Karas Ukrainoje. JAV atmetė „itin rizikingą“ planą: naikintuvų į Ukrainą nesiųs

Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 

01.15 | V. Zelenskis branduolinio ginklo panaudojimą vadina Rusijos blefu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino vieši grasinimai panaudoti branduolinį ginklą yra „blefas“.

Vokietijos laikraštis „Die Zeit“ išplatino interviu su V. Zelenskiu. Pokalbio metu Ukrainos prezidentas tvirtino, kad branduolinio ginklo panaudojimas yra Rusijos blefas.

„Manau, kad branduolinio karo grėsmė yra blefas. Vienas dalykas yra būti žudiku, kitas – nusižudyti“, – trečiadienį paskelbtame interviu garsiam Vokietijos laikraščiui „Die Zeit“ sakė Zelenskis.

Tuo metu Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki tikina, kad dabar Rusija gali surengti provokaciją panaudodama cheminį ar biologinį ginklą. 

Pasak jos, jeigu Rusija panaudos cheminį ar biologinį ginklą, vėliau visą kaltę bandys suversti Ukrainos kariuomenei

01.04 | Naujas įstatymas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė trečiadienį pasirašė svarbų įstatymą, suteikiantį daugiau teisių civiliams naudojant šaunamuosius ginklus.

Kaip rašo NEXTA, V. Zelenskis įstatymu leido Ukrainoje civiliams naudoti ginklus prieš Rusijos kariuomenę.

Teigiama, kad šis įstatymas galios visą karo padėties laikotarpį.

00.44 | Rusijos smūgiai Žitomyre

Žitomyro meras teigia, kad Rusijos kariuomenė įvykdė dar vieną oro smūgi, kurio metu smogė civiliniams pastatams ir šiluminei elektrinei, rašoma CNN.

❗️The invaders are bombing #Zhytomyr pic.twitter.com/txRGtnZ04c

— NEXTA (@nexta_tv) March 9, 2022

00.15 | Priimtas svarbus įstatymas Lenkijoje

Lenkijos Seimas patvirtino pagalbos Ukrainos pabėgėliams įstatymą. Tai reiškia, kad Ukrainos karo pabėgėliai turės teisę naudotis viešosiomis paslaugomis ir sveikatos apsauga, leisti savo vaikus į lenkiškas mokyklas.

Be to, karo pabėgėliai Lenkijoje galės būti iki 18 mėnesių su galimybe pratęsti šį terminą.

23.18 | Pentagonas galutinai atmeta „itin rizikingą“ planą dėl Lenkijos naikintuvų perdavimo

Po anksčiau trečiadienį įvykusio JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino pokalbio su Lenkijos kolega Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby žurnalistams sakė, kad „šiuo metu nepritariame papildomų naikintuvų perdavimui Ukrainos karinėms oro pajėgoms, todėl nepageidaujame, kad jie būtų mūsų žinioje“.

„To dabar nesiruošiame nagrinėti“, – pridūrė J. Kirby, kalbėdamas apie Lenkijos pasiūlymą per JAV oro pajėgų bazę Vokietijoje nusiųsti Kyjivui savo sovietinių MiG-29 naikintuvų.

22.39 | Mariupolyje per Rusijos pradėtą invaziją žuvo apie 1,3 tūkst. civilių

Dalis pareigūnų tvirtina, kad nuo Rusijos invazijos Mariupolio mieste, pietinėje Ukrainos dalyje, žuvo apie 1,3 tūkst. civilių.

21.47 | Po atakos prieš ligoninę Ukrainoje Baltieji rūmai smerkia „barbarišką“ jėgos naudojimą 

Baltieji rūmai trečiadienį pasmerkė „barbarišką“ jėgos naudojimą prieš civilius po Rusijos pajėgų į vaikų ligoninę Ukrainoje nukreipto oro smūgio.

„Siaubinga matyti kaip barbariškai naudojama karinė jėga nukreipta prieš nekaltus civilius suverenioje valstybėje“, – paklausta apie Rusijos ataką žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).

21.29 | V. Zelenskis telefonu aptarė humanitarinių koridorių galimybes su U. von der Leyen

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė trečiadienį aptaręs humanitarinių koridorių ir kitus klausimus su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen.

V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad jie pokalbio telefonu metu sutarė dėl „poreikio užtikrinti efektyvius humanitarinius koridorius civiliams“.

Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad jis dar kartą iškėlė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimą ir išreiškė padėką dėl dar vieno Rusijai skirto sankcijų paketo.

21:09 | Lavrovas atvyko į Turkiją, kur ketvirtadienį vyks jo derybos su Ukrainos URM vadovu

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyko į Turkiją, kur kitą dieną vyks jo tiesioginės derybos su Ukrainos diplomatijos vadovu, pranešė vienas turkų pareigūnas.

Tai bus pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.

Ketvirtadienio rytą pietiniame Antalijos mieste numatytos derybos vyks Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui siekiant, kad Ankara tarpininkautų Rusijos ir Ukrainos deryboms, ir ne kartą siūlius jas surengti.

20.37 | Naudojamos itin didelio galingumo bombos

Jungtinė Karalystė pranešė, kad Rusijos gynybos ministerija patvirtino, jog Ukrainoje naudojama ginklų sistema TOS-1A, leidžianti panaudoti itin didelio galingumo vakuumines bombas.

The Russian MoD has confirmed the use of the TOS-1A weapon system in Ukraine. The TOS-1A uses thermobaric rockets, creating incendiary and blast effects.

Watch the video below for more information about this weapon and its devastating impact.

🇺🇦 #StandWithUkraine🇺🇦 pic.twitter.com/d8PLQ0PhQD

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 9, 2022

20.31 | Rusija žudo civilius 

Jungtinės Tautos pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje buvo nužudyti mažiausiai 516 civiliai gyventojai. 

20.25 | Paragino valstybes uždrausti rusiškos naftos importą 

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos sekretorė Liz Truss trečiadienį paragino visas Didžiojo septyneto (G-7) valstybes uždrausti rusiškos naftos importą sakydama, kad pirmaujančios pasaulio ekonomikos turėtų „eiti toliau ir greičiau“ bausdamos Maskvą ir prezidentą Vladimirą Putiną už įsiveržimą į Ukrainą.

