Svarbiausi įvykiai:
20:42 | „Politico“: naujos ES sankcijos Rusijai stringa dėl Graikijos ir Vengrijos protestų
Naujos Europos Sąjungos sankcijos Rusijai stringa dėl Graikijos ir Vengrijos protestų, šeštadienį rašo „Politico“.
Anksčiau šį mėnesį Briuselis pasiūlė 11-ąjį sankcijų dėl Rusijos karo Ukrainoje paketą, kuriuo siekiama sumažinti galimą sankcijų vengimą.
Pagal šį paketą ES vykdomoji valdžia rekomendavo sustabdyti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos bendrovėms dėl įtarimų, kad šios jas parduoda Rusijai, teigiama dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, 27 ES šalys Maskvai taiko precedento neturinčias sankcijas.
Tačiau kai kurie Europos diplomatai pripažįsta, kad blokas jau beveik pasiekė ribą, iki kurios visos ES šalys yra pasirengusios susitarti dėl plataus masto priemonių.
Pasak „Politico“, Budapeštas ir Atėnai sankcijų paketo patvirtinimą susiejo su įmonių, kurias Kyjivas laiko karo rėmėjomis, sąrašu ir reikalauja, kad iš jo būtų išbrauktos Europos bendrovės.
„Nors šie klausimai paprastai nėra susiję, Vengrija ir Graikija sankcijų paketą naudoja kaip politinį svertą, siekdamos pašalinti savo įmones iš Ukrainos sąrašo“, – teigė leidinys.
ES nori apriboti jautrių technologijų, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, pavyzdžiui, mikroschemų, reeksportą į Rusiją per trečiąsias šalis.
Naujaisiais pasiūlymais ES taip pat siekia supaprastinti sudėtingą procedūrą, pagal kurią ji imasi priemonių prieš šalis, įsitraukusias į sankcijų apeidinėjimą.
20:27 | Eliminuota daugiau, nei tikėtasi: atnaujino šios dienos Rusijos aukų skaičių
Rusijos nuostoliai jau ilgą laiką yra dideli, bet, naujausiais skaičiavimais, jie dar pakilo, skelbia „Unian“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas atnaujino praėjusios paros priešo aukų skaičių, pažymėdamas, kad kai kurias pozicijas teko koreguoti dėl gautų žvalgybos duomenų.
Remiantis atnaujinta informacija, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki šiol sunaikinti ne 3799, o 3794 priešo tankai. Priešas prarado 7 šarvuotosiomis kovos mašinomis daugiau – 7 449, o ne 7 442.
Sunaikinta daugiau artilerijos sistemų – 3 414 (anksčiau buvo pranešta apie 3 406), taip pat MLRS (574 vietoj 572).
Orlaivių ir sraigtasparnių sunaikinta 313 ir 298 vietoj 310 ir 296. Pagal patikslintus duomenis, sunaikintų bepiločių orlaivių skaičius siekė 2 990, o sparnuotųjų raketų – 1 036 (anksčiau pranešta atitinkamai apie 2 941 ir 1 025).
Be to, sunaikinta 11 transporto priemonių ir degalų cisternų daugiau, nei tikėtasi. Priešų nuostoliai šioje pozicijoje siekė 6 183.
Anksčiau buvo pranešta, kad Ukrainos kovotojai per pastarąją parą likvidavo apie 480 rusų okupantų. Iš viso nuo invazijos pradžios Rusijos nuostoliai jau vertinami 206 200 žmonių.
19:31 | Pareigūnai: Rusijos regionuose, besiribojančiuose su Ukraina, per apšaudymą žuvo du žmonės
Rusijos regionuose, besiribojančiuose su Ukraina, šeštadienį per apšaudymą žuvo du žmonės, pranešė regiono valdžios institucijos.
Belgorodo srities gubernatorius sakė, kad kitą dieną po kelių dešimčių smūgių jo regionui buvo surengta naujų Šebekino rajone.
„Vienas žmogus žuvo. Jis buvo apsaugos darbuotojas... apšaudymo metu jis buvo lauke“, – sakė Viačeslavas Gladkovas.
Jis sakė, kad buvo sužeisti keli žmonės, įskaitant 15 ir 17 metų paauglius.
Šią savaitę Maskva paskelbė apie į pietinę sritį esą iš Ukrainos įsiveržusią ginkluotą grupuotę. Dvi dienas trukusioms kovoms su šia grupe Maskva buvo pasiuntusi karo lėktuvų ir artilerijos. Tai buvo kol kas rimčiausia ataka Rusijos teritorijoje nuo 2022-ųjų vasarį prasidėjusio Kremliaus puolimo Ukrainoje.
Vėliau Maskva pareiškė, kad jos pajėgos nukovė daugiau kaip 70 ukrainiečių, pavadindama juos teroristais, tačiau naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių teiginių.
Pati Ukraina atsakomybę neigia.
Atsakomybę už išpuolį Belgorodo srityje prisiėmė Rusijos ultradešiniųjų grupuotės „Russkij dobrovolčeskij korpus“ („Rusijos savanorių korpusas“, RDK), drauge su antikremlišku Rusijos judėjimu „Legion „Svoboda Rossii“ („Legionas „Rusijos laisvė“).
Kitoje su Ukraina besiribojančioje Kursko srityje per minosvaidžio apšaudymą žuvo statybininkas, socialiniuose tinkluose pranešė gubernatorius Romanas Starovoitas.
