Svarbiausi įvykiai:
23:55 | Ukraina grūdų eksportą šiais žemės ūkio metais sumažino beveik dešimtadaliu
Ukraina per šių žemės ūkio metų (skaičiuojami nuo praėjusių kalendorinių metų vidurio) 10 mėnesių eksportavo 41,6 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 9,3 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį metais anksčiau, skelbia Agrarinės politikos ir maisto ministerija.
Vien tik kukurūzų eksportas išaugo 15,1 proc. iki 24,42 mln. tonų, tuo tarpu kviečių – sunyko 22,4 proc. iki 14,39 mln. tonų, miežių – 56,6 proc. iki 2,46 mln. tonų.
Balandį visas Ukrainos grūdų ir jų produktų eksportas siekė 3,62 mln. tonų ir buvo 32,2 proc. kuklesnis nei kovą.
Vienos didžiausių pasaulyje grūdų augintojos ir tiekėjos tarptautinei rinkai Ukrainos uostai netrukus po Rusijos invazijos pradžios buvo užblokuoti agresorės karo laivų, kol liepos mėnesį, tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms ir Turkijai, buvo pasiektas laikinas susitarimas dėl jų išgabenimo jūra. Lapkritį jo galiojimas pratęstas 120 dienų, o šiemet kovą – dar 60 dienų.
Ankstesniais žemės ūkio metais Ukraina eksportavo 48,51 mln. tonų grūdų – 8,4 proc. daugiau nei prieš metus.
23:43 | Trumpas pareiškė: Rusijos pradėtą karą sustabdyčiau per 24 valandas
Buvęs JAV prezidentas, besiruošiantis tapti šalies vadovu dar kartą, teigė, kad jeigu jis būtų išrinktas prezidentu, neva galėtų nutraukti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje per vieną dieną.
„SkyNews“, remdamasi D. Trumpo interviu, duoto „GB News“ žiniasklaidos priemonei, informacija, rašo, kad buvęs JAV prezidentas įsitikinęs, jog nutraukti vykstantį karą Ukrainoje neva būtų lengva ir tai būtų galima padaryti per 24 valandas.
„Aš tai užbaigsiu. Tai būtų paprasta“, – sakė jis.
D. Trumpas, sakydamas, kad vykstantis karas yra katastrofa, kuri privalo būti sustabdyta, pridūrė, kad susitarimas dėl karo nutraukimo „būtų paprastas“, mat tai, pasak buvusio JAV prezidento, daug kas susiję su pinigais.
Buvęs šalies vadovas kiek anksčiau gyrėsi dėl artimų diplomatinių santykių su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. D. Trumpas netgi yra teigęs, kad jiedu „sutarė puikiai“.
22:49 | Buvęs JAV generolas ragina Taivaną atsižvelgti į Rusijos karo Ukrainoje pamokas
Į atsargą išėjęs Jungtinių Valstijų generolas trečiadienį paragino Taivaną atsižvelgti į Rusijos karo Ukrainoje pamokas ir sustiprinti bepiločių dronų gynybą, salai susiduriant su didėjančia Kinijos karine grėsme.
Demokratiniam Taivanui nuolat gresia Kinijos, salą laikančios savo teritorijos dalimi, kurią vieną dieną norėtų susigrąžinti, jei prireiktų, jėga, invazija.
Į atsargą išėjęs JAV jūrų pėstininkų generolas leitenantas Stevenas Rudderis trečiadienį Taibėjuje dalyvavo Amerikos gynybos rangovų delegacijoje, kuri su Taivano bendrovėmis aptarė karinės įrangos, įskaitant bepiločių orlaivių sistemas (UAS), kūrimą.
Kalbėdamas gynybos pramonės forumo kuluaruose S. Rudderis žurnalistams sakė, kad Taivanas kartu su visu pasauliu, jo teigimu, mokosi iš Rusijos karo Ukrainoje.
„Matėme, kad mažesnės UAS užima labai svarbią vietą, ir matėme, kad antžeminės pajėgos paskirstytomis priemonėmis gali sukurti gynybinės ugnies galios faktorių miesto aplinkoje tokiais būdais, kurių anksčiau nebuvome tyrinėję“, – teigė jis.
Ši technologija „leidžia aprėpti vietoves, kuriose nėra įprastinių pajėgų“.
Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į šalį, mūšiai miestuose tapo platesnio masto Ukrainos kontrpuolimo dalimi, o tai dar labiau sustiprino baimę, kad Pekinas gali įgyvendinti grasinimus aneksuoti Taivaną.
