Svarbiausi įvykiai:
22:06 | NATO vadovas trumpai ir aiškiai: ar Aljansas siųs karius į Ukrainą?
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) nepalaiko sąjungininkų karių dislokavimo Ukrainoje, nepaisant Šiaurės Korėjos įsitraukimo į karą Rusijos pusėje. Tai ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte „Fox News“ eteryje, praneša „Voice of America“.
„Manau, kad tai daryti būtų neprotinga“, – tvirtino M. Rutte, paklaustas apie galimybę siųsti NATO karius į Ukrainą, nes šalis agresorė gauna Kim Jong Uno paramą savo kariuomene.
NATO generalinis sekretorius pridūrė: „Nėra jokio noro, kad įvyktų visiška konfrontacija, kad sąjungininkai taptų konflikto dalyviais. Nemanau, kad tai būtų išmintinga. Mums reikia užtikrinti, kad ukrainiečiai galėtų tęsti šią kovą, užtikrinti, kad derybų metu jie būtų stiprioje pozicijoje“.
21:27 | Penktadienį Zelenskis planuoja pasikalbėti su Scholzu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį planuoja pasikalbėti su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Tai jis pareiškė vakariniame kreipimesi, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Šiandien gavau Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo (Kyrylo) Budanovo pranešimą, kokie Rusijos ketinimai dėl smūgių raketomis. Vakar aš paaiškinau situaciją pokalbyje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte. Šiandien kalbėjausi su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku (Keiru) Starmeriu. Rytojaus tvarkaraštyje numatytas pokalbis su Vokietijos kancleriu (Olafu) Scholzu. Turime kartu reaguoti į Rusijos bandymą padaryti situaciją nepakeliamą ir bandymą tęsti šį karą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Anot jo, Ukraina ir visi jos partneriai suinteresuoti siekti taikos.
20:26 | Tuskas: Putino grasinimas smogti Kyjivui naująja savo raketa rodo jo silpnumą
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimas paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą yra jo silpnumo įrodymas.
Ketvirtadienį, antrąją D. Tusko vizito Švedijoje dieną, jis surengė bendrą spaudos konferenciją su savo švedų kolega Ulfu Kristerssonu.
Žurnalistų paklaustas apie V. Putino grasinimą smogti Ukrainos sostinei savo nauja hipergarsine raketa, lenkų premjeras sakė, kad Kremliaus bauginimo taktika yra gana akivaizdi.
„Šiandien ir vakar apie tai kalbėjomės su (Švedijos) ministru pirmininku. Jei NATO, Europos Sąjunga, įskaitant Švediją ir Lenkiją, išsigąs Putino grasinimų, jis laimės“, – nurodė D. Tuskas.
Premjero teigimu, V. Putino aštri retorika ir grasinimai rodo jo silpnumą, o ne stiprybę.
„Turime nesustoti, turime žinoti, kaip žaisti Kremliaus žaidimą, nes tikrai akivaizdu, kad pralaimės tas, kuris palūš“, – pareiškė Lenkijos premjeras.
19:50 | Baltieji rūmai atsakė, ar suteiks branduolinių ginklų Ukrainai
Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimai vis dažniau kelia susirūpinimą dėl branduolinio karo ir galimybės grąžinti branduolinius ginklus Ukrainai. Tačiau ar JAV pasirengusi žengti šį rizikingą žingsnį? Baltieji rūmai atsakė, ar teiks tokią pagalbą Kyjivui, skelbia „Newsweek“.
Dauguma Vakarų politikų šiuo metu kalba apie branduolinio konflikto grėsmę, nes Rusijos ir Vakarų šalių įtampa dėl karo Ukrainoje vis aštrėja.
Prie šio proceso prisidėjo ir neseniai pasirašyta atnaujinta Rusijos branduolinė doktrina, kurioje teigiama, kad šalis esą stengsis mažinti branduolinę grėsmę ir užkirsti kelią eskalacijai, galinčiai sukelti karinius konfliktus, įskaitant branduolinius.
