Kaip rodo sostinės susisiekimo įmonės „JUDU“ žemėlapis, antradienį 9 val. 20 min. Vilniuje fiksuota 11 transporto spūsčių (9 val. buvo 16):
- Pilaitės pr. link Pilaitės pr.–Laisvės pr. sankryžos (į centrą)
- Ozo g. link Ozo–Gelvonų g. sankryžos (nuo Šeškinės)
- Geležinio Vilko g. link Geležinio Vilko–Ukmergės g. sankryžos (į centrą)
- Olandų g. link Olandų žiedo
- J. Jasinskio g. link J. Jasinskio–Pamėnkalnio–V. Kudirkos g. sankryžos
- Geležinio Vilko g. link Geležinio Vilko–Žalgirio g. sankryžos (iš centro)
- Ukmergės g. link Ukmergės–Geležinio Vilko g. sankryžos
- Antakalnio g. link Olandų žiedo
- Drujos g. link Aušros Vartų g.
- Gariūnų g. link Gariūnų–Paneriškių g. sankryžos (iš centro)
- T. Narbuto g. link T. Narbuto g.–Sėlių g. sankryžos (į centrą)
Dėl spūsčių perspėja ir gyventojai. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi vaizdais iš labiausiai užsikimšusių miesto gatvių.
Vardija, kurių gatvių vengti piko metu
Prognozuojama, kad intensyviausias eismas prasidėjus rudeniui vyks šiose sostinės arterinėse gatvėse: Oslo g., Ukmergės g., Geležinio Vilko g., Ozo g., Kalvarijų g., Kareivių g., Olandų g., Pilaitės pr., T. Narbuto g., Ateities g., Antakalnio g., Laisvės pr., Savanorių pr., Nemenčinės pl., Tūkstantmečio g., Antakalnio g., Liepkalnio g., Žirnių g. ir Vakariniame aplinkkelyje.
Vilniuje spūstys labiausiai juntamos piko metu – ryte 7–9 val. ir vakare 16–19 val., kai daugelis vilniečių skuba į darbą ar grįžta namo.
„Statistikos duomenimis, rugsėjo mėnesį eismo srautai Vilniuje išauga apie 20–30 proc. Tai lemia ne tik mokinių ir studentų grįžimas į sostinę, bet ir naujai atvykusių gyventojų gausa. Todėl itin svarbu planuoti keliones iš anksto ir rinktis patogesnius kelionės būdus“, – komentuoja „Judu“ Eismo valdymo centro vadovas Aleksej Apanovič.
Intensyviausios gatvės Vilniuje
„JUDU“ taip pat nurodo, kuriose miesto gatvėse fiksuojamas didžiausias eismo intensyvumas, t.y. kur dažniausiai gali susiformuoti spūstys:
- Geležinio Vilko g. ties Ukmergės g. (centro kryptimi) – 47 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Žalgirio g. (centro kryptimi) – 43 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Liepkalnio–Žirnių g. tunelis – 35 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Gerosios Vilties g. (iš centro) – 34 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Gariūnų g. iš centro – 33 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Gerosios Vilties g. (į centrą) – 32 tūkst. transporto priemonių per parą.
- Ozo g. ties Gelvonų g. centro kryptimi – 30 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Savanorių pr. ties Vilkpėdės g. centro kryptimi – 30 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Ukmergės g. į centrą – 28 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Goštauto g. link Vilniaus g. – 26 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Geležinio Vilko g. ties Mokslininkų g. iš miesto – 26 tūkst. transporto priemonių per parą;
- T. Narbuto g. link Pilaitės pr. – 26 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Ozo g. ties Gelvonų g. link Šeškinės – 25 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Ozo g. link Kalvarijų g. – 23 tūkst. transporto priemonių per parą;
- Laisvės pr. ties Viršuliškių g. centro kryptimi – 23 tūkst. transporto priemonių per parą.
Daugiausiai spūsčių – ne rugsėjo pradžioje
Nors rugsėjo mėnuo sostinėje iš tiesų reiškia intensyvesnio eismo mieste pradžią, tačiau didžiausios spūstys formuojasi vėliau – spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje, rodo „Judu“ duomenys.
Tai lemia ne tik mokinių ir studentų grįžimas į sostinę, bet ir naujai atvykusių gyventojų gausa. Todėl itin svarbu planuoti keliones iš anksto ir rinktis patogesnius kelionės būdus.
Esant galimybei, rekomenduojama rinktis kelionės laiką ne piko metu, kaskart apsvarstyti kelionę automobiliu ir parkavimosi miesto centre laiką palyginti su kelione viešuoju transportu ar kita judėjimo mieste alternatyva.