Rusijos valdžios institucijos taip pat pranešė apie keletą incidentų, susijusių su dronais Rusijos teritorijoje.
Pskovo srityje dėl dviejų dronų atakos buvo apgadintas naftotiekio administracinis pastatas, pranešė gubernatorius Michailas Vedernikovas.
Sprogimas įvyko Litvinovo kaime, maždaug už 10 km nuo Baltarusijos sienos.
Pranešimų apie nukentėjusiuosius negauta, pradėtas tyrimas.
Remiantis nepatvirtintais Rusijos „Telegram“ kanalo „Baza“, turinčio šaltinių slaptosiose tarnybose, pranešimais, bepiločiai taikėsi į „Transneft“ naftos siurblinę Pskove.
„Baza“ taip pat pranešė apie išpuolį prieš naftos perdirbimo gamyklą netoli Erochino, vakarinėje Tverės srityje.
Tverės srities spaudos tarnyba pranešė, kad netoli Erochino nukrito dronas ir niekas nenukentėjo, tačiau nepateikė jokių detalių.
Per pastarąsias kelias savaites padaugėjo pranešimų apie dronų atakas Rusijoje, dažniausiai su Ukraina besiribojančiuose regionuose.
Maskva kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus iš Vakarų dėl didėjančio išpuolių ir sabotažo operacijų skaičiaus, taip pat ir prieš Kremlių.
Ukraina neigia esanti su tuo susijusi.
19:19 | Charkivo srityje per rusų apšaudymą žuvo moteris
Per Rusijos surengtą apšaudymą Ukrainos šiaurės rytų Charkivo srities Kupjansko rajone šeštadienį žuvo 61 metų moteris, o vienas vyras buvo sužeistas, pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Išpuolis įvyko Šypuvatės kaime, maždaug už 50 km nuo Rusijos sienos. Pasak gubernatoriaus, 60 metų vyras, sužalotas skeveldrų, buvo paguldytas į ligoninę.
Per rudens kontrpuolimą Ukraina išlaisvino visą Charkivo sritį. Rusijos pajėgos ir toliau apšaudo regioną ir rengia oro atakas, per kurias dažnai nukenčia civiliai gyventojai.
16:20 | Teheranas: Zelenskis naudojasi Iranu siekdamas Vakarų paramos
Iranas šeštadienį atkirto Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, pareikšdamas, kad jo kaltinimai Teheranui yra bandymas gauti Vakarų karinę ir finansinę paramą.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga taiko Iranui sankcijas dėl jo dronų programos ir sako, kad ši šalis aprūpina Maskvą bepiločiais, naudojamais per Rusijos karą Ukrainoje. Teheranas šiuos kaltinimus neigia.
Trečiadienį V. Zelenskis sakė, jog Teheranas ginkluoja Rusiją ir kreipėsi tiesiai į iraniečius: „Kodėl norite būti Rusijos teroro bendrininkai?“
Reaguodamas Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani sakė, kad V. Zelenskio kartojami esą neteisingi kaltinimai jo šaliai „atitinka antiiranietiškos ašies propagandą ir žiniasklaidos karą“.
„Tai daroma siekiant pritraukti kuo daugiau Vakarų šalių karinės ir finansinės pagalbos“, – sakė N. Kanani.
Ukraina, pasak jo, turi konkrečių politinių tikslų ir motyvų, ir vengia ekspertų derybų su iraniečiais šiems pareiškimams ištirti.
Pranešama, kad Rusija per atakas prieš Ukrainą jau panaudojo 1 160 Irane pagamintų dronų kamikadzių „Shahed“.
„Nors išmokome numušti daugumą jūsų dronų kamikazių... pataikymų vis dar yra, – trečiadienį sakė V. Zelenskis. – Kai iranietiškas dronas nužudo jauną nėščią ukrainiečių moterį ir jos vyrą jų namuose... Kam jums, motinos ir tėvai Irane, to reikia?“
Rusija į kaimyninę provakarietišką Ukrainą įsiveržė 2022 metų vasarį, išprovokuodama didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
15:45 | Ukrainos žvalgyba: okupantai pradeda vykdyti cheminio ginklo provokacijas Zaporižėje
Rusijos specialiosios tarnybos pradeda vykdyti cheminio ginklo provokacijas Zaporižėje, skelbia „24 kanalas“
Ukrainos gynybos žvalgyba pranešė, kad Rusijos specialiosios tarnybos pradėjo vykdyti provokaciją cheminiais ginklais Zaporožės regione. Taip siekiama sužlugdyti Ukrainos gynėjų kontrpuolimą.
Perimtų pokalbių analizė rodo, kad okupantai toliau rengiasi panaudoti branduolinį ir cheminį ginklą.
Rusijos kariuomenė Zaporižios elektrinės kontrolę perėmė 2022 metų kovą, kelios savaitės po to, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Pietryčių Ukrainoje esančiame Zaporižios regione esanti šešių reaktorių elektrinė yra didžiausia Europoje.
15:17 | Belgorodo srityje pas savanorius pastebėti JAV ginklai: paaiškėjo, iš kur jie juos gavo
Per reidą Belgorodo srityje paaiškėjo, kad Rusijos savanorių korpusas naudoja amerikietiškus ginklus. Tačiau tai nėra visiška tiesa, skelbia „24 kanalas“
Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Černiakas paaiškino, kad Rusijos savanorių formuotės negavo ginklų iš Ukrainos, įskaitant ir mūsų partnerių teikiamus ginklus. Ginklai, kuriuos jie naudojo per reidą Belgorodo srityje, iš tikrųjų buvo trofėjiniai ginklai.
