Svarbiausios naujienos:
23:40 | Ne tik „Wagner“: teigia, kad amunicijos trūkumą jaučia ir Rusijos kariuomenė
„Obozrevatel“ rašo, kad Rusijos pradėtame kare su karinės amunicijos trūkumu susiduria ne tik karinės benrovės „Wagner“ samdiniai, bet ir kiti Kremliaus kariuomenės daliniai.
Nors iš pradžių apie amunicijos trūkumą prakalbo „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas, teigdamas, kad Rusijos kariuomenės vadovybė sąmoningai nesuteikia pagalbos jo užverbuotiems samdiniams, tačiau internetinėje erdvėje pradėjo plisti nuotraukos, kuriose matyti, kad Rusijos kariuomenės daliniai taip pat susiduria su sunkumais.
Be to, vaizdinėje medžiagoje užfiksuota, kad rusų kariuomenei yra perduodama sena, naudoti netinkama amunicija
Publikacijoje rašoma, kad nors J. Prigožinas tvirtino, kad Rusijos kariuomenė nesusiduria su amunicijos stygiumi, tačiau reali situacija gerokai skiriasi, o faktai apie išeikvotą amuniciją atsargiai nutylimi.
Kiek anksčiau Rusijos karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas antradienį apkaltino Maskvos kariuomenės vadus atsisakius tiekti šiai grupuotei amuniciją ir siekus ją sunaikinti, sakydamas, kad tai prilygsta išdavystei.
J. Prigožino privačios kovinės pajėgos, kurių gretas papildė kaliniai iš visos Rusijos kalėjimų, atlieka svarbų vaidmenį puolime dėl Bachmuto miesto Rytų Ukrainoje.
Mūšis dėl Bachmuto atskleidė įtampą tarp „Wagner“ grupės ir Rusijos kariuomenės, nors Kremlius neigia bet kokius nesutarimus.
„Generalinio štabo viršininkas ir gynybos ministras dalija įsakymus į kairę ir į dešinę ne tik neduoti „Wagner PMC“ amunicijos, bet ir nepadėti jai oro transportu“, – sakė J. Prigožinas balso žinutėje, kuria pasidalijo jo spaudos tarnyba.
„Vyksta tiesioginė priešprieša, kuri yra ne kas kita, kaip bandymas sunaikinti „Wagner“. Tai galima prilyginti valstybės išdavystei“, – pridūrė jis.
J. Prigožinas kritikavo Rusijos reguliariąją kariuomenę Ukrainoje ir neseniai peikė Maskvos „monstrišką biurokratiją“, kuri stabdo karinius laimėjimus.
Jis taip pat apkaltino Rusijos kariuomenę bandymu „pavogti“ pergales iš „Wagner“.
Bachmuto užėmimas būtų didelė Maskvos pergalė beveik metus trunkančiame puolime Ukrainoje, nors analitikai teigia, kad jo užėmimas būtų daugiausia simbolinis, nes miestas neturi didelės strateginės vertės.
22:26 | Mirė žinomas „Azov“ pulko gynėjas
Mirė šešis mėnesius rusų nelaisvėje išbuvęs legendinis „Azov“ pulko 1-ojo bataliono vadas Olehas Mudrakas, trečiadienį rašo UNIAN.
Teigiama, kad apie „Azov“ pulko gynėjo mirtį socialiniame tinkle „Instagram“ pranešė jo sūnėnas Danilas.
„Majoras, didvyris, žmogus iš plieno, mano dėdė, brolis, motyvatorius, mano pasididžiavimas, švyturys ir charakterio pavyzdys! Aš esu tikras, kad savo keliu jis žengė be baimės, lydimas itin gražių Valkirijų ir tą pačią deiną jis pateko į tą salę, kur jis pamatė pagarbiai laukiančius savo draugus! Lik sveikas, brangusis!“ – rašoma socialinio tinklo įraše.
Tiesa, mirusio „Azov“ pulko gynėjo sūnėnas neįvardijo, dėl ko mirė O. Mudrakas. Tačiau bataliono vado Denyso Prokopenkos žmona socialiniame tinkle „Instagram“ užsiminė, kad O. Mudrako širdis tiesiog sustojo.
„Nelaisvės ir kankinimų pasekmės. Net nenoriu mąstyti apie tai, kas mūsų laukia, bet mes tikrai atkeršysime“, – rašė vieno iš gynėjų žmona.
Dar pernai D. Prokopenka, įskaitant ir O. Mudraką, gynė Mariupolį iš ten esančios „Azovstal“ gamyklos, tačiau pavasarį pateko į rusų nelaisvę kartu su kitais gynėjais.
Vykstant karių mainams, „Azov“ pulko gynėjai ištrūko iš Rusijos nelaisvės, tačiau su sąlygą, kad iki karo pabaigos bus Turkijoje.