Praėjusiais metais taivaniečių kariuomenė į savo kasmetines karines pratybas įtraukė mūšius mieste, o rezervistai saugojo apkasus per pratybas, kurių tikslas – užkirsti kelią priešams patekti į sostinę.
Vis daugiau Taivano civilių gyventojų taip pat dalyvauja mūšių mieste seminaruose, kuriuose mokosi kovos įgūdžių.
„Dabartinė geopolitinė padėtis regione paskatino JAV ir Taivano bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje“, – forume sakė Taivano nacionalinės dronų pramonės asociacijos vadovas Maxas Lo.
Ragindamas JAV parduoti Taivanui daugiau pažangių UAS, M. Lo teigė, kad ši technologija yra „vertinga priemonė, leidžianti rinkti žvalgybinę informaciją, rengti tikslius smūgius ir vykdyti įvairias karines operacijas“ lanksčiai.
Forumas įvyko tą pačią dieną, kai Taibėjus paskelbė, kad Kinijos kariuomenė antrą kartą per savaitę pasiuntė droną apskristi salą – tai nauja stebėjimo taktika, papildanti Pekino beveik kasdien vykdomus karinių lėktuvų skrydžius į Taivano oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ).
22:28 | JAV skirs karinę pagalbą Ukrainai
JAV patvirtino 300 mln. JAV dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai, teigė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„SkyNews“ rašo, kad papildoma karinę pagalbą sudaro artilerijos šoviniai, haubicos, raketos, amunicija.
A. Blinkeno teigimu, karinė pagalba padės Ukrainai tęsti drąsią gynybą prieš brutalią, nepagristą Rusijos agresiją.
Be to, JAV sekretorius pridūrė, kad JAV ir toliau palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės.
21:52 | Maskvoje pastebėtas dar vienas dronas
Trečiadienį vakare Rusijoje vėl buvo pastebėtas dronas.Bepiločio orlaivio skrydis užfiksuotas Maskvoje, rašo UNIAN.
Visgi pastebima, kad pastaroji informacija apie skrendantį droną Maskvos centre paviešino patys rusai socialiniame tinkle „Telegram“, taip pat apie tai pranešė ir Kremliaus propagandinė žiniasklaida.
Teigta, kad oro gynybos sistemos skrendančio bepiločio orlaivio nenumušė, o po kelių akimirkų socialiniuose tinkluose atsirado ir vaizdo įrašas, kuriame matyti kylantys dūmai virš Maskvos.
21:29 | Žiniasklaida: V. Zelenskis nebuvo įspėtas apie slaptų JAV dokumentų nutekėjimą
Vašingtonas neįspėjo Kyjivo apie interneto pokalbių svetainėse nutekintus slaptus dokumentus, kuriuose yra jautrios informacijos apie Ukrainos karo veiksmus, kol praėjusį mėnesį ši žinia nepasirodė žiniasklaidoje, laikraščiui „The Washington Post“ sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Šis gėdingas saugumo pažeidimas atskleidė Jungtinių Valstijų nerimą dėl artėjančio ukrainiečių pajėgų kontrpuolimo prieš Rusijos karius ir susirūpinimą dėl Ukrainos oro gynybos.
„Iš anksto negavau informacijos iš Baltųjų rūmų ar Pentagono“, – pirmadienį Kyjive duodamas interviu laikraščiui teigė V. Zelenskis.
„Mes neturėjome tokios informacijos. Aš asmeniškai neturėjau. Tai neabejotinai bloga istorija“, – sakė jis ir pavadino situaciją nenaudinga.
Pentagono spaudos sekretorius Patas Ryderis per televiziją CNN nepatvirtino ar nepaneigė V. Zelenskio teiginio, tik pasakė, kad Vašingtonas ir toliau yra „pasiryžęs glaudžiai bendradarbiauti su Ukraina ir mūsų tarptautinėmis sąjungininkėmis, siekdamas užtikrinti, kad jos gautų saugumo pagalbą, kurios joms reikia, kad galėtų ginti savo šalį“.
21 metų JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos IT specialistas Jackas Teixeira kaltinamas internete paskelbęs įslaptintą medžiagą, o tai yra didžiausią žalą per dešimtmetį padaręs vyriausybės informacijos nutekėjimas.
Praėjusį mėnesį jis buvo suimtas ir apkaltintas dviem kaltinimais dėl pažeidimo, kuris, Pentagono teigimu, kelia labai rimtą pavojų nacionaliniam saugumui.
„Tai nenaudinga Baltųjų rūmų reputacijai ir, manau, nenaudinga Jungtinių Valstijų reputacijai“, – „The Washington Post“ kalbėjo V. Zelenskis.
