Tačiau pastebima, kad diktatoriaus Vladimiro Putino siunčiami kariai į Ukrainą yra netinkamai aprūpinti karinėmis priemonėmis, be to, okupantai nėra tinkamai apmokyti. Dėl šios priežasties, pasak L. Austino, mūšio lauke Rusijos kariuomenė patiria didelių nuostoliai, o tokia tendencija gali tęstis ir toliau.
JAV atstovė teigimu, Amerika kartu su sąjungininkėmis dirba kiekvieną dieną tam, kad Ukrainai galėtų perduoti reikiamą karinę ginkluotę laiku.
Be to, L. Austinas ketvirtadienį užsiminė ir apie tai, kad jeigu reikės, Amerika yra pasirengusi apsaugoti Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją.
„Jungtinės Valstijos tvirtai įsipareigojusios ginti mūsų sąjungininkių – Baltijos šalių – laisvę ir suverenitetą“, – teigė jis.
J. Stoltenbergas: NATO privalo būti pasirengusi ilgai priešpriešai su Rusija
NATO privalo būti pasirengusi ilgai priešpriešai su Rusija, net ir po dabartinės krizės, kurią išprovokavo prezidento Vladimiro Putino prieš metus pradėta invazija į Ukrainą, naujienų agentūrai AFP sakė organizacijos vadovas Jensas Stoltenbergas.
Rusijai užpuolus provakarietišką kaimynę, Europoje kilo jos pavojingiausia nuo Antrojo pasaulinio karo krizė, o NATO buvo priversta atlikti didžiausią nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo savo gynybos reviziją.
„Prezidentas Putinas nori kitokios Europos... Europos, kur jis galėtų kontroliuoti kaimynus, kur galėtų spręsti, ką šalys gali daryti“, – sakė 63 metų J. Stoltenbergas interviu, duotame likus savaitei iki Rusijos invazijos į Ukrainą metinių.
„Mums reikia būti pasirengusiems ilgam etapui; tai gali trukti daug, daug, daug, daug metų“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas vengė prognozuoti, kiek tęsis atsinaujinusi priešprieša tarp Rusijos ir Vakarų, nes permainos gali ateiti staiga.
„Matėme Berlyno sienos griuvimą, matėme [2001 metų] rugsėjo 11-ąją“, – sakė jis.
JAV vadovaujama NATO „visuomet aiškinsis“, kaip galima gerinti santykius, bet šiuo metu dėl Rusijos režimo elgesio tai neįmanoma, kalbėjo J. Stoltenbergas.
NATO narės nesiunčia savo karių į Ukrainą, o kai kurie Vakarų pareigūnai baiminasi, kad tiesioginis karinis konfliktas galėtų virsti branduoliniu Vakarų ir Rusijos karu.
Tačiau Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Aljansas dislokavo dešimtis tūkstančių papildomų karių savo rytiniame sparne, o virtinė sąjungininkių Europoje padidino išlaidas gynybai.
NATO narės, visų pirma JAV, taip pat siunčia Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų eurų, kad padėtų Kyjivui atremti Rusiją.