Tarptautiniai partneriai teikia Ukrainai ginklus su sąlyga, kad jie nebus naudojami išpuoliams Rusijos teritorijoje ir kad juos naudos tik Ukrainos reguliariosios kariuomenės daliniai. Andrijus Černiakas pabrėžė, kad partneriai kontroliuoja, kaip naudojami jų ginklai.
„Tokią kontrolę vykdo ir ginklus suteikusių šalių atstovai. Nė vienas JAV partnerių suteiktas ginklas nebuvo perduotas Rusijos savanorių korpusui“, – pabrėžė A. Černiakas.
Ukrainos gynybos žvalgybos atstovas paaiškino, kad Rusijos savanorių naudojama įranga ir ginklai buvo perimti iš okupantų, kurie juos gavo dėl kovų prie Bachmuto ar kitose vietovėse. Kitaip tariant, rusai užgrobė įrangą, o savanoriai ją atsiėmė.
14:38 | Po pralaimėjimo Ukrainoje Rusija taps kerštinga ir pavojinga – Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų vadas
Dėl V. Putino atsistatydinimo Rusija gali tapti dar pavojingesnė nei dabar, kaip skelbia, „Unian“, laikraščiui „The Telegraph“ sakė Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų vadas Mike'as Wigstonas.
Anot jo, Rusija taps kerštinga ir kels tiesioginę grėsmę pasauliui po to, kai pralaimės karą prieš Ukrainą.
„Kai Ukrainos konfliktas baigsis ir Ukraina atkurs savo sienas, kaip būtina, turėsime pažeistą, kerštingą ir žiaurią Rusiją, kurios priemonės mums pakenkti yra oro atakos, raketų atakos ir povandeninis puolimas“, – teigė jis.
Leidinys pažymi, kad šis Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų vado pareiškimas yra pirmas toks viešas Vakarų pareigūnų nuogąstavimas dėl Rusijos pokario politikos.
13:07 | Rusija prašo išvykti šimtus Vokietijos valstybės tarnautojų – šaltinis
Šimtai Vokietijos valstybės tarnautojų, dirbančių švietimo ir kultūros srityse, turės išvykti iš Rusijos po atitinkamo Maskvos prašymo, šeštadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis vokiečių vyriausybėje.
Taip bus Rusijai nusprendus priversti Vokietiją iki birželio pradžios sumažinti savo diplomatinių darbuotojų skaičių ir atstovavimą tokiose organizacijose kaip vokiečių kalbą populiarinantis Goethe's institutas ir vokiečių mokykla Maskvoje, sakė šaltinis.
Vokietija, kuri prieš Maskvos invaziją į Ukrainą buvo artima Rusijos ekonominė partnerė, kilus šiam konfliktui nusigręžė nuo Rusijos ir teikia finansinę bei karinę pagalbą Kyjivui.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją, rusų šnipinėjimas Vokietijoje sparčiai intensyvėjo, nurodo vokiečių saugumo tarnybos.
Balandžio viduryje Vokietija išvarė virtinę rusų diplomatų, „kad sumažintų žvalgybos tarnybų buvimą“. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių ir išvarė apie 20 Vokietijos ambasados darbuotojų.
2022 metų pavasarį Vokietija išvarė apie 40 rusų diplomatų, Berlyno nuomone, kėlusių grėsmę saugumui.
Pernai spalį Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros vadovas Arne Schonbohmas buvo atleistas pasirodžius naujienų pranešimams, kad jis yra artimas vienai konsultavimo kibernetinio saugumo klausimais bendrovei, siejamai su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Mėnesiu vėliau vienam vokiečių atsargos karininkui buvo skirta lygtinė metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė už šnipinėjimą Rusijai.
12:55 | Rusijos pajėgos tęsia puolimą Bachmute
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojo Hanna Maliar sako, kad Rusijos pajėgos tęsia puolimą Bachmute, tačiau pasipriešinimas sumažėjo, kadangi pajėgos yra pergrupuojamos, rašo „The Guardian“.
„Vakar ir šiandien nebuvo jokių aktyvių mūšių – nei mieste, nei kraštinėse dalyse“, – teigė ji.
Tuo metu Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pridūrė, kad „Wagner“ kovotojai palieka Bachmutą, tačiau ne frontą.
12:23 | Dronai smogė pastatams Rusijos teritorijoje
Rusijos „Telegram“ paskyroje „Baza“, turinčioje šaltinių slaptosiose tarnybose, pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad dronai taikėsi į bendrovės „Transneft“ naftos pumpavimo stotį Pskove.
Sprogimas įvyko Litvinovo kaime už maždaug 10 km nuo Baltarusijos sienos.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijoje padaugėjo pranešimų apie dronų atakas, dažniausiai prie Ukrainos sienos esančiuose regionuose.
Penktadienį du dronai apgadino pastatų Rusijos pietinio Krasnodaro miesto centre.
Maskva dėl dažnėjančių atakų ir sabotažo operacijų jos teritorijoje kaltina Kyjivą ir jo rėmėjus Vakaruose. Ukraina neigia, kad yra su tuo susijusi.
12:02 | Ukraina prašo Vokietijos raketų žemė–oras – ministerija
Ukraina paprašė Berlyno atsiųsti raketų žemė–oras „Taurus“, galinčių nuskrieti daugiau kaip 500 km, šeštadienį naujienų agentūrai AFP nurodė Vokietijos gynybos ministerija.
