti biudžetą, skirtą paramai Kyjivui.
„Pranešimai, kuriais užsimenama, kad mažiname pagalbą, yra tiesiog netikslūs“, – žurnalistams sakė Wolfgangas Buechneris (Volfgangas Biuchneris) ir pridūrė, kad Vokietija yra visiškai įsipareigojusi remti Ukrainą tiek, kiek reikės.
2025 metų Vokietijos biudžetas tapo trijų kanclerio Olafo Scholzo valdančiosios koalicijos partijų užsitęsusių ginčų objektas.
Liberalusis finansų ministras Christianas Lindneris paprašė kitų ministerijų sutaupyti, kad būtų laikomasi konstitucinės taisyklės, kuria siekiama neleisti valstybei prisiimti per daug skolų.
Naujausiame projekte kitų metų biudžete Ukrainai numatyti maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 8 mlrd. eurų 2024 metais.
Vyriausybė nurodė, kad siekdama kompensuoti paramos sumažinimą remsis Didžiojo septyneto (G-7) ir Europos Sąjungos planais gauti lėšų iš įšaldyto Rusijos turto.
Tačiau dėl biudžeto, kuris turi būti priimtas iki metų pabaigos, vis dar vyksta diskusijos, o vokiečių finansų ministerija šeštadienį pareiškė, kad kiekvienu konkrečiu atveju yra pasiruošusi svarstyti papildomų išlaidų Ukrainai klausimą.
W. Buechneris pirmadienį pareiškė, kad Vokietija „toliau teiks pagalbą tol, kol ji bus reikalinga“, ir tvirtino, kad Vokietijos įsipareigojimas ir ryžtas remti Ukrainą nepasikeis.
„Mes ir toliau užtikrinsime, kad Ukraina gautų lėšų, kurių jai reikia, kad galėtų tęsti kovą už laisvę ir apsisprendimą“, – pridūrė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Ukrainos sąjungininkės jau keletą mėnesių dirba prie mechanizmo, kuris leistų dalį visame pasaulyje įšaldyto 300 mlrd. dolerių (271,85 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto panaudoti Kyjivo kovai su Maskvos invazija paremti.
16:20 | Rusijos kariškiai smogė Donecko srities Torecko ir Zaričnės gyvenvietėms, žuvo keturi civiliai.
Tai pranešė Ukrainos generalinio prokuroro biuras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Preliminariais duomenimis, okupantai apšaudė Torecką iš artilerija. Dėl sunkaus skeveldrinio sužeidimo savo namų kieme žuvo moteris.
Zaričnėje priešo šaudmuo pataikė į privatų sektorių – trys žmonės patyrė traumų, nesuderinamų su gyvybe. Ginkluotės, kuria Rusijos kariuomenė smogė gyvenvietei, tipas dar nenustatytas.
Teisėsaugininkai iškėlė baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalį – karo įstatymų ir papročių pažeidimas. Atliekami ikiteisminiai tyrimai.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad praėjusią parą Rusijos kariškiai Donecko srityje pražudė tris vietos gyventojus – Myrnohrade, Torecke ir Rozlyve.
15:54 | Putinas prabilo apie „naujus techninius sprendimus“ kare: po to pasipylė pranešimai apie branduolinį konfliktą
Informaciją apie tariamą Ukrainos pasirengimą pulti atominės energetikos objektus platina didžiosios agentūros, cituodamos „trečiarūšius“ šaltinius, kurie, jau savo ruožtu, remiasi neįvardijamais „bet gerai informuotais“ šaltiniais. Pavyzdžiui „karo korespondentu“ Maratu Chairulinu, kuris ir pačioje Rusijoje buvo mažai kam girdėtas. Apie tariamą Ukrainos išpuolį skelbė ir Rusijos statytinių administracija Charkivo srityje.
Keliomis valandomis anksčiau šios informacinės operacijos Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sušaukė Saugumo tarybą. Tradiciškai prieš susitikimo pradžią buvo įvardinta pagrindinė tema: „nauji techniniai sprendimai, kurie naudojami spec. karinėje operacijoje“.
Mažiausiai 11 Rusijos bandymas apkaltinti Ukrainą
„Agentstvo“ atkreipė dėmesį, kad tai jau mažiausiai 11 atvejis, kuomet Rusija nuo 2022-ųjų skelbia apie tariamai Ukrainos keliamą branduolinį pavojų.