21:24 | Austrija sako nedrausianti Rusijos delegacijai dalyvauti ESBO susitikime Vienoje
Europos Sąjungos narė Austrija pareiškė, kad nedraus Rusijos delegacijai dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikime Vienoje, remdamasi savo, kaip ESBO būstinės šeimininkės, teisine pareiga.
Tačiau Ukraina ir Lietuva pareiškė, kad boikotuos susitikimą dėl to, kad jame dalyvaus rusų delegacija, vadovaujama Rusijos parlamento žemųjų rūmų pirmininko pavaduotojo Piotro Tolstojaus, kuriam taikomos tarptautinės sankcijos.
„Jiems (rusams) neįdomi diskusija, dialogas. Jie atvyksta tik dėl propagandos“, – trečiadienį Vienoje žurnalistams sakė Ukrainos delegacijos vadovas Mykyta Poturajevas.
„Nepriimtina, kad bendruose susitikimuose dalyvauja žmonės, kurie yra atsakingi ir balsavo už šį karą“, – pridūrė jis.
Vasario pradžioje Austrijos vyriausybei išsiųstame laiške prieš Rusijos parlamentarų dalyvavimą protestavo ir 19 kitų šalių.
Tai pirmas kartas, kai P. Tolstojus ir kitas juodajame sąraše esantis rusų parlamentaras oficialiai keliaus į ES šalį nuo tada, kai 2022 metų vasario 24-ąją Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.
Jungtinė Karalystė ir Lenkija pernai atsisakė išduoti vizas rusams, dalyvavusiems jų rengtuose ESBO susitikimuose, tačiau Austrija, kaip ESBO būstinės šeimininkė, pareiškė, kad „pagal tarptautinę teisę privalo leisti įvažiuoti delegatams“.
„Labai nepasisekė su data, – prieš invazijos metines interviu transliuotojui ORF pripažino užsienio reikalų ministras Alexander'as Schallenbergas.
„Tačiau tuo pat metu neturime pamiršti, kad mums reikia platformų. ESBO niekada nebuvo bendraminčių organizacija“, – pridūrė jis.
ESBO buvo įkurta 1957 metais, siekiant skatinti Vakarų ir Rytų blokų santykius, o tarp dabartinių 57 jos narių yra NATO šalių ir Maskvos sąjungininkių.
Kaip kariniu požiūriu neutrali šalis, kuri nėra NATO narė, Austrija vis dėlto yra griežtai pasmerkusi invaziją.
Nors ji nėra teikusi ginklų Kyjivui, tačiau yra siuntusi humanitarinę pagalbą Ukrainai ir priėmusi dešimtis tūkstančių pabėgėlių.
Kancleris Karlas Nehammeris yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, kurie po invazijos susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir sakė, kad nori siekti konflikto pabaigos.
Tačiau šio mėnesio pradžioje Vienos santykiai su Maskva dar labiau pašlijo, kai Austrija išsiuntė keturis Rusijos diplomatus, įskaitant du akredituotus Jungtinėse Tautose Vienoje, teigdama, kad jie elgėsi „nesuderinamai su savo diplomatiniu statusu“.
Maskva, atsakydama į tai, išsiuntė keturis Austrijos diplomatus ir pareiškė, kad Vienos veiksmai „daro didelę žalą dvišaliams santykiams, kurie ir taip išgyvena krizę“.
Insbruko universiteto tarptautinių santykių profesorius Gerhardas Mangottas sakė, kad Austrijos vyriausybė per pastaruosius metus pakeitė kursą.
„Iš tikrųjų Austrija labai aiškiai nutraukė santykius su Maskva prasidėjus karui, – teigė G. Mangottas. – Prieš tai buvo vykdoma labai draugiška politika.“
Austrijos ryšiai su Rusija praeityje ne kartą buvo sulaukę žiniasklaidos dėmesio, pavyzdžiui, kai 2018 metais buvusi užsienio reikalų ministrė pakvietė V. Putiną į savo vestuves ir šoko su juo.
Nuo karo pradžios Austrijos įmonės taip pat buvo tikrinamos dėl jų ryšių su Rusija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė tolesnę banko „Raiffeisen“ veiklą Rusijoje.
Austrijos naftos ir dujų milžinė OMV pareiškė, kad daugiau neinvestuos Rusijoje, ir pridūrė, kad tai „nebebus pagrindinis mūsų regionas“.
Austrijos ir Rusijos ryšiai dėl dujų tęsiasi jau kelis dešimtmečius: 1968 metais Sovietų Sąjunga pasirašė sutartį su Austrija, ir ji tapo pirmąja Vakarų šalimi, gavusia rusiškų dujų.
Austrijos dujų pramonės ekspertai tvirtina, kad rusiškos dujos ir toliau bus labai svarbios šaliai, kuri iki karo apie 80 proc. jų importuodavo iš Rusijos.