„Turime dvigubai sustiprinti savo sankcijas. Tai apimtų... Rusijos naftos ir dujų naudojimo nutraukimą G-7“ ir draudimą Rusijos bankams naudotis tarptautine tarpbankinių atsiskaitymų sistema SWIFT, L. Truss sakė JAV Valstybės departamente vykusioje spaudos konferencijoje, kur dalyvavo ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Dabar ne laikas nusileisti. (Vladimiras) Putinas turi pralaimėti“, – pridūrė ji.

19.54 | JK premjeras pasmerkė Rusijos veiksmus

JK premjeras Borisas Johnsonas trečiadienį smerkė Rusijos veiksmus po įvykdyto antskrydžio, kurio metu pagrindiniais taikiniais tapo vaikų ir gimdymo ligoninės Mariupolio mieste. 

„Twitter“ paskyroje premjeras rašė, kad Didžioji Britanija pasiruošusi suteikti pagalbą Ukrainai, siekiant įveikti negailestingą Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, vykdantį žiaurius nusikaltimus. 

B. Johnsonas taip pat pridėjo grotažymę, kurioje sakoma: „PutinasTuriŽlugti“. 

Mariupolio valdžia skelbia, kad per antskrydį ligoninei buvo sužeista 17 ligoninės darbuotojų.

Pranešama, kad kol kas nėra sužeistų vaikų ir nėra žuvusiųjų.

19.29 | Vokietija naikintuvų nesiųs 

Vokietija ir toliau teiks pagalbą Ukrainai, tačiau į Ukrainą naikintuvų nesiųs, pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

18.39 | Kremlius: V. Putinas ir O. Scholzas pasikalbėjo telefonu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį aptarė diplomatinius būdus karui Ukrainoje nutraukti ir humanitarinius koridorius civiliams evakuoti, pranešė Kremlius.

18.03 | Rusijos smūgis Mariupolyje

V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė žinią, kad Mariupolį sudrebino stiprus Rusijos aviacijos smūgis, per kurį buvo sugriauti gimdymo, vaikų ligoninė

„Mariupolis. Rusijos kariuomenės smūgis nusitaikant į gimdymo namus. Žmonės, vaikai yra po nuolaužomis. Žiaurumas! Kiek dar pasaulis ignoruos terorą? Uždarykite dangų dabar! Sustabdykite žudynes!“  – sielvarto neslėpė V. Zelenskis.

Mariupol. Direct strike of Russian troops at the maternity hospital. People, children are under the wreckage. Atrocity! How much longer will the world be an accomplice ignoring terror? Close the sky right now! Stop the killings! You have power but you seem to be losing humanity. pic.twitter.com/FoaNdbKH5k

— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 9, 2022

17.30 | Kanada žada nusiųsti Ukrainai daugiau karinės įrangos

Berlyne viešintis Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau trečiadienį pareiškė, kad jo šalis atsiųs Ukrainai papildomos 50 mln. dolerių vertės karinės įrangos, kad padėtų Kyjivui kovoti su Rusija.

17.12 | JK didina ginklų tiekimą Ukrainai

Didžioji Britanija, reaguodama į Rusijos agresiją, didina ginklų tiekimą Ukrainai, trečiadienį pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministras Benas Wallace'as.

JK gynybos ministras tvirtina, kad Britanija savo ruožtu jau dabar Ukrainai suteikė 3 tūkst. 615 prieštankinių ginklų. Be šių ginklų numatoma skirti dar ir prieštankinių raketų „Javelin“.   

16.30 | NATO vadovas perspėjo Rusiją

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perspėjo Rusiją dėl galimo išpuolio prieš ginkluotės tiekimo Ukrainai grandines.

„Sąjungininkai padeda Ukrainai ginti savo teisę į savigyną, įteisintą JT Chartijoje.

Rusija yra agresorius, o Ukraina ginasi. Jeigu būtų įvykdytas išpuolis prieš bet kurią NATO šalį, NATO teritoriją, tai reikštų 5-ojo NATO straipsnio pritaikymą“, – pareiškė J. Stoltenbergas interviu CBC News.

16.23 | Rusija pripažino, kad kare Ukrainoje dalyvauja ir šauktiniai

Rusijos gynybos ministerija oficialiai pripažino, kad kare Ukrainoje dalyvauja rusų šauktiniai Tiesa, kariuomenės atstovo teigimu, jie ten pateko „netyčia“.

„Deja, buvo nustatyti keli Rusijos privalomosios šauktinių tarnybos buvimo Rusijos kariuomenės daliniuose, kurie dalyvauja specialiojoje karinėje operacijoje (Rusijoje karas Ukrainoje vadinamas „specialiąja operacija“, – red. past.) Ukrainos teritorijoje, faktai“, – skelbiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Rusijos kariuomenės atstovas tvirtina, kad „faktiškai visi tokie kariai jau išvežti į Rusijos teritoriją“. Nėra patikslinama, kiek tokių karių žuvo vykdydami „spec. operaciją“.

Maža to, buvo pateikta „nacionalinio bataliono išpuolio versija“: anot Rusijos gynybos ministerijos atstovo, jau besitraukiančius šauktinius užnugaryje užpuolė Ukrainos nacionalistų diversijų grupė, kuri ir suėmė šauktinius.

Ši Rusijos kariuomenės versija apie šauktinius, tikėtina, buvo išplatinta dėl to, kad Rusijos visuomenę pasiekė naujiena apie Ukrainoje į nelaisvę patekusius ar žuvusius šauktinius.

Apie tai buvo rašoma ir opozicinėje Rusijos žiniasklaidoje. Tuo metu Rusijos valdžia ir kariuomenės vadovybė iki šiol kategoriškai neigė, jog kare Ukrainoje dalyvauja šauktiniai.

16.15 | Kinija skirs Ukrainai pagalbos už maždaug 790 tūkst. dolerių

Pekinas trečiadienį sakė, kad skirs Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 790 tūkst. dolerių (712,4 tūkst. eurų), o pirma jos siunta jau keliauja.

15.51 | TATENA nemato „jokio kritinio poveikio saugumui“

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tikina, kad elektros energijos nutraukimas Černobylio atominėje elektrinėje Ukrainoje nelemia jokios kritinės įtakos saugumui.

Pasak TATENA atstovų, panaudoto kuro saugyklos šiluminė apkrova ir Černobylio atominės elektrinės aušinimo vandens tūris yra pakankamas tam, kad besikaupianti šiluma būtų laiku pašalinta be elektros tiekimo.

15.44 | Iš Rusijos skrendančiame lėktuve – pavojaus signalas: keleivis pareiškė turintis bombą ir esantis prieš karą Ukrainoje

Tarptautiniame „Manas“ oro uoste visos gelbėjimo tarnybos pasirengusios priimti skrydį iš Sankt Peterburgo. Kirgizijos žiniasklaidos duomenimis, vienas iš keleivių pareiškė apie bombą lėktuve.

