Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
16:42 | Ukraina pakeitė kontrpuolimo taktiką: praneša, kad kai kur puolimo operacijos sustojo
Ukrainos kariuomenė pakeitė kontrpuolimo taktiką, o tai leido sumažinti karinės technikos nuostolius. Tiesa, pastebima, kad dėl to sulėtėjo puolimo tempas.
„The New York Times“ publikacijoje teigiama, kad per pirmąsias dvi kontrpuolimo savaites buvo sugadinta arba sunaikinta iki 20 proc. ukrainiečiams pristatytos karinės technikos.
Vėliau, Ukrainai pakeitus kontrpuolimo taktiką, karinių transporto priemonių buvo prarandama 10 proc. mažiau.
Teigiama, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos, pakeitusios kontrpuolimo taktiką, daugiausiai dėmesio skyrė artilerijos naudojimui, aktyviai naudojo tolimojo nuotolio raketas. Priduriama, kad tokiu būdu siekiama nualinti rusų kariuomenę, vietoje to, kad būtų vykdomas tiesioginis puolimas veržiantis per minų laukus.
Visgi pastebima, kad žuvusių Ukrainos karių skaičius sumažėjo ir dėl paties kontrpuolimo sulėtėjimo, o kai kur pasipriešinimas rusų okupantams netgi sustojo dėl priešo gynybos.
Publikacijoje taip pat minima, kad kol kas ukrainiečių pajėgos kol kas įveikė 8 kilometrus iš 96 tam, kad pasiektų jūrą pietinėje dalyje ir tokiu būdu suskaldyti rusų kariuomenę į dvi dalis.
Kariniai ekspertai pastebi, kad pirmieji 25 vykdomo kontrpuolimo kilometrai ukrainiečių gynėjams bus patys sunkiausi, nes puolančioms pajėgoms, palyginti su besiginančiais priešais, įprastai prireikia tris kartus daugiau pajėgų – ginklų, personalo arba ir vieno, ir kito.
15:45 | Putinas telefonu bendravo su Pietų Afrikos prezidentu
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas šeštadienį bendravo telefonu su Pietų Afrikos prezidentu Cyrilu Ramaphosa.
Kremliaus teigimu, abu lyderiai aptarė situaciją dėl Juodosios jūros grūdų susitarimo, taip pat kalbėjo ir Afrikos taikos iniciatyvos dėl Ukrainos.
15:24 | V. Zelenskis pareiškė užuojautą Pietų Korėjai dėl žmonių gyvybių pareikalavusių potvynių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė užuojautą vizito atvykusiam Pietų Korėjos prezidentui Yoon Suk-yeolui, kurio šalyje dėl potvynių ir žemės nuošliaužų žuvo daugiau kaip 20 žmonių.
„Noriu pareikšti savo užuojautą, visų ukrainiečių užuojautą dėl baisaus potvynio, smogusio Korėjos Respublikai“, – sakė V. Zelenskis abiem prezidentams Kyjive darant pareiškimus žiniasklaidai.
14:44 | Į Baltarusiją atvyko didelė „Wagner“ samdinių kolona
Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad šeštadienį į šalį atvyko didelė rusų privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ kolona, ją sudaro mažiausiai 60 įvairių automobilių.
Pranešama, kad koloną lydi baltarusių kelių policija.
„Šiandien ryte, liepos 15-ąją, pastebėta didelė lengvųjų ir sunkiųjų automobilių kolona su vadinamųjų DLR ir LLR numeriais. Požymių visuma rodo, kad tai „Wagner“ kolona, naktį įvažiavusi į Baltarusiją iš Rusijos [rytiniame] Kryčavo rajone“, – sakoma „Belarusian Hajun“ pranešime, paminint apsišaukėliškus Rytų Ukrainos separatistinius darinius – „Donecko liaudies respubliką“ (DLR) ir „Luhansko liaudies respubliką“ (LLR) .
Kolona, kurioje taip pat buvo pikapų ir mažiausiai trys autobusai, važiavo pro Rahačovą, kaip teigiama, į palapinių stovyklą Asipovičų rajone.