„Neseniai gavome ukrainiečių prašymą“, – sakė ministerijos atstovas, bet daugiau detalių nepateikė.
Prašymas buvo perduotas Ukrainai rengiantis pradėti kontrpuolimą Rusijos užimtoms teritorijoms atkovoti.
2022 metų vasarį pradėta Rusijos invazija į provakarietišką kaimyninę šalį išprovokavo didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Turėdama minėtų raketų, kurias gamina vokiečių ir švedų bendra įmonė „Taurus Systems“, Ukraina galėtų smogti taikiniams toli Rusijoje.
Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų šalys, remiančios Ukrainą ginklais, iki šiol atsargiai vertindavo galimybę duoti Kyjivui ginklų, galinčių pasiekti taikinius Rusijos teritorijoje, nes baimindavosi galimo konflikto išplitimo.
Nors anksčiau manyta, kad Vokietija nelabai nori tiekti ginklus, dabar ši šalis yra antra pagal svarbą karinės pagalbos Ukrainai teikėja po Jungtinių Valstijų.
Šiuo metu Berlynas rengia kol kas didžiausią karinės pagalbos paketą, apimantį priešraketines sistemas, 30 papildomų tankų „Leopard 1“, daugiau kaip 100 šarvuočių ir daugiau kaip 200 stebėjimo dronų.
Tačiau iki šiol Vokietija laikydavosi atsargios pozicijos dėl naikintuvų ir raketų žemė–oras.
11:37 | Pskovo srityje nugriaudėjo sprogimai
Rusijoje, Pskovo srityje, šeštadienį nugriaudėjo sprogimai, rašo UNIAN.
Pskovo srities gubernatorius Michailas Vedernikovas teigė, kad, pirminiais duomenimis, dronas atakavo naftotiekio infrastruktūrą.
Jo teigimu, ataka surengta anksti ryte, o naftotiekio infrastruktūra, įrengta netoli Litvinovo kaimo, buvo pažeista.
Gubernatorius tikino, kad per ataką niekas daugiau nenukentėjo.
Kiek vėliau M. Vedernikovas savo ruožtu patikslino, kad ataką surengė ne vienas, bet du dronai.
Tuo metu socialinio tinklo „Telegram“ kanalas „Baza“ rašo, kad dronai atakavo naftos verslo įmonės „Transneft“ infrastruktūrą, sprogimų metu buvo apgadinti ir kiti pastatai.
10:58 | Britų žvalgyba: „Wagner“ kovotojai gali būti dislokuoti kitose Ukrainos teritorijose
Britų žvalgyba skelbia, kad karinės bendrovės „Wagner“ kovotojų atsitraukimas iš kai kurių pozicijų Bachmute gali reikšti, kad kariai bus dislokuoti kitose Ukrainos teritorijose, viena jų – Donbaso regionas.
„Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas tvirtino, kad karinius samdinius Bachmute pakeis Rusijos kariuomenės daliniai. Tuo metu Kyjivas patvirtino, kad J. Prigožino kovotojai vykdo rotaciją.
Žvalgybos duomenimis, vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ (DNR) pajėgos galimai įžengė į Bachmuto miestą trečiadien tam, kad pradėtų „valymo operacijas“.
Be to, pažymima, kad gegužės 16 d. Ukrainos pajėgos atsikovojo 20 kvadratinių kilometrų Bachmuto flanguose, o „Wagner„pajėgų rotacija, tikėtina, bus tęsiama toliau.
Taip pat pastebima, kad nors J. Prigožinas reiškia nepasitenkinimą dėl atiekamų Rusijos gynybos ministerijos veiksmų, tikėtina, kad „Wagner“ pajėgos ir toliau vykdys karines operacijas.
10:03 | V. Putinas stebisi Sakartvele vykusiais antirusiškais protestais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė nustebęs dėl antikremliškų protestų Sakartvele, kilusių Rusijai atnaujinus oro susisiekimą su šia Kaukazo šalimi.
Praėjusią savaitę prie Tbilisio oro uosto, kur pirmą kartą nuo 2019-ųjų nutūpė rusų keleivinis lėktuvas, protestavo dešimtys kartvelų.
Oro susisiekimas buvo atnaujintas Maskvai antrus metus tęsiant karą Ukrainoje ir didėjant Rusijos tarptautinei izoliacijai.
„Iš tiesų, mane visiškai nustebino reakcija“, – per susitikimą su verslininkais sakė V. Putinas, kurio komentarą parodė televizija.
„Maniau, kad visi sakys: „Na, ačiū, tai gerai.“ Bet ne, kilo absoliučiai nesuvokiamas triukšmas, – sakė jis. – Žvelgdamas iš čia, galvoju: „Jie išprotėjo, neaišku, kas ten vyksta.“
Rusija 2008 metais kariavo trumpą, bet kruviną karą su Sakartvelu, kur stiprios antirusiškos ir provakarietiškos nuotaikos.
2019 metais reaguodama į antirusiškus mitingus Tbilisyje Rusija uždraudė oro susisiekimą su Sakartvelu. Tačiau šį mėnesį V. Putinas netikėtai draudimą atšaukė, be to, įvedė 90 dienų kelionių be vizų režimą Sakartvelo piliečiams.
Penktadienį V. Putinas sakė, kad, jo žiniomis, Sakartvelo vadovybė ne kartą prašė Rusijos atšaukti skrydžių draudimą ir vizų režimą.