Pirminiais duomenimis, keleivis – Rusijos pilietis. Jis ekipažui pranešė, kad pasisako prieš karo veiksmus Ukrainoje, o jo rankiniame bagaže yra sprogmuo. Ekipažas pranešė apie pavojų dispečeriams ant žemės.

Portalo 24.kg duomenimis, į „Manas“ oro uostą jau atvyko papildomos teisėsaugos pajėgos, Nacionalinio saugumo pareigūnai, išminuotojai su kinologais.

Skrydis vykdomas Kirgizijos oro linijų „Avia Traffic“ lėktuvu, oficialių bendrovės atstovų komentarų kol kas nėra.

14.40 | Sutaisyti elektros tiekimą – tik dvi paros

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino nutraukti ugnį, kad būtų galima atlikti remontą siekiant atkurti elektros tiekimą Černobylio atominei elektrinei. Ukrainos valstybinis energetikos operatorius anksčiau sakė, kad Rusijos pajėgos atjungė atominę elektrinę nuo elektros.

Ukrainos valstybinė branduolinė bendrovė „Energoatom“ perspėjo, kad dėl situacijos iš elektrinės gali išsiskirti radioaktyviosios medžiagos.

„Sugadinta visa Černobylio atominės elektrinės elektros tiekimo linija ir visi jos branduoliniai objektai, kuriuos kontroliuoja Rusijos kariuomenė. Černobylyje atjungta elektra. Raginu visą tarptautinę bendruomenę nedelsiant paraginti Rusiją nutraukti ugnį ir leisti remonto brigadoms kuo greičiau atkurti elektros tiekimą“, – „Twitter“ rase D. Kuleba.

Єдина лінія електропостачання ЧАЕС і всіх її ядерних об’єктів, які контролює російська армія, пошкоджена. ЧАЕС знеструмлена. Я закликаю все міжнародне співтовариство негайно вимагати від Росії припинити вогонь і дати ремонтним бригадам якнайшвидше відновити електропостачання 1/2

— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) March 9, 2022

Anot D. Kulebos, rezerviniai dyzeliniai generatoriai Černobylio atominėje elektrinėje gali veikti 48 valandas. „Po to sustos panaudoto branduolinio kuro saugyklos aušinimo sistemos, todėl radiacijos nutekėjimas neišvengiamas“, įspėjo D. Kuleba.

14.27 | ES į sankcijų sąrašą įtrauks 160 Rusijos senatorių ir oligarchų

Europos Sąjunga dėl Maskvos karo Ukrainoje antradienį sutiko į sankcijų sąrašą įtraukti 146 Rusijos aukštųjų parlamento rūmų narius ir 14 su Kremliumi susijusių oligarchų bei jų giminaičių, pranešė pareigūnai.

„Toliau griežtiname sankcijų tinklą, reaguodami į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą“, – tviteryje rašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

14.23 | Kremlius: JAV kariauja „ekonominį karą“ su Rusija

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pradėjo ekonominį karą prieš Maskvą, įvesdamos jai ekonominių sankcijų dėl karinio įsiveržimo į jos provakarietišką kaimynę Ukrainą.

„Jungtinės Valstijos paskelbė ekonominį karą Rusijai ir de facto kariauja šį karą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Rusijos vyriausybei bandant imtis priemonių, kurios apribotų sankcijų poveikį šalies ekonomikai.

14.00 | Maskva: derybose su Ukraina pasiekta „tam tikra pažanga“

Rusija trečiadienį pareiškė, kad derybose su Kyjivo pareigūnais, per kurias siekiama išspręsti konfliktą su Ukraina, buvo pasiekta tam tikra pažanga ir kad Maskva nesiekia nuversti Ukrainos vyriausybės“.

„Buvo pasiekta tam tikra pažanga“, – per spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, turėdama galvoje tris jau įvykusius derybų su Kyjivu ratus.

Ukrainos ir Rusijos atstovai jau kelis kartus susitiko Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje, kur deramasi dėl galimybės nutraukti kautynes.

Anot M. Zacharovos, per artimiausią derybų raundą daugiausia dėmesio bus skiriama humanitariniams koridoriams, skirtiems evakuoti taikius gyventojus.

13.45 | Zelenskis rusų kariams: jūs dar galite atsitraukti, nes mes priversime jus atsakyti už nužudytus vaikus

Kovo 9-ąją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į ir Ukrainos tautą, ir į Rusijos karius. Jis akcentavo, kad šalis jau dvi savaites didvyriškai ginasi nuo okupantų, o rusų kariai perspėti – už žudomus vaikus nebus jokio gailesčio.

V. Zelenskis rusų kalba kreipėsi į rusų karius: „Rusų kariai! Jūs turite galimybę išgyventi. Beveik dvi savaitės mūsų pasipriešinimo parodė jums, kad mes nepasiduosime patys ir žemės neatiduosime, kol neatsakysite galutinai už visus nužudytus žmones. Už mūsų užmuštus vaikus. Jūs dar galite išsigelbėti. Jeigu paprasčiausiai išeisite“.

„Mūsų kariai, mūsų teritorinė gynyba sugebėjo pasipildyti savo technikos arsenalą trofėjais, paimtais mūšio lauke. Priešų tankai, šarvuočiai, atsargos dabar dirbs mūsų gynybai, mūsų gyvybėms, mūsų valstybei. Kas gali būti labiau žeminančio okupantams?“ – akcentavo Ukrainos prezidentas, pažymėjęs, kad „mušime priešą jo paties ginklais“. 

Jis paragino neklausyti savo kariuomenės vadų melo ir akcentavo būtinybę baigti šį karą. 

„Netikėkite savo vadais, kai jie sako jums, kad jūs turite galimybių Ukrainoje. Čia jūsų niekas nelaukia. Jūsų vadai jau viską supranta. Reikia baigti šitą karą. Reikia grįžti prie taikos, – pareiškė V. Zelenskis, pridūręs, kad atsakymo į klausimą, kurį sau jau užduoda ir rusų kariai, kodėl buvo pradėtas šis karas, nėra. – Yra tik vienas žodis – žūtis“. 

Ukrainos prezidentas taip pat paragino Vakarų šalis nedelsiant išspręsti logistinius lenkų naikintuvų pristatymo klausimus: „Tai kada bus sprendimas? Klausykite, pas mus karas ir mes neturime laiko žiniasklaidai ar signalams, čia ne pingpongas, (kalbame) apie žmonių gyvybes... Spręskite greičiau, pristatykite mums lėktuvus“. 