Po „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino birželį surengto maišto prieš Rusijos karinę vadovybę Kremlius pažadėjo, kad grupės samdiniai galės persikelti į Baltarusiją arba pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija. Kalbėta, kad „Wagner“ kovotojai gali dalytis patirtimi su Baltarusijos kariuomene.
Penktadienį Baltarusijos gynybos ministerija pranešė, kad rytinėje Mogiliavo srityje, Asipovičų rajone, jau įvyko bendri šalies teritorinės gynybos padalinių mokymai su privačios karinės bedrovės „Wagner“ kovotojais.
Pasak ministerijos spaudos tarnybos, „Wagner“ nariai veikia kaip instruktoriai.
Prieš savaitę Gynybos ministerija pademonstravo lauko stovyklą, kurią pasiūlė „Wagner“, jei ši persikels į Baltarusiją, bet sakė, kad stovykloje prie Asipovičų šios privačios karinės bendrovės kovotojų nėra.
13:45 | ISW: Putinas bando atskirti Prigožiną nuo „Wagner“ karinės bendrovės
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bando maištą Rusijoje sukėlusį Jevgenijų Prigožiną atskirti nuo „Wagner“ karinės bendrovės valdymo.
Dar penktadienį V. Putinas teigė, kad J. Prigožinas esą atmetė pasiūlymą išsaugoti „Wagner“ kaip vientisą kovinę grupę, nors kiti vadai tam pritarė, rašo „SkyNews“.
Teigiama, kad šiuo metu J. Prigožino vaidmuo „Wagner“ karinėje bendrovėje išlieka neaiškus, o pačių kovotojų daliniai, panašu, taip pat natlieka didesnių karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje.
Manoma, kad Baltarusijoje taip pat yra kuriamos atskiros sąlygos tam, kad reguliariosios „Wagner“ pajėgos atvyktų į šią teritoriją rugpjūčio mėnesį, įvykus reorganizacijai po birželio 24 d. ginkluoto sukilimo.
V. Putinas jau anksčiau pareiškė, kad privati karinė bendrovė „Wagner“ paprasčiausiai neegzistuoja kaip juridinis vienetas.
Tai dar vienas netikėtas posūkis, atsiradęs po praėjusį mėnesį įvykusio trumpai gyvavusio „Wagner“ maišto, kuris, vykstant karui Ukrainoje, sukėlė didžiausią grėsmę 23 metus trunkančiam V. Putino valdymui.
„Nėra įstatymo dėl privačių karinių organizacijų. Ji paprasčiausiai neegzistuoja“, – vėlai ketvirtadienį vienam Rusijos laikraščiui sakė V. Putinas, turėdamas omenyje „Wagner“ grupę.
V. Putinas dienraščiui „Kommersant“ papasakojo savo versiją apie birželio 29-osios susitikimą Kremliuje, kuriame dalyvavo 35 „Wagner“ vadai, įskaitant grupės bosą Jevgenijų Prigožiną. Šis suvažiavimas įvyko praėjus vos penkioms dienoms po to, kai J. Prigožinas ir jo kariai surengė netikėtą, bet trumpą maištą prieš Maskvos valdžią.
Apie susitikimą anksčiau šią savaitę pranešė vienas Kremliaus pareigūnas.
V. Putinas sakė, kad derybose „Wagner“ atmetė pasiūlymą palikti savo karius Ukrainoje, kur jie atliko svarbų vaidmenį mūšio lauke, vadovaujant J. Prigožinui.
„Visi jie galėjo susirinkti į vieną vietą ir toliau tarnauti, – laikraščiui sakė V. Putinas. – Ir niekas jiems nebūtų pasikeitę. Jiems būtų vadovavęs tas pats asmuo, kuris visą laiką buvo jų tikrasis vadas.“
V. Putinas anksčiau yra sakęs, kad „Wagner“ kovotojai turėjo pasirinkti, ar pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija, ar persikelti į kaimyninę Baltarusiją, ar pasitraukti iš tarnybos.