20:51 | JT ekspertai: Rusija bando sunaikinti Ukrainos kultūrą
Jungtinių Tautų ekspertai trečiadienį pareiškė, kad praėjus metams po Rusijos invazijos sąmoningas Rusijos vykdomas Ukrainos kultūros naikinimas gali reikšti bandymą ištrinti ukrainiečių teisę į savo tapatybę.
Ekspertai paragino nutraukti tyčinį kultūrinės, istorinės ir religinės reikšmės vietų, institucijų ir objektų naikinimą Ukrainoje.
Jie teigė, kad ukrainiečių tautos istorijos ir tapatybės menkinimas naudojamas kaip karo ir neapykantos pateisinimas.
„Dėl Rusijos Federacijos karinių išpuolių Ukrainoje iš dalies arba visiškai sunaikinta daugybė kultūrinės, istorinės ir religinės reikšmės vietų, institucijų ir objektų, – sakoma ekspertų pareiškime. – Tai memorialai ir paminklai, civiliniai pastatai, muziejai, teatrai, paminklai, statulos, maldos vietos, kapinės, bibliotekos, archyvai, taip pat mokyklos, universitetai ir ligoninės.“
Pareiškimą parengė JT specialieji pranešėjai kultūros teisių, teisės į švietimą ir religijos laisvės klausimais.
Specialiuosius pranešėjus įgalioja JT Žmogaus teisių taryba, tačiau jie yra savanoriai, nepriklausomi ekspertai, kurie nekalba JT vardu.
JT kultūros agentūra UNESCO apskaičiavo, kad per pastaruosius metus Ukrainoje buvo apgadinta daugiau kaip 240 kultūros vertybių.
Tačiau ekspertai teigė, kad tikrasis skaičius tikriausiai yra kur kas didesnis, galbūt net viršija 1 000.
Jie tvirtino, kad išpuoliai tankiai apgyvendintose vietovėse yra tokio masto, „kad galima daryti prielaidą apie sąmoningą naikinimo kampaniją“.
Ekspertai išreiškė susirūpinimą dėl „žiauraus susidorojimo su Ukrainos kultūros simboliais“, kai naikinama šalies literatūra, muziejai ir archyvai, o Rusijos pareigūnai plačiai demonizuoja Ukrainos kultūrą ir tapatybę.
„Aiškiai pasakykime: Ukrainos žmonės turi teisę į savo tapatybę. Šios teisės niekas negali pažeisti“, – teigė specialieji pranešėjai.
Jie sakė, kad okupuotose Ukrainos teritorijose „stengiamasi ištrinti vietinę kultūrą, istoriją ir kalbą“ ir prievarta pakeisti jas rusiškomis ir sovietinėmis versijomis.
Ekspertai teigė, kad jie raštu kreipėsi į Maskvą, tačiau atsakymo dar nesulaukė.
20:37 | Vengrijos parlamentas balsuos dėl Suomijos ir Švedijos kandidatūrų į NATO
Vengrijos įstatymų leidėjai kovo pradžioje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos prašymų įstoti į NATO ratifikavimo, teigiama trečiadienį paskelbtoje darbotvarkėje.
Joje teigiama, kad bendros diskusijos dėl jų narystės paraiškų vyks kitą savaitę, o balsavimas dėl kiekvienos šalies atskirai vyks kovo 6–9 dienomis.
19:48 | Maskva: Pekinas išdėstė savo požiūrį į politinio sureguliavimo Ukrainoje būdus
Rusija trečiadienį pareiškė, kad po Kinijos aukščiausio rango diplomatijos vadovo Wang Yi vizito į Maskvą Pekinas išdėstė savo požiūrį į „politinio sureguliavimo“ Ukrainoje būdus.
„Partneriai iš Kinijos glaustai supažindino mus su savo požiūriu į pagrindines Ukrainos krizės priežastis ir jos politinio sureguliavimo būdus. Apie jokį atskirą (taikos) „planą“ nekalbėta", – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.
19:37 | Estija uždraudė šalyje gyvenantiems rusams turėti ginklų
Estija uždraudė savo šalyje gyvenantiems rusams turėti šaunamųjų ginklų.
Kaip skelbia UNIAN, Estijos parlamentas priėmė įstatymą, leidžiantį šaunamuosius ginklus turėti tik Europos Sąjungos arba NATO valstybių piliečiams, tačiau ne Rusijos piliečiams.
Pastebima, kad naujas įstatymas turėtų įsigalioti nuo šių metų kovo mėnesio.
19:21 | Artėjant pirmosioms karo Ukrainoje metinėms popiežius Pranciškus ragina nutraukti ugnį
Popiežius Pranciškus trečiadienį, prieš pat pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, dar kartą paragino nutraukti ugnį kare, kurį jis pavadino absurdišku ir žiauriu.
