Protestai prieš taisykles, įpareigojančias tikrinti vakcinavimo statusą ar bent jau neigiamų testų rezultatus, subūrė nevienodą sąjungą – nuo anarchistų ir profsąjungų atstovų iki neofašistų ir ultrakonservatyvių katalikų grupių, rašo politico.eu.
Šios priemonės paskatino demonstracijas visoje Italijoje. Anarchistai Milane susirėmė su policija. Romoje neofašistai įsiveržė į sąjungos pastatą ir ligoninę, dešimtys policininkų buvo sužeisti.
Kartais susitikdavo abu politinės pasagos galai. Neįprastas vaizdas Italijos hiperpartinei politikai – per protestus Milane petys į petį susirinko anarchistai ir demonstrantai, nešantys plakatus, skirtus Mergelei Marijai ir tėvui Pijui, populiariam Italijoje gerbiamam šventajam.
Italijoje politinis smurtas tarp dešiniųjų ir kairiųjų nėra retas dalykas. Per vadinamuosius pirmavimo metus, septintajame, aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, šimtai žuvo per susirėmimus ir teroristinius išpuolius. Nors smurtas sumažėjo, jis visiškai neišnyko. Ir epizodų vis dar pasitaiko tiek iš kairės, tiek iš dešinės.
Tačiau protestai prieš „žaliąjį pasą“ bent jau laikinai panaikino šią atskirtį. Tai įdomus įvykių posūkis, nes Italija dažnai vadinama „politine laboratorija“, kuri numato politines tendencijas kitur.
Socialinė trintis
Alessandro Orsini, Romos Luiso universiteto Tarptautinio saugumo observatorijos direktorius ir knygos apimties tyrimo apie kraštutinius dešiniuosius „Sacrifice. My Life in a Fascist Militia“ autorius, sakė, kad radikaliems kairiesiems ir dešiniesiems tinka bendradarbiauti, siekiant išnaudoti socialinius nesutarimus, susijusius su vyriausybės pandemijos politika, siekiant destabilizuoti šalį.
„Jie taip darė ir aštuntajame dešimtmetyje. Jie gali bendradarbiauti, abu turėdami tuos pačius tikslus, – sakė jis „Politico“. Kai kurios neofašistinės grupuotės taip pat siekė nuslėpti savo tapatybę, kad neišgąsdintų naujokų. – Tokiu būdu italai, kurie nėra fašistai, tampa simpatizuojančiais“.
Triestas tapo pasipriešinimo sostine po to, kai praėjusią savaitę doko darbuotojai užėmė strateginį uostą protestais, kuriuose susibūrė radikalai kairieji ir ekstremistiniai dešinieji iš visos Šiaurinės Italijos. Triesto valdžia penktadienį uždraudė dar vieną protestą, kuris, kaip buvo tikimasi, turėjo suburti 20 000 žmonių, o tai, kad šios grupuotės dažniausiai yra priešiškos, didina nerimą prieš kitą savaitę Romoje įvyksiantį G20 viršūnių susitikimą.
Nuo spalio 15 d. visi darbuotojai turi būti paskiepyti arba testuojami kas kelias dienas. Tai vienos griežčiausių taisyklių Europoje. Tie, kurie atsisako, gali būti suspenduojami ir negauti atlyginimo.
„Žaliasis pasas“ yra plačiai pripažintas visuomenėje, o apklausos rodo, kad daugiau nei pusė italų palaiko taikomas priemones. Ministro pirmininko Mario Draghi vyriausybė pareiškė, kad vakcinos užkirs kelią tolesniems karantinams ir užtikrins ekonomikos atsigavimą. Tikimasi, kad Italijos ekonomika šiais metais augs 6 procentais. Daugiau nei 80 procentų vyresnių nei 12 metų vaikų jau yra paskiepyti.
Siekis nukreipti dėmesį
Opozicinė kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“ teigia, kad šiomis priemonėmis siekiama nukreipti žmonių dėmesį nuo vyriausybės nesėkmių. Vyriausybės viduje taip pat kyla nesutarimai. Matteo Salvini iš dešiniojo sparno lygos ir Beppe Grillo, 5 žvaigždžių judėjimo įkūrėjas, ragina valstybę sumokėti už koronaviruso testus.