Ukrainos prezidentas taip pat akcentavo, kad į šalies teritoriją jau įžengė faktiškai visos Rusijos pajėgos, kurios buvo surinktos tam tikslui. „Grėsmės valstybei mastas – maksimalus. Okupacinis kontingentas jau atvedė į mūsų teritoriją beveik visus, ką surinko įsiveržimui į Ukrainą. Tačiau ir mūsų atsako mastas – maksimalus, – pažymėjo jis. – Pas juos – tik technika, maksimaliai. Pas mus – prie technikos dar ir aukštumoje tauta. Pas juos – tik įsakymai: pulti, žudyti, tyčiotis. Pas mus – realus milijonų ukrainiečių troškimas nugalėti, gintis, išvalyti savo valstybę“. 

Jis taip pat pridūrė, kad „nėra tokio Žemėje kampelio, kur nežinotų, kaip herojiškai ukrainiečių tauta gina mūsų nuostabią žemę“.

13.37 | Paryžius: pasauliui gresia energetikos chaosas, panašus į 1973-iųjų naftos krizę

Rusijos karo Ukrainoje išprovokuotas energijos kainų šuolis sukels pasekmes, panašias į 1973 metų naftos krizės poveikį, trečiadienį įspėjo Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as.   

Dabartinė energetikos krizė „savo intensyvumu, brutalumu panaši į 1973-iųjų naftos krizę“, sakė jis per spaudos konferenciją Paryžiuje. 

„Kaip žinote, 1973-iaisiais atsakas sukėlė infliacijos šoką ir centriniams bankams teko smarkiai padidinti palūkanų normas, sužlugdžiusias augimą“, – pridūrė ministras.    

„Tai turi pavadinimą – stagfliacija, ir būtent to norime išvengti 2022-aisiais“, – sakė B. Le Maire'as. 

Pirmą naftos krizę praėjusio amžiaus 8 dešimtmečio pradžioje sukėlė Jom Kipuro karas, kai Egipto ir Sirijos pajėgos užpuolį Izraelį. Šešios arabiškos šalys, priklausančios Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC), paskelbė draudimą eksportuoti naftą į žydų valstybę palaikančias šalis, įskaitant Jungtines Valstijas. 

Naftos kainai padidėjus keturis kartus – iki 11,65 JAV dolerių už barelį, Vakarų šalys susidūrė su recesija ir didžiule infliacija.    

Europoje didmeninės dujų ir žalios naftos kainos šią savaitę šoko į rekordines aukštumas, tvyrant nerimui dėl tiekimo sutrikimų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje. Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė antradienį paskelbė uždraudžiančios energijos išteklių importą iš Rusijos dėl karo Ukrainoje, išprovokuodamos dar veną kainų šuolį.  

 „Brent“ rūšies naftos kaina trečiadienį siekė beveik 130 dolerių už barelį.  

13.09 | Kam Černobylyje reikalinga elektra

Panaudoto branduolinio kuro saugykloje Černobylyje saugoma apie 20 000 panaudoto branduolinio kuro rinkinių. Jiems reikia nuolatinio aušinimo. Tai įmanoma tik esant elektrai.

• Jei elektros nėra, siurbliai neatvės. Dėl to laikymo baseinuose pakils temperatūra, radioaktyvioms atliekoms kils pavojus patekti į aplinką.
• Vėjas gali nunešti radioaktyvų debesį į kitus Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Europos regionus;
• Vėdinimas objekte taip pat neveiks, todėl visas Černobylio personalas gaus pavojingą radiacijos dozę;
• Neveikia ir gaisro gesinimo sistema, o tai yra didžiulė rizika gaisro atveju, kuris gali kilti dėl apšaudymų;
• Šiuo metu apylinkėse vyksta apšaudymas, todėl neįmanoma atlikti remonto ir atnaujinti elektros tiekimą;
• Elektros tiekimas atjuntas ir Slavutičiaus mieste.

12.55 | Rusija atjungė Černobylį nuo tinklo

Ukrainos valstybinis energetikos operatorius teigia, kad Rusijos pajėgos atjungė atominę elektrinę Černobylį nuo tinklo, praneša Reuters.

Trečiadienio rytą Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) paskelbė, kad prarado ryšį su Černobyliu, nes iš Rusijos pajėgų užimtos elektrinės nebesiunčiami duomenys.

TATENA taip pat išreiškė susirūpinimą dėl jėgainės darbuotojų, priverstų dirbti patiriant didelę įtampą dėl Rusijos pajėgų buvimo.

Vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusi Rusija užėmė nebeveikiančios elektrinės kompleksą, kuriame 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, paskleidusi radioaktyvių teršalų didelėje dalyje Europos.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi „nurodė, kad nuotolinis duomenų transliavimas iš Černobylio AE įrengtų saugiklių stebėsenos sistemų buvo prarastas“, sakoma agentūros pranešime.

„Agentūra aiškinasi saugiklių stebėsenos sistemų kitose Ukrainos vietose statusą ir greitai pateiks tolesnės informacijos“, – pridūrė TATENA.

Daugiau kaip 200 techninių darbuotojų ir apsaugininkų jau 13 dienų yra įstrigę Černobylio jėgainės komplekse, kurį užėmus Rusijos pajėgoms tapo nebeįmanoma užtikrinti įprasto pamainų režimo.

Komplekse esančių darbuotojų padėtis „blogėja“, pažymėjo TATENA, remdamasi Ukrainos branduolinės energetikos priežiūros institucijos duomenimis.

12.35 | Radiacijos lygis neaiškus

Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka teigia, kad Ukrainos tarnybos nežino, koks yra radiacijos lygis Černobylio ir Zaporižios atominėse elektrinėse, kurias kontroliuoja Rusijos kariai.

12.29 | EK viceprezidentas: ES efektyviausios sankcijos Rusijai – prieš jos finansų sistemą

Europos Sąjunga (ES) didžiausią spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą gali daryti taikydama sankcijas, kurios būtų nukreiptos prieš Rusijos finansų sektorių, o skaudžiausios Rusijos atsakomosios priemonės gali būti prieš Europos energetikos sektorių, pareiškė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis. 

„Šiuo metu labai svarbu daryti maksimalų spaudimą Rusijai ir sumažinti jos galimybes finansuoti šį karą“, – sakė V. Dombrovskis, pabrėždamas, kad jau įvestos sankcijos Rusijos finansų sektoriui demonstruoja rimtą poveikį. 

