kariuomenė

Nuo 2026 metų Lietuvoje didėjant šauktinių skaičiui ir studentams dėl to stabdant studijas, visuomenėje kilo įvairios reakcijos. Sociologo nuomone, griežtesnė karo prievolė galbūt paskatintų jaunimo emigraciją ir pablogintų šalies demografinę padėtį. Nuo 2026 metų Lietuvos kariuomenė planuoja kviesti tarnauti apie 4 000 jaunuolių. 18–22 metų studentams studijos nebus atidedamos – bus naudojamos akademinės atostogos arba jaunųjų karininkų mokymai.

Lapkričio 10–21 d. Vilniuje, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos teritorijoje, vykusios dvyliktosios tarptautinės kibernetinio saugumo pratybos „Gintarinė migla 2025“ dar kartą parodė, kad šiandienos kariuomenė veikia ne tik sausumoje, ore ar jūroje – viena svarbiausių šiuolaikinio saugumo erdvių tampa kibernetinis domenas.

Lietuvos kariuomenė savo „Facebook“ paskyroje informavo, kad, siekdama sustiprinti rezervą, nuo 2026 metų bus įvesti privalomosios karo tarnybos pokyčiai. Nuo tada tarnauti bus kviečiama apie 4000 jaunuolių, o 18–22 metų studentams tarnyba dėl studijų nebus atidėta. Atsiranda nauji tarnybos būdai. Be to, rezerve tarnauti teks ilgiau (iki 15 metų), o maksimali skatinamoji išmoka didinama iki beveik 10 tūkstančių eurų.

Lietuvos kariuomenės Karo komendantūrų valdyba kitais metais į privalomąją karo tarnybą pašauks 3 870 jaunuolių. Devynių mėnesių trukmės tarnyboje jie įgis būtinų karinių įgūdžių – nuo drausmės ir taktinio mąstymo iki ginkluotės ir technikos valdymo, antradienį pranešė kariuomenė. Nuo kitų metų įsigalioja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas, keičiantis šaukimo tvarką.

Vilniuje trečiadienį pastebėtas JAV karinis lėktuvas privertė gerokai sunerimti gyventojus, kurie pradėjo teirautis, kokiu tikslu sostinėje skraido šis orlaivis. Visgi Lietuvos kariuomenė ramina, kad lėktuvas į Lietuvą atvyko vykdyti planines užduotis.  Į naujienų portalą tv3.lt pasikreipę skaitytojai dalinosi, kad virš Vilniaus pastebėjo skraidantį karinį orlaivį. O tai sukėlė nemažai nerimo daliai vilniečių.

Vilniaus rajone vyksta Lietuvos kariuomenės karių pratybos. Vilniaus rajono savivaldybė praneša, kad lapkričio 4–5 d. Vilniaus r. ir Švenčionių r., Pelikonyse, Karkažiškėje, Pabradėje (Santakos, Balėnų, Žaliašilio, Pailgio, Trakinės, Pabradės, Burbliškės, Katelninkų miškuose), vyks Lietuvos kariuomenės karių pratybos. Pratybų mokomosiose vietose kariai vilkės karines uniformas su pilna ekipuote, bus naudojamas karinis transportas.

Rusijos kariuomenėje klesti žiauri „nulinimo“ praktika – kariai kankinami, žudomi ir siunčiami į savižudiškas misijas. Nepriklausomo leidinio „Verstka“ tyrimas atskleidžia, kad vadų įsakymai žudyti savus tapo ne pavieniais atvejais, o sisteminiu reiškiniu. Karių artimieji ir liudininkai pasakoja apie egzekucijas, kankinimų duobes ir kyšius, už kuriuos galima išvengti mirties fronte.

Rusijos puolimas prie strategiškai svarbaus Pokrovsko miesto atskleidė skaudžią Ukrainos problemą – vis labiau juntamą karių trūkumą. JAV analitinis centras „Atlantic Council“ perspėja, kad po daugiau nei trejų metų karo Kyjivas gali priartėti prie ribos, kai nebeturės pakankamai pajėgų išlaikyti fronto.