Dokumentuose taip pat pateikiama informacija apie Rusijos ir Ukrainos karių aukas ir įrangos nuostolius, išsami informacija apie NATO stebėjimo skrydžius virš Juodosios jūros ir pasakojimai apie amerikiečių vykdomą artimos partnerės Ukrainos sekimą.
„Viskas, kas vienaip ar kitaip iš anksto informuoja mūsų priešą, mums neabejotinai yra minusas“, – laikraščiui teigė V. Zelenskis, atsisakydamas patvirtinti arba paneigti bet kokios atskleistos medžiagos tikrumą.
Anot „The Washington Post“, V. Zelenskis sakė, kad jis turi teikti pirmenybę platesnėms pastangoms karo akivaizdoje, o ne savo asmeniniams jausmams dėl bendravimo su JAV, kurios nuo Rusijos invazijos 2022 metų vasario mėnesį skyrė milijardus dolerių paramos, trūkumo.
„Negaliu rizikuoti mūsų valstybe“, – teigė jis laikraščiui.
„Kai galiu kalbėti atvirai, taip ir darau. Tačiau yra didelė rizika“, – pridūrė jis.
Įtariama, kad J. Teixeira kelis mėnesius skelbė dokumentus, kurių kai kurie datuoti kovo pirmosiomis dienomis, privačioje pokalbių grupėje platformoje „Discord“.
Kai kurie dokumentai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant socialinius tinklus „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“, o kai kurie iš jų taip pat rodė, kad Vašingtonas, tikėtina, šnipinėjo sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.
20:46 | Rusams apšaudžius Chersoną ir Chersono sritį žuvo 18 žmonių ir 46 buvo sužeisti
Ukraina trečiadienį pranešė, kad rusams apšaudžius Chersono miestą ir sritį žuvo mažiausiai 18 žmonių ir dar 46 buvo sužeisti.
„Kol kas žinome apie 18 žuvusiųjų ir 46 sužeistuosius“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas.
„Rusijos atakos prieš Chersoną tęsiasi“, – pridūrė jis.
Anksčiau trečiadienį Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per Rusijos apšaudymą pietiniame Ukrainos Chersono regione žuvo 16 žmonių.
20:19 | Buvęs Rusijos vadovas D. Medvedevas ragina pašalinti V. Zelenskį
Rusijos eksprezidentas Dmitrijus Medvedevas trečiadienį paragino „fiziškai pašalinti“ Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį po to, kai Maskva apkaltino Kyjivą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš Kremlių.
„Po šiandienos teroristinio išpuolio nelieka jokių kitų galimybių, kaip tik fiziškai sunaikinti Zelenskį ir jo grupuotę“, – sakė D. Medvedevas, kuris po Maskvos puolimo Ukrainoje tampa vis aršesnis.
19:35 | V. Zelenskis paneigė Maskvos teiginius apie Kyjivo bandymą pasikėsinti į V. Putino gyvybę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį paneigė Maskvos teiginius, tvirtinančius, kad Kyjivas bandė pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimiro Putino gyvybę.
Kremlius anksčiau trečiadienį apkaltino Ukrainą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš V. Putino rezidenciją.
„Mes nepuolėme V. Putino. Paliekame tai spręsti tribunolui. Mes kovojame savo teritorijoje, giname savo kaimus ir miestus“, – sakė Ukrainos prezidentas žurnalistams bendroje spaudos konferencijoje su Šiaurės šalių lyderiais Helsinkyje.
19:24 | Ukrainos atstovas: dronų ataka atrodo keistai, įtarimų kelia 2 detalės
Ukrainos atstovai trečiadienį teigė, kad Kyjivas neturi nieko bendra su įtariama dronų ataka prieš Kremlių, kurį Maskva pavadino ukrainiečių pasikėsinimu į Rusijos prezidento Vladimiro Putino gyvybę.
Tuo metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas taip pat pastebi, kad įtarimų kelia kai kurios detalės, rašo UNIAN.
„Matyt, NSO, suprantate. Negaliu pasakyti tiesiogiai, kad tai išvis įvyko, kiek tai efektyvus. Tame vaizdo įraše matosi vėliava, tačiau ji [po sprogimo] net nesujudėjo, jokių pasekmių“, – svarstė J. Ihnatas Remiantis Ukrianos atstovo teiginiais, tokiu būdu Rusijos Federacija siekia, kad sukurti tokį įvaizdį, jog Ukraina yra agresorė.
„Mano asmenine nuomone, jei Rusija tokiu būdu bando parodyti kažkokią eskalaciją iš Ukrainos pusės, agresyvius veiksmus, tai Rusija visada tai daro, nuolat kaltina [Ukrainą]“, – svarstė jis.