„Žuvusieji, sužeistieji, pabėgėliai ir izoliuotieji, sugriovimai, ekonominė ir socialinė žala kalba patys už save“, – teigė 86-erių pontifikas per savaitinę bendrąją audienciją.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad penktadienį sukanka vieneri metai nuo karo pradžios ir pavadino ji „absurdišku ir žiauriu karu, liūdna sukaktimi“.
Jis paragino visas jėgas dėti į „konkrečias pastangas, kad būtų nutrauktas konfliktas, sudarytos paliaubos ir pradėtos taikos derybos“.
Nuo tada, kai praeitų metų vasario mėnesį Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pradėjo plataus masto invaziją, popiežius ne kartą ragino užbaigti karą ir netgi išreiškė norą atvykti į Kyjivą ir Maskvą, tačiau šios kelionės neįvyko.
Jo siūlymai tarpininkauti siekiant taikos liko bergždi.
18:58 | Podoliakas apie Putino šou Maskvoje: tai tikrai taps psichomedicininių tyrimų objektu
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas trečiadienį dalyvavo valstybės organizuotame patriotiniame mitinge Maskvoje. Čia jis pareiškė, kad Rusija kovoja dėl savo „istorinių žemių“ Ukrainoje. Visgi Ukrainos prezidento patarėjas pastebi, kad tokie renginiai kelia rimtų klausimų dėl paties diktatoriaus ir čia susirinkusių rusų psichologinės būklės.
Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas socialiniame tinkle „Twitter“ teigė, kad surengtas renginys Maskvoje, siekiant paminėti vykdomą masinį genocidą prieš ukrainiečius, prilygsta psichikos sutrikimo apraiškai.
„Po karo Rusijos Federacija, rusų visuomenė tikrai taps psichomedicininių tyrimų objektu. Nes susirinkti dešimtims tūkstančių žmonių į stadioną tam, kad būtų demonstratyviai švenčiamos metinės, skirto paminėti vykdomą masinį ukrainiečių genocidą, yra akivaizdus psichinis nukrypimas“, – teigė M. Podoliakas.
18:15 | NATO rytinės sienos turi būti maksimaliai saugios – G. Nausėda susitikime su J. Bidenu
NATO rytinės sienos turi būti maksimaliai saugios, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, trečiadienį Varšuvoje dalyvaujantis vadinamojo Bukarešto devyneto atstovų susitikime JAV prezidentu Joe Bidenu.
Kaip pranešė Prezidentūra, kreipdamasis į susitikimo dalyvius G. Nausėda pabrėžė, jog NATO sąjungininkės privalo padaryti viską, kad Ukraina kaip įmanoma greičiau laimėtų karą prieš Rusiją, nes laikas yra lemiamas veiksnys.
„JAV vaidmuo užtikrinant Baltijos regiono saugumą yra didžiulis, o karinių JAV pajėgų dislokavimas Lietuvoje – stipriausias atgrasymo veiksnys šiomis sudėtingomis saugumo situacijos sąlygomis. Lietuva visuomet buvo stipraus transatlantinio ryšio ir jo nepakeičiamumo advokatė“, – sakė šalies vadovas.
Pasak pranešimo, G. Nausėda padėkojo JAV ir asmeniškai prezidentui J. Bidenui už lyderystę, teikiant visapusišką pagalbą Ukrainai ir ryžtą teikti ją tol, kol reikės, taip pat už JAV vaidmenį, užtikrinant Baltijos regiono ir viso NATO rytinio flango saugumą.
„Kuo ilgiau trunka šis karas, tuo didesni iššūkiai krinta ant ukrainiečių ir mūsų visų pečių: netenkama gyvybių, tuštėja amunicijos atsargos, priešas telkia sąjungininkus. Jei Rusijai pavyks pasiekti savo tikslų Ukrainoje, brutali agresija tęsis. Neturėkime iliuzijų“, – sakė Lietuvos valstybės vadovas, ragindamas NATO toliau skubiai teikti Ukrainai visą jai reikalingą ginkluotę ir šaudmenis.
Prezidentas JAV ir Bukarešto devyneto valstybių vadovams pristatė Lietuvai svarbiausius šių metų liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo tikslus: patvirtintus naujus regioninius gynybos planus, sustiprintą regiono oro gynybą, įsipareigojimą didinti Aljanso narių lėšas gynybai.
„Mūsų visų siekis, kad NATO būtų maksimaliai stipri, o jos rytinės sienos – maksimaliai saugios“, – pabrėžė Lietuvos valstybės vadovas.
G. Nausėda bei kiti Bukarešto devynetui priklausančių šalių – Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos – vadovai trečiadienį Varšuvoje susitiko su JAV prezidentu J. Bidenu ir NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
Lietuva siekia, kad NATO regione dislokuotų kovinius sraigtasparnius, HIMARS sistemas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Iškėliau klausimą dėl vadinamųjų kritinių įgalintojų, tai ir oro stebėjimo sistemos, tai yra ir koviniai sraigtasparniai, tai yra ir HIMARS sistemos“, – žurnalistams Varšuvoje sakė šalies vadovas.