Kremlius dažniausiai žeria kaltinimus Ukrainai dėl „pasirengimo provokacijai su branduolinio ginklo panaudojimu“, kai Rusija siekia kažkuo įtikinti Vakarus. Likus parai iki paskutinės informacinės atakos pradžios V. Putino patikėtinis Nikolajus Patruševas pareiškė, kad „JAV stovi už ukrainiečių atakos Kursko srityje“.
15:44 | Iš Murmansko pakilo strateginiai bombonešiai, Ukraina perspėja apie galimas atakas
Ukrainos karinės oro pajėgos paskelbė oro pavojų po to, kai iš Murmansko Rusijos šiaurės vakaruose pakilo šeši strateginiai bombonešiai – toks veiksmas laikomas neįprastu.
Lėktuvai „Tupolev-95“ pakilo iš Olenijos oro pajėgų bazės Murmansko srityje, pranešė oro pajėgos savo „Telegram“ kanale. „Pateiksime papildomos informacijos apie raketų grėsmę ir sparnuotųjų raketų paleidimą“, – sakoma pranešime.
„Prašome neignoruoti oro pavojaus signalo“, – priduriama jame, naudojantis kanalais, kuriuos stebi dauguma ukrainiečių.
Atsižvelgiant į skrydžio iš Murmansko trukmę, atakos galima tikėtis pirmadienio popietę. Raketos dažnai paleidžiamos nuo Kaspijos jūros į pietryčius nuo Ukrainos, kurios teritoriją jos pasiekia per 40-60 minučių.
Tu-95 pakėlimas vidury dienos Kyjive laikomas neįprastu ir taip pat gali būti siejamas su orlaivių mokymais arba perkėlimu. Pirmą kartą jie buvo panaudoti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungos branduolinio atgrasymo priemonėms gabenti.
14:51 | Laikas tirpsta: Ukraina skubina gyventojus per savaitę palikti miestą, į kurį kėsinasi Rusijos pajėgos
Padidėjo evakuacijos iš Donecko srities miesto Pokrovsko, prie kurio artėja Rusijos kariuomenė, tempai – kasdien miestą palieka 500-600 žmonių. Apie tai „Radio svoboda“ sakė Pokrovsko miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Dobriakas.
Vietos valdžia skaičiuoja, kad Pokrovsko gyventojai turi savaitę ar dvi evakuotis, ir ragina žmones išvykti, kol dar įmanoma tai padaryti ramiai. Šiuo metu Pokrovske dirba visos komunalinės tarnybos. Tačiau S. Dobriakas prognozuoja, kad netrukus jų darbą teks nutraukti.
„Kol kas Pokrovske viskas veikia, visos tarnybos, pilnai. Tai yra, ir vanduo, ir elektra, ir dujos, ir viešasis transportas važiuoja. Ir parduotuvė, turgūs, bankai, teismas. Kol kas viskas veikia“, – kalbėjo S. Dobriakas.
Pasak jo, apie 60 proc. gyventojų iš Pokrovsko išvyksta patys, naudodamiesi savo transportu:
„Vakar išvyko 490 žmonių. Iš jų tik 135 išvyko traukiniu. O likusieji išvyko savo transportu, su daiktais, su priekabomis. Galime saugiai išvežti mažiausiai 1 000 žmonių. Tam yra resursų“, – kalbėjo S. Dobriakas.
Pokrovsko kryptis išlieka viena karščiausių fronto zonų. Per pastarąjį mėnesį čia užfiksuota daugiausia kovinių susirėmimų.
14:10 | Rusija įvedė nepaprastąją padėtį dėl Ukrainos drono sukelto gaisro
Rusijos pietinio Proletarsko miesto valdžia pirmadienį įvedė nepaprastąją padėtį, ugniagesiams daugiau kaip parą mėginant užgesinti gaisrą, kilusį naftos saugykloje, į kurią pataikė Ukrainos dronas.
Rusija pranešė, kad Kyjivas sekmadienio rytą smogė naftos sandėliui, esančiam 20 tūkst. gyventojų turinčiame mieste pietinėje Rostovo srityje, ir kad gaisras tęsiasi jau antrą dieną.