Pasak V. Putino, nors daugelis pritarė jo pasiūlymui, J. Prigožinas šią idėją atmetė, atsakydamas, kad „vaikinai tokiam sprendimui nepritars“.
V. Putinas sakė, kad tai buvo viena iš susitikime pateiktų įdarbinimo galimybių.
Per mažiau nei 24 valandas trukusį sukilimą J. Prigožino samdiniai įžengė į Rostovą prie Dono Rusijos pietuose, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė karinį štabą ir priartėjo prie Rusijos sostinės per mažiau nei 200 kilometrų.
J. Prigožinas pareiškė, kad rengia „teisingumo žygį“, kurio tikslas – nušalinti kariuomenės vadus, reikalavusius, kad „Wagner“ iki liepos 1 dienos pasirašytų sutartis su Gynybos ministerija.
J. Prigožino likimas ir susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas ginkluotas sukilimas pasiūlant jam ir jo samdiniams amnestiją bei leidimą persikelti į Baltarusiją, sąlygos tebėra miglotos.
Trečiadienį Gynybos ministerija pranešė, kad „Wagner“ samdiniai baigia perduoti savo ginkluotę Rusijos kariuomenei.
„Wagner“ nuginklavimas atspindi Rusijos valdžios pastangas sumažinti jų keliamą grėsmę ir, regis, taip pat pranašauja, kad baigiasi samdinių grupės veikla mūšio lauke Ukrainoje, ukrainiečių pajėgoms tęsiant kontrpuolimą.
12:57 | Per parą – beveik 600 nukautų rusų karių
Per pastarąją parą Ukrainos ginkluotosios pajėgos nukovė 590 rusų okupantų, skelbia UNIAN.
Taip pat Ukrainos gynėjai sunaikino 5 priešo tankus (4102 iš viso – red. past.), 14 artilerijos sistemų(4463), 2 oro gynybos sistemas (425) ir kitos karinės technikos.
Skaičiuojama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios iš viso Ukrainos gynėjai jau nuokovė apie 237 tūkst. rusų karių.
12:32 | Pietų Korėjos prezidentas atvyko į Ukrainą susitikti su V. Zelenskiu
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas šeštadienį lankosi Ukrainoje, kur susitiks su šios šalies prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė korėjiečių prezidentūra.
Vizito, apie kurį iš anksto nebuvo skelbta, metu Yoon Suk-yeolas jau apsilankė Bučos mieste.
„Prezidentas iš pradžių apžiūrėjo Bučos miesto žudynių vietą netoli sostinės Kyjivo ir Irpinės miestą, kur raketų atakos buvo nukreiptos pirmiausia į civilinius gyvenamuosius rajonus“, – sakoma Yoon Suk-yeolo biuro pranešime.
Jame priduriama, kad vėliau šeštadienį Yoon Suk-yeolas susitiks su V. Zelenskiu.
Pietų Korėja, devinta pagal ginklų eksportą pasaulio valstybė, yra nusiuntusi su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai humanitarinės pagalbos, taip pat pardavusi tankų ir haubicų svarbiai Kyjivo sąjungininkei Lenkijai.
Tačiau Seulas seniai vykdo politiką netiekti ginklų į aktyvių konfliktų zonas ir neatsisako jos nepaisydamas JAV, sąjungininkių Europoje ir pačios Ukrainos prašymų.
Per Yoon Suk-yeolo susitikimą su V. Zelenskiu, kuris yra raginęs Seulą svarstyti galimybę tiesiogiai tiekti ginklus Kyjivui, daugiausia dėmesio turėtų būti skirta Pietų Korėjos pagalbai.
Pietų Korėja, kuri formaliai tebekariauja su branduolinį ginklą turinčia Šiaurės Korėja, gamina nemažai ginkluotės, suderinamos su NATO ginkluote, įskaitant tankus, haubicas ir sviedinius.