Ketvirtadienio vakarą Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šalies kariniai lėktuvai negalėjo pažeisti Lietuvos oro erdvės, skelbia „SkyNews“. Pareiškime teigiama, kad Rusijos orlaiviai SU-30 atliko „mokomąjį skrydį“ virš su Lietuva besiribojančio Kaliningrado. Kremlius tvirtina, kad orlaiviai nepažeidė jokios kitos šalies sienų. Pareiškime nebuvo paminėta Lietuva.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigia nenorintis komentuoti krašto apsaugos sistemai planuojamo skirti finansavimo, kol ateinančių metų valstybės biudžetas dar nėra patvirtintas. Anot jo, siekiant iki 2030-ųjų metų šalyje turėti pilnai veikiančią diviziją, šiuo metu gynybai numatyti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) yra pakankami.

Lietuvoje šeštadienį prasidės karinės pratybos „Budrus sakalas 2025“ skirtos patikrinti kariuomenės parengtį ir gebėjimą veikti įvairiomis sąlygomis, ginant šalies oro erdvę. Pagrindinis pratybų tikslas – tobulinti Karinių oro pajėgų (KOP) gebėjimą planuoti ir vykdyti oro operacijas įvairiomis sąlygomis, užtikrinti efektyvų vadovavimą ir kontrolę bei išbandyti pasirengimą veikti iš alternatyvių dislokacijos vietų.

Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje vyksta „pagal grafiką“, ketvirtadienį Vilniuje sakė brigadai vadovaujantis generolas. Pajėgos, sukurtos reaguojant į didėjančią Rusijos grėsmę, skirtos sustiprinti NATO rytinio flango apsaugą.  „Mes svariai prisidedame prie NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumų“, – sakė brigados generolas Christophas Huberis, vadovaujantis Vokietijos kariuomenės Bundesvero 45-ajai šarvuotajai brigadai.

Po kariuomenės vado pareiškimų, neva po lėšomis gynybai yra pakišami planai atnaujinti savivaldybių infrastruktūrą, prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimams Deividas Matulionis sako, kad kariuomenės vadui reikėtų vengti nereikalingų išsišokimų.  „Kiekvienas turi teisę diskutuoti bet kokiu klausimu, tačiau gynybos biudžeto klausimas paskutiniu metu tapo labai jautria tema.

Valstybės kontrolė, atlikusi Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo ir prievolės administravimo auditą, nustatė trūkumų atrenkant savanorius į nenuolatinę karo tarnybą. Pasak jos, vykdant personalo komplektavimo procesą, vertinamas kandidatų išsilavinimas, sveikatos būklė, anksčiau atlikta tarnyba ir dalyvavimas Lietuvos šaulių sąjungos veikloje. Taip pat papildomai atsižvelgiama ir į fizinį parengtumą.

Nors pasaulyje netrūksta geopolitinių įtampų, ekspertai teigia, kad mūsų šalis išlieka viena saugiausių vietų Europoje. Pagal ekonominius rodiklius ir būstų įsigijimo paklausa gyventojai taip labai nebesibaimina karo scenarijų ir aktyviai perka būstus tiek apsigyvenimui, tiek investicijai. Tuo pat metu, auganti imigracija bei teigiamas migracijos balansas rodo, kad vis daugiau žmonių renkasi Lietuvą kaip vietą sugrįžti ir gyventi.

Lenkijos kariuomenėje daugiau nei pusė vyresnių karių turi antsvorio, beveik kas antras rūko, o kai kurie generolai, kaip sako pareigūnai, „su pilvais“. Vyriausybė imasi veiksmų – rengiamas planas kovai su nutukimu ir karių fizinės formos gerinimui.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas negailėjo kritikos nutukusiems kariams ir paskelbė kovą su „storais kareiviais“, žadėdamas griežtus ūgio, svorio ir fizinio pasirengimo standartus. „Tai ne žaidimas – tai kova, tai gyvybė ar mirtis“, – pareiškė P. Hegsethas, pažadėjęs išrauti politinio korektiškumo kultūrą iš kariuomenės, rašo „Sky News“. Šimtai JAV kariuomenės pareigūnų buvo staiga iškviesti į Jūrų pėstininkų korpuso bazę, nežinodami priežasties iki antradienio ryto.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pašaukė 135 tūkst. vyrų atlikti įprastinę karinę tarnybą – tai didžiausia nuo 2016 metų rudens šaukimo į kariuomenę kampanija šalyje. Rusija kiekvieną pavasarį ir rudenį šaukia 18–30 metų amžiaus vyrus į privalomąją karinę tarnybą. Tikimasi, kad šauktiniai metus tarnaus karinėje bazėje Rusijos teritorijoje, o ne kariaus Ukrainoje, nors būta pranešimų, kad šauktiniai siunčiami į fronto liniją.