Štai ir šį ketvirtadienį Kazachstano sostinėje Astanoje V. Putinas dar kartą išsakė grasinimus „naikinimo priemonėmis“ ir įspėjo, kad Rusija pasitelks „viską“, jei Ukraina gaus branduolinių ginklų.
Praėjusią savaitę pasirodė spekuliacijų, kad JAV gali rengtis suteikti Ukrainai branduolinių ginklų, tačiau Baltieji rūmai paneigė šiuos gandus, kaip skelbia „Newsweek“, patikindami, kad „neplanuoja aprūpinti Ukrainos branduoliniais ginklais“.
19:14 | Putinas žarsto grasinimus „naikinimo priemonėmis“: panaudosime viską
Autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė dar vieną grasinimą, šį kartą, matyt, reaguodamas į praėjusios savaitės pranešimus, kad kai kurie neįvardyti Vakarų pareigūnai siūlo JAV lyderiui Joe Bidenui suteikti Ukrainai branduolinių ginklų prieš jam paliekant savo postą.
Kalbėdamas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikime Kazachstano sostinėje Astanoje, V. Putinas tvirtino, kad šalis „to neleis“.
„Šiuo atveju mes sutiksime ir panaudosime viską, noriu tai pabrėžti, būtent visas Rusijos turimas naikinimo priemones“, – jo žodžius cituoja „SkyNews“.
18:36 | Įspėja Lietuvą, Latviją, Estiją: Rusijai pakaktų atsiųsti „žaliuosius žmogeliukus“
Baltijos šalims kyla vis didesnė grėsmė – Vokietijos žvalgybos vadovas Bruno Kahlas įspėja, kad dėl Rusijos vykdomų sabotažo veiksmų NATO galėtų aktyvuoti aljanso 5–ąjį straipsnį dėl kolektyvinės gynybos. Pasak jo, Maskva gali pasitelkti „žaliuosius žmogeliukus“ Baltijos šalyse, kad sutrikdytų Vakarų vienybę ir išbandytų NATO atsaką.
„Norint pasiekti šį tikslą, nereikia siųsti tankų armijų į Vakarus, užtenka pasiųsti „žaliuosius žmogeliukus“ į Baltijos šalis, kad apsaugotų tariamai grėsmę keliančias rusų mažumas, arba pakoreguoti sienas [Norvegijos Arkties archipelage] Svalbarde,“ – trečiadienį Berlyne kalbėjo vokiečių žvalgybos vadas.
17:20 | Putinas grasina smogti Kyjivui savo naująja hipergarsine raketa
Atsakydama į Ukrainos smūgius savo teritorijoje, Rusija gali paleisti naująją hipergarsinę raketą „Orešnik“ į Kyjivą, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Vladimiras Putinas.
Rusijos vadovas išsakė šį grasinimą praėjus savaitei po to, kai pirmą kartą panaudojo eksperimentinį ginklą prieš Ukrainos Dnipro miestą.
„Neatmetame galimybės panaudoti „Orešnik“ prieš kariuomenę, karinės pramonės objektus ar sprendimų priėmimo centrus, taip pat ir Kyjive“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją Kazachstano sostinėje Astanoje.
„Šiandien Kyjivo valdžia toliau bando smogti mūsų gyvybiškai svarbiems objektams, įskaitant Sankt Peterburgą ir Maskvą“, – pridūrė Kremliaus šeimininkas.
Pasak Maskvos, vidutinio nuotolio balistinė raketa gali skrieti 10 machų greičiu, arba iki 3 km per sekundę.
17:18 | Kipras sieks prisijungti prie NATO
Europos Sąjungos (ES) narė Kipras, pasak prezidento Nikoso Christodoulidiso, sieks prisijungti prie NATO. Tai pirmas kartas, kai Kipras apie tai paskelbė taip atvirai. Anot prezidento, tam priešinasi NATO narė Turkija, tačiau Nikosija esą vis tiek tinkamu momentu pateiks prašymą priimti ją į Vakarų gynybinį aljansą. Ankara atmeta Kipro narystę, kol sala yra padalyta ir turkiškoji Kipro dalis negali bendrai priimti sprendimų.
