Pietų Kalifornijos universiteto Smegenų ir kūrybiškumo instituto mokslo padėjėja Alissa Der Sarkissian pastebėjo šį keistą jausmą, klausydama alternatyvaus roko grupės „Radiohead“ dainą, pavadinimu „Nuogas“.
„Aš pajutau, kad aš kvėpuoju kartu su dainos ritmu, mano širdis pradėjo plakti lėčiau ir aš pradėjau geriau suvokti dainos emocijas ir mano kūno atsaką į tai“, – paaiškino moteris.
Būdama studentė prestižiniame Harvardo universitete, A. Der Sarkissian tyrinėjo šį fenomeną su savo draugu, doktorantūros studentu Matthew Sachs. Jie norėjo pamatyti, kaip keičiasi smegenų veikla tų, kurie patirdavo nubėgančius šiurpuliukus per visą kūną, klausydami muzikos kūrinius, ir tų, kuriems toks efektas nepasireikšdavo.
Tyrinėtojai savo moksliniame darbe „Socialinis pažintinis ir efektyvus neuromokslas“ parašė išvadas, kuriose teigiama, kad žmonės, kurie pajuto išskirtini pojūtį, klausydami muzikos, turi daugiau skaidulų, jungiančių jų klausos žievę su smegenų sritimis, susijusiomis su emociniu apdorojimu. Tai reiškia, kad žmonės jaučiantys palengvėjimo pojūtį, klausydami muzikos, gali jausti kur kas stipresnes emocijas, priešingai negu tie, kurie to nejaučia.
Šis fenomenalus reiškinys neuromokslininkams ir psichologams nėra iki galo aiškus, kadangi nepasireiškia akivaizdus evoliucinis pranašumas vertinant muziką tokiu laipsniu. Tačiau atliktas tyrimas visgi galėtų paaiškinti šį fenomeną.
„Gauti rezultatai gali būti naudingi ir mokslinėms, ir filosofinėms teorijoms apie evoliucinę žmogaus estetiką, ypač muzikos ištakas. Tikėtina, kad viena iš priežasčių, kodėl muzika yra kultūrinis artefaktas, nes ji tiesiogiai klausos būdu kreipiasi į emocinius ir socialinius žmonių smegenų apdorojimo centrus “, – tyrimo išvadą daro autoriai.