Už parlamento ribų balsinga ir eklektiška mažuma tebėra skeptiška arba priešiška. Žinomas politikos filosofas Giorgio Agambenas apibūdino „žaliąjį pasą“ kaip pirmąjį žingsnį pavojingo laisvių ribojimo link.
Protestuose dalyvaujantys aktyvistai pritaria tokiai nuomonei. Sandro Bruzzese, su anarchistais susijusios profesinės sąjungos „Unione Sindacale Italiana“ narys, „Politico“ sakė, kad „žaliąjį pasą“ mato kaip būdą privatizuoti visuomenės sveikatos priemones, pavyzdžiui, priversti dvejojančius darbuotojus mokėti iš savo kišenės už koronaviruso testus.
Sandro Pescopagano, kraštutinės kairės aktyvistas, protestavęs su Triesto doko darbuotojais, paliko „Confederazione dei Comitati di Base“ profesinę sąjungą, nes ji nepakankamai prieštaravo tam, ką jis apibūdino kaip artėjančią skaitmeninio stebėjimo grėsmę, kurią reprezentuoja „žaliasis pasas“. Dabar jis prisijungė prie naujai sukurtos sąjungos „Sindacato dei Popoli Liberi“ – Laisvųjų tautų sąjungos.
S. Pescopagano teigė manantis, kad pandemija tėra pretekstas ir kad galiausiai „žaliasis pasas“ bus naudojamas kontroliuojant, kur žmonėms leidžiama eiti, pavyzdžiui, neleisti jiems kur nors patekti pažeidimo atveju.
Atsiskyrę profesinių sąjungų nariai dabar atsiduria greta labai skirtingų politinių tradicijų aktyvistų. Dario Giacomini, gydytojas, 2013 m. kandidatavęs su neofašistine Casapound grupe į prezidento postą, dirba su profesinių sąjungų lyderiais naujajame Triesto protestų organizavimo komitete. D. Giacomini, įkūrusiam „Contiamoci“ – asociaciją, atstovaujančią sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie buvo suspenduoti atsisakius pasiskiepyti, „žaliasis pasas“ yra „diskriminavimo įrankis“ ir nenaudingas, nes „jis neįrodo sveikatos būklės“.
„Mes visi esame už laisvę“
Atrodo, kad tokioje naujoje aplinkoje senos politinės priklausomybės yra mažiau svarbios, jei tikslai yra bendri. D. Giacomini, kuris dabar teigia esąs apolitiškas, sakė, kad kairiųjų ir dešiniųjų politika yra „pasenusi“: „Abiejų pusių atstovai visada buvo laukiami mano namuose. Mes visi esame už laisvę“.
S. Pescopagano su tuo sutiko. „Pastaruoju metu Trieste daug žmonių susirenka iš priešingų politinio spektro galų, – sakė jis. – Mums tai nerūpi, kol mus vienija priešinimosi diktatūrai vizija“.
Tačiau ne visi kairiųjų pažiūrų protestuotojai dešiniuosius priima išskėstomis rankomis. S. Bruzzese sakė, kad „niekada neprisijungs prie demonstracijos, kurioje protestuoja dešinieji“. „Tarp mūsų ir jų yra praraja, – sakė jis. – Mes nesinaudojame „žaliuoju pasu“, nesiskiepijame“.
Atsižvelgdami į savo įvaizdį, kai kurie protestų organizatoriai bandė atsiriboti nuo ekstremistinių grupuočių. Advokatas Edoardo Polacco, organizavęs protestus, kurių metu Romoje buvo suimti neofašistai, neigė, kad judėjime yra kokių nors ekstremistų. „Nebėra kairiųjų ar dešiniųjų ideologijų, – sakė jis. – Mūsų judėjimas yra apolitiškas, transversalus.“
Kitą savaitę Romoje įvyks G20 susitikimas. Saugumo ekspertas A. Orsini teigė, kad yra pavojų. Valdžia stengsis, kad nepasikartotų G8 susitikimo Genujoje 2001 m. scenarijus, kai derybas nustelbė antiglobalistų ir anarchistų riaušės, kurias sekė policijos brutalumas.
„Jie turi stebėti, kas vyksta“, – sakė A. Orsini.