Seulas yra užsiminęs, kad galėtų persvarstyti savo politiką netiekti letalios ginkluotės. Yoon Suk-yeolas anksčiau šiais metais sakė, kad tai padaryti galėtų paskatinti kokia nors didelio masto Rusijos ataka prieš civilius.
Tačiau gegužę Pietų Korėja atmetė JAV žiniasklaidos pranešimą, kad jos gaminami artilerijos sviediniai vežami į Ukrainą, ir sakė, kad jos pozicija netiekti Kyjivui letalios ginkluotės nepakito.
Ekspertai įspėja, kad Pietų Korėja yra keblioje padėtyje dėl savo ekonominių ryšių su Rusija, kuri 2022-aisiais buvo jos 15-ta pagal svarbą prekybos partnerė, ir dėl Maskvos įtakos Šiaurės Korėjai.
11:44 | Britų žvalgyba atkreipia dėmesį į vieno rusų generolo atleidimą
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija šeštadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje atkreipia dėmesį į Rusijos generolo majoro Ivano Popovo atleidimą, galintį atspindėti daugelio karininkų nepasitenkinimą karine vadovybe.
Nuo didelio masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija atleido nemažai kariuomenės vadų, bet 58-osios bendrųjų pajėgų armijos generolo majoro I. Popovo nušalinimas išsiskiria, socialiniame tinkle „Twitter“ skelbia britų gynybos ministerija.
Jis tikriausiai buvo nušalintas dėl išreikšto susirūpinimo, o ne dėl kokio nors numanomo prasto pareigų vykdymo, sakoma pranešime.
Viename nutekintame vaizdo įraše, skirtame jo kariams, I. Popovas piktai kritikuoja Rusijos gynybos ministerijos vadovybę ir kaltina ją „smūgiu [armijai] iš nugaros, ryžtingu armijos galvos kirtimu sunkiausiu ir labiausiai įtemptu momentu”.
Jo komentaras gali atspindėti tikėtiną daugelio karininkų nepasitenkinimą karine vadovybe, pažymi britų žvalgyba. Panašius skundus reiškė rusų privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas prieš praėjusį mėnesį surengtą savo maištą.
Tiesioginė pavaldinių reiškiama kritika tikriausiai kels vis daugiau problemų gynybos ministrui Sergejui Šoigu ir Generalinio štabo viršininkui generolui Valerijui Gerasimovui, sakoma pranešime.
10:56 | Į Ukrainą atvyko Pietų Korėjos prezidentas
Į Kyjivą šeštadienį iš anksto neskelbto vizito atvyko Pietų Korėjos prezidentas Yunk Sok Yol, praneša „Yonhap“.
Teigiama, kad Pietų Korėjos prezidentas jau aplankė rusų okupantų nusiaubtus Bučos ir Irpinės miestus.
10:43 | Kinijos diplomatijos vadovas ragina ES paaiškinti savo santykius su Pekinu
Europos Sąjunga turi nesvyruoti ir paaiškinti savo strateginius santykius su Pekinu, per susitikimą su bloko diplomatijos vadovu Josepu Borrelliu sakė Kinijos aukščiausio rango diplomatas Wang Yi.
Jo žodžius šeštadienį citavo Kinijos užsienio reikalų ministerija.
Vokietija, didžiausia ES ekonomika, ketvirtadienį paskelbė planus naikinti ryšių su Kinija keliamą riziką. Kiti ES lyderiai, nerimaujantys dėl augančių Kinijos ambicijų ir draugiškų santykių su Rusija, taip pat ragina mažiau kliautis Pekinu.
„ES turėtų (...) paaiškinti abiejų šalių strateginės partnerystės padėtį ir stumti į priekį Kinijos ir ES santykius“, – sakė Wang Yi, penktadienį Džakartoje susitikęs su J. Borrelliu Pietryčių Azijos šalių derybų kuluaruose.
„Ji turėtų nesvyruoti, jau nekalbant apie žodžių ir darbų, kuriais laikas atsukamas atgal, skatinimą“, – sakė Wang Yi.