J. Ihnatas taip pat atkreipė dėmesį, kad tokie dalykai, kurie vyksta šalia V. Putino, atrodė mažų mažiausiai „keistai', todėl Ukrainos atstovas neatmeta, kad iš Kremliaus galima sulaukti ir kitų provokacijų.
18:37 | A. Blinkenas skeptiškai vertina Rusijos kaltinimus Kyjivui dėl galimos dronų atakos
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad labai skeptiškai vertina bet kokius Rusijos kaltinimus Kyjivui dėl tariamos dronų atakos prieš Kremlių.
„Mačiau ataskaitas. Negaliu jų patvirtinti, mes paprasčiausiai nežinome, – sakė A. Blinkenas per renginį Vašingtone. – Viską, ką praneša Kremlius, vertinčiau labai atsargiai.“
18:10 | V. Zelenskis sako esąs „įsitikinęs, kad turėsime lėktuvų“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vieši Suomijoje.
Ukrainiečių lyderis susitiko su suomių prezidentu Sauli Niinisto, kurio šalis balandį tapo naujausia NATO nare, ir aptarė su juo Ukrainos gynybą.
„Būtent gynyba nuo Rusijos agresijos buvo pagrindinė šiandienos derybų tema, – platformoje „Telegram“ po susitikimo su S. Niinisto rašė V. Zelenskis. - Taip pat aptarėme kito ES sankcijų Rusijai dėl teroro paketo rengimą, taip pat galiojančių sankcijų, kurių Rusija nuolat bando išvengti, laikymąsi.“
„Visi turėtume prisiminti, kad kuo labiau spausime agresorių, tuo greičiau agresija baigsis“, – pabrėžė jis.
„Tikiu, kad šie metai bus lemtingi mums, Europai, Ukrainai, lemtingi pergalei“, – sakė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su S. Niinisto.
V. Zelenskis padėkojo S. Niinisto už ligšiolinę karinę paramą ir teigė, kad abu susitarė paspartinti tolesnį tiekimą.
Nors Ukraina konkrečiai paprašė modernių naikintuvų, S. Niinisto tvirtino, kad dėl Suomijos geografinės padėties – ilgos sienos su Rusija – ji negali atsisakyti turimų naikintuvų, kol nebus pristatyti nauji kariniai orlaiviai, kuriuos planuojama gauti nuo 2025 metų.
Tačiau V. Zelenskis sakė esąs „įsitikinęs, kad turėsime lėktuvų“, ir pabrėžė, kad iki šiol Ukraina, prieš gaudama pažangesnę karinę paramą, pirmiausia turėjo įrodyti savo pranašumą mūšio lauke.
„Vykdysime puolamuosius veiksmus, o po to gausime lėktuvus“, – teigė jis.
V. Zelenskis taip pat pasveikino Suomiją įstojus į NATO ir sakė, kad „Ukrainai reikia tokių pačių saugumo garantijų“.
„Galingiausia saugumo garantija Ukrainai yra narystė NATO“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie Aljanso atvirų durų politiką, S. Niinisto teigė, kad labai svarbu, jog prieš liepos mėnesį įvyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje „visos NATO šalys galėtų išsakyti bendrą nuomonę šiuo klausimu“.
17:58 | Įsigaliojo naujas draudimas Sankt Peterburge
Po bandymo smogti diktatoriaus Vladimiro Putinos rezidencijai, Sankt Peterburge nebeleidžiama naudoti komericinių ir privačių bepiločių orlaivių.
Kaip rašo UNIAN, remdamasi leidinio „Fonanka“ informacija, internetinis puslapis, kuriame buvo galima teikti prašymus gauti leidimus vykdyti skrydžius su bepiločiais orlaiviais virš miesto nustojo veikti.
Tuo metu atsakingi pareigūnai tvirtino, kad draudimas naudoti bepiločius orlaivius galioja ne tik Sankt Peterburge, bet taip pat ir 150 kilometrų spindulių aplink miestą.
Teigiama, kad šis draudimas galios mažiausiai dvi savaites.
„Oro erdvė buvo uždaryta dėl saugumo sumetimų. Mes neduosime jokių leidimų vykdyti skrydžius iki gegužės 15 d.“, – teigiama pareigūnų pareiškime.
17:23 | Navalną kalėjime kankina Putino kalbomis
Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas papasakojo, kad kalėjimo administracija jį „kankina“ priversdama klausytis diktatoriaus Vladimiro Putino kalbų įrašų, skelbia UNIAN.