„Nuo karo pradžios Rusijos rublis nuvertėjo daugiau nei 30 procentų. Maskvos vertybinių popierių birža visą praėjusią savaitę buvo uždaryta. Įšaldyta didelė dalis Rusijos centrinio banko aktyvų. Bazinės palūkanos Rusijoje pakeltos net iki 20 procentų. Rusijos kredito reitingai sumažinti iki šiek tiek aukštesnio nei mokumas lygio. „Visa“ ir „MasterCard“ sustabdė veiklą Rusijoje. Taigi, kalbant apie finansų sektorių, jau dabar matome labai rimtą poveikį“, – interviu BNS sakė EK viceprezidentas.

11.51 | Rusija: neturime išsikėlę tikslo nuversti Ukrainos valdžią

Rusijos užsienio reikalų ministro atstovė žiniasklaidai Marija Zacharova: „Rusijos specialioji operacija (taip Kremlius vadina karą Ukrainoje, – red. past.) Ukrainoje vyksta griežtai pagal planą“.

Rusijos URM atstovė taip pat pridūrė, kad Rusija „nėra iškėlusi tikslo nuversti dabartinę Ukrainos valdžią“.

11.42 | ES susitarė dar sugriežtinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl invazijos Ukrainoje

Europos Sąjungos šalys susitarė įtraukti daugiau Rusijos oligarchų ir pareigūnų į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, taip pat sugriežtinti kriptovaliutų kontrolę ir suvaržyti jūrų transporto sektorių dėl Maskvos karo Ukrainoje, trečiadienį pranešė diplomatai.

Be to, 27 šalių blokas pritarė, kad trys Baltarusijos bankai būtų atsieti nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT dėl Minsko paramos Rusijai vykdyti invaziją, sakoma Prancūzijos, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, „Twitter“ žinutėje.

11.37 | Represijos Rusijoje vis stiprėja: iš universitetų bus šalinami prieš karą protestavę studentai

Sankt Peterburgo valstybinio universiteto vadovybė jau paruošė įsaką, pagal kurį bus šalinami studentai, sulaikyti „nesankcionuotų antikarinių mitingų metu“. Studentų taryba jau sulaukė 13 įsakų dėl nušalinimo, tačiau skaičius dar augs, nes per tą laiką įvyko dar kelios didelio masto protesto akcijos.

Įsakai dar nėra pasirašyti universiteto valdžios, tačiau „laukti pokyčių šioje situacijoje nėra prasmės“, pažymima „Nexta“.

11.15 | Lenkija apsisprendė dėl naikintuvų

Lenkija yra pasirengusi tiekti Ukrainai naikintuvus MiG-29, tačiau tik NATO nustatytuose rėmuose, sakė Lenkijos prezidento patarėjas.

Pareiškimas paskelbtas po to, kai JAV atmetė pasiūlymą Vašingtoną aprūpinti lenkų lėktuvais, praneša Reuters.

„JAV nenori, kad šie naikintuvai atkeliautų į Ukrainą iš Amerikos bazių“, – visuomeniniam Lenkijos transliuotojui „TVP Info“ sakė Andrzejaus Dudos patarėjas Jakubas Kumochas.

„Lenkija pasirengusi veikti, bet tik aljanso rėmuose, NATO rėmuose“, – sakė prezidento patarėjas.

Ukraina paprašė Vakarų šalių aprūpinti ją naikintuvais atsakyti į Rusijos agresiją. Tačiau vakar, po to, kai Lenkija pareiškė, jog yra pasirengusi dislokuoti visus savo MIG-29 lėktuvus Ramšteino oro bazėje Vokietijoje ir paragino kitas NATO nares daryti tą patį, Pentagonas atmetė pasiūlymą kaip „nepagrįstą“.

10.55 | Rytų Ukrainoje per Rusijos pajėgų apšaudymą žuvo mažiausiai 10 žmonių

Rusijos pajėgoms antradienį smogus Ukrainos rytiniam Severodonecko miestui žuvo mažiausiai 10 žmonių, pranešė vienas Luhansko srities pareigūnas.

Pareigūnas per platformą „Telegram“ parašė, kad Rusijos kariuomenė „paleido ugnį“ į gyvenamuosius namus ir kitus pastatus Severodonecke, bet kol kas nedetalizavo, ar tai buvo artilerijos ataka.

Pastarosiomis dienomis šiame regione vyko įnirtingos kautynės.

10.38 | Daugiau nei pusė pabėgėlių – Lenkijoje

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą iš Ukrainos į Lenkiją pabėgo apie 1,33 mln. žmonių, pranešė Lenkijos sienos apsaugos agentūra. Jos teigimu, 93 proc. atvykėlių yra Ukrainos piliečiai, 1 proc. Lenkijos piliečiai, o 6 proc. beveik 100 kitų tautų piliečiai.

Agentūra teigia, kad vien antradienį sieną kirto 125 800 žmonių, palyginti su sekmadienio dienos rekordu – 142 300.

Apskritai Ukrainą nuo karo pradžios paliko jau 2,1–2,2 mln. šalies gyventojų.

10.15 | 12 valandų žada nešaudyti

Ukraina patvirtino, kad Rusijos karinės pajėgos sutiko nuo 9 iki 21 val. nutraukti ugnį humanitariniuose koridoriuose. 

Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščuk patvirtino naujus humanitarinius koridorius, kuriais gali pasitraukti civiliai gyventojai:

• Enerhoradas – Zaporožia;
• Sumai – Poltava;
• Mariupolis – Zaporožia;
• Volnovaha – Pokrovskas;
• Izyumas – Lozova
• Borzelis, Buča, Borodianka, Irpinė, Hostomelis – Kyjivas.

10.00 | Skelbia naujus Rusijos pajėgų nuostolius

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad nuo karo pradžios nukovė daugiau nei 12 tūkst. Rusijos karių. Ukrainos kariai sunaikino 49 lėktuvus, 81 sraigtasparnį, 317 tankų, 1070 šarvuočių, 120 artilerijos pabūklų, 56 raketų sistemas, 2 laivus, 482 mašinas, 60 kuro cisternų, 7 bepiločius orlaivius, 28 priešraketinės gynybos sistemas.

