Visų pirma, abejojama, ar ATACMS ir kitų tolimojo nuotolio raketų naudojimas smūgiams į taikinius Rusijoje turės didelės įtakos karo veiksmų eigai.
„Tai gali sulėtinti rusus, bet ne smarkiai“, – leidiniui sakė Ukrainos karinis šaltinis. – „Raketomis savo pozicijų mūšio lauke nepagerinsi. <...> Būtent čia mes turime didžiausią deficitą“.
Ukrainos kariuomenės problemas sieja su „pagrindais“
Karnegio tarptautinės taikos fondo vyresnysis bendradarbis Michaelas Kofmanas dabartines Ukrainos kariuomenės problemas susiejo su „pagrindais“: „Mobilizacija, mokymas, naujų formuočių kūrimas ir valdymas, vadovavimas ir kontrolė“.
Tačiau, pasak leidinio, sprendimas leisti Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius prieš Rusiją, atrodo, pažadino prezidento Vladimiro Putino baimę dėl eskalacijos.
Kartu pažymima, kad tariamos V. Putino „raudonos linijos“ nuo 2022 m. buvo pažeistos tiek daug kartų, kad sunku pasakyti, kaip iš tikrųjų atrodys tikroji jo „raudona linija“.
„Tai jo didžioji klaida“
Pasak fondo centro Rusijos ir Eurazijos studijų centro vyresniosios mokslo darbuotojos Tatjanos Stanovos, šį kartą viskas gali būti kitaip, atsižvelgiant į lapkričio 21 d. įvykdytą balistinės raketos ataką.
„V. Putinas pateikia du scenarijus: vienas veda į branduolinį karą, kitas – į taiką Rusijos teritorijoje. Putinas įsitikinęs, kad branduoliniai grasinimai ir šantažas turėtų sukrėsti Vakarus, sukelti, jo nuomone, tam tikrą blaivėjimą, suvokimą, kad jie turėtų norėti visiškai kitokių santykių su Rusija... Tai jo didžioji klaida“, – teigia ji.