Galima narystė NATO yra ir priežastis to, kad Kipras, nepaisant Turkijos kritikos, plečia savo karinį bendradarbiavimą su JAV, Kipro radijui kalbėjo N. Christodoulidisas. Sala, pavyzdžiui, suteiks Jungtinėms Valstijoms karinių oro pajėgų bazę. Be kita ko, tai daroma dėl to, kad Kipras geografiškai yra netoli Artimųjų Rytų. Iš Pietų Kipro, pavyzdžiui, iki Libano sostinės Beiruto oro linija virš Viduržemi jūros yra tik beveik 250 km.
Kipro sala nuo 1974 m. de facto yra padalyta. Turkų dalinių okupuotoje Šiaurėje yra tik Turkijos pripažįstama Šiaurės Kipro turkų respublika. Ankara nepripažįsta Kipro Respublikos, kuri nuo 2004 m. yra ES narė. ES teisė ir taisyklės dėl to galioja tik pietinėje dalyje.
16:16 | Vokietijos žvalgybos vadas įspėjo: gali tekti aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį
Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas perspėja, kad Rusijos vykdomi sabotažiniai veiksmai prieš Vakarų taikinius gali paskatinti NATO apsvarstyti galimybę taikyti aljanso 5-ąją straipsnio nuostatą dėl abipusės gynybos, rašo „The Guardian“.
Trečiadienį kalbėdamas renginyje Berlyne, B. Kahlas teigė manantis, kad Maskva dar labiau intensyvins hibridinį karą.
„Platus Rusijos hibridinių priemonių naudojimas didina riziką, kad NATO galiausiai apsvarstys galimybę remtis savo 5-ojo straipsnio abipusės gynybos išlyga“, – pažymėjo jis.
„Tuo pat metu didėjantis Rusijos karinis potencialas reiškia, kad tiesioginė karinė konfrontacija su NATO tampa viena iš galimų Kremliaus galimybių,“ – pridūrė vokiečių žvalgybos vadas.
Pagal 5-ąjį kolektyvinės gynybos straipsnį, jei NATO narė užpuolama, kitos Aljanso narės privalo jai padėti atsakyti.
14:59 | Karo analitikas įvertino rusų atakas Ukrainoje: ši žiema bus kitokia
Karo analitikas Seanas Bellas „Sky News“ laidoje kalbėjo apie neseniai Rusijos įvykdytų smūgių Ukrainoje reikšmę ir apie tai, ko galime tikėtis artimiausiomis savaitėmis.
„Kiekvienais metais energetikos infrastruktūrai suduodamas smūgis (iš dalies) siekiant pakirsti moralę, – sakė jis.
„Kita priežastis yra ta, kad prezidentas Zelenskis garsiai pasakė, jog per metus iš Ukrainos gynybos pramonės pagamins milijoną dronų. Jei atimsite pramonės galią, negalėsite pagaminti dronų“, – teigia S. Bellas.
Jis pridūrė, kad Maskvos strategijai įtakos turės ir Donaldo Trumpo prezidentavimo pradžios sausio 20 d. perspektyva.
„Neatsitiktinai, artėjant sausio 20-ajai, Putinas Ukrainoje spaudžia viską, ką gali, ne tik kad užimtų kuo daugiau teritorijos, bet ir kad kuo labiau numuštų moralę prieš artėjančioms galimoms deryboms. Dažniausiai žiemą karo veiksmai nurimdavo. Įtariu, kad artimiausiomis savaitėmis matysime jų suaktyvėjimą,“ – priduria S. Bellas.
14:02 | Rusai Zaporižios regione įvykdė penkių ukrainiečių karo belaisvių egzekuciją
Rusų pajėgos netoli Novodarivkos Zaporižios regiono Polohų rajone įvykdė egzekuciją penkiems į nelaisvę patekusiems Ukrainos gynėjams.
Konkretus įvykdant šį nusikaltimą dalyvavęs karinis rusų dalinys jau nustatytas, šiuo metu jame tarnaujančių karių atžvilgiu vyksta tyrimas.
Tyrėjai taip pat gavo filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuota ukrainiečių egzekucija.
12:31 | Putinas: kariuomenė parinkinėja taikinius „Orešnik“ raketomis „priėmimo centrams Kyjive“
V. Putinas Kazachstane vykstančiame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) šalių susitikime pagrasino Vakarams, o Kyjivui – smūgiais „Orešnik“ raketomis.
„Sprendimų priėmimo centrai Kyjive gali tapti „Orešnik“ taikiniais, Generalinis štabas ir Gynybos ministerija šiuo metu parinkinėja taikinius“, – pareiškė V. Putinas.
Kiti V. Putino pareiškimai Kazachstane vykusiame KSSO aukščiausiojo lygio susitikime:
„Kyjivas ne kartą bandė atakuoti taikinius Maskvoje ir Sankt Peterburge.“
„Kyjivo vadovai dabar yra visiškai neteisėti, jie yra uzurpatoriai ir net neturi teisės duoti įsakymų kariuomenei.“
„Rusija ne kartą pabrėžė, kad leidimas Kyjivui smogti tolimojo nuotolio raketomis reiškia tiesioginį Vakarų dalyvavimą konflikte.“
„Rusija gamina 10 kartų daugiau raketų nei visos NATO šalys kartu sudėjus ir padidins gamybą ketvirtadaliu.“„Rusijos hipergarsinės sistemos neturi analogų pasaulyje, o jų gamyba didinama.“
11:39 | Zelenskis: Rusija prieš Ukrainos energetikos sistemą panaudojo kasetinę amuniciją
Rusija per didžiulę praėjusios nakties ataką prieš Ukrainos energetikos objektus panaudojo kasetinę amuniciją, ketvirtadienį sakė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis tai pavadino Maskvos įvykdyta niekinga eskalacija.
„Keliuose regionuose užfiksuoti smūgiai (panaudojant) kasetinę amuniciją, jais taikytasi į civilinę infrastruktūrą“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Zelenskis.
„Tai labai niekinga Rusijos teroristinės taktikos eskalacija“, – pridūrė jis.
Dėl šio puolimo, per kurį Ukraina numušė 79 raketas bei 35 dronus, daugiau nei milijonas ukrainiečių liko be elektros tuo metu, kai oro temperatūra krenta žemiau nulio.
11:31 | Ukrainos energetikos ministerija skelbia apie pradėtus elektros tiekimo atstatymo darbus
Ukrainos energetikos ministerija teigia, kad inžinieriai pradeda atkurti energijos tiekimą vietovėse, kuriose nutrūko elektros energijos tiekimas, po, valdžios institucijų teigimu, vienuoliktos Rusijos atakos prieš civilinę energetikos infrastruktūrą šiais metais.
„Energetikai dirba, kad užtikrintų atsarginį elektros energijos tiekimą, kur tik įmanoma“, – teigia ministerija ir priduria, kad jie ‚jau pradėjo atstatymo darbus ten, kur leidžia saugumo situacija‘.
„Vyksta žalos masto vertinimas“, – rašoma pranešime „Telegram“.
11:11 | Ukraina reagavo į raginimus mažinti šaukiamųjų į kariuomenę amžių
Ukrainos prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas teigia, kad dabar nėra prasmės mažinti dabartinį šaukimo į kariuomenę amžių, nes šalis laiku negauna tarptautinių partnerių pažadėtų ginklų sistemų.
„Nėra prasmės raginti Ukrainą mažinti mobilizacinį amžių – tikriausiai siekiant pašaukti daugiau žmonių – kai matome, kad anksčiau pažadėta įranga negaunama laiku. Dėl šių vėlavimų Ukrainai trūksta ginklų, kuriais būtų aprūpinti jau mobilizuoti kariai“, – socialiniame tinke „X“ pažymėjo D. Lytvynas.
Kaip jau buvo pranešta, trečiadienį naujienų agentūros „Reuters“ ir AP, remdamosi aukštais JAV pareigūnais, rašė, kad kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno administracija ragina Ukrainą peržiūrėti mobilizacijos įstatymus, kad būtų galima šaukti į kariuomenę vyrus nuo 18 metų ir greičiau surinkti daugiau karių į gynybos pajėgas.
