Svarbiausi įvykiai:
23:33 | Rusai smogė Charkivui
Antradienio vakarą Rusijos pajėgos dronais atakavo Charkivą, praneša UNIAN.
Pranešama, kad rusai į regioną pasiuntė mažiausiai šešis dronus.
Anot vietos institucijų, fiksuoti smūgiai, jau turima informacijos, kad buvo padaryta žala civilinei infrastruktūrai, smogta gyvenamajam rajonui.
22:57 | Nulaužtas Rusijos gynybos ministerijos serveris
Ukrainos žvalgybos specialistai atakavo Rusijos gynybos ministerijos serverį, kuris buvo naudojamas specialiesiems ryšiams palaikyti, rašo „Ukrinform“.
Leidiniui tai patvirtino žvalgybos spaudos tarnyba.
„Ukrainos gynybos žvalgyba informuoja, kad 2024 m. sausio 30 d. dėl kibernetinės atakos neveikė valstybės agresorės Rusijos gynybos ministerijos serveris, kuris buvo naudojamas specialiesiems ryšiams“, –nurodoma pranešime.
Pažymima, kad operaciją okupantų kibernetinėje erdvėje vykdė Ukrainos gynybos žvalgyba.
Dėl kibernetinės atakos buvo sustabdytas informacijos judėjimas tarp Rusijos gynybos ministerijos padalinių, kurie naudojosi Maskvoje esančiu serveriu.
„Užpultame serveryje esanti programinė įranga buvo patvirtinta Rusijos federalinės saugumo tarnybos kaip atitinkanti valstybinius informacijos saugumo standartus. Atitinkama programinė įranga buvo įdiegta įvairiuose strateginiuose Rusijos viešojo sektoriaus objektuose, įskaitant kariuomenę“, – teigia Ukrainos žvalgyba.
Žvalgyba pridūrė, kad kibernetinė operacija tęsiama.
22:00 | Ukrainos nacionalinės gvardijos kariai per sausį sunaikino virš 100 rusų tankų
Nuo metų pradžios Ukrainos nacionalinė gvardija (NGU) sunaikino daugiau nei 100 rusų tankų, iš jų net 38 – per pastarąją savaitę.
Apie tai kalbėdamas per nacionalinę televiziją pranešė Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovas Ruslanas Muzyčukas.
„Nuo metų pradžios gvardiečiai sunaikino daugiau nei 100 karinės technikos vienetų, būtent tankų. Net 38 vienetai buvo neutralizuoti per praėjusią savaitę. Buvo sunaikinta ir kitokios technikos, transporto priemonių ir pan.“, – pastebėjo jis.
Anot R. Muzyčuko, pastarosiomis savaitėmis Rusija vis dažniau naudodavo šarvuotąją techniką Lymano ir Kupiansko sektoriuose, kuriuose vyksta poziciniai mūšiai.
„Kalbant apie bendrąją situaciją, per pastarąją parą įvyko 70 susirėmimų mūšio lauke, beveik pusė iš jų – Avdijivkos sektoriuje ir Marinkos rajone. Priešas ganėtinai intensyviai bando šturmuoti mūsų pozicijas“, – pasakojo R. Muzyčukas.
Pranešama, kad Avdijivkos sektoriuje nacionalinė gvardija sunaikino pažangų 4,5 mln. JAV dolerių vertės rusų tanką „Proryv“.
21:34 | Budanovas atsakė, kokia ateitis laukia Krymo tilto
Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas mano, kad Krymo tiltas turi būti sunaikintas, rašo UNIAN.
Spaudos konferencijoje antradienį jo buvo paklausta, ar galima tikėtis, kad Krymo tiltas šiemet sudegs.
„Tikiuosi, kad taip. Nėra jokios priežasties jam nedegti, jis turi baigti savo egzistavimą“, – pabrėžia K. Budanovas.
20:22 | Buvęs NATO vadovas apie galimą NATO ir Rusijos akistatą: Putinas žino, kas jo lauktų
Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas mano, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pralaimėtų tiesioginės Rusijos ir NATO konfrontacijos atveju, rašo UNIAN.