Lietuvos kariuomenė kartu su sąjungininkais penktadienį pradeda ginkluotųjų pajėgų pratybas „Neptūno kirtis 2025“. Pratybų metu Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivai ir Karinių oro pajėgų orlaiviai kartu su sąjungininkais vykdys veiksmus Baltijos jūroje. Kariniai veiksmai numatomi Lietuvos teritoriniuose vandenyse ir oro erdvėje virš jų. Pasak Palangos miesto savivaldybės, pratybų metu bus naudojama amunicija – gali girdėtis sprogimai.

Į Lenkiją praėjusią savaitę įskrido 19 dronų, panašaus scenarijaus baiminasi ir Lietuva, ypač kai Rusijoje ir Baltarusijoje vyko „Zapad“ pratybos. O naujoje valdančiojoje koalicijoje, dar nepradėjus normaliai dirbti, jau kyla neramumai.

Piktnaudžiavimu kaltinamo buvusio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio advokatas Arūnas Petrauskas sako, kad jo klientas teisme ketina duoti parodymus, tačiau tai gali įvykti vėliau, galbūt, kai bus apklausti bylos liudytojai. Pirmadienį Vilniaus apygardos teismas ketina pradėti nagrinėti piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir sukčiavimu kaltinamo buvusio Lietuvos kariuomenės vado bylą.

Beveik puspenkto tūkstančių gyventojų, esančių aktyviajame Lietuvos kariuomenės rezerve, sulauks kvietimo dalyvauti pratybose, atnaujinti savo duomenis. Kaip penktadienį pranešė kariuomenė, duomenis atnaujinti bus pakviesti apie 3 tūkst. žmonių, 2,5 tūkst. rezervistų bus pašaukti Lietuvos ir sąjungininkų organizuojamoms pratyboms „Perkūno griausmas 2025“. Pasak kariuomenės, Karo komendantūrų valdyba kartu su Dr.

Ar per rusiškų dronų ataką prieš Lenkiją bepiločiai buvo įskridę ir į Lietuvą – vis dar nežinia. Tą slaptame posėdyje trečiadienį bandė aiškintis Seimo nariai, bet tiek Krašto apsaugos ministerijai, tiek ir kariuomenei teko pripažinti, kad Lietuva nežino – buvo pažeista oro erdvė, ar ne. Nors į orą kilo sąjungininkų naikintuvai, bet jie nieko neaptiko, todėl šis klausimas taip ir liko neatsakytas.

Naktį iš pirmadienio į antradienį (rugsėjo 15 d.), 23.04 val., Karinių jūrų pajėgų Jūros gelbėjimo ir koordinavimo centras gavo pranešimą, kad iš Klaipėdos į Kylį (Vokietija) plaukiančiame kelte „Victoria Seaways“ keleivei staiga pablogėjo sveikata. Pagal gautą informaciją, keltas tuo metu buvo nutolęs apie 30 jūrmylių (apie 56 km) nuo Klaipėdos uosto.

Rugsėjo 15 d. gavus Nacionalinio transplantacijos biuro prašymą dėl skubaus donoro organo pergabenimo, buvo pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Apie 17.00 val. Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8T su medikų komanda pakilo iš 2-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Kaune skrydžiui į Rygos tarptautinį oro uostą. Donoro organas buvo atskraidintas į Vilnius universiteto ligoninės Santarų klinikas. Po sėkmingai įvykdytos užduoties, apie 01.40 val.

Rusijos orlaiviams šeštadienį pažeidus skrydžių taisykles skrendant virš Baltijos jūros, buvo pakelti NATO naikintuvai, pranešė Lietuvos kariuomenė. Anot jos, NATO naikintuvai buvo pakelti du kartus. „Jie kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos Federacijos orlaivių. Abudu atvejai nebuvo susiję su Lenkijoje taikomomis prevencinėmis priemonėmis dėl dronų smūgių grėsmės Ukrainos vakariniuose regionuose“, – pranešė kariuomenė.

Vos prasidėjus karinėms pratyboms „Zapad“, socialiniuose tinkluose ėmė plisti vaizdo įrašai, kuriuose neva matyti, kaip Kaliningrade link Lenkijos sienos juda „Iskander“ raketų kompleksai. Įrašai pasirodė tiek Ukrainos, tiek rusiškuose kanaluose. Vis dėlto, kaip paaiškėjo, minima medžiaga nėra nauja – orai vaizduose nesutampa su šių dienų sąlygomis, o ekspertai nurodo, kad įrašas greičiausiai darytas dar 2018 metais.