Tuo pačiu jis sakė, kad Maskva nesikiš.
„Tai, kas vyksta šioje šalyje, ne mūsų reikalas“, – sakė jis ir pridūrė, kad kartvelai patys turėtų spręsti dėl savo šalies kurso.
Praėjusią savaitę protestuotojai Tbilisyje laikė plakatus su užrašais „Jūs nelaukiami“ ir „Rusija yra teroristinė valstybė“.
Sakartvelo valdžia vis dažniau kaltinama tuo, kad po daug metų trukusios įtampos dabar slapta bendradarbiauja su Kremliumi.
Vyriausybė tvirtina, kad reikia palaikyti ekonominius ryšius su Rusija.
09:35 | Lenkijos parlamentas pritarė prieštaringai vertinamam įstatymui dėl Rusijos įtakos
Lenkijos parlamentarai penktadienį pritarė prieštaringai vertinamam įstatymo projektui dėl Rusijos įtakos šalyje, kuris gali būti nukreiptas prieš opoziciją ir paveikti rudenį įvyksiančių rinkimų rezultatus.
Pagal naująjį įstatymą būtų įsteigta valstybinė komisija Rusijos įtakai Lenkijoje tirti. Daugelio nuomone, įstatymo projektas yra nukreiptas prieš buvusį premjerą Donaldą Tuską, dabar vadovaujantį pagrindinei opozicinei partijai „Pilietinė platforma“ (PO).
Žemieji parlamento rūmai 234 balsais pritarė dešiniojo sparno valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) pasiūlytam įstatymo projektui. Prieš jį balsavo 219 parlamentarų, vienas susilaikė.
Kad įsigaliotų, įstatymą dar turi patvirtinti prezidentas Andrzejus Duda.
D. Tuskas, kuris nėra parlamento narys, balsavimo metu buvo salėje.
Kritikai teigia, kad šiuo įstatymo projektu pažeidžiamas demokratinis valdžių atskyrimas, nes siūlomai komisijai siekiama suteikti teismo įgaliojimus. Šalies ombudsmenas pareiškė, kad kai kurios jo nuostatos pažeidžia Konstituciją. Teigiama, kad tai bandymas sukurti galingą antikonstitucinį įrankį, kuris padėtų partijai išlaikyti valdžią, net jei ji pralaimėtų spalį vyksiančius rinkimus.
„Šie nuostatai pažeidžia visus konstitucinius pagrindus“, – sakė Slawomiras Patyra (Slavomiras Patyra), Marie Sklodowskos-Curie universiteto Liubline konstitucijos ekspertas.
Pasak jo, siūloma komisija tirtų ir persekiotų „visus, kas kritikuos dabartinę politinę ar ekonominę tvarką“, nes Rusijos įtakos apibrėžimas įstatyme yra miglotas.
Nuo 2015-ųjų valdanti PiS kaltina D. Tuską pernelyg dideliu draugiškumu Rusijai, kai jis 2007–1914 metais dirbo premjero poste ir sudarė Rusijai palankių susitarimų dėl gamtinių dujų.
Įstatymo projekte numatoma sukurti komisiją, kuriai būtų suteikti prokuroro ir teisėjo įgaliojimai. Ji galėtų skirti bausmes, įskaitant 10 metų draudimą pareigūnams eiti pareigas, susijusias su valstybės lėšų panaudojimu.
Idėją sukurti priemonę, kuri leistų tirti Rusijos įtaką Lenkijos valdžiai, praėjusiais metais iškėlė pats D. Tuskas.
D. Tuskas, kuris 2014–2019 metais buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, sakė, kad svarbu ištirti įtariamą Rusijos vaidmenį telefoninių pokalbių pasiklausymo skandale, kuris padėjo 2015 metais į valdžią ateiti partijai PiS, ir padidinant rusiškų anglių importą į Lenkiją.
Valdančioji partija pasinaudojo šia idėja ir lapkričio mėnesį paskelbė savo planus dėl tokios komisijos sudarymo.
Ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio teigimu, komisija reikalinga tam, kad būtų galima patikrinti praeitį ir pašalinti bet kokią likusią Rusijos įtaką ateityje.
09:16 | Per parą – 480 nukautų rusų karių
„Ukrinform“ rašo, kad Ukrainos kariuomenė per pastarąją parą nukovė 480 rusų okupantų.
Be to, per pastarąją parą Ukrainos gynėjams taip pat pavyko sunaikinti 3 rusų kariuomenės tankus (3 799 iš viso – red. past.), 7 šarvuotąsias kovos mašinas (7 442), 22 artilerijos sistemas (3 406), 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemas (572), 31 bepilotį orlaivį ( 2 941) ir kitos karinės technikos.
Pažymima, kad nuo karinės invazijos pradžios iš viso karo lauke buvo nukauta daugiau kaip 206 tūkst. rusų karių.
08:59 | Sunkūs laikai suartino Rusiją ir Kubą
Dėl invazijos į Ukrainą Maskvai tampant vis labiau izoliuotai pasaulinėje arenoje, Rusija pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos griūties pradėjo rodyti didelį dėmesį Kubai.
Šiais metais ši Karibų jūros regiono valstybė priėmė net kelis aukščiausio rango Rusijos pareigūnus, įskaitant saugumo tarybos sekretorių Nikolajų Patruševą, valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vykdomąjį direktorių Igorį Sečiną ir rusų verslininkų atstovą Borisą Titovą.