Pasak jo, šią karinę technika Lietuvai būtų sunku įsigyti pačiai, tačiau „tai galėtų būti dislokuota Baltijos šalyse rotaciniu pagrindu“.
„Toks yra mūsų pasiūlymas mūsų sąjungininkams, tikiuosi, galėsime šia kryptimi judėti toliau“, – po vadinamojo Bukarešto devyneto susitikimo kalbėjo G. Nausėda.
Karo Ukrainoje metinių išvakarėse šalių vadovai aptarė regioninio saugumo, paramos Ukrainai klausimus, Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
17:36 | ES nepavyko paskelbti naujo sankcijų paketo
Europos Sąjungos valstybės trečiadienį pavyko sutarti dėl naujų sankcijų paskelbimo Rusijai, „Reuters“ naujienų agentūrai teigė keturi diplomatijos atstovai.
Teigiama, kad naujas sankcijų paketas nepaskelbtas dėl to, kad iškilo keletas esminių problemų – viena jų susijusi su Rusijos turimo turto ataskaitų pateikimu.
Tolimesnės diskusijos tarp ES valstybių diplomatų turėtų vykti ketvirtadienį, teigė vienas iš šaltinių.
17:11 | Joe Bidenas sureagavo į Putino sprendimą: „Didelė klaida“
Reaguodamas į antradienį V. Putino perskaitytame metiniame pranešime nuskambėjusią žinią, J. Bidenas, Lenkijoje susitikęs su sąjungininkais iš NATO rytinio sparno, pasmerkė Rusijos sprendimą pasitraukti iš Naujosios START sutarties.
Žurnalistui paprašius pakomentuoti Rusijos sprendimą, J. Bidenas iš pradžių pajuokavo, kad „neturi laiko“.
Po pauzės jis pasakė: „Didelė klaida.“
Savo kreipimesi V. Putinas sakė, kad Rusija stabdo dalyvavimą sutartyje dėl JAV paramos Ukrainai, ir apkaltino Vašingtoną bei jo NATO sąjungininkes atvirai siekiant sunaikinti Rusiją.
Sprendimas priimtas po to, kai Maskva praėjusių metų pabaigoje atšaukė derybas išgelbėti susitarimui, kurį abi šalys kaltino viena kitą pažeidinėjant.
Pagal Naująją START sutartį Rusija ir JAV įsipareigojo apriboti savo branduolinių galvučių atsargas.
Rusijos parlamento žemieji rūmai anksčiau trečiadienį patvirtino V. Putino sprendimą sustabdyti šalies dalyvavimą 2010 metų sutartyje su JAV.
Rusijos prezidentas pabrėžė, kad Maskva dar nepasitraukia iš sutarties, o Užsienio reikalų ministerija nurodė, kad šalis gerbs sutartyje numatytus branduolinių ginklų apribojimus ir toliau pranešinės JAV apie balistinių raketų bandymus, kol paktas nustos galioti – 2026 metų pradžioje.
URM pridūrė, kad Rusijos sprendimas sustabdyti sutarties galiojimą yra atšaukiamas, tačiau Vašingtonas „turi parodyti politinę valią“.
Antradienį JAV valstybės sekretorius Antonijus Blinkenas Rusijos sprendimą pavadino „labai apmaudžiu ir neatsakingu“, tačiau teigė, kad Vašingtonas vis dar pasirengęs kalbėtis šiuo klausimu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Rusijos žingsnis faktiškai reiškia, jog „visa ginklų kontrolės architektūra buvo sugriauta“.
17:09 | Ispanija peduos Ukrainai tankus „Leopard“
Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles trečiadienį pareiškė, kad jos šalis atsiųs šešis Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“ Ukrainos kovai su Rusija paremti.
Šie šeši tankai šiuo metu remontuojami, o Ispanija galėtų nusiųsti daugiau „Leopardų“ į Ukrainą, „jei to prireiktų“ ir jei „to paprašytų mūsų sąjungininkai“, pridūrė ji kalbėdama parlamente.
„Dirbame visiškai koordinuodami veiksmus su savo sąjungininkais“, – sakė ji, nenurodydama, kada tankai bus išsiųsti.
M. Robles praėjusį mėnesį sakė, kad Ispanija yra pasirengusi nusiųsti Ukrainai keletą savo tankų „Leopard“, tačiau nenurodė, kiek jų bus.
Apie tai, kad Ispanija atsiųs šešis savo tankus, paskelbta po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad sąjungininkės, turinčios kovinių tankų, turėtų juos nusiųsti dabar.
Šis O. Scholzo raginimas žymi kardinalų požiūrio pasikeitimą, nes iš pradžių jis priešinosi sąjungininkų spaudimui leisti tiekti Ukrainai Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“.