09.47 | Išaugo aukų skaičius

Pirmadienį per Rusijos aviacijos ataką Sumuose žuvo 22 žmonės, tarp jų ir trys vaikai. Sumų regiono gubernatorius Dmitrijus Živytskis BBC sakė, kad Rusija naktį subombardavo gyvenamąjį kvartalą miesto šiaurės rytuose, apkaltindamas Rusijos pajėgas „masinėmis žudynėmis“.

BBC jis sakė: „Trys bombos per vieną vakarą... Tai buvo siaubinga naktis“.

Pranešama, kad subombardavus vieną pastatą žuvo devyni žmonės, šeši namai sugriauti visiškai, dar apie 20 – iš dalies. Iš miesto kol kas pavyko evakuoti 5000 žmonių.

09.43 | CVŽ įspėjo dėl Putino veiksmų

Invaziją į Ukrainą inicijavusios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planavo per dvi dienas užgrobti Ukrainos sostinę Kyjivą, teigia CŽV vadovas Williamas Burnsas.

Antradienį per Kongreso posėdį W. Burnsas perspėjo JAV įstatymų leidėjus: „Manau, kad Putinas šiuo metu yra piktas ir nusivylęs. Tikėtina, kad jis užsispirs ir bandys sutriuškinti Ukrainos kariuomenę, neatsižvelgdamas į civilių aukas“.

W. Burnsas pridūrė, kad Putinas „daugelį metų virė savo nuoskaudose ir ambicijose“.

Vasario 24-osios invaziją į Ukrainą jis apibūdino kaip Kremliaus lyderio „gilaus asmeninio įsitikinimo“ reikalą.

Savo ruožtu Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija tvirtina, kad iki šiol Rusijos pajėgoms nepavyko padaryti reikšmingo proveržio į šiaurę nuo Kyjivo, o Ukrainos pajėgoms, atrodo, pavyksta numušti priešo lėktuvus.

„Kovos į šiaurės vakarus nuo Kyjivo tebevyksta, o Rusijos pajėgoms nepavyksta padaryti jokių reikšmingų proveržių. Atrodo, kad Ukrainos oro gynybai sekėsi kovoti prieš šiuolaikinius Rusijos kovinius lėktuvus, tai neleido jiems pasiekti visiškos oro kontrolės“, – „Twitter“ pranešė ministerija.

Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 09 March 2022

Find out more about the UK government's response: https://t.co/DjAjI4vbCk

🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/eAqudcHW05

— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) March 9, 2022

09.27 | Ukrainoje nukautas Rusijos elitinių desantininkų dalinių vadas

Rusija pripažįsta, kad Ukraina kare nukovė vieną elitinių jos karininkų.

„Specialiosios karinės operacijos (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje, – red. past.) metu, kuri skirta nuo genocido apsaugoti Donecko ir Luhansko respublikų taikius gyventoju, žuvo du karininkai-desantininkai, kurių tarnyba anksčiau buvo susijusi su 76-ąja desantininkų divizija“, – savo paskyroje „Instagram“ rašo Pskovo srities administracijos vadovas Michailas Vedernikovas.

Desantininkų vadas Jurijus Agarkovas vadovavo Volgogrado srities motorizuotų šaulių pulkui. Kartu žuvo ir kitas karininkas, kurio karinis laipsnis nėra nurodomas, Konstantinas Zizevskis. 

Daugelį metų atstovavęs elitiniam 76-osios desantininkų divizijos daliniui J. Agarkovas vėliau vadovavo Volgogrado srityje dislokuotiems 56-osios divizijos desantininkams, o galų gale buvo perkeltas į Krymą.

09.04 | Kodėl šalys norėjo susikeisti lėktuvais?

JAV antradienį atmetė Lenkijos pasiūlymą pasiųsti jos turimus naikintuvus MiG-29 į Ukrainą per amerikiečių bazę Vokietijoje ir pabrėžė, kad šis planas sukėlė „rimtų nuogąstavimų“ visam NATO aljansui.

Varšuva nustebino JAV pareigūnus savo pasiūlymu perkelti Lenkijos turimus sovietinės gamybos lėktuvus į JAV karinių oro pajėgų bazę Vokietijos mieste Ramšeine. Pagal siūlomą schemą šie lėktuvai vėliau galėtų būti perduoti Ukrainai, o Lenkijos oro pajėgos mainais gautų amerikietiškų naikintuvų F-16.

Ukrainos karinės oro pajėgos turi pasenusių naikintuvų MiG-29 ir Su-27, taip pat šturmo lėktuvų Su-25. Šių tipų orlaiviai yra vieninteliai, kuriuos ukrainiečių lakūnai galėtų valdyti iškart, be papildomų apmokymų.

08.42 | Dar daugiau sankcijų Rusijai

Jungtinė Karalystė paskelbė apie daugybę naujų sankcijų Rusijos orlaiviams ir kosmoso bei aviacijos technologijų eksportui.

Priemonės, apie kurias paskelbė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss, suteiks vyriausybei įgaliojimus sulaikyti Rusijos lėktuvus šalyje, o jų skridimas ar nusileidimas šalyje bus laikomi baudžiamuoju nusikaltimu.

L. Truss teigė, kad pokyčiai sukels dar didesnį „ekonominį skausmą Rusijai ir Kremliaus bendražygiams“.

JK transporto sekretorius Grantas Shappsas sakė, kad Rusijos orlaivių skrydžiai JK oro erdvėje bus laikomi nusikalstama veika.

08.20 | Patvirtino susitikimą

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį susitiks Turkijoje, Antalijoje, patvirtino Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Tai bus pirmasis jųdviejų susitikimas nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. Susitikimą pasiūlė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, siūlęs jį surengti trišaliu formatu, prie stalo su juo, Kuleba ir Lavrovu.

07.53 | Jungtinės Tautos skaičiuoja daugiau nei 1,2 tūkst. aukų

Nuo karo pradžios Ukrainoje skaičiuojamos 1207 aukos, praneša Jungtinės Tautos. Tai 406 žuvusieji ir 801 sužeistas civilis asmuo. Tarp jų – 27 žuvę ir 42 sužeisti vaikai. Tiesa, tai tik oficialiai patvirtintos žūtys ir sužeidimai, neatmetama, kad tikrieji skaičiai yra žymiai didesni.

07.42 | „Fitch“: Rusijos nemokumas – „neišvengiamas“

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ antradienį dar labiau sumažino Rusijos valstybės skolos reitingą, jau anksčiau priskirtą „šlamšto“ diapazonui, nurodydama, jog šis sprendimas atspindi nuomonę, kad nemokumas yra neišvengiamas.

Rusijos valstybės skolos reitingas sumažintas nuo B iki C.