A. Navalno istorija buvo paviešinta socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje.
„Viename iš detektyvų apie šnipus skaičiau, kokius kankinimus patyrė kaliniai – labai garsiai buvo paleidžiami Mao Zedongo eilėraščiai. Matyt, kažkas iš mūsų kalėjimų sistemos taip pat skaitė šią knygą“, – kalbėjo opozicionierius.
A. Navalanas liejo pyktį, kad kalėjimo administracija taip pat draudžia susirašinėti laiškais, siuntiniai su maistu yra naikinami, o kai kuriais atvejais jis būna patalpinamas į „benamių“ kamerą. Nepaisant to, teigiama, kad V. Putino kalbų įrašų paleidimas iš tiesų yra kūrybinga parodija, pasityčiojimas.
Pasak A. Navalno, diktatoriaus kalbų įrašai yra paleidžiami laisvu laiku prieš einant miegoti, nors tuo metu kolonijos erdvėje turėtų girdėtis įprastas radijas.
Tačiau opozicionierius tikina, kad toks kankinimo būdas turi ir teigiamų aspektų.
Pirma, kalėjimo administracija iš tiesų mano, kad V. Putino kalbų klausymas prilygsta kankinimui. Antra, kalėjimo prižiūrėtojai taip pat priversti klausytis diktatoriaus beprasmiškų, absurdiškų teiginių.
„Ir trečias dalykas. Dažnai išaiškėja, kad vienos iš kalbų fragmento metu, kur Putinas sako: „Tai nebuvome mes, kurie pradėjome karą, tai buvo jie, kurie pradėjo, o mes bandome tai sustabdyti“, aš atsigulu lovoje, užsikloju atnklodę iki pat smakro ir užmerkiu akis.
Ir kiekvieną kartą tą akimirką aš neištveriu, papurtau savo galvą girdėdamas įžūlų ir akivaizdų melą. Ir tada aš pagalvoju: aš viską dariau teisingai, geriau būti kalėjime, nei paklusti tokiai valdžiai. Po to aš užmiegu laimingas“, – kalbėjo A. Navalnas.
16:30 | Ukraina neigia esanti kaip nors susijusi su įtariama dronų ataka prieš Kremlių
Ukraina trečiadienį pareiškė, kad ji neturi nieko bendra su įtariama dronų ataka prieš Kremlių, kurį Maskva pavadino ukrainiečių pasikėsinimu į Rusijos prezidento Vladimiro Putino gyvybę.
„Ukraina neturi nieko bendra su dronų atakomis prieš Kremlių“, – sakė prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas Mychaila Podoliakas.
„Ukraina nepuola Kremliaus, nes, visų pirma, tai nesprendžia jokių karinių tikslų“, – pridūrė jis.
Kremlius anksčiau trečiadienį apkaltino Ukrainą praėjusią naktį bandžius surengti dronų ataką prieš V. Putino rezidenciją.
„Į Kremlių buvo nukreipti du bepiločiai aparatai... įrenginiai buvo išmušti iš rikiuotės“, – sakoma Kremliaus pareiškime, kuriame šis incidentas vadinamas „suplanuotu teroro aktu ir pasikėsinimu į Rusijos Federacijos prezidento gyvybę“.
Anot Kremliaus, niekas nenukentėjo, o dronus pavykę sustabdyti, kol jie dar nespėjo smogti.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad V. Putino tuo metu Kremliuje nebuvo, jis dirbęs iš savo Novo Ogariovo rezidencijos netoli Maskvos.
D. Peskovas taip pat sakė, kad gegužės 9-ąją, kai Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą, planuojamas paradas įvyks.
Tuo metu Maskvos meras, dar prieš Kremliui paskelbiant šį pareiškimą, nurodė, kad uždraudžia sostinėje skraidinti dronus.
V. Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas savo ruožtu pareiškė, kad Kyjivo tikslas – Rusijos okupuotų teritorijų išlaisvinimas, o ne Maskva.
„Neturime informacijos apie vadinamąsias naktines atakas prieš Kremlių, tačiau, kaip ne kartą yra pareiškęs prezidentas V. Zelenskis, Ukraina nukreipia visas turimas pajėgas ir priemones savo teritorijoms išlaisvinti, o ne pulti kitas“, – sakė jis.
Jį cituoja britų transliuotojo BBC Ukrainos redakcija.
„Tai, kas įvyko Maskvoje, akivaizdžiai yra padėties prieš gegužės 9 dieną aštrinimas. Tokios taktikos buvo galima tikėtis iš mūsų priešininkų“, – sakė V. Zelenskio atstovas spaudai.
15:43 | Rusai antrą kartą per dieną atakavo Chersoną
Trečiadienio popietę rusų okupantai apšaudė Chersono geležinkelio stotį. Vienas žmogus žuvo, dar trys buvo sužeisti, „Telegram“ skelbia Chersono administracijos pirmininkas Oleksandras Prokudinas.
„Priešas smogė Chersono geležinkelio stočiai. Vienas žmogus žuvo, dar trys civiliai buvo sužeisti“, – rašė O. Prokudinas.
Per išpuolį apgadintas ir greitosios medicinos pagalbos automobilis, gydytojai nenukentėjo.
Chersoną Rusija apšaudė ir pirmoje dienos pusėje, nusitaikydama į vienintelį mieste veikiantį prekybos centrą. Per šį išpuolį trys žmonės žuvo, penki buvo sužeisti.
Augant išpuolių skaičiui, Chersone nuo gegužės 5 d. 20:00 iki gegužės 8 d. 06:00 galios komendanto valanda.
„Per šias 58 valandas draudžiama judėti ir būti miesto gatvėse. Be to, miestas bus uždarytas įvažiavimui ir išvažiavimui“, – paskelbė O. Prokudinas.
15:14 | „The Washington Post“: JAV nerimauja dėl galimų aukų kontrpuolime
Remiantis Baltųjų rūmų šią savaitę paskelbtais skaičiavimais, Ukrainoje žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius pastaraisiais mėnesiais smarkiai išaugo: vien nuo gruodžio mėnesio kovose žuvo apie 20 000 rusų, dar 80 000 buvo sužeisti.
JAV pareigūnai mano, kad daugelis šių aukų nukentėjo kovose dėl Rytų Ukrainos miesto Bachmuto. Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby sako, kad beveik pusė iš tų 20 000 žuvusių rusų yra „Wagner“ kovotojai, ypač nuteistieji, užverbuoti į frontą, skelbia „The Washingon Post“.
Pasak JAV, tokios įnirtingos kovos rodo, kad skerdynės gali tapti dar kruvinesnės po Kyjivo rengiamo kontrpuolimo, kuriuo siekiama atkovoti Rusijos okupuotas teritorijas.
Vasario pabaigoje leidinio gauta nutekinta žvalgybos informacija parodė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios kare žuvo 42 500 rusų ir iki 17 000 ukrainiečių karių.
Robas Lee, Užsienio politikos studijų instituto vyresnysis bendradarbis, atidžiai stebintis konfliktą, sako, kad Rusijos kariai patyrė didelių nuostolių per žiemos puolimą Vuhledare, Kreminoje, Marjinkoje ir kitur.
„Kai puolate, esate linkę patirti daugiau aukų“, – sakė R. Lee.
Atsižvelgdamas į tai, jis teigia, kad Ukrainos kontrpuolimas gali susidurti su panašiomis kliūtimis ir padidinti Ukrainos karinio personalo aukų skaičių.
14:31 | Kremlius patvirtino: šiąnakt bandyta smogti Putino rezidencijai
Į Kremlių buvo nukreipti du bepiločiai orlaiviai. Rusijos oro gynyba juos numušė.
13:56 | Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, ES pristato šaudmenų gamybos planą
Europos Sąjunga trečiadienį pateikė pasiūlymą didinti šaudmenų gamybą Europoje, kad būtų galima vėl papildyti atsargas, sumažėjusias blokui ginkluojant Ukrainą jos kare su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Europos Komisija pateikė įstatymo projektą, kuriuo numatoma iš ES biudžeto skirti 500 mln. eurų šaudmenų gamybos didinimui.
Už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas išreiškė viltį, kad pasiūlymas įstatymu taps kito mėnesio pabaigoje.
13:17 | Rusams apšaudžius Chersono sritį žuvo žmogus
Rusams apšaudžius Ukrainos Chersono sritį žuvo vienas žmogus, trečiadienį pranešė vietos valdžia.
Chersono srities administracija platformoje „Telegram“ nurodė, kad rusų kariuomenė smogė Darjivkos apylinkėse esančiai Tokarivkai.
Atakuoti gyvenamieji namai, sakoma pranešime.
Preliminariais duomenimis, žuvo 47-erių vyras.
12:03 | Brianske skelbiama apie išpuolį
Rusija teigia, kad gegužės 3-osios naktį bepiločiais orlaiviais buvo atakuotas jos karinis aerodromas Briansko srityje, išpuolyje dalyvavo penki bepiločiai, skelbia rusakalbis naujienų kanalas „Baza“.
