Tarptautinė organizacija jį pavadino istoriniu, tačiau kritikai jį įvertino kaip neambicingą.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kuris pasveikino „Ateities paktą“, gyrė jo „svarbius susitarimus – esminį pokytį siekiant veiksmingesnio, įtraukesnio, tinklinio daugiašališkumo“.
Antradienį prasidėsiančios kasmetinės JT Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitės pradžioje dešimtys valstybių ir vyriausybių vadovų susirinko į priėmimą, kuriam paskutinę minutę oponavo Rusija.
Lyderiai pažadėjo stiprinti daugiašalę sistemą, kad ji „neatsiliktų nuo besikeičiančio pasaulio“ ir „apsaugotų dabartinių ir būsimų kartų poreikius ir interesus“, susiduriant su „nuolatinėmis krizėmis“.
„Tikime, kad yra kelias į šviesesnę visos žmonijos ateitį“, – sakoma dokumente.
Paktas išskiria 56 veiksmus, įskaitant įsipareigojimus dėl daugiašališkumo, JT Chartijos laikymosi ir taikos palaikymo.
Joje taip pat raginama reformuoti tarptautines finansų institucijas ir JT Saugumo Tarybą, atnaujinti pastangas kovoti su klimato kaita, skatinti nusiginklavimą ir rūpintis dirbtinio intelekto kūrimu.
Teksto priėmimas buvo trumpam atidėtas, kai Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas pateikė pakeitimą, kuriame pabrėžė „nesikišimo į valstybių vidaus reikalus principą“.
Rusijos prieštaravimus parėmė sąjungininkės Baltarusija, Šiaurės Korėja, Iranas, Nikaragva ir Sirija, tačiau pasiūlymas atmestas didele balsų dauguma.
„Šiek tiek erzina tai, kad galiausiai Rusija dar kartą pabandė sustabdyti visą procesą“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, vienas iš teksto autorių.
„Metu jums iššūkį“
Teksto priėmimas nebuvo garantuotas, o šaltiniai teigė, kad A. Guterresas parengė tris atskiras savo kalbos versijas, atsižvelgiant į galimus balsavimo rezultatus.
Derybų etape JT generalinis sekretorius ragino valstybes parodyti viziją ir drąsą, ragindamas „maksimaliai ambicingai“ stiprinti tarptautines institucijas, kurios stengiasi veiksmingai reaguoti į šiandienos grėsmes.
Tačiau nors tekste yra „gerų idėjų“, jis „nėra revoliucinis dokumentas, reformuojantis visą daugiašališkumą, kurį iš pradžių siūlė Antonio Guterresas“, naujienų agentūrai AFP teigė analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG) ekspertas Richardas Gowanas.
„Idealiu atveju norėtųsi naujų idėjų“, – jam antrino vienas diplomatas.
Kova su visuotiniu atšilimu buvo vienas iš nesutarimų derybose. Prieš keletą savaičių iš teksto projekto išnyko nuorodos į perėjimą nuo iškastinio kuro, tačiau vėliau jos vėl buvo įtrauktos.
„Tikrasis išbandymas bus šių tikslų įgyvendinimas“, teigė aplinkosaugos grupė 350.org.
Nepaisant kritikos paktui, jis vis tiek yra „galimybė patvirtinti mūsų bendrą įsipareigojimą daugiašališkumui, net ir esant sudėtingoms dabartinėms geopolitinėms aplinkybėms“, sakė vienas diplomatas, pabrėždamas, kad reikia atkurti pasitikėjimą tarp globaliųjų Šiaurės ir Pietų šalių.
„Šis paktas suteikia mums vilties ir įkvepia geresnei ateičiai“, – teigė Siera Leonės prezidentas Julius Maada Bio, kuris, būdamas savo šalies Saugumo Tarybos nariu, Jungtinėse Tautose aktyviai gynė globaliųjų Pietų šalių interesus.
Besivystančios šalys ypač aktyviai reikalavo konkrečių įsipareigojimų dėl tarptautinių finansų institucijų reformos, siekdamos užsitikrinti lengvesnes galimybes gauti lengvatinį finansavimą, ypač atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį.
„Toks (dabartinis) požiūris į valdymą įtvirtina nuostatą, kad priimtina turėti pirmos ir antros klasės piliečius“, – sakė Barbadoso ministrė pirmininkė Mia Mottley.
Nepaisant jo turinio, paktas ir jo priedai – Pasaulinis skaitmeninis susitarimas ir Deklaracija dėl ateities kartų – nėra įpareigojantys, todėl kyla susirūpinimas dėl jų įgyvendinimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurie principai, pavyzdžiui, civilių gyventojų apsauga konfliktų metu, pažeidžiami kasdien.
„Dabar mūsų visų pareiga yra tai įveikti. Tam reikia ne tik sutikimo, bet ir veiksmų. Metu jums iššūkį imtis tokių veiksmų“, – po priėmimo sakė A. Guterresas.