„Negaliu teigti, kad egzistuoja neišvengiamas pavojus, jog Rusija užpuls kurią nors NATO šalį. Putinas gerbia 5 straipsnį. Jis žino, kaip rašoma 5 straipsnyje, kad vieno sąjungininko užpuolimas taps visų užpuolimu, ir tiesioginės konfrontacijos su NATO atveju jis pralaimės“, – Kyjive antradienį kalbėjo A. F. Rasmussenas.
Būtent dėl to, jo įsitikinimu, prasidėjus karui „pilkojoje zonoje“ buvusios šalys kreipėsi dėl narystės NATO. Suomija jau įstojo į Aljansą, o Švedija tai padarys netrukus.
Buvusio NATO vadovo vertinimu, tą patį padaryti turi ir Ukraina.
„Pilkosios zonos yra pavojingos teritorijos. Ukraina mums reikalinga kaip ramstis prieš agresyvią Rusiją. Todėl manau, kad turėtume leisti Ukrainai įstoti į NATO greičiau nei vėliau“, – komentavo jis.
A. F. Rasmussenas taip pat pabrėžia, kad Ukraina turi stiprią kariuomenę ir prisidėtų prie Aljanso stiprinimo.
19:51 | Budanovas įvardijo, ko tikėtis fronte: pavasarį galime sulaukti pokyčių
Rusijai vis dar nepavyko pasiekti prieš karą užsibrėžtų tikslų, o rusų puolamasis potencialas išseks iki pavasario, pareiškė Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas, rašo UNIAN.
„Dabar tęsiasi Rusijos Federacijos puolamoji operacija. Ji prasidėjo 2023 m. lapkritį, nuo šiol tęsiasi du su puse mėnesio. Rezultatus galite pamatyti patys. Sakyti, kad jie dideli – tikrai būtų netiesa. Tačiau jų puolimas vis dar tęsiasi. Kažkur ankstyvą pavasarį jis visiškai baigsis“, – nurodo jis.
Anot K. Budanovo, rusai turi tam tikrą pažangą prie Avdijivkos. Vis dėlto, jo vertinimu, okupantai tikėjosi pasiekti kur kas daugiau.
19:21 | Žiniasklaida: Zelenskis ruošiasi pakeisti Zalužną
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja pakeisti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą generolą Valerijų Zalužną, remdamiesi „Financial Times“, skelbia „Sky news“.
Anot leidinio, jei V. Zalužnas iš tiesų būtų pakeistas, tai būtų vienas didžiausių pokyčių Ukrainos kariuomenėje nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios.
Keturių FT šaltinių duomenimis, pirmadienį V. Zelenskis pasiūlė V. Zalužnui naujas pareigas, tačiau jis jų atsisakė.
19:01 | Macronas ragina Europą paspartinti pagalbos teikimą Ukrainai
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paragino Europos vadovus artimiausiais mėnesiais priimti drąsius ir novatoriškus sprendimus, kad paspartintų ir padidintų pagalbą Ukrainai.
„Artimiausiais mėnesiais turėsime padidinti savo paramos teikimo mastą“, – sakė E. Macronas per vizitą Švedijoje sakydamas kalbą Karlbergo karo akademijoje ir pridūrė, kad „Rusijos pergalės kaina (...) mums visiems yra per didelė“.
18:26 | Šoigu: Rusija padvigubino oro gynybos sistemoms skirtų raketų gamybą
Rusija, pasak gynybos ministro Sergejaus Šoigu, padvigubino oro gynybos sistemoms skirtų raketų gamybą. Tai jis pareiškė antradienį lankydamasis ginkluotės fabrikuose Jekaterinburgo mieste. Esą padidinta ir oro gynybos sistemų S-300 bei „Buk“ paleidimo įrenginių gamyba. Tikslių skaičių ministras nenurodė.
Rusijos oro gynyba pastaruoju metu nebuvo visiškai efektyvi prieš atskriejančius Ukrainos dronus. Per bepiločių atakas, pavyzdžiui, buvo apgadintas suskystintų dujų terminalas Baltijos jūroje ir naftos perdirbimo gamykla prie Juodosios jūros.
S. Šoigu, agentūros „Interfax“ duomenimis, apžiūrėjo ir dviejų ginklų sistemų, nuo kurių Ukraina beveik negali apsiginti, gamybą. Tai raketos „Iskander“ ir sparnuotosios raketos „Kalibr“. Būtent „Iskander“, kurios smogia praktiškai be įspėjimo, keliskart padarė Ukrainai didelių nuostolių. 2023 m. spalį tokia raketa kaime Charkivo srityje per gedulo iškilmes pražudė daugiau kaip 50 žmonių.