Daugiausia dėmesio sulaukė balandį įvykęs Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo savaitės trukmės vizitas į Lotynų Amerikos sąjungininkes, įskaitant Venesuelą ir Nikaragvą, kurioms, kaip ir Kubai bei Rusijai, taikomos Vakarų sankcijos.
„Rusijai reikia prekybos partnerių ir politinių sąjungininkų, o Lotynų Amerika suteikia ir vieno, ir kito galimybę“, – naujienų agentūrai AFP sakė Aberdyno universiteto Škotijoje profesorius, Rusijos santykių su Lotynų Amerika ekspertas Mervynas Bainas (Mervinas Beinas).
Praėjusią savaitę Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Černyšenka parengė veiksmų planą, kaip paspartinti bendradarbiavimą su Kuba, kurią krečia didžiausia per tris dešimtmečius ekonominė krizė ir kurioje nuolat trūksta maisto, degalų ir vaistų.
Abi šalys pasirašė apie tuziną susitarimų, kuriais siekiama atnaujinti prekybos santykius statybos, informacinių technologijų, bankininkystės, cukraus, transporto ir turizmo srityse.
Tačiau neaišku, kokiu lygiu šis bendradarbiavimas gali būti plėtojamas, sakė M. Bainas.
D. Černyšenkos plane taip pat minima, kad Kubai reikia pakeisti tam tikrus įstatymus ir sušvelninti privačioms įmonėms taikomus apribojimus.
Komunistinė sala dėl didėjančių ekonominių sunkumų jau buvo priversta savo centralizuotą ekonomiką atverti smulkiajam ir vidutiniam privačiam verslui.
Kuba paskelbė atnaujinusi tiesioginius skrydžius iš Maskvos į pajūrio kurortą Varadero, o Rusijos turistai nuo kovo mėnesio šioje šalyje gali naudotis rusiška mokėjimo sistema „Mir“.
Rusų pareigūnų vizitai į Kubą įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai salos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis (Migelis Diasas-Kanelis) Maskvoje aplankė savo kolegą Vladimirą Putiną.
Šaltojo karo metais abi komunistinės šalys buvo artimos sąjungininkės, tačiau šis bendradarbiavimas staiga nutrūko 1991 metais iširus sovietų blokui.
Iki tol 75 proc. Kubos komercinių mainų vyko su komunistine sąjungininke.
Beveik visiškai nutrūkę santykiai nuo 2005-ųjų vėl suaktyvėjo, o dabartinis tarpusavio prekybos lygis yra aukščiausias nuo to laiko.
Rusijos duomenimis, 2022-aisiais abiejų šalių komerciniai santykiai pasiekė 450 mln. dolerių (419 mln. eurų) ribą – iš jų 90 proc. sudarė aliejaus ir sojų pupelių aliejaus pardavimai Kubai.
Ryšių stiprinimas Rusijai neša geopolitinę naudą.
Havana išlieka neutrali dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir susilaikė nuo Jungtinių Tautų šiuo klausimu surengto balsavimo.
Tačiau šią savaitę M. Diazas-Canelis patikino D. Černyšenką, kad Kuba besąlygiškai remia Rusiją tame, ką pavadino jos susidūrimu su Vakarais, o trečiadienį Havana balsavo prieš Pasaulio sveikatos organizacijos rezoliuciją, smerkiančią Rusijos išpuolius prieš Ukrainos sveikatos apsaugos sistemą.
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) ketvirtadienį paragino finansinę krizę išgyvenančią Kubą stiprinti ekonominius ryšius su europiečiais, kurie yra pagrindiniai jos prekybos partneriai.
Vizito į susitikimą su privačių įmonių vadovais metu J. Borrellis priminė Kubai, kad jos verslo santykiai su ES yra dvigubai didesni nei su Rusija ir Kinija kartu sudėjus.
Pasak ICESI universiteto, esančio Kalio mieste Kolumbijoje, akademiko Vladimiro Rouvinskio, pagalba, kurią Rusija gali suteikti Kubai, yra ribota ir nė iš tolo nepanaši į tą, kurią Šaltojo karo metais teikė Sovietų Sąjunga.
„Putino Rusija nėra SSRS... o Putinas nėra suinteresuotas išleisti milijonus dolerių, kad Kuba liktų Rusijos orbitoje, be to, Rusija ir taip neturi tam pinigų“, – teigė dar vienas Rusijos santykių su Lotynų Amerika ekspertas.
Nors Maskva artimiausiu metu neturėtų išleisti didelių pinigų, V. Rouvinskis teigė, kad Vakarų besąlygiška parama Ukrainai reiškia, jog Kuba Rusijai yra patraukli dėl savo geografinio artumo Jungtinėms Valstijoms.
„Tai simbolinio abipusiškumo logika, [nes] bet koks užsiminimas apie Rusijos karinių pajėgų buvimo šioje saloje galimybę sukelia didelį nerimą kitoje Floridos sąsiaurio pusėje“, – sakė ekspertas.
08:27 | JAV analitikai: Putino pareiškimai neparodo, kad Rusija siekia užmegzti derybas su Ukraina
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai sako, kad Kremlius ir vėl griebiasi strategijos bandyti įtikinti Vakarus, kad Ukraina padarytų tam tikrų nuolaidų derybose ir sutiktų su keliamomis Rusijos diktatoriaus sąlygomis.