Sausį Vokietija nusileido ir pareiškė, kad pati atsiųs 14 tankų „Leopard 2 A6“ tankų, kad kartu su sąjungininkais surinktų du tankų batalionus Ukrainai.
Neseniai Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) atliktoje analizėje daroma išvada, kad jei Kyjivas gautų apie 100 tokių tankų, poveikis galėtų būti reikšmingas.
16:30 | J. Bidenas Rusijos sprendimą stabdyti dalyvavimą Naujojoje START sutartyje vadina klaida
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarė klaidą, sustabdydamas savo šalies dalyvavimą paskutinėje likusioje JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės kontrolės sutartyje.
15:40 | Skubus Borrellio perspėjimas ES šalims: sprendžiamas Ukrainos ateities likimas
ES atstovas J. Borrellis pareiškė, kad būtina skubinti ginkluotės tiekimą Ukrainai, nes sprendžiamas Ukrainos likimas.
Jis taip pat pranešė, kad ES svarstoma galimybė įvesti centralizuotą ginkluotės pirkimą Ukrainai ir gynybos pramonės galimybių didinimo klausimas.
Tikimasi, kad pavasario viduryje gali prasidėti Ukrainos kontrpuolimas, tačiau kol kas vis dar nėra aišku, kokios jis gali būti masto: šio plano sėkmė daug kuo priklauso nuo ginkluotės, kurią Kyjivui suteiks Vakarų šalys. Nepaisant deklaratyvių pareiškimų, kol kas tiekimas išlieka negausus, o dalis pažadėtos ginkluotės fronte galės atsidurti ne po vieno mėnesio.
„Išskirtine tvarka kviečiu visus jus paspartinti amunicijos, kurią jūs galite suteikti iš savo atsargų, tiekimą. Sprendžiamas Ukrainos ateities likimas“, – pareiškė jis.
14:48 | Rusijos parlamentarai pritarė susitarimo dėl branduolinės ginkluotės sustabdymui
Rusijos parlamento žemieji rūmai trečiadienį patvirtino prezidento Vladimiro Putino sprendimą sustabdyti šalies dalyvavimą paskutinėje branduolinės ginkluotės ribojimo sutartyje su JAV, pareigūnams ir įstatymų leidėjams vadinant tai paskutinės minutės įspėjimu Vašingtonui dėl Ukrainos.
Antradienį sakydamas metinį pranešimą, V. Putinas paskelbė, kad Maskva sustabdo savo dalyvavimą 2010 metų Naujojoje START sutartyje – paskutiniame likusiame branduolinės ginkluotės kontrolės pakte su JAV. Rusijos lyderis teigė, kad šalis negali pagal šią sutartį priimti JAV inspektorių savo branduoliniuose objektuose, Vašingtonui ir jo sąjungininkams NATO atvirai deklaravus tikslą dėl Rusijos pralaimėjimo Ukrainoje.
13:11 | Landsbergis: Kinijos diplomatijos vadovo vizitas Rusijoje rodo, kad linkstama į Maskvą
12:08 | Prigožinas paviešino rusų smogikų lavonais nusėto lauko nuotrauką: dėl jų mirties apkaltino Rusijos karinę vadovybę
Pačioje nuotraukoje matyti į krūvą sudėti rusų samdinių lavonai – galima suskaičiuoti apie šimtą kūnų. J. Prigožino teigimu, tai yra jo valdomų dalinių tik vienoje iš vietovių (tikėtina, Bachmuto) netektys per vieną dieną (vasario 21 d.).
J. Prigožinas interviu vietos tinklaraštininkui skundėsi, kad Rusijos gynybos ministerija nebeišduoda amunicijos į frontą.
„Jeigu ne Rusijos karinės vadovybės neatsakingas darbas pastaruosius 10 metų, tai jokių privačių karinių bendrovių „Wagner“ išvis nereiktų“, – aiškino jis, kritikuodamas Rusijos karinę vadovybę.
Jis taip pat atskleidė nusikalstamą schemą, pagal kurią anksčiau jo smogikams buvo teikiama amunicija iš Rusijos kariuomenės sandėlių: jo „kariuomenė“ buvo priskiriama neegzistuojančioms savanorių pajėgoms, tačiau vėliau situacija pasikeitė ir tiekimas nutrūko.
Primename, kad pastarosiomis dienomis tai jau ne pirmas toks rusų kariuomenės vadų susikirtimas.
11:08 | Charkive per rusų apšaudymą sužeisti du žmonės – pareigūnai
Rusų pajėgos trečiadienį apšaudė rytinį Ukrainos Charkovo miestą, sužeisti mažiausiai du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Miesto meras Ihoris Terechovas platformoje „Telegram“ sakė, kad miesto šiaurės rytiniam Kyjivo rajonui smogta keturis kartus.
„Jie smogia Charkivui. Mieste įvyko keli sprogimai. Gali būti, kad iš Rusijos teritorijos bus paleista daugiau raketų. Būkite atsargūs“, – nurodė jis.