Kaip ir kitos didžiosios reitingų agentūros, „Fitch“ anksčiau šį mėnesį sumažino į Ukrainą įsiveržusios Rusijos valstybės skolos reitingus iki vadinamojo „šlamšto“ statuso – iki kategorijos šalių, galinčių nebesugebėti grąžinti skolos.

„Reitingas C atspindi „Fitch“ nuomonę, kad valstybės nemokumas yra neišvengiamas“, – sakoma agentūros pranešime. Naują sumažinimą nulėmė tai, kad pastarojo meto įvykiai „dar labiau pakirto Rusijos norą aptarnauti valstybės skolą“, nurodė kompanija.

Pasak agentūros, „tolesnis sankcijų griežtinimas ir pasiūlymai, galintys apriboti prekybą energija, didina Rusijos politinio atsako, apimančio bent atrankinį valstybės skolos įsipareigojimų nevykdymą, tikimybę“.

Antradienį Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė paskelbė nutraukiančios energijos importą iš Rusijos. JAV draudimas įsigalioja iškart, o Londonas sakė, kad naftos importą iš Rusijos nutrauks palaipsniui, iki metų pabaigos.

07.39 | TATENA prarado ryšį su Černobylio atominės elektrinės duomenų sistemomis

Černobylio atominė elektrinė, užimta į Ukrainą įsiveržusių Rusijos pajėgų, nebesiunčia duomenų Jungtinių Tautų branduolinės energetikos priežiūros agentūrai, antradienį pranešė pareigūnai.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat išreiškė susirūpinimą dėl jėgainės darbuotojų, priverstų dirbti patiriant didelę įtampą dėl Rusijos pajėgų buvimo.

Vasario 24-ąją į Ukrainą įsiveržusi Rusija užėmė nebeveikiančios elektrinės kompleksą, kuriame 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, paskleidusi radioaktyvių teršalų didelėje dalyje Europos.

TATENA vadovas Rafaelis Grossi „nurodė, kad nuotolinis duomenų transliavimas iš Černobylio AE įrengtų saugiklių stebėsenos sistemų buvo prarastas“, sakoma agentūros pranešime.

„Agentūra aiškinasi saugiklių stebėsenos sistemų kitose Ukrainos vietose statusą ir greitai pateiks tolesnės informacijos“, – pridūrė TATENA.

Saugikliais TATENA vadina branduolinėms medžiagoms ir veiksmams taikomas technines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad pavojingos medžiagos nebūtų platinamos. Šios priemonės turi garantuoti, kad bet koks netinkamas tokių medžiagų panaudojimas būtų anksti aptiktas.

07.31 | Tęs evakuaciją

Ukrainos šiaurės rytų miesto Sumų gubernatorius sako, kad antradienį atvertas humanitarinis koridorius veiks ir trečiadienį, skelbia BBC.

Remiantis Ukrainos vyriausybės duomenimis, per du evakuacijos etapus iš Sumų išvyko apie 5 000 žmonių.

Netoli Rusijos sienos esantys Sumai jau keletą dienų buvo žiauriai bombarduojami Rusijos. Vien pirmadienį per Rusijos oro antskrydžius žuvo 22 žmonės, įskaitant tris vaikus, pranešė vietos pareigūnai.

07.11 | Praneša apie slaptą mobilizaciją ir civiliais persirengusius karius

Rusijos karinės pajėgos vykdo slaptą mobilizaciją, teigia Ukrainos gynybos ministerija. 

Ministerijos teigimu, mobilizacija vykdoma prisidengiant „treniruočių stovyklomis laikinai užimtoje Krymo teritorijoje, Krasnodaro krašte ir kai kuriuose Donecko ir Luhansko sričių rajonuose“.

„Be to, buvo atvejų, kai šaukiamojo amžiaus jaunuoliai buvo išsiųsti iš Rusijos Federacijos aukštųjų mokyklų, siekiant papildyti įsibrovėlių armijos rezervą.

Okupantai neatmeta galimybės į karą su Ukraina įtraukti iki 800 nepripažintos Padniestrės-Moldovos Respublikos karių. Priešo moralinė ir psichologinė būklė tebėra prasta“, – „Facebook“ skelbia Ukrainos gynybos ministerija.

Taip pat, kaip teigia ministerija, Berdianske Rusijos karinės pajėgos „pradėjo platinti propagandinę medžiagą, kurios tikslas – diskredituoti karinę ir politinę [Ukrainos] vadovybę“.

„Chersono apylinkėse paaiškėjo, kad Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai, persirengę civiliais drabužiais, patraukė Mykolajivo miesto kryptimi. Turimais duomenimis, tarp okupacinių pajėgų personalo plinta panika dėl didžiulių darbo jėgos ir įrangos nuostolių“, – pridūrė Ukrainos gynybos ministerija.

06.42 | NATO įspėjimas

Bet koks smūgis NATO pagalbos grandinei, kuria Ukrainą pasiekia pagalba ginklais ir amunicija, bus laikomas konflikto eskalavimu, teigia NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Ataka prieš NATO teritoriją, NATO pajėgas, NATO pajėgumus būtų ataka prieš NATO“, – antradienį sakė J. Stoltenbergas.

Kai kurios JAV žvalgybos tarnybos nerimauja, kad Rusija gali bandyti sustabdyti paramos srautą į Ukrainą oro antskrydžiu ar tolimojo nuotolio artilerija.

06.35 | Oro pavojus

Nuo ankstyvo trečiadienio ryto Ukrainos sostinėje Kyjive ir vakaruose esančiame mieste Vinycioje aidi oro pavojaus sirenos. Žmonės įspėjami slėptis.

BBC praneša ir apie oro pavojų Černihive, Lubnuose, Poltavoje, Vasylkive.

06.05 | Sumai evakuoti sėkmingai

Abu evakuacijos etapai iš Ukrainos šiaurės rytinio Sumų miesto dabar sėkmingai baigti, teigia Ukrainos valdžia.

„Apie 5000 žmonių ir daugiau nei 1000 privačių automobilių jau yra saugūs“, – sakė prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka.

Ankstų trečiadienio rytą savo „Telegram“ paskyroje K. Tymošenka paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuoti žmonės, atvykstantys į geležinkelio stotį naktį. Daugiau detalių jis nepateikė. 

Netoli Rusijos sienos esantys Sumai jau keletą dienų buvo nuožmiai bombarduojami Rusijos. Vien pirmadienį per Rusijos oro antskrydžius žuvo 22 žmonės, įskaitant tris vaikus, pranešė vietos pareigūnai.

05.17 | Karas Ukrainoje kelia nerimą Kinijai

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino Ukrainoje naktį laikytis „maksimalaus santūrumo“ ir pareiškė, kad Kinijai „skauda matyti Europoje įsiplieskusias karo liepsnas“. Tai griežčiausias Kinijos lyderio pareiškimas apie konfliktą nuo karo pradžios, praneša „Reuters“.

Xi, kalbėdamas virtualiame susitikime su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, sakė, kad trys šalys turėtų kartu remti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.

Situaciją Ukrainoje Xi apibūdino kaip „keliančią nerimą“ ir teigė, kad pirmenybė turėtų būti teikiama neleisti situacijai paaštrėti arba „tapti nevaldomai“.

Jis taip pat sakė, kad Prancūzija ir Vokietija turėtų dėti pastangas, kad sumažintų neigiamą krizės poveikį, ir išreiškė susirūpinimą dėl sankcijų poveikio pasaulio finansų, energijos tiekimo, transportavimo ir tiekimo grandinių stabilumui.

Kinija, kuri atsisakė pasmerkti Rusijos veiksmus Ukrainoje ar vadinti juos invazija, ne kartą išreiškė nepritarimą, kaip ji vadina, neteisėtomis sankcijomis Rusijai.

Draugystė su Rusija Kinijai tapo nepatogi po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Iki tol šalys glaudžiai bendravo ir vasarį paskelbė „beribę“ strateginę partnerystę.

05.07 | Apginkluoja Lenkiją

Nors JAV vyriausybė priešinasi Lenkijos planui gabenti reaktyvinius naikintuvus į Ukrainą, tačiau į Lenkiją nusiųs dvi Europoje dislokuotas priešraketines baterijas „Patriot“.

Pasak Valstybės departamento atstovės Viktorijos Nuland šis žingsnis padės apsaugoti Lenkijos – NATO narės – oro erdvę, nes šalis yra greta konflikto.

„Pagrindinis klausimas yra įvertinti, kokie yra neatidėliotini Lenkijos poreikiai, kai ji yra šio konflikto kaimynė“, – sakė V. Nuland.

04.45 | Kaltina paėmus darbuotojus įkaitais

Rusijos kariniai daliniai „kankina“ Zaporižios atominės elektrinės darbuotojus, siekdami priversti juos viešai pareikšti pareiškimą, teigia Ukrainos energetikos ministras.

Hermanas Haluščenka tai pareiškė įraše socialiniame tinkle, kur teigė, kad operatyvinis personalas buvo „keturias dienas laikomas įkaitais“.

„Stotyje yra apie 500 rusų karių ir 50 vienetų sunkiosios technikos. Stoties darbuotojai yra fiziškai ir psichologiškai išsekę“, – sakė Haluščenka.

Tai ne vienintelis toks Ukrainos vyriausybės kaltinimas.

Ukrainos generalinis štabas taip pat apkaltino Rusijos karius smurtu prieš civilius, plėšikavimu ir šaudymo pozicijų virš bunkerių įkūrimu bei psichologinių operacijų vykdymu Chersono ir Mikolajivo gyventojams.

04.26 | JAV vyriausybė atmeta Lenkijos naikintuvų tiekimo planą

Lenkijos planas parūpinti Ukrainai naikintuvus nebus įgyvendintas, nes JAV vyriausybė jį apibūdino kaip „nepagrįstą“, rašo The Guardian.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau anksčiau sakė, kad jo vyriausybė yra „pasirengusi nedelsiant ir nemokamai dislokuoti visus savo lėktuvus MiG-29 į Ramšteino oro bazę ir perduoti juos JAV vyriausybei“.

Tačiau JAV Gynybos departamentas teigė, kad galimybė lėktuvams iš bazės „įskristi į oro erdvę, kurioje konfliktuoja Ukraina ir Rusija“, kelia rimtą susirūpinimą visam NATO aljansui.

Pentagono atstovas Johnas Kirby sakė, kad planas „nepagrįstas“.

„Mes ir toliau konsultuosimės su Lenkija ir kitomis mūsų NATO sąjungininkėmis dėl šio klausimo ir jo keliamų sudėtingų logistikos iššūkių, tačiau nemanome, kad Lenkijos pasiūlymas yra pagrįstas“, – sakė J. Kirby.

Svarbiausi antradienio įvykiai

► Lenkija perduos savo turimus sovietinės gamybos naikintuvus Jungtinėms Valstijoms, antradienį pranešė lenkų Užsienio reikalų ministerija.

► Jungtinė Karalystė antradienį pareiškė, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai nutrauks rusiškos naftos importą.

► JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė draudimą naftos, dujų ir energijos importui iš Rusijos.

► „McDonald‘s“, „Coca-Cola“ ir „Starbucks“ paskelbė stabdantys veiklą Rusijoje.

► Nuo karo pradžios Ukrainą paliko jau 2 mln. jos gyventojų.

► Europos Komisija yra parengusi naują sankcijų paketą Rusijai ir Baltarusijai, kuris bus nutaikytas į rusų oligarchus ir politikus bei tris baltarusių bankus.

► Rusijos valdžia uždraudė išvežti iš šalies vakarietiškus medicinos produktus. 

► Antradienį pamažu pradėti evakuoti stipriai apšaudyto Irpinės miesto (Kyjivo vakaruose) gyventojai. 

► Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad nuo karo pradžios nukovė daugiau nei 12 tūkst. Rusijos karių.

► Rusija pergrupuoja savo karines pajėgas, ruošdamasi šturmuoti Kyjivą, skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali sustiprinti savo karines ambicijas ir mesti iššūkį NATO Baltijos jūros šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, jei nebus sustabdytas Ukrainoje, perspėjo Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis.

► Naktį iš pirmadienio į antradienį Rusijos karinės pajėgos bombardavo civilių gyvenamas vietas Sumuose, žuvo mažiausiai 18 žmonių, tarp jų – ir du vaikai.

► Kremlius pagrasino nutraukti dujų tiekimą Europai ir perspėjo, kad naftos kaina gali pakilti iki 300 USD už barelį.

► Per kautynes Charkive, antrame pagal dydį Ukrainos mieste, buvo nukautas aukštas Rusijos generolas majoras Vitalijus Gerasimovas. Jis buvo pirmasis Rusijos 41-osios armijos vado pavaduotojas.

► Charkive apšaudymo metu buvo apgadintas branduolinių tyrimų objektas.