Vietos gubernatorius Vasilijus Golubevas sakė, kad gaisro likvidavimas tęsiasi ir kad jį gesinant nukentėjo 18 ugniagesių.
13:35 | Rusams paaiškino, kodėl yra gerai siųsti vaikus į frontą: „Taigi, į rojų pateks, ko čia piktinatės“
Čečėnų spec. pajėgų vadas Apti Alaudinovas, dėl savo nuolatinių komentarų tapęs neoficialiu Rusijos kovos Kursko srityje veidu, išjuokė rusų šauktinių tėvus, kurie skundžiasi, kad jų vaikus vadovybė siunčia į frontą. Kovoti yra visų pareiga, o žuvę pateks į rojų, paaiškins jis.
12:50 | ISW: Rusija į Kursko sritį perdislokavo 5 000 karių
Ukrainos pajėgų operacija Kursko srityje ir toliau verčia Rusiją perkelti karius iš kitų fronto sektorių. Taip teigiama Karo studijų instituto (ISW) pranešime.
„Nuo pirmosios Ukrainos įsiveržimo savaitės Rusijos kariuomenė į Kursko sritį perdislokavo papildomų pajėgų, o iš viso į Kursko sritį greičiausiai permetė daugiau kaip 5 000 karių“, – mano analitikai.
„The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešė, kad rugpjūčio 15 dieną į Kursko sritį taip pat atvyko Rusijos 200-osios motorizuotosios šaulių brigados daliniai, o pastaraisiais mėnesiais ISW matė šios brigados elementus kovojančius netoli Časiv Jaro, Donecko srityje.
Be to, rugpjūčio 17 dieną Rusijos 155-osios jūrų pėstininkų brigados (Ramiojo vandenyno laivynas) batalionas „Tigr“ paskelbė, kad bataliono elementai dislokuojami Kursko srityje. Liepos 31 dieną ISW stebėjo bataliono „Tigr“ elementus, veikiančius netoli Vovčansko, Charkivo srityje.
12:19 | Ekspertai įspėja Ukrainą, kad įsiveržimo į Kurską nepakaks laimėti karą
Nei ukrainiečių įsiveržimas į Kurską, nei rusų puolimas Rytų Ukrainoje nėra lemiamos operacijos, kurios padėtų laimėti karą. Tokią išvadą daro JAV Karo studijų instituto analitikai.
Kaip aiškina ISW analitikai, tiek ukrainiečiai, tiek rusai neturi galimybių vykdyti atskiras lemiamas pergalingas operacijas. Vietoj to jie turi vykdyti kelias viena po kitos sekančias atakas, kurių operaciniai tikslai yra riboti ir kurios bendrai gali padėti pasiekti strateginius tikslus.
Pasak analitikų, Ukraina ir Rusija turi galimybę sukurti gilias gynybines pozicijas ir rezervus, kurie neleis nė vienai kampanijai pasiekti strateginių karo tikslų iki jo kulminacijos. Tuo pat metu Rusija turi pakankamai kovinės galios savo sienoms pridengti, nors tai ir turi daryti kitų tikslų pasiekimo sąskaita.
„Todėl efektyviam Ukrainos ir Rusijos kampanijų projektavimui reikia apgalvotai ir nuosekliai suplanuoti kelias operacijas, kurių kiekviena nulemia sąlygas kitai operacijai“, - pažymi analitikai.
Tačiau kol kas nė viena pusė negali be pertraukų vykdyti viena po kitos einančių operacijų. Tuo pat metu operacinės pauzės arba operacinio tempo sumažinimas suteikia kitai pusei galimybę perimti iniciatyvą.
11:41 | Kinijos premjeras šią savaitę lankysis Rusijoje ir Baltarusijoje
Kinijos premjeras Li Qiangas šią savaitę lankysis Rusijoje ir Baltarusijoje, pirmadienį pranešė užsienio reikalų ministerija Pekine. Li vizitas vyks Kinijai ir Rusijai stiprinant ekonominį bendradarbiavimą bei diplomatinius ryšius.
„Strategiškai vadovaujant abiejų valstybių vadovams, Kinijos ir Rusijos santykiuose nebeliko išorinio kišimosi, jie išlaikė sveiką ir stabilią plėtrą“, – per reguliarų brifingą sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
Rusijos ir Kinijos strateginė partnerystė tapo glaudesnė nuo tada, kai Maskvą pradėjo invaziją Ukrainoje, kurios Pekinas taip niekada ir nepasmerkė.