Be to, kaip perspėjo Charkivo administracijos vadovas Olehas Synjehubovas, galimi smūgiai ir Charkivo srityje: „Charkivo ir srities gyventojai, okupantai vėl smogia! Neignoruokite pavojaus signalų. Likite slėptuvėse!“
Kiek vėliau jis pranešė, kad Charkive sužeisti du asmenys, jiems suteikta medicininė pagalba.
Anot O. Synjehubovo, rusų taikiniu tapo infrastruktūros objektai.
10:10 | Bidenas susitiks su rytinio NATO flango lyderiais, nerimaujančiais dėl Rusijos grėsmės
JAV prezidentas Joe Bidenas baigia savo keturių dienų vizitą rytinio NATO flango sąjungininkėse Ukrainoje ir Lenkijoje. Jis patikino, kad Baltieji rūmai yra labai gerai informuoti apie potencialias grėsmes ir kitus su Rusijos invazija į Ukrainą susijusius padarinius.
Prieš išvykdamas iš Varšuvos trečiadienį J. Bidenas surengs derybas su Bukarešto devyneto – NATO rytinės dalies valstybių, susibūrusių reaguojant į 2014 metais Rusijos prezidento Vladimiro Putino Ukrainoje įvykdytą Krymo aneksiją, – lyderiais.
Užsitęsus karui Ukrainoje, Bukarešto devyneto šalių nerimas nemažėja. Daugelis nerimauja, kad jei V. Putinui pasiseks Ukrainoje, jo kitu taikiniu gali tapti kiekviena iš šių valstybių.
Aljansui priklauso Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
„Kai Rusija įsiveržė, buvo išbandyta ne tik Ukraina. Visas pasaulis patyrė amžių išbandymą“, – sakė J. Bidenas, antradienį kalbėdamas gausiai miniai, susirinkusiai prie Varšuvos karališkosios pilies.
„Buvo išbandoma Europa. Buvo išbandoma Amerika. Buvo išbandoma NATO. Buvo išbandomos visos demokratijos“, – pridūrė jis.
J. Bidenas antradienį Varšuvoje susitiko su proeuropietiška Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu), kuri praėjusią savaitę pareiškė, kad Maskva, pasitelkusi išorės diversantus, rengia sąmokslą nuversti jos šalies vyriausybę.
Tarp Ukrainos ir Rumunijos įsiterpusi, viena skurdžiausių Europos šalių, istoriškai susijusi su Rusija, nori prisijungti prie 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos. JAV prezidentas savo pastabose pritarė Moldovos siekiui.
„Didžiuojuosi galėdamas palaikyti jus ir laisvę mylinčius Moldovos žmones“, – antradienį kreipdamasis į M. Sandu ir jos tautą sakė J. Bidenas.
Nuo tada, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į Ukrainą, buvusi sovietinė respublika Moldova, kurioje gyvena apie 2,6 mln. žmonių, siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarų partnerėmis. Praėjusių metų birželį, tą pačią dieną kaip ir Ukrainai, jai buvo suteiktas ES kandidatės statusas.
M. Sandu praėjusią savaitę apkaltino Rusiją rengiant sąmokslą „nuversti konstitucinę santvarką“. Ji pasisakė po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo šalis atskleidė Rusijos slaptųjų tarnybų planus sunaikinti Moldovą. Vėliau šiuos teiginius patvirtino Moldovos žvalgybos pareigūnai.
J. Bideno kalba apie karą Ukrainoje nuskambėjo kitą dieną po to, kai jis netikėtai apsilankė Kyjive, taip išreikšdamas solidarumą su karo nuniokota šalimi.
Kreipimesi buvo akcentuojamas Europos vaidmuo padedant Ukrainai atremti tebesitęsiančią Maskvos invaziją, o taip pat išreikštas aštriai suformuluotas perspėjimas V. Putinui, kad JAV nesitaikstys su Kremliaus pergalės scenarijumi.
Praėjusiais metais Baltieji rūmai kelias rytinio Aljanso sparno šalis, įskaitant Lietuvą, Lenkiją ir Rumuniją, gyrė už pastangas remiant Ukrainą ginklais, suteikiant ekonominę pagalbą bei priimant ukrainiečių pabėgėlius.
Savo ruožtu J. Bidenas ypatingą dėmesį skyrė Lenkijos pastangoms. Ši šalis yra priėmusi apie 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių ir yra įsipareigojusi Kyjivui suteikti 3,8 mlrd. dolerių (3,55 mlrd. eurų) vertės karinę ir ekonominę pagalbą.
„Tiesa yra tokia: Jungtinėms Valstijoms reikia Lenkijos ir NATO tiek pat, kiek NATO reikia Jungtinių Valstijų“, – per derybas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda sakė J. Bidenas.