Kai kurios ES šalys narės nenorėtų susipriešinimo ir prekybos karo su Kinija, bet kitos tvirtina, kad atėjo laikas imtis veiksmų bloko ekonominiam saugumui užtikrinti.
Briuselis savo poziciją Kinijos atžvilgiu nori apibrėžti atsižvelgdamas į susirūpinimą dėl per didelės priklausomybės nuo Kinijos ir tuo pačiu siekdamas išlaikyti ryšius su antra pagal dydį pasaulio ekonomika.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sausio mėnesį ES nuostatą dėl Kinijos apibūdino kaip rizikos naikinimą, o ne atsisiejimą, nes ES tebesiekia dirbti ir prekiauti su Pekinu.
„Kinijos ir ES pagrindinių interesų konflikto nėra“, – sakė Wang Yi.
Kalbėdamas apie Ukrainą jis teigė: „Kinija remia subalansuotos, veiksmingos ir tvarios Europos saugumo architektūros sukūrimą.“ Pasak kinų diplomatijos vadovo, Pekinas yra įsipareigojęs skatinti taikos derybas.
10:19 | Indijos ir Prancūzijos lyderiai sutarė dėl ryšių gynybos srityje, bet ne dėl Ukrainos
Indijos premjeras Narendra Modi penktadienį buvo pagerbtas per Prancūzijos nacionalinę šventę ir drauge su prancūzų prezidentu Emmanueliu Macronu paskelbė virtinę susitarimų dėl bendradarbiavimo stiprinimo srityse, kuriose abi šalys sutaria.
Tačiau Indijos ir Prancūzijos pozicijos dėl Ukrainos ir toliau skiriasi: Naujasis Delis, raginantis siekti taikos Ukrainoje, didina rusiškos naftos, kuriai taikomos sankcijos, importą, o Paryžius didina ginkluotės tiekimą Ukrainos kontrpuolimui.
Abi šalys yra susirūpinusios dėl Rusijos karo Ukrainoje nulemto tarptautinės bendrijos susiskaldymo keliamos rizikos, sakė E. Macronas, o N. Modi pareiškė, kad Indija yra pasirengusi padėti atkurti ilgalaikę taiką.
Per dvi dienas trukusį N. Modi vizitą Prancūzijoje, kurio metu buvo surengtas banketas Luvre, o indų kariai dalyvavo parade Eliziejaus Laukų prospekte, abi šalys preliminariai susitarė, kad Indija nupirks dar 26 prancūzų gamybos naikintuvus „Rafale“ ir dar tris „Scorpene“ klasės povandeninius laivus. Teigiama, kad kontrakto vertė bus milijardinė.
„Bendradarbiavimas gynybos srityje yra pagrindinis mūsų santykių stulpas. Ar tai būtų povandeninis laivas, ar karinio jūrų laivyno laivas, norime dirbti drauge ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų draugiškų šalių“, – sakė N. Modi prieš susitikimus su E. Macronu.
Nepaisydamos nesutarimų dėl Rusijos karo Ukrainoje ir įtampos dėl žmogaus teisių padėties Indijoje, Vakarų demokratijos bando patraukti savo pusėn N. Modi ir Naująjį Delį kaip karinę ir ekonominę atsvarą Kinijai.
E. Macronas ir N. Modi taip pat paskelbė apie naujas inciatyvas bendradarbiauti atsinaujinančios energijos, vandenilio projektų, dirbtinio intelekto, puslaidininkių, kosmoso srityse.
09:47 | JAV suėmė iš Estijos išduotą rusų žvalgybos agentą
Jungtinės Valstijos penktadienį suėmė iš Estijos išduotą įtariamą rusų žvalgybos agentą, Joe Bideno administracijai rengiantis galimam Rusijoje laikomų amerikiečių iškeitimui.
Vadimas Konoščenokas buvo sulaikytas Estijoje praėjusių metų pabaigoje, kai bandė išvykti į Rusiją veždamas puslaidininkių ir amerikiečių gamybos šaudmenų snaiperių šautuvams, nurodoma jam pateiktuose kaltinimuose.