Lietuvoje šiuo metu vyksta ne tik nacionalinės pratybos, bet ir vokiečių kariuomenės mokymai „Grand Eagle 2025“. Jų metu Bundesvero 37-oji šarvuotoji brigada treniruojasi greitai persidislokuoti iš Vokietijos į Lietuvą. Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, šių pratybų priežastis – kol Vokietijos 45-oji brigada „Lietuva“ dar nėra pasiekusi pilno operacinio pajėgumo, būtent 37-oji brigada užpildytų spragas bendrose gynybos operacijose kartu su Lietuvos kariuomene.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pranešė, kad Pchenjanas artėjančiame svarbiame valdančiosios partijos susitikime pristatys politiką, kuria siekiama sustiprinti tiek šalies branduolinį arsenalą, tiek įprastinės kariuomenės galią, šeštadienį informavo valstybinė žiniasklaida. Po 2019 m. žlugusio aukščiausiojo lygio susitikimo su JAV Šiaurės Korėja ne kartą pareiškė, kad niekada neatsisakys savo branduolinių ginklų, ir pasiskelbė „negrįžtama“ branduoline valstybe.

Naujasis Lietuvos karinės žvalgybos vadas Mindaugas Mažonas sako, kad dronų įskridimo į Lietuvą rizika yra labiau susijusi su nesibaigiančiais Ukrainos apšaudymais, o ne su penktadienį prasidėjusiomis Rusijos ir Baltarusijos pratybomis „Zapad“. „Dėl šių mokymų mes nematome smogiamųjų, didelio nuotolio dronų, tokių kaip „Geran“ ar „Gerbera“, įskridimo grėsmės padidėjimo.

Rusijai ir Baltarusijai penktadienį pradėjus karines pratybas „Zapad“, Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad situacija išlieka nepasikeitusi – puolimo prieš Lietuvą ir NATO rizika yra maža, tačiau galimos įvairios provokacijos.

Lietuvoje šeštadienį prasideda Karinių oro pajėgų (KOP) pratybos, per kurias bus aktyvuojamos laikinos ribojamosios zonos. Anot KOP pranešimo, rugsėjo 6–23 dienomis pratybų metu žemame aukštyje skraidys Belgijos oro pajėgų transporto lėktuvai „A400M Atlas“. Skrydžiai vyks didžiojoje Lietuvos dalyje ir pasienio zonoje.

Bendra Rytų flango atgrasymo linija turėtų būti kuriama nuo Suomijos iki Rumunijos, teigia ekspertai. Šią savaitę kariuomenės Gynybos štabo organizuotoje konferencijoje Vilniuje pristatyta nauja Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) inicijuota Rytų flango atgrasymo linija. Ją konferencijoje pristatė JAV generolas majoras Levonas Cumptonas, penktadienį pranešė kariuomenė.

Izraelio kariuomenė penktadienį  pranešė, kad artimiausiomis dienomis smogs į daug taikinių Gazos mieste, ypač į daugiaaukščius pastatus, kuriuos, pasak jos, naudoja palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“. Pareiškime kariuomenė „atlikusi plataus masto žvalgybinės informacijos rinkimo operacijas nustatė didelę „Hamas“ teroristų veiklą įvairiuose Gazos miesto infrastruktūros objektuose, ypač daugiaaukščiuose pastatuose“. „Artimiausiomis dienomis (Izraelio kariuomenė) smogs statiniams, kuri...

Kariuomenė planuoja iki šios savaitės pabaigos baigti privažiavimo kelių į pasienio punktus Rusijos ir Baltarusijos pasienyje stiprinimą. „Planuojama, kad iki šios savaitės galo visi likę punktai, kurie yra suplanuoti, tai yra 19, bus sustiprinti“, – antradienį LRT radijui sakė kariuomenės Gynybos štabo atstovas majoras Arnoldas Anelauskas. Šiuo metu kontrmobilumo priemonės išdėstytos dešimtyje pasienio punktų.

Viešojoje erdvėje abejojant Lietuvos sprendimu įsigyti tris braziliškus „Embraer C–390 Millenium“ orlaivius, krašto apsaugos viceministrė Loreta Maskaliovienė akcentuoja, kad šiuo metu kariuomenