„50 ant 50 man irgi yra nepriimtina. Ir aš manau, kad mažiausias standartas turėtų būti 50 proc. plius vienas. Tai yra visiškai normali praktika ir tas turės būti pakoreguota. Tikrai nesutiksiu dėl 50 ant 50, nes tai yra nepriimtinas santykis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotu pakeitimu siūloma, kad transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė tarybos narių, tai yra atleidimui pakaktų šešių iš 12 narių balsų.
Tam ketvirtadienį po pateikimo valdančiosios daugumos balsais pritarė Seimas.
Pristatydamas projektą politikas pripažino, kad šią nuostatą teks taisyti, įrašant, jog už atleidimą turėtų balsuoti daugiau kaip pusė tarybos narių. Tai reikštų, kad vadovo atleidimui reikėtų septynių balsų.
Premjerė teigė, kad slaptas turėtų būti ne tik LRT vadovo atleidimas, bet ir paskyrimas.
„Aš manau, kad bet koks procesas, ar tai paskiri, ar tai atleidi, ir jeigu kalbam apie asmenybę, tai turėtų būti galimybė balsuoti slaptai. Tai tikrai nematau skirtumo tarp šitų procesų“, – sakė I. Ruginienė.
Šiuo metu LRT generalinis direktorius ir yra skiriamas slaptu tarybos narių balsavimu.
Ketvirtadienį pranešimą išplatinusi LRT taryba teigė nepritarianti siūlymui nuleisti atleidimui reikalingų balsų kartelę. Ji paragino išlaikyti dabartinę kartelę, kai generaliniam direktoriui atleisti reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.
Be kita ko, kritikai sako, kad pokyčiai yra iš esmės nukreipti prieš dabartinę LRT vadovę Monika Garbačiauskaitę-Budrienę.
Susirūpinimą dėl pavojaus visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui trečiadienį išreiškė Europos Taryba. Ji atkreipė dėmesį, kad lengva LRT vadovo atleidimo procedūra yra labai neįprasta Europos Tarybos valstybėse narėse ir gali padidinti transliuotojo pažeidžiamumą politinei įtakai.
Seimas ketvirtadienį taip pat nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT biudžetą bei numatyti, jog jam vėliau būtų skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar.
Anot I. Ruginienės, sutaupytos lėšos turėtų būti skiriamos kultūrai.
„Jie (pinigai – BNS) tikrai neturėtų nueiti kitoms reikmėms, nes mes matome, kad kultūrai katastrofiškai trūksta pinigų pagrindiniams projektams, darbo užmokesčiui. Tai kadangi grįžta biudžeto projektas atgal pas mus į Vyriausybę, tai sėsime su finansų ministru, tikrai peržiūrėti eilutes, ir tą, ką galėsime sutaupyti, tai bent jau mes, kaip Vyriausybė, siūlysime mūsų pakoreguotame projekte perkelti į Kultūros ministerijos biudžetą“, – kalbėjo premjerė.
„Galutinis balsavimas bus Seime, bet labai tikiuosi, kad jis pritars, nes kultūros sektoriuje reikia šitos finansinės injekcijos“, – pridūrė ji.
Pagal priimtą pataisą, 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams.
Tai reiškia, kad nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais sieks po 79,6 mln. eurų.
Pagal iki šiol galiojusią transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas kitąmet turėjo augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
- klausimėlis aišku retorinis, jei jų sumažėtų trečdaliu to NIEKAS net nepastebėtų, tik jie patys.
Jei DAR sumažėtų,- mano paminėtujų neliktų, tai pajustų ir kentėtų visa LIETUVA. Gal ir jiems pradėti klykti ir demonstracijas rengti...