Įtariama, kad jis buvo viena svarbiausių figūrų septynių kontrabandininkų grupėje, sudarytoje iš penkių rusų ir dviejų amerikiečių, ir veikusioje vadovaujant Rusijos žvalgybos tarnyboms. Teigiama, kad grupė siekė gauti amerikietiškų elektronikos ir kitų prekių, kurių eksportą JAV riboja.
JAV pareigūnai sako, kad per V. Konoščenoko operaciją sutrukdyta įvežti ar paimta 450 kg amerikietiškos kilmės šaudmenų.
Šie septyni asmenys organizuotai veikė bent nuo 2017 metų, Rusijos kompanijų „Sernija Inžiniring“ ir „Sertal“, jau įtrauktų į JAV sankcijų sąrašus, naudai. Dalis gabentos įrangos pasitarnavo kvantinei kompiuterijai, hipergarsinių ir branduolinių ginklų kūrimui, kitiems kariniams ir kosmoso programų tikslams, skelbė JAV Teisingumo departamentas.
V. Konoščenokui, kurį gruodžio 6 dieną JAV prašymu areštavo Estijos pareigūnai, gresia įkalinimas iki 30 metų už sąmokslą, eksporto taisyklių pažeidimus, kontrabandą ir pinigų plovimą.
Manoma, kad V. Konoščenokas parūpindavo Rusijai moderniausių amerikietiškų technologijų ir šaudmenų naudoti invazijai Ukrainoje, sakė JAV Teisingumo departamento pareigūnas Andrew Adamsas.
V. Konoščenokas Jungtinėms Valstijoms išduotas Vašingtonui siekiant susiderėti dėl Maskvos laikomų JAV piliečių sugrįžimo.
Tarp Rusijoje laikomų amerikiečių yra apsaugininku dirbęs buvęs jūrų pėstininkas Paulas Whelanas, Rusijos teisme nuteistas už šnipinėjimą, ir tuo pačiu kaltinamas laikraščio „The Wall Street Journal“ reporteris Evanas Gershkovichas.
Vašingtonas neigia, kad šie asmenys šnipinėjo, bet derasi dėl jų iškeitimo į Jungtinėse Valstijose laikomus rusus.
„Esu rimtai nusiteikęs dėl apsikeitimo kaliniais, – ketvirtadienį lankydamasis Suomijoje sakė J. Bidenas. – Šis procesas vyksta.“
Pernai gruodį JAV iškeitė kalintą rusų ginklų prekeivį Viktorą Butą į amerikiečių krepšinio žvaigždę Brittney Griner, Rusijoje apkaltintą narkotikų laikymu ir nuteistą kalėti.
2022 metų balandį Rusija paleido buvusį jūrų pėstininką Trevorą Reedą, nuteistą už rusų policininkų užpuolimą.
Tuo pačiu metu JAV paleido vieną rusų pilotą, kalintą dėl narkotikų kontrabandos.
JAV taip pat laiko pinigų plovimu kaltinamą rusą Aleksandrą Viniką, pernai išduotą iš Graikijos, ir programišių Vladimirą Dunajevą, 2021-aisiais išduotą iš Pietų Korėjos.
Be to, Vašingtonas siekia, kad Brazilija išduotų įtariamą rusų šnipą Sergejų Čerkasovą.
09:19 | B. Johnsonas: kol Ukraina netaps NATO nare, Putinas tęs pradėtą terorą
Buvęs Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas kritiškai įvertino NATO viršūnių susitikimo metu pasiektus rezultatus dėl Ukrainos ir pareiškė, kad kol Kyjivas neturės saugumo garantijų, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau tęs pradėtą terorą.
Pasak B. Johnsono, Ukrainos kariuomenė jau įrodė, kad yra verta tapti NATO nare.
„Jokia kita valstybė neįdėjo tiek pastangų, kad parodytų savo pasirengimą įstojimui į NATO. Jokios kitos ginkluotosios pajėgos taip efektyviai nenaudoja NATO ginklų“, – sakė jis.