Ukraina jau beveik dvejus metus ginasi nuo plataus masto Rusijos agresijos.
17:36 | Čekijos prezidentas perspėja: Europai reikia ruoštis Trumpo pergalei ir tai gali turėti „tam tikrų pasekmių“
Europa turėtų būti pasirengusi galimai Donaldo Trumpo pergalei JAV prezidento rinkimuose, sako Čekijos prezidentas Petras Pavelas. Anot jo, ši pergalė gali turėti „tam tikrų pasekmių“.
Anot jo, pagrįstai svarstoma, kad D. Trumpas gali labai greitai sudaryti sandorį su Vladimiru Putinu, tikėtina, kad sandoris bus nepalankus Ukrainai ir visai Europai.
„Tokiu atveju turėsime reikalų su įvykusiu faktu, su kuriuo turėsime skaitytis“, – „TVN24“ komentuoja jis.
Anot P. Pavelo, tai nėra susiję su transatlantinių ryšių ar JAV, kaip Europos sąjungininkės, vaidmens kvestionavimu, tačiau „turėsime realiai pripažinti, kad D. Trumpas daugelį dalykų mato kitaip“.
Jo vertinimu, Ukraina turi ribotus pajėgumus mūšio lauke, todėl sąjungininkai esą rekomenduoja Kyjivui riboti puolamuosius veiksmus ir stiprinti gynybą. Prezidento teigimu, tam Kyjivui reikia ne tik ginklų gynybai, tačiau ir tokių, kuriais būtų galima smogti Rusijos kariuomenės ginklų tiekimo arterijoms.
„Tik jėgų pusiausvyra prives prie to, kad abi pusės supras, jog joms nebepavyks ir kad atėjo laikas deryboms", - pabrėžė Čekijos prezidentas.
17:24 | Tuskas: ES ras sprendimą dėl pagalbos Ukrainai
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad Europos Sąjunga ras sprendimą dėl pagalbos Ukrainai su Vengrijos pritarimu „ar be jo“, bloko lyderiams vėliau šią savaitę rengiantis susėsti svarbių derybų dėl pagalbos Kyjivui.
„Vienaip ar kitaip, mes rasime kokį nors sprendimą, kaip paremti Ukrainą – su (Viktoru) Orbanu ar be jo“, – sakė D. Tuskas, turėdamas omenyje Vengrijos ministrą pirmininką, kuris gruodį vetavo ES pagalbos Ukrainai paketą.
17:13 | Lietuvoje atsirasianti „Baltijos siena“ ekspertų akimis: padėtų atlaikyti pirmąjį Rusijos smūgį
Lietuva, Latvija ir Estija įrengs pasienyje su Rusija „Baltijos sieną“ – kiekvienoje iš šalių atsiras šimtai nedidelių bunkerių, kurie padės stabdyti galimą Rusijos puolimą. „Spektr“ kalbintų ekspertų teigimu, tai savalaikis ir naudingas sprendimas, ypač todėl, kad buvo nuspręsta imtis bendros trijų Baltijos šalių gynybos.
17:08 | Ukrainiečiai smogė rusų radarui Kryme
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė Rusijos oro gynybos sistemos radarams laikinai okupuotame Kryme, rašo UNIAN.
„Sausio 30 d. rytą Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai pataikė į Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos radiolokacinę stotį netoli Razdolnojės kaimo laikinai okupuotame Kryme“, – sakoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pranešime.
Daugiau detalių kol kas nepateikiama.
16:25 | Sprogimai Charkive
Charkive nugriaudėjo keli sprogimai, rašo „Ukrinform“. Charkivo meras Igoris Terechovas patvirtino informaciją ir nurodė gyventojams būti atsargiems.
16:22 | Rusai atakavo Beryslavą
Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainos pietuose esantį Beryslavą, rašo „Ukrinform“.
Anot Chersono srities prokuratūros, rusai iš drono numetė sprogmenų. Žuvo gatvėje buvęs vietos gyventojas.