11:05 | Sprogimas ir gaisras Rusijos naftos produktų gamykloje, kitos negali užgesinti jau dvi paras
Rusijoje, Rostovo srityje jau antra para neužgesinamas gaisras naftos bazėje, po ukrainiečių dronų atakos. Pirmadienio rytą sprogimas nugriaudėjo ir Baškirijoje esančioje gamykloje, kur techninių darbų metu išsihermetino dujotiekis.
10:33 | Rusai į frontą išsiuntė Kosmoso pajėgas: inžinierius, kosmodromų darbuotojus
Rusijoje 2024-ųjų vasarą buvo įkurtas „laikinas Karinių aerokosminių pajėgų Motorizuotų šaulių pulkas“. Jo karius, kuriuos sudaro apsaugos ir materialinio aprūpinimo kariai, inžinieriai, mechanikai ir nedidelis skaičius karininkų lakūnų, Rusijos karinė vadovybė išsiuntė „ginti Kursko“ nuo Ukrainos puolimo.
10:01 | Ukrainiečiai iš „Tesla“ ir „Toyota“ mašinų sukūrė vandenilinę bombą ir privertė rusus atsitraukti
Ukrainos mieste Vovčanske, Charkivo srityje, šalies gynybos pajėgos pademonstravo nepaprastą karinį išradingumą. Vėluojant Vakarų ginklų tiekimui, jos sugalvojo naujovišką sprendimą – antžeminį droną, gabenantį savadarbę 200 kilogramų vandenilinę bombą. Pati bomba sudaryta iš „Toyota Mirai“ ir „Tesla“ dalių.
09:30 | Ukrainos pajėgos veržiasi vis giliau į Kurską: užėmė dar vieną gyvenvietę
JAV Karo studijų institutas (ISW) naujausioje savo analizėje skelbia, kad Ukrainos pajėgos toliau veržiasi gilyn į Kurską.
ISW analitikai pranešė, kad rugpjūčio 17 d. paskelbtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip Rusijos pajėgos smogė Ukrainos šarvuočiui šiaurinėje Martynovkos dalyje (į šiaurės rytus nuo Sudžos), o tai rodo, kad Ukrainos pajėgos neseniai ten pasistūmėjo į priekį.
Rugpjūčio 18 d. Rusijos karinis tinklaraštininkas teigė, kad Ukrainos pajėgos užėmė Troickojės kaimą (maždaug už dviejų kilometrų nuo sienos) ir pasistūmėjo į Semenivką (į šiaurę nuo Sudžos, maždaug už 24 kilometrų nuo sienos).
09:05 | Rusijos nuostoliai
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso bemaž 600 470 rusų okupantų, iš jų 1 120 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo tada, kai 2022 m. vasarį prasidėjo karas, Ukrainos gynėjai sunaikino 8 513 priešų tankų (+5 per pastarąją parą), 16 495 šarvuotąsias kovos mašinas (+15), 17 104 artilerijos sistemas (+48), 1 165 raketų paleidimo sistemas (+4), 925 oro gynybos sistemas (+2), 2 437 sparnuotąsias raketas (+5), 367 karo lėktuvus, 328 sraigtasparnius, 13 809 nepilotuojamus orlaivius (+57), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 23 047 transporto priemones ir kuro cisternas (+55), 2 863 specialiosios įrangos vienetus (+17).
08:33 | Gubernatorius: rusai beveik liovėsi teikti humanitarinę pagalbą socialiai pažeidžiamiems okupuotų rajonų gyventojams
Rusų okupantai beveik liovėsi teikę bet kokią humanitarinę pagalbą socialiai pažeidžiamiems laikinai okupuotų teritorijų gyventojams, platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
„Matome, kad tęsiama visų laikinai okupuotų teritorijų gyventojų karinė registracija. Be to, priešai beveik visiškai liovėsi teikti bet kokią humanitarinę pagalbą socialiai pažeidžiamiems laikinai okupuotų teritorijų gyventojams. Galime pareikšti, kad gyvenimo lygis laikinai okupuotose teritorijose darosi dar prastesnis“, – teigė I. Fiodorovas.
