Nustatyta, kad jų smegenų struktūra skiriasi nuo tų, kurie neišreiškė tokio elgesio, rašo www.iflscience.com.
Londono universiteto koledžo tyrėjai įrodė, kad žmonės, kurie visą gyvenimą buvo antisocialūs, pavyzdžiui, melavo, smurtavo, buvo agresyvūs arba įžeidinėjo kitus, turi plonesnę tikros smegenų dalies žievę ir mažesnį paviršiaus plotą nei tie, kurie antisocialų elgesį išreiškė tik paauglystėje.
Visgi, nėra tiksliai aišku, ar šie pokyčiai yra paveldimi, ar susiję su aplinkos poveikiu, pavyzdžiui, patirtomis fizinėmis traumomis, prasta mityba, piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis arba patirta prievarta.
„Mūsų atliktos išvados parodo, kad maža dalis žmonių, kurie visą gyvenimą elgėsi antisocialiai, jų smegenų struktūroje gali būti tam tikrų skirtumų, todėl jiems kyla sunkumų išsiugdyti socialinius įgūdžius. Tokiems žmonėms turėtų būti suteikta parama visą gyvenimą“, – kalbėjo Londono universiteto koledžo psichologijos ir kalbos mokslų skyriaus vadovė daktarė Christina Carlisi.
Ji taip pat pridūrė, kad daugelis žmonių, kurie antisocialų elgesį išreiškia tik paauglystėje, turi nepakitusią smegenų struktūrą, jeigu sugeba integruotis į socialaus gyvenimo visumą.
Be to, tyrėjai, norėdami pagrįsti smegenų struktūros pokyčius dėl antisocialaus elgesio, atliko smegenų skenavimą daugiau nei 670 žmonių, kuriems buvo 45 metai. Iš jų 80 patyrė ilgalaikį antisocialų elgesį, o 151 žmogus – tik paauglystės metais.
Priduriama, kad žmonių, kurie elgėsi antisocialiai, smegenų žievės paviršiaus plotas sumažėjo 282 iš 360 smegenų sričių, o plonesnė žievė buvo 11 iš 360 sričių.
Mokslininkai, kurie nebuvo susiję su šiuo nagrinėjamu objektu, teigė, kad šis mokslinis tyrinėjimas yra vienas „didžiausių ir įtikinamiausių“. Visgi, jie taip pat priduria, kad šis tyrimas palieka daugybę neatskleistų klausimų, kadangi nėra žinoma, kas būtent sukelia tokius smegenų pokyčius.
„Daugelis dvynių ir įvaikinimo tyrimų rodo, kad paveldimumas sąlygoja maždaug pusę asmenų socialumo kitimo, tad aplinkos poveikis, pavyzdžiui, prievarta prieš vaikus ar bloga mityba, tikriausiai yra vienodai svarbūs“, – pabrėžė profesorius Johanas Steinas.