Rusai skelbia, kad du dronai buvo numušti, dar du sprogo aerodromo teritorijoje. Vieno drono rusams nepavyko aptikti.
Rusijos žiniasklaidos teigimu, per išpuolį „nenaudojamas An-124 buvo apgadintas nežymiai“.
Atvirų šaltinių duomenimis, Briansko srityje, netoli to paties pavadinimo kaimo, yra karinis aerodromas.
Maža to, antradienio vakarą Brianske po sprogimo nuo bėgių nuvažiavo traukinys.
Rusijos teritorijoje ir Maskvos 2014 metais aneksuotame Kryme pastarosiomis dienomis buvo įvykdyta visa virtinė atakų: per keturias dienas dėl sprogimų nuo bėgių nuvažiavo du traukiniai, numanomas dronas smogė kuro saugyklai Kryme, kuri užsidegė, o netoli Sankt Peterburgo buvo susprogdinta elektros perdavimo linijų.
11:41 | Zelenskis atvyko į Suomiją
Suomijos žiniasklaida praneša, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Helsinkį. Tikimasi, kad vėliau šiandien Ukrainos prezidentas surengs bendrą spaudos konferenciją su prezidentu Sauli Niinistö, taip pat susitiks su kitais regiono lyderiais.
11:17 | Rusai smogė prekybos centrui Chersone, yra žuvusių
Trečiadienio rytą Rusijos karinės pajėgos raketomis smogė vieninteliam veikiančiam Chersono prekybos centrui, yra žuvusiųjų.
Pasak Ukrainos vidaus reikalų ministro Ihorio Klimenkos, smūgis buvo smogtas šiandien apie 11 valandą. Trys žmonės žuvo, penki buvo sužeisti. Šiuo metu įvykio vietoje dirba greitoji pagalba.
„Negalima derėtis su rusų žudikais. Jie turi būti patraukti atsakomybėn. Arba sunaikinti“, – sakė I. Klimenko, rašo UNIAN.
10:37 | Lenkijos žiniasklaida: įsigaliojo Ukrainos žemės ūkio produkcijos į ES ribojimai
Nuo gegužės 2-osios 18 val. įsigaliojo Europos Komisijos patvirtintas draudimas iki birželio 5-osios importuoti kviečius, kukurūzus, rapsų ir saulėgrąžų sėklas iš Ukrainos į penkias kaimynines jai Europos Sąjungos valstybes nares, neskaitant tranzito per jų teritorijas, skelbia Lenkijos radijas.
Anot transliuotojo, šis sprendimas keičia Lenkijos, Bulgarijos, Slovakijos ir Vengrijos įvestus vienašalius importo iš Ukrainos blokavimus, yra kompromisinis po beveik savaitę trukusių derybų.
Šiuo susitarimu taip pat patvirtinta Europos Sąjungos 100 mln. eurų parama šių penkių šalių ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl pernelyg aktyvaus importo iš Ukrainos.
Tikimasi, kad galutinį sprendimą 27 ES valstybės narės priims kitą savaitę.
10:01 | JAV ambasadorė prie JT ragina Braziliją paremti Ukrainą, o ne Rusiją
JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Linda Thomas-Greenfield antradienį Brazilijoje ragino aktyviai remti Ukrainą, o ne Rusiją.
L. Thomas-Greenfield susitiko su brazilų užsienio reikalų ministru ir prezidento Luizo Inacio Lulos da Silvos žmona, bet ne su pačiu kairiųjų prezidentu.
Brazilijos universitete kalbėdama tarptautinių santykių studijų studentams, JAV ambasadorė sakė, kad su Rusijos invazija kovojanti Ukraina gina demokratiją.
„Jie kovoja prieš peštuką, maniusį, kad nieko tokio įsiveržti į kokią nors šalį, užimti jos teritorijų, žudyti jos žmones ir žaginti jos moteris, – kalbėjo L. Thomas-Greenfield. – Kuri kita šalis – koks kitas peštukas galvos, kad gali daryti tą patį?“
„Negalime leisti Rusijai laimėti Ukrainoje, nes Ukraina kovoja už žmonių visame pasaulyje teises“, – sakė ji.
08:57 | „Politico“: Ukraina slepia kontrpuolimo detales
Pavasarį kontrpuolimą prieš Rusiją planuojanti Ukraina atakos detales slepia net nuo sąjungininkų, baimindamasi galimo informacijos nutekinimo, skelbia „Politico“, cituodamas du Europos pareigūnus, kurie palaiko ryšius su Ukrainos karine vadovybe.