B. Johnsonas pridūrė, kad sąjungininkai viršūnių susitikimo metu turėjo duoti pažadą Ukrainai, kad po karo Kyjivas iškart galės tapti NATO nare, o ne kelti papildomas sąlygas, kad būtų gautas atskiras kvietimas.
Buvęs JK premjeras taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindinė priežastis, kodėl buvo atsisakyta tai padaryti, yra tai, kad dalis partnerių vis dar tiki, jog derybos su V. Putinu yra įmanomos.
B. Johnsonas priduria, kad kai kas galvoja, jog Ukrainos narystės NATO klausimas tarsi galėtų tapti susitarimo su V. Putinu dalis – Rusija išveda karius ir neleidžia Ukrainai įstoti į NATO. Tačiau B. Johnsonas tokia idėja yra „beprotiška“.
08:37 | Rusija naktį dronais atakavo Pietų Ukrainą
Rusija šeštadienio naktį iranietiškais dronais kamikadzėmis atakavo pietinius Ukrainos regionus; pranešama, kad Mykolajivo srityje buvo numušti trys dronai, o Zaporižios srityje yra pataikymų.
„Naktis buvo nerami (...) Šią naktį Mykolajivo srityje buvo sunaikinti trys „Shahed“ tipo bepiločiai, kuriais priešas bandė atakuoti pietinius regionus“, – per televiziją sakė kariuomenės atstovė Natalija Humeniuk.
Zapoirižios srityje, pasak jos, aktyviai veikė oro gynybos pajėgos, bet esama pataikymų. Nakties atakos padariniai tikslinami, pridūrė atstovė.
Oro pavojus pietinėse Mykolajivo, Chersono ir Zaporižios srityse praėjusią naktį buvo skelbiamas kelis kartus.
1 val. 25 min. visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ remdamasis korespondentais pranešė apie du sprogimus Zaporižios srityje.
07:58 | Zalužnas: nukausime okupantus Rusijos teritorijoje, bet ne su Vakarų ginklais
Kaip rašo „Ukrainska Pravda“, cituodama amerikiečių žiniasklaidos priemonėje „The Washington Post“ pasirodžiusį interviu, Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas šiuo metu kelia vienus pagrindinių klausimų: „Kaip sumažinti nuostolius? Kaip aš galiu sumažinti nuostolius?“
Publikacijoje teigiama, kad kiekvieną rytą Ukrainos kariuomenės vadas pradeda nuo to, kad sužino, kiek ukrainiečių karių buvo nužudyta ar sužeista mūšio lauke vykdant jo duotas komandas.
Be to, pasakojama, kad kartais V. Zalužnas savo telefono kontaktų sąrašę suranda tuos asmenų numerius, kurie jau yra žuvę. Visgi kariuomenės vadas šių kontaktų neištrina.
Visgi Ukrainos generolas pabrėžia, kad jis stengiasi vidinį liūdesį palikti vėlesniam laikui, kad šiuo metu užsibrėžti tikslai – siekis atkovoti prarastas teritorijas ir taip pat apginti Ukrainos žmones – nebūtų palikti nuošalyje.
Žurnalistams duotame interviu V. Zalužnas pabrėžia, kad dėl ginklų, vakarietiškos aviacijos trūkumo, taip pat nustatytų sąlygų, kad ilgojo nuotolio raketos negali būti panaudotos suduoti strateginiams smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje, „Ukrainos ginkluotosios pajėgos dažniems smūgiams priešo teritorijoje naudoja ukrainietiškus ginklus, tačiau Kyjivas oficialiai to niekada nepripažino“.
„Dėl pareigos apsaugoti mano šalies žmones, kodėl aš turiu kieno nors prašyti leidimo, ką galėčiau daryti priešo teritorijoje? Kažkodėl turiu galvoti, kad ten man neleidžiama nieko daryti. Kodėl? Nes [Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas] panaudos branduolinius ginklus? Vaikams, kurie miršta, tai nerūpi.