11:02 | Ukrainos oro gynyba sunaikino visus į Kyjivą skriejusius dronus ir raketas
Kyjive ketvirtadienį ryte buvo likviduoti visi ore buvę taikiniai – bepiločiai orlaiviai ir raketos, kuriais rusų armija vykdė kombinuotą ataką prieš Ukrainos sostinę, pranešė savivaldybės administracija.
Administracijos vadovas Serhijus Popko pastebėjo, kad priešai greičiausiai naudojo kruizines raketas ir skirtingų rūšių dronus.
„Beveik lygiai vidurnaktį sostinėje nuskambėjo oro pavojus, mat iš rytų kilo dronų atakos grėsmė. Pavojus truko beveik devynias su puse valandos. Paryčiui rusų pajėgos iš strateginio orlaivio „Tu-95MS“ paleido raketų „Ch-101“, – paaiškino S. Popko.
Pareigūno teigimu, raketos link Kyjivo artėjo skirtingomis kryptimis. Per oro mūšį buvo sunaikinti visi Kyjivui grėsmę kėlę taikiniai.
Šiuo metu patvirtintais duomenimis, dviejuose sostinės rajonuose nukrito nuolaužų. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Buvo išdaužyti vienos vietos įmonės pastato langai, išsprogdintos durys, apgadintas krovininis automobilis.
10:38 | Ukrainoje mūšio lauke sunaikinta dar 1 220 rusų
Nuo plataus masto invazijos pradžios iki 2024 m. lapkričio 28 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 736 630 karių, iš kurių 1 220 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
10:05 | Masinės raketų atakos padariniai: per milijoną ukrainiečių liko be elektros
Dėl Rusijos smūgių naktį per milijoną ukrainiečių liko be elektros, ketvirtadienį pranešė regionų pareigūnai, Kyjivui perspėjus apie masinį rusų puolimą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
„Šiuo metu 523 tūkst. namų ūkių Lvivo srityje yra be elektros“, – socialiniuose tinkluose pareiškė regiono vadovas Maksymas Kozyckis.
Dar 280 tūkst. abonentų be elektros liko vakarinėje Rivnės srityje, o 215 tūkst. – Voluinės srityje.
Ukrainiečių energetikos ministras anksčiau pranešė, kad Rusija masiškai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, visoje šalyje dėl raketų grėsmės paskelbtas oro pavojus.
Taip pat pranešta, kad Ukrainos sostinės Kyjivo Dniprovskio ir Darnyckio rajonuose ant žemės nukrito Rusijos raketų nuolaužos.
09:21 | Trumpo karo baigties architektas: ką spec. pasiuntinys siūlo Ukrainai ir Rusijai?
JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas spec. atstovu Ukrainai ir Rusijai paskyrė 80-metį atsargos generolą Keithą Kelloggą. Jo užduotis – surasti būdą užbaigti karą.
Apie patį K. Kelloggą ir jo ankstesnius viešus siūlymus dėl taikos Ukrainoje.
09:14 | JAV ragina Ukrainą sumažinti šaukiamąjį amžių iki 18 metų
Nueinanti JAV prezidento Joe Bideno administracija trečiadienį paragino Ukrainą sumažinti minimalų šaukiamąjį amžių nuo 25 iki 18 metų, kad būtų galima susidoroti su žmogiškųjų išteklių stygiumi.
„Paprasta tiesa yra ta, kad Ukraina šiuo metu nemobilizuoja ir nerengia užtektinai karių, jog kompensuotų savo nuostolius, patirtus mūšio lauke, ir neatsiliktų nuo didėjančių Rusijos kariuomenės gretų“, – pareiškė vienas aukšto rango J. Bideno administracijos pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
08:33 | Buvęs britų žvalgybos vadas: tikras karas tarp Europos ir Rusijos jau prasidėjo
Buvęs MI6 vadovas Richardas Dearloves'as pareiškė, kad nesutinka su Lenkijos premjero Donaldo Tusko anksčiau išsakyta mintimi, kad Europa su Rusija yra „prieškarinėje situacijoje“ ir pabrėžia, kad karas tarp Europos ir Rusijos „yra tikras“.
