Jų vis dar bandoma įsivežti į Charkivą. Dažniausiai pavojingi daiktai yra kruopščiai slepiami, tačiau specialiai ginklų išmokyti ieškoti šunys juos užuodžia.
Irbis ir jo šeimininkas Dmitrijus atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Ukrainos žmonių saugumą. Patikros punktas prie įvažiavimo į Charkivą, kur norintys patekti yra tikrinami. Mašinas apžiūri ne tik kariškiai, bet ir specialiai apmokyti šunys. Jie ieško sprogmenų ir ginklų. Civiliai bando juos įsivežti į deokupuotą kraštą.
„Kartais žmonės juos laiko kaip suvenyrą. Kartais – nusikalstamai veiklai. Kartą per pamainą buvo rasta apie 500 šovinių, 5 granatos, 10 saugiklių. Skaičius toks didelis, kad nuo šių ginklų gali mirti dešimtys ar net šimtai žmonių“, – teigia kinologas Dmitrijus Kiričenko.
Irbis – patyręs pareigūnas. Atliko užduotis Donbase, vykdydamas Jungtinių pajėgų operaciją, paskui su Dmitrijumi įstojo į Ukrainos nacionalinę gvardiją. Dabar su kolegomis – kariškiais ir kitais keturkojais – ieško sprogmenų Charkivo srities prieigose.
Nešiotis sprogmenis ir ginklus civiliams – draudžia Ukrainos įstatymai. Gresia kalėjimas net už kelis šovinius. Nesvarbu, kad gal rasti kažkur pakelėje. Juos bandoma slėpti ir jei ne šunys – daug atvejų būtų neišaiškinta. Aštri jų uoslė draudžiamus daiktus gali rasti visur.
„Slepia atsarginėse padangose, oro filtruose, po kilimėliais, po sėdynėmis, asmeniniuose daiktuose. Pasitaiko atvejų, kad ir šunys užtrunka, kol suprantame, kur yra kvapo šaltinis“, – kalba D. Kiričenko.
Išmokyti šunį reaguoti į tam tikrus šovinių ir kitų ginklų kvapus, reikia laiko ir daug pastangų. Mokymai trunka metus ir ilgiau, kol gyvūnas gali pradėti dirbti. Tokių gyvūnų, kurie gali užuosti ginklus, paklausa Ukrainoje didžiulė – jie atlieka labai svarbią misiją. Šunys nuolat dalyvauja pratybose, kur tobulina įgūdžius, kaip ir kariškiai, pareigūnai ar civiliai.
O pamokos šunims prasideda nuo nieko bendro su ginklais neturinčiu daiktu – pirmiausia šuo išmoksta ieškoti savo žaisliuko.
„Nuo pat pradžių šuniuką mokome ieškoti ne akimis, o nosimi. Kad kamuoliukas skristų ten, kur negali jo pagauti. Yra apibrėžtas skaičius skirtingų sprogmenų kvapų. Jų yra apie 10 ar 11, gal dabar kažkas buvo pridėta“, – aiškina Ukrainos kinologijos sąjungos instruktorė Olga Platonova.
Anot kinologų, ne visi šunys gali dirbti pareigūnais ar gelbėtojais. Jų gabumai skiriasi, tad keturkojai stebimi nuo mažens, ar sugebės atlikti tarnybą.
„Šunys atrenkami dar vaikystėje. Ir jie yra filtruojami. Iš dešimties šunų, duok Dieve, tik 2–3 šunys baigia dresūros kursą“, – sako kinologas Sergejus Lukinovas.
Šunys naudojami kovai su teroristais, o Ukrainoje šiuo metu – kovai su užpuolikais iš Rusijos. Keturkojai vykdo specialias užduotis, kurių kariuomenė neviešina. Kinologai juokauja, kad dažnai jų šunys nesupranta, ar yra darbe, ar žaidžia.
„Jam namai yra ten, kur šeimininkas. Ir kai mes kartu, galvoja, kad vaikštinėjame. Nors neretai vietoj kamuoliuko ieško sprogmens. Jis nesupranta šių medžiagų pavojaus. Šuo mano, kad tai labai įdomus žaidimas“, – sako D. Kiričenko.
Bet kokiu atveju, pavojingos ir labai svarbios misijos neįsivaizduojamos be šių keturkojų pareigūnų ir jie – nepakeičiami pagalbininkai.
.jpg)