Pasak analitikų, Rusija šiuo metu pradėjo informacinę kampaniją, kuria siekiama daryti spaudimą vakarams dėl Ukrainos.
Štai gegužės 26 d. Kremliaus atstovai teigė, kad Rusijos diktatorius Vladmiras Putinas, kalbėdamas telefonu su Brazilijos prezident Lula da Silva, tarsi parodė „Rusijos atvirumą, siekiant žengti politiniu ir diplomatiniu keliu“.
„Putino pareiškimai neparodo, kad Rusijos Federacija yra suinteresuota derėtis su Ukraina. Kremlius nesukūrė jokio rimto pagrindo deryboms ir nepaliko nuošalyje savo maksimalistinių tikslų, kuriais siekiama priversti dabartinę Ukrainos valdžia pasiduoti“, – kalbėjo analitikai.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad palankiai vertina popiežiaus Pranciškaus iniciatyvą dėl taikos Ukrainoje bet pabrėžė, kad Vatikanas dar nesiima jokių veiksmų, kad surengtų vizitą į Maskvą.
Šis Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškimas valstybinei agentūrai „RIA Novosti“ yra pirmasis Maskvos komentaras apie šią popiežiaus iniciatyvą. Šis pareiškimas paskelbtas po to, kai Vatikanas savaitgalį pranešė, kad pontifikas patikėjo šią misiją kardinolui Matteo Zuppi, tikėdamasis, kad tai padės sumažinti įtampą kare Ukrainoje ir pasiekti taiką.
„Pripažįstame Šventojo Sosto nuoširdų norą skatinti taikos procesą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
„Tačiau Vatikanas kol kas nesiėmė jokių praktinių veiksmų, kad suorganizuotų vizitą į Maskvą“, – pridūrė ministerija.
Ketvirtadienį M. Zuppi žurnalistams teigė, kad šios misijos tikslas – sumažinti įtampą dėl konflikto Ukrainoje, taip pat tikimasi jos indėlio į taiką. Jis taip pat nurodė, kad XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje kartu su katalikiška labdaros organizacija „Sant'Egidio“ padėjo tarpininkauti taikos derybose, kuriomis buvo užbaigtas pilietinis karas Mozambike.
Jis sakė, kad tuo metu buvo siekiama rasti kelią į taiką ir kad susitikimai suartino kovojančias šalis, o galiausiai buvo sudarytas taikos susitarimas.
„Pastangos (Ukrainoje) tikrai bus dedamos šia linkme“, – kalbėdamas per Italijos vyskupų konferenciją teigė M. Zuppi.
Apie taikos misiją popiežius užsiminė praėjusį mėnesį grįždamas iš Vengrijos, kur susitiko su Rusijos Ortodoksų Bažnyčios, remiančios Kremliaus karą Ukrainoje, pasiuntiniu.
Anksčiau šį mėnesį pontifikas Vatikane su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris aiškiai pareiškė, kad nesutiks užleisti Rusijai savo teritorijų, ir atmetė Pranciškaus teiginį apie aukas abiejose pusėse, sakydamas, kad negalima tapatinti aukos ir agresoriaus.
07:36 | Nauji sprogimai Rusijos teritorijoje
UNIAN skelbia, kad Rusijos teritorijoje, netoli Belgorodo, su bepiločiu orlaiviu buvo smogta Vidaus reikalų ministerijos pastatui.
Remiantis pirminiais duomenimis, dronas ant Vidaus reikalų ministerijos Migracijos skyriaus numetė sprogstamąjį įtaisą.
Iš socialiniame tinkle paviešintų vaizdo įrašų galima matyti, kad į įvykio vietą atvyko gelbėtojai.
Tuo metu penktadienį Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ skelbė, kad ant Belgorode esančio „Gazprom“ pastato bepilotis orlaivis numetė sprogstamąjį įtaisą.
„Belgorodo srities Oktiabrsko kaime iš drono buvo numestas sprogmuo. Nukentėjusiųjų nebuvo.
Per bepiločio orlaivio ataką buvo apgadintas administracinis pastatas: išdaužyti langai, apgadinti fasadas ir stogas. Visos operatyvinės tarnybos dirba vietoje“, – „Telegram“ rašė V. Gladkovas.
Anot rusakalbio „Telegram“ kanalo „Baza“, išpuolis įvyko ketvirtadienį, apie 23 val. Pažymima, kad „Gazprom“ pastatas buvo apgadintas, tačiau aukų nebuvo.
07:25 | Rusijos smūgis klinikai Dnipre pareikalavo dviejų gyvybių, 30 žmonių sužeisti
Rusijos raketai penktadienio rytą pataikius į medicinos įstaigą centrinėje Ukrainos dalyje esančiame Dnipre, žuvo du žmonės, o dar 30 žmonių, įskaitant du vaikus, buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti iš pastatų su išdaužytais langais ir be stogo besiveržiantys dūmai.
„Jau yra 30 sužeistųjų, įskaitant du vaikus. Be to, iki šiol nepavyko susisiekti su trimis žmonėmis, kurie galėjo ten būti“, – platformoje „Telegram“ parašė srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Anot jo, raketa pataikė į gyvenamąjį daugiaaukščių rajoną, kur veikė medicinos ir veterinarijos klinikos.
„Žuvo 69 metų vyras. Jis tiesiog ėjo pro šalį, kai rusų teroristų raketa smogė miestui“, – papasakojo S. Lysakas apie vieną iš žuvusiųjų.