07:59 | Ukrainos pajėgos numušė 11 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį pranešė, kad praėjusią naktį sunaikino 11 rusų dronų.
Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai iš viso paleido 11 „Shahed“ tipo atakos dronų, bet visus juos pavyko numušti.
Dronai sunaikinti Mykolajivo, Čerkasų, Vinycios, Kyjivo, Dnipropetrovsko, Charkivo, Sumų bei Donecko srityse.
07:25 | V. Zelenskis: Ukraina Rusijos Kursko srityje nori sukurti „buferinę zoną“
Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, savo puolimu Rusijos žemėje nori sukurti „buferinę zoną“. Puolimo Rusijos Kursko pasienio srityje tikslas yra „sukurti buferinę zoną agresorės teritorijoje“, sakė jis sekmadienio vakarą savo vakariniame vaizdo kreipimesi. Taip V. Zelenskis patvirtino atitinkamus ankstesnius aukštų Ukrainos pareigūnų teiginius.
Prezidentas gyrė ukrainiečių pajėgas. „Mūsų žmonės atlieka puikų darbą visose srityse“, – kalbėjo jis apie puolimą Kursko srityje. Kartu V. Zelenskis pakartojo savo reikalavimą Vakarų šalims greitai perduoti svarbios įrangos.
07:00 | Vengrija: darbininkams iš Rusijos ir Baltarusijos taikomos taisyklės jokios rizikos ES nekelia
Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó sekmadienį pareiškė, kad specialiosios darbininkų iš Rusijos ir Baltarusijos atvykimui Budapešto taikomos taisyklės jokios rizikos Europos Sąjungai nekelia.
Darbininkų iš šių dviejų šalių atžvilgių „jiems atvykus ir gyvenant Vengrijoje toliau bus atliekami išsamūs patikrinimai“, – feisbuke rašė P. Szijjártó.
Vengrijos taisyklės dėl laikinų darbuotojų iš užsienio atvykimo pirmiau buvo taikomos tik ukrainiečiams ir serbams.
Po to, kai liepą jų taikymo sritis buvo išplėsta, kad jos galiotų ir rusams bei baltarusiams, ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pareiškė susirūpinimą dėl šnipinėjimo.
Jos teigimu, Vengrija privalo užtikrinti, kad rusams, turintiems ryšių su šnipinėjimu, būtų draudžiama keliauti per ES, tuo tikslu vykdant atitinkamas patikras.
P. Szijjártó pareiškė, kad Budapeštas yra tapęs užsienio reikalų ministrų, ypač iš šiaurės Europos ir Baltijos šalių, „melo kampanijos“ taikiniu.
Naujas apgaulės būdas lidl parduotuvėse !!! Eilini kartą buvau apgautas apskaičiuojant bendrą sumą. Tik jau ši kartą reikalausiu jų atsakomybės. Pirkau dvi pakuotes varškės sūris, ant kurios vienos buvo pridėtas lipdukas apie 30proc nuolaidą... tik va kasininkai tokių lipdukų nemato... Kyla klausimas kodėl ? Todėl kad jie klijuojami priešingoje pakuotės pusėje nei gamintojo kodas... todėl kasininkai visada pasiteisina kad nematė... Čia nauja lidl afera ar naujas kasininkų pasipelnymo šaltinis ?
Sveiki, turiu labai didelį nusivylimą, pirkau saldainius, ir praktiškai visi saldainiai buvo sugedę, supeliję, nepamačiau, kad saldainio apačia supelijus ir atkandau, bet staiga iš spjoviau, bet visa dieną pykino širdį, nuo šiol, su akcija saldainių daugiau Lidl nebepurksiu, nes tikrai pasibaisejau
Perkant supakuotas darzoves, sunku susigaudyt su kainomis, kainos etiketeje tik bruksninis kodas be skaiciu -ant prekes yra taciau neimanoma sutikrint arba turi preke nesti ir nusiskenuoti.Norfoj skaiciai yra ir nesunku atsekti.
Rokiškis.Baisūs dalykai darosi, tokios betvarkės gal niekur nėra.Visada reikia tikrinti čėki, nes gan dažnai perkant kasose buna nuskenuojama prekė du kartus, nors perki viena.Neatsidarinėja savitarnos varteliai, reikia laukti pardavėjos kol atidaris.Vien del tokios tvarkos geriau aplenkti sia parduotuve.