„Manau, kad turime pripažinti faktą, jog rusai mano, kad jie su mumis kariauja, – sako R. Dearlove‘as. – Donaldas Tuskas tai pavadino prieškarine padėtimi. Manau, kad jis klysta. Manau, kad tai tikras karas.“
07:30 | Ukrainiečių ministras: Rusija intensyviai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą
Rusija ketvirtadienį masiškai atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą, pranešė ukrainiečių energetikos ministras, visoje šalyje dėl raketų grėsmės paskelbus oro pavojų.
„Energetikos sektorius vėl patiria didžiulę priešo ataką. Išpuoliai prieš energetikos objektus vyksta visoje Ukrainoje“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos energetikos ministras Hermanas Haluščenka.
Jis pridūrė, kad nacionalinio elektros tinklo operatorius skubiai įvedė avarinį elektros tiekimo nutraukimų režimą.
07:12 | Visoje Ukrainoje dėl raketų grėsmės paskelbtas oro pavojus
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį paskelbė raudoną oro pavojų visoje šalies teritorijoje dėl Rusijos raketų grėsmės, teigdama, kad raketos nukreiptos į kelias sritis.
„Dėl raketų grėsmės visoje Ukrainoje paskelbtas oro pavojus“, – apie tai kanale „Telegram“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Kitose „Telegram“ žinutėse priduriama, kad aptiktos link Charkivo, Odesos ir kitų aštuonių sričių skriejančios raketos.
„Charkivo (gyventojai), eikite į slėptuves!“ – sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame oro pajėgų pranešime.
Naujausia raketų salvė buvo paleista kitą dieną po to, kai išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsargos generolą leitenantą Keithą Kelloggą paskyrė specialiuoju pasiuntiniu dėl Ukrainos derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
D. Trumpas per rinkimų kampaniją teigė, kad nori greitai užbaigti karą Ukrainoje ir gyrėsi, kad greitai tarpininkaus sudarant paliaubų susitarimą tarp prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino.
Tačiau jo kritikai perspėjo, kad būsimasis respublikonas greičiausiai pasinaudos JAV karine pagalba, kad paspaustų Kyjivą sudaryti susitarimą, pagal kurį jis visam laikui atsisakytų okupuotų teritorijų arba pažadėtų nesijungti prie NATO.
„Man labai malonu paskirti generolą Keithą Kelloggą prezidento padėjėju ir specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai ir Rusijai“, – sakoma D. Trumpo išplatintame pranešime.
„Keithas turėjo išskirtinę karjerą kariuomenėje ir versle, įskaitant darbą labai jautriuose Nacionalinio saugumo vaidmenyse mano pirmoje administracijoje“, – priduriama jame.
Anksčiau šiais metais 80-metis K. Kelloggas paragino Vašingtoną panaudoti karinę pagalbą Kyjivui kaip svertą siekiant užbaigti beveik trejus metus trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą.
Nuo 2022 metų vasario., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukraina iš Vašingtono savo ginkluotosioms pajėgoms gavo beveik 60 mlrd. dolerių (55,6 mlrd. eurų), tačiau į Baltuosius rūmus sugrįžus labiau izoliacionistiškai nusiteikusiam D. Trumpui, šalininkai baiminasi, kad ši parama bus nutraukta.
„Jungtinės Valstijos toliau ginkluotų Ukrainą ir stiprintų jos gynybą, kad užtikrintų, jog Rusija nedarytų tolesnių žingsnių ir po paliaubų ar taikos susitarimo daugiau nepultų“, – teigė atsargos generolas. – Tačiau būsima Amerikos karinė pagalba priklausys nuo to, ar Ukraina dalyvaus taikos derybose su Rusija.“
K. Kelloggas jau yra dirbęs D. Trumpo administracijos gretose per jo pirmąją kadenciją Baltuosiuose rūmuose. Tuometinis JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ji buvo paskyręs savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais.