14:46 | Ukrainoje auga dezertyravimo atvejų – veteranas paaiškino, su kuo tai susiję
Ukrainos veteranas, karo ekspertas Jevhenas Dikis patvirtina, kad Ukrainoje daugėja dezertyravimo atvejų. Jo teigimu, tai susiję su išaugusiomis mobilizacijos apimtimis. Tarp savanorių dezertyruojančių karių procentas yra mažesnis.
„Pastaruoju metu padidėjęs dezertyrų skaičius yra susijęs su priverstinai mobilizuotų asmenų procento padidėjimu. Yra ir toks dėsningumas“, – interviu kanalui „Novynarnja“ sakė J. Dikis.
„Dezertyras yra tas, kuris pabėgo ir sąmoningai slapstosi“, – dezertyro apibrėžimą paaiškino veteranas.
Ukrainos kariuomenė neskelbia dezertyravimo statistikos. Pasak J. Dikio, dezertyrai sudaro mažumą.
„Tai akivaizdi mažuma. Bet tai vis dėlto daug didesnis procentas, nei norėtume girdėti, – sakė J. Dikis. – Yra problema, bet ne fantastiškai didelė“.
14:00 | Norvegija nebeteiks finansinės paramos pabėgėliams iš Ukrainos
Norvegijos vyriausybė pabėgėliams iš Ukrainos nebeteiks finansinės paramos, jei jie nuspręs patys rūpintis savo gyvenamąja vieta ir nebus apgyvendinti pabėgėlių priėmimo centre. Tokį pareiškimą išsakė Norvegijos ministrų kabinetas.
13:20 | ES siekia, kad iš įšaldyto Rusijos turto gaunamas pelnas būtų skirtas Ukrainos atstatymui
Europos Sąjunga pasiekė susitarimą dėl pirmojo žingsnio, kuriuo siekiama, kad iš įšaldyto Rusijos turto gautas pelnas būtų panaudotas karo nuniokotai Ukrainai atstatyti, pranešė pareigūnai.
Ambasadoriai prie ES susitarė dėl plano atidėti iš įšaldyto Rusijos valstybės turto gautą pelną, kad jis galiausiai būtų panaudotas Ukrainos atstatymo darbams apmokėti, vėlai pirmadienį socialiniame tinkle X pranešė Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Belgija.
Susitarimas žymi naują etapą ilgose ir teisiškai sudėtingose diskusijose dėl to, kaip panaudoti turtą, kurį Vakarų institucijos užblokavo iš karto po Maskvos invazijos į Ukrainą prieš beveik dvejus metus.
ES įšaldė apie 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų, iš kurių apie 90 proc. laikomos Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje atsiskaitymų organizacijoje „Euroclear“.
12:25 | Ukraina virš Luhansko numušė Rusijos bombonešį už 50 mln. dolerių
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas Andrijus Kovaliovas antradienį Ukrainos televizijai pranešė, kad pirmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė Rusijos bombonešį Su-34. Lėktuvas numuštas virš Luhansko srities.
Iš viso, Generalinio štabo duomenimis, nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Maskva prarado 332 lėktuvus.
Vienas Su-34 bombonešis kainuoja dešimtis milijonų dolerių, tačiau šis skaičius gali skirtis priklausomai nuo šaltinio.
„Tačiau toks lėktuvas negali kainuoti mažiau nei 50 mln. dolerių. Tai mažiausia kaina“, – kiek anksčiau yra sakęs Ukrainos kariuomenės atstovas Jurijus Ihnatas.
11:51 | Sevastopolyje partizanai aptiko sandėlius, kuriuose laikomos rusų raketos „Kalibr“
Ukrainos partizanai laikinai okupuotame Sevastopolyje aptiko sandėlius, kuriuose laikomos raketos „Kalibr“. Tai „Telegram“ kanale pranešė partizaninis judėjimas „Ateš“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Mūsų agentai atliko žvalgybą į šiaurę nuo Džiūvėsių įlankos ir aptiko sandėlius su amunicija. Šiuose sandėliuose greičiausiai laikomos „Kalibr“ tipo raketos ir kitų rūšių ginkluotė", – rašoma pranešime.
Pažymima, kad partizanai taip pat užfiksavo kelis sunkvežimius.