Jis pridūrė, kad dar vieno žuvusio vyro kūnas buvo rastas veterinarijos klinikos griuvėsiuose.
V. Zelenskis pareiškė, jog smogę civilinei medicinos įstaigai, „rusų teroristai dar kartą įrodė, kad kovoja prieš viską, kas žmogiška ir teisinga“.
Pirmoji ponia Olena Zelenska tviteryje parašė, kad šis išpuolis rodo „siaubingą ciniškumo lygį“.
Dnipro meras Borysas Filatovas socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše nurodė, kad raketa pataikė į kliniką, kuri, kaip didesnės ligoninės skyrius, teikė psichikos sveikatos paslaugas.
S. Lysakas nurodė, kad tarp sužeistųjų yra trejų ir šešerių metų berniukai, kurie, kaip dar 19 sužeistųjų, buvo paguldyti į ligoninę.
Vietos žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip gelbėtojai padeda sužeistiems žmonėms palikti pastatą.
S. Lysakas platformoje „Telegram“ teigė, kad trijų aukštų pastatas buvo iš dalies sugriautas ir 1 000 kvadratinių metrų plote išplito gaisras. Jis taip pat išplatino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ugniagesiai gesina pastato griuvėsius.
Anksčiau jis nurodė, kad Dnipropetrovsko sritis naktį buvo masiškai apšaudoma raketomis ir dronais.
Pasak jo, Dnipro miestą apšaudant naktį užsidegė vienas namas ir buvo apgadinti dar du.
07:11 | A. Blinkenas viešėdamas apsilankys Suomijoje, sakys kalbą apie karą Ukrainoje
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kitą savaitę lankysis naujojoje NATO narėje Suomijoje, kur sakys kalbą apie pagirtiną Ukrainos gynybą nuo Rusijos, penktadienį pranešė Valstybės departamentas.
Po Vakarų aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo Norvegijos sostinėje Osle birželio 1–2 dienomis A. Blinkenas viešės Helsinkyje. Pirmiausia jis aplankys Švediją, kuri taip pat siekia įstoti į NATO, ir susitiks su visų trijų šalių premjerais.
Helsinkyje A. Blinkenas sakys kalbą, kurioje „pabrėš visus Rusijos agresijos prieš Ukrainą strateginės nesėkmės aspektus“, teigė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
A. Blinkenas apibūdins „mūsų nuolatines pastangas remti Ukrainos teritorijos, suvereniteto ir demokratijos gynybą, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“, sakė jis.
Suomija ir Švedija, kurios ilgą laiką laikėsi oficialaus neutralumo, kad išvengtų konflikto su Maskva, po 2022 metų vasario mėnesį pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri nesėkmingai siekė įstoti į aljansą, išreiškė siekį tapti NATO narėmis.
Suomija balandžio mėnesį oficialiai įstojo į NATO, kurios narės įsipareigoja vykdyti kolektyvinę gynybą. Turkija ir Vengrija dar turi palaiminti Švedijos stojimą į NATO, kurios sprendimai dėl narystės turi būti priimami vienbalsiai.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas spaudžia Stokholmą dėl Švedijoje esančių Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Ankara laiko teroristais, narių.
Vakarų diplomatai yra išreiškę atsargią viltį, kad Turkija atsisakys savo prieštaravimų po sekmadienį įvyksiančio antro prezidento rinkimų turo.
A. Blinkenas Švedijoje lankysis šiauriniame Liuleo mieste, kur dalyvaus JAV ir Europos Sąjungos Prekybos ir technologijų tarybos, kuri, be kitų klausimų, siekia nustatyti bendrus standartus Kinijos pažangos akivaizdoje, derybose.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
-
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė kruviną rusų išpuolį Dnipre. Rusai penktadienį smogė miesto ligoninei, žuvo du žmonės, dar bent 31 buvo sužeistas;
-
Rusijos pajėgoms penktadienį smogus Dniepro miestui, nukentėjo ir veterinarijos klinika, rašo CNN. Anot klinikos savininko, klinikoje dirbę veterinarai puolė iš degančio pastato gelbėti gyvūnus;
-
Artimiausiomis valandomis rusai ruošiasi surengti plataus masto provokaciją Zaporižios atominėje elektrinėje, perspėja Ukrainos žvalgyba, rašo „Kanal 24“;
-
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva penktadienį per pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atmetė kvietimą atvykti į Sankt Peterburgą;
-
Penktadienį Ukrainos gynybos pajėgų aviacija sudavė aštuonis smūgius teritorijoms, kuriose buvo sutelkti Rusijos kariai ir karinė technika, rašo UNIAN;
-
Penktadienį rusų įvykdytas žiaurus nusikaltimas Dniepro mieste jau pareikalavo dviejų gyvybių. Ukraina darys viską, kad paspartintų daugiau ir geresnių oro gynybos sistemų pristatymą, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, tai yra darbo su partneriais klausimas;
-
Rusijos raketai penktadienio rytą pataikius į medicinos įstaigą centrinėje Ukrainos dalyje esančiame Dnipre, žuvo vienas žmogus ir 23 buvo sužeisti, įskaitant du vaikus, pranešė pareigūnai;
-
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad taktinių branduolinių ginklų perdavimas Baltarusijai reikštų aiškų padėties eskalavimą iš Rusijos pusės. Baltarusijos lėktuvai galės gabenti branduolines galvutes, tačiau Maskva ir toliau kontroliuos branduolines atsargas;