Vairuotojai taip pat raginami laikytis kelių eismo taisyklių, nes transporto srautų jutikliai tinkamai fiksuoja tik pagal Kelių eismo taisykles važiuojančius eismo srautus.
„Jeigu transporto priemonė prieš sankryžą sustoja neprivažiavusi STOP linijos, kirtusi STOP liniją arba rikiuodamasi per ištisinę liniją, tai įranga tokios transporto priemonės gali neužfiksuoti, o žalias signalas gali neįsijungti, kol nebus aktyvuotas tas pats arba kitas jutiklis“, – primena A. Apanovič.
Avaringumas keliuose šokteli į viršų
Rugpjūčio pabaiga ir pirmosios rugsėjo savaitės Lietuvos keliuose – tikras išbandymas vairuotojams. Draudimo bendrovės ERGO duomenys rodo, kad būtent šiuo laikotarpiu kasmet fiksuojamas padidėjęs eismo įvykių skaičius, rašoma pranešime žiniasklaidai.
2023–2024 m. statistika rodo, kad paskutinę rugpjūčio savaitę ir pirmąją rugsėjo savaitę žalų skaičius išauga vidutiniškai 10–15 proc., palyginti su ramesniu vasaros viduriu.
„Šiuo laikotarpiu keliuose susidaro kitokios sąlygos. Tėvai vėl pradeda vežioti vaikus į mokyklas ir darželius, gatvėse padaugėja pėsčiųjų bei dviratininkų, o prie perėjų rikiuojasi būriai moksleivių. Vairuotojams neretai tenka keisti maršrutus, planuotis naują kasdienę rutiną. Kartu su didesniu eismo intensyvumu išauga ir įtampa – tai atsispindi ir žalų statistikoje“, – sako ERGO transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Pasak eksperto, rugsėjo pradžioje Vilniaus, Kauno ir kitų didmiesčių gatvėse matomas ir gerokai išaugęs studentų srautas: vieni dar tik pradeda pažinti miestą ir juda lėčiau, kiti – jaučiasi pernelyg užtikrinti. Abu šie scenarijai kelia papildomų rizikų.
Statistika tai patvirtina: vien per 2024 m. paskutinę rugpjūčio savaitę (rugpjūčio 26–rugsėjo 1 d.) buvo užregistruota daugiau kaip 850 transporto priemonių žalų, o bendra nuostolių suma siekė per 1,2 mln. eurų. Palyginimui, rugpjūčio viduryje (rugpjūčio 12–18 d.) fiksuota apie 700 žalų už 1,07 mln. eurų. Panaši tendencija matyta ir 2023 m. – rugsėjo pradžioje žalų skaičius šoktelėjo beveik penktadaliu.
„Intensyvus eismas, nebaigti vasaros kelio darbai, technikos judėjimas gatvėse, vietos stoka prie mokyklų ar darželių, kur vienu metu suvažiuoja dešimtys automobilių – visa tai sudaro papildomą įtampą. Vairuotojai skuba, nori suspėti į darbą ar paskaitas, o smulkūs incidentai tik dar labiau užkemša gatves“, – pastebi R. Bieliauskas.
Svarbūs patarimai vairuotojams
Ekspertas vairuotojams rugsėjo pradžioje pataria:
- suplanuoti kelionę iš anksto ir išvykti keliomis minutėmis anksčiau;
- atkreipti dėmesį į perėjas ir šalia mokyklų judančius vaikus;
- kelyje vengti skubos, nes smulkūs eismo įvykiai gali kainuoti daugiau laiko nei papildomos 5 minutės ryte;
- pasitikrinti, kaip pildoma eismo įvykio deklaracija – tai galima paprastai padaryti ir internetu portale draudimoivykiai.lt.
ERGO duomenys taip pat rodo, kad 2024 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais didžiausios transporto žalos siekė virš 60 tūkst. eurų – tokios sumos išmokėtos motociklui susidūrus su automobiliu bei automobiliui išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkus į vilkiką. 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu eismo įvykiuose patirtos dar didesnės žalos: vieno vilkiko išvažiavimas į priešpriešinę juostą ir susidūrimas su kitu vilkiku kainavo apie 90 tūkst. eurų, o kitu atveju vilkikų susidūrimo nuostoliai siekė 80 tūkst. eurų.
„Kiekvienos vasaros pabaiga bei rugsėjo pradžia iš vairuotojų pareikalauja daugiau atidumo ir kantrybės. Svarbiausia prisiminti, kad keliuose tuo metu gausu mažųjų eismo dalyvių, o skuba neturėtų tapti priežastimi rizikuoti saugumu“, – pabrėžia R. Bieliauskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!