„Ateš“ agentai išžvalgė šimtus objektų okupuotame Kryme ir tęsia savo darbą. Gautą informaciją apie okupantus perduodame Ukrainos gynybos pajėgoms, ir šie objektai tampa raketų smūgių taikiniais", – pabrėžė „Ateš“ atstovai.
11:15 | Rusai smogė miestui Donecko srityje, yra aukų
Naktį į antradienį rusai smogė Donecko srities Mirnohrado miestui, vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Per naktinį smūgį Mirnohradui žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas. Rusų raketa pataikė į viešbučio priestatą – atakos metu viešbutyje buvo apie 30 žmonių, jie nenukentėjo“, – parašė regiono vadovas.
Jis pažymėjo, kad buvo apgadinti trys namai ir trys automobiliai.
10:26 | Rusija praneša apie masinį dronų išpuolį: atakuotas Krymas, Belgorodas, Brianskas, Kaluga ir Tula
Rusijos Federacijos gynybos ministerija praneša, kad antradienį Rusijoje surengta masinė dronų ataka. Ministerija „Telegram“ rašo, kad išpuolis buvo atremtas.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad tariamai buvo numuštas 21 dronas, iš jų 11 virš Krymo, 5 virš Belgorodo srities, 3 virš Briansko ir po vieną virš Kalugos ir Tulos sričių, ministeriją cituoja „RBK-Ukraina“.
09:49 | Žiniasklaida: karas pradeda gyventi savo gyvenimą, Zelenskis tampa nenuspėjamu žaidėju
Ukrainos prezidentas imasi vis labiau rizikingų veiksmų, siekdamas pralaužti karo eigą ir išsaugoti savo politinę įtaką šalies viduje, rašoma „Time“. Teigiama, kad Volodymyras Zelenskis vis agresyviau atakuoja Rusijos objektus, o tai gali išprovokuoti dar gilesnį NATO įsitraukimą į karą Ukrainoje.
08:37 | Rusija ant savo miesto Belgorodo netyčia numetė dvi bombas
Sausio 27 d. Rusijos kariuomenei priklausantis lėktuvas Rusijos mieste Belgorode numetė dvi sovietų gamybos aviacines bombas FAB, tačiau sprogmenys nesprogo ir nesukėlė aukų, pranešė rusų „Telegram“ kanalas „Astra“. Abi bombos buvo nukenksmintos kitą dieną, teigė kanalas.
Belgorodas yra netoli Ukrainos sienos, jame yra kelios Rusijos karinės bazės ir poligonai. Per visą Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą laikotarpį regioną krėtė sprogimai ir paslaptingi gaisrai, o vietos valdžios institucijos nuolat pranešdavo apie bepiločių orlaivių (UAV) buvimo vietą.
Pastarosiomis savaitėmis pranešta apie daugybę incidentų, kai Rusijos kariuomenė netyčia numetė šaudmenis ir raketas ant savo civilių gyventojų.
07:50 | Ukrainos oro gynyba antradienio naktį sunaikino 15 iš 35 rusų paleistų dronų
Sausio 30-osios naktį Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 15 iš 35 priešo paleistų dronų kamikadzių.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo suvestine, paskelbta „Facebook“ paskyroje.
„Okupantai rusai naktį atakavo Ukrainą 35 „Shahed-136/131“ tipo smogiamaisiais dronais. Oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 15 priešo bepiločių orlaivių", – sakoma pranešime.
„Ukrinform“ primena, kad praėjusią parą fronte įvyko 70 kovinių susirėmimų. Gynybos pajėgų aviacija smogė 20 priešo personalo susitelkimo rajonų.
07:08 | Ukrainos prezidento biuras sako, kad Zelenskis neatleido Zalužno
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neatleido šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno.
Tai komentare naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė prezidento spaudos sekretorius Serhijus Nykyforovas.
„Paneigiu V. Zalužno atleidimą“, – sakė S. Nykyforovas.
Vėlyvą pirmadienį, sausio 29 d., keletas „Telegram“ kanalų pranešė, kad V. Zalužnas buvo atleistas iš savo pareigų.
Taip pat būta pranešimų apie gynybos ministro Rustemo Umerovo atleidimą. Ukrainos gynybos ministerija šiuos tvirtinimus paneigė ir nurodė: „Ne, tai netiesa.“