Anonimais likti pageidavę Europos pareigūnai leidiniui sakė, kad dėl slaptų dokumentų nutekinimo Kyjivas susilaiko nuo informacijos apie kontrpuolimą atskleidimo. Visų pirma, kolegos Ukrainoje nesidalina su jais informacija apie puolimo laiką, kur ir kiek karių planuojama perkelti į kontrpuolimo pozicijas.
„Nors Ukraina tikriausiai vis dar dalijasi pagrindine žvalgybos informacija su Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis Europos šalimis, kurios per pastaruosius metus ją rėmė ginklais, pareigūnai namuose stengiasi, kad kovos planavimo detalės nebūtų plačiai išplatintos“, – leidiniui sakė vienas iš pareigūnų.
Vienas Ukrainos parlamentarų, su „Politico“ kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad aukšti Kyjivo pareigūnai taip pat slepia kontrpuolimo detales nuo kitų Ukrainos politikų.
„Šalyje šį planą žino tik keli žmonės“, – sakė pavaduotojas.
Tuo metu Pentagono atstovas spaudai „Politico“ sakė, kad jokių pokyčių neįvyko, o Vašingtonas ir Kyjivas vis dar keičiasi informacija tuo pačiu lygiu.
„Nėra jokių požymių, kad Ukraina ką nors slepia nuo JAV“, – sakė pareigūnas.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby, komentuodamas ukrainiečių slaptumą, sakė, kad „jie neprivalo mums nieko iš anksto pasakyti“.
08:10 | Rusų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuo karo pradžios skelbia nukovusios 191 940 karių, 520 iš jų – per praėjusią parą.
Taip pat naujausioje generalinio štabo suvestinėje skelbiama, kad per praėjusią parą Ukrainos pajėgos sunaikino rusų tanką, šešis šarvuočius, 16 artilerijos sistemų, dvi oro gynybos sistemas, 28 bepiločius orlaivius, 14 mašinų ir kuro cisternų bei tris specialiosios įrangos vienetus.
07:28 | Rusijoje netoli Krymo tilto liepsnoja naftos sandėlis
Rusijos Federacijos Krasnodaro teritorijoje esančiame Volnos kaime, netoli nuo Krymo tilto, dega naftos sandėlis.
Apie gaisrą „Telegram“ pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratijevas.
„Temriuko rajono Volnos kaime užsiliepsnojo rezervuaras su naftos produktais. Gaisrui buvo priskirtas aukščiausias sudėtingumo laipsnis. Pirminiais duomenimis, nėra aukų ar sužeistųjų“, – rašė gubernatorius.
Gubernatorius taip pat sakė, kad gaisras nekelia pavojaus kaimo gyventojams.
Kiek anksčiau, balandžio 29 d., okupacinės valdžios paskirtas Sevastopolio (Krymas) gubernatorius Michailas Razvožajevas pranešė, kad naftos bazėje Kazachijos įlankoje kilo gaisras dėl drono smūgio.
06:48 | Rusijoje netoli Ukrainos sienos dėl sprogmens nuo bėgių nuvažiavo antras traukinys
Rusijos regione prie Ukrainos sienos antradienį dėl sprogmens nuo bėgių nuvažiavo rusų prekinis traukinys.
Tai jau antras toks incidentas per dvi dienas.
Rusijos teritorijoje ir Maskvos 2014 metais aneksuotame Kryme pastarosiomis dienomis buvo įvykdyta visa virtinė atakų: per keturias dienas dėl sprogimų nuo bėgių nuvažiavo du traukiniai, numanomas dronas smogė kuro saugyklai Kryme, kuri užsidegė, o netoli Sankt Peterburgo buvo susprogdinta elektros perdavimo linijų.
Incidentai įvyko Rusijai rengiantis gegužės 9-ąją paminėti sovietų pergalę prieš nacius – ši Rusijos šventė tapo labai svarbi valdant prezidentui Vladimirui Putinui.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Netoli Rusijos Briansko miesto nugriaudėjo trys galingi sprogimai. UNIAN skelbia, kad po sprogimų nuo geležinkelio bėgių nulėkė traukinio, judėjusio iš Briansko į Karačevą, sąstatas.
► Netoli Brainsko nugriaudėjo trys galingi sprogimai. Be to, į dangų kylantys juodi dūmai užfiksuoti ir Krymo pusiasalyje.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau aptarė ilgalaikį bendradarbiavimą gynybos srityje, pranešė abu lyderiai.
► Per pastaruosius penkis mėnesius mūšių Rytų Ukrainoje, ypač Bachmute, žuvo daugiau kaip 20 000 rusų karių ir dar 80 000 buvo sužeisti, sakė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