Tai yra mūsų problema ir tik nuo mūsų sprendimo priklauso, kaip turime įveikti šį priešą. Kare galima ir būtina nukauti priešą jo teritorijoje. Jei mūsų partneriai bijo panaudoti savo ginklus, [rusų okupantus] nukausime su savo savo. Bet tik tiek, kiek reikės“, – kalbėjo V. Zalužnas.
07:25 | Ukrainos kariuomenės vadas apie Krymo susigrąžinimą: niekas manęs nesustabdys
Ukrainos ginkluotojų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas sako, kad Krymą kontroliuos Kyjivas, net jei ir sąjungininkai tam nepritartų, rašo UNIAN.
Interviu metu „The Washington Post“ žurnalistams V. Zalužnas davė pažadą, kad Ukraina susigrąžins prarastą Krymo pusiasalį.
„Man nerūpi, niekas manęs nesustabdys“, – sakė jis.
Pasak jo, šiuo metu Ukrainos kariuomenės amunicijos rezervai tiesiogiai priklauso nuo kitų valstybių. V. Zalužnas priduria, kad kuo dažniau Ukrainos gynėjai gali šaudyti ir tokiu būdu spausti rusų okupantus, tuo mažiau nuostolių patiria Kyjivas.
Tačiau šiuo metu Ukraina yra priklausoma nuo Vakarų ginklų ir karinio, pramoninio komplekso, o šalys partnerės netgi nespėja aprūpinti Kyjivo reikiamu kiekiu šaudmenų.
Nepaisant to, Vakarų pareigūnai sako, kad Ukraina turi pakankamai karinių išteklių tam, kad pasiektų laimėjimų mūšio lauke. Tiesa, pats V. Zalužnas skeptiškai vertina partnerių pastebėjimus, kad Kyjivui nereikia F-16 naikintuvų.
Ukrainos kariuomenės vadas taip pat papasakojo, kaip turėtų atrodyti tikroji Ukrainos pergalė, ir pabrėžė, kad šalyje dar reikia padaryti daug papildomo darbo.
„Pergalė bus tada, kai turėsime kariuomenę, galbūt net nemažą, užtikrinančią vaikų saugumą, kurie šiuo metu važinėja neįgaliųjų vežimėliuose, tada jie galės augti žinodami, kad taip neįvyks dar kartą“, – kalbėjo V. Zalužnas.
Svarbiausi penktadienio įvykiai:
- Ukraina penktadienį pripažino, kad jos pajėgoms nepavyksta greitai judėti į priekį kontrpuolime, kuriuo siekiama iš Rusijos pajėgų atkovoti teritorijas šalies rytuose ir pietuose;
- Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad Berlynas iki 2027 metų suteiks Ukrainai apie 17 mlrd. eurų vertės karinės pagalbos, kuri yra ilgalaikio įsipareigojimo Kyjivui dalis;
- Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutiko pratęsti Juodosios jūros grūdų susitarimą, penktadienį pareiškė Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas;
- Ukraina net nesvarstys derybų su Maskva, kol Rusijos kariai nepaliks jos teritorijos, penktadienį pareiškė ukrainiečių prezidento biuro vadovas;
- Kyjivas penktadienį pranešė, kad per pastarąją savaitę, tęsiantis Ukrainos kontrpuolimui, jo pajėgos pietiniame šalies fronte pasistūmėjo beveik du kilometrus;
- Baltarusijos rytinėje Mogiliavo srityje, Asipovičų rajone, įvyko bendri šalies teritorinės gynybos padalinių mokymai su privačios karinės bedrovės „Wagner“ kovotojais;
- Kremlius penktadienį paskelbė, kad Rusija galėtų suteikti teisinį statusą privačioms karinėms grupėms, ir tai būtų visiškas pozicijos pasikeitimas, nulemtas praėjusį mėnesį surengto, bet trumpai gyvavusio karinės bendrovės „Wagner“ maišto padarinių.