09:23 | Ukrainoje paskelbtas didelio masto oro pavojus
Trečiadienį, vasario 22 d., ryte Ukrainoje paskelbtas plataus masto oro pavojaus lygis, skelbia unian.net.
Stebėjimo grupės „Belarusian Gayun“ duomenimis, Baltarusijoje, „Mačiuliši“ aerodrome 9:00 val. buvo užfiksuotas Rusijos naikintuvo MiG-31K, galinčio nešti hipergarsines raketas „Dagger“ (NATO dar vadinamas „Killjoy“), kilimas.
Kiek anksčiau, 8:30 val., aerodrome pakilo Rusijos lėktuvas A-50U (AWACS), NATO dar vadinamas „Mainstay“.
08:48 | Ukraina ir jos sąjungininkės JT Generalinėje Asamblėjoje siekia rezoliucijos dėl taikos
08:32 | „Dar milijonas rezerve“: Vokietijos žvalgyba mano, kad Putinas gali bandyti „užversti“ Ukrainą mobilizuotaisiais
Praėjusių metų rudenį Rusijoje buvo mobilizuota apie 300 tūkst. rusų, dalis iš jų jau pateko į priešakines linijas, daugiausiai į okupuotą Donbaso teritoriją, pareiškė Vokietijos žvalgybos vadas Bruno Kahlis.
Jo teigimu, Rusija gali būti pajėgi mobilizuoti dar 1 mln. rezervininkų. „Mobilizacinis Rusijos potencialas – iki milijono žmonių rezervas, jeigu Kremliuje manys, kad tai yra būtina“, – pažymėjo jis.
Neatmetama, kad Kremlius gali pasinaudoti tokia galimybe, nes nenori atsisakyti savo tikslų Ukrainoje. B. Kahlio teigimu, tokiu būdu Rusija sieks užimti kaip įmanoma daugiau Ukrainos teritorijos ir toliau diktuoti sąlygas.
B. Kahlio teigimu, Kremlius ir net Vakarai ar Kyjivas klydo dėl paties karo eigos. Jis pažymėjo, kad iš pradžių Rusija tikėjosi perimti Ukrainos kontrolę „nedideliu kiekiu gerai parengtų karių, labiau simboliniais ir demonstratyviais veiksmais“. Tačiau blitzkrigas žlugo, o tai suteikė ukrainiečiams persvarą. Rusų kariuomenė tik gerokai vėliau sugebėjo pasinaudoti savo skaitine persvara.
Jis taip pat konstatavo, kad Ukraina iki šiol sėkmingai efektyviai ginasi nuo Rusijos puolimo, tačiau tolimesnė sėkminga eiga priklausys nuo Vakarų palaikymo intensyvumo.
08:15 | Smūgis Rusijos kariuomenės užnugariui: apšaudytas Mariupolis ir kiti okupuoti miestai
07:08 | Bideno vizito metu Rusija išbandė „Sarmat“, tačiau nesėkmingai
Rusai pirmadienį tariamai išbandė tarpkontinentinę balistinę raketą, tačiau pats procesas yra laikomas nepavykusiu. Tuo metu Kyjive lankėsi JAV prezidentas Joe Bidenas, kurio atstovai Rusiją perspėjo likus vos kelioms valandoms.CNN šaltinių teigimu, Rusija iš anksto perspėjo JAV apie bandymus, todėl JAV nelaiko šio žingsnio situacijos eskalavimu.
„Sunkiosios raketos „Sarmat“ bandymai, tikėtina, žlugo. Rusija jau yra atlikusi sėkmingų šios raketos bandymų, ir jeigu būtų pavykęs šis, JAV administracijos atstovų nuomone, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų pažymėjęs tai savo kreipimesi į Federacijų tarybą antradienį“, – rašoma CNN.
Primename, kad J. Bideno administracija apie kelionę į Kyjivą perspėjo rusų diplomatus likus kelioms valandoms iki atvykimo. Rusijos saugumo vadovybė patvirtino, kad sklandantys gandai apie Rusijos tariamai suteiktas saugumo garantijas J. Bidenui neturi pagrindo.
07:05 | Vizito Kyjive metu G. Meloni pakartojo Italijos paramą Ukrainai
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni antradienį, likus kelioms dienoms iki pirmųjų Rusijos invazijos metinių apsilankiusi Kyjive, pareiškė, kad Roma „neketina svyruoti“ teikdama paramą Ukrainai.
„Norėjau tai padaryti (atvykti į Ukrainą), kad pakartočiau visišką Italijos paramą Ukrainai Rusijos agresijos akivaizdoje, pakartočiau, kad Italija neketina svyruoti“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu sakė G. Meloni.
Italijos vadovė taip pat aplankė Irpinę ir Bučą – netoli Kyjivo esančius miestus, kurie buvo nuniokoti per nesėkmingą Rusijos bandymą praėjusiais metais užimti šalies sostinę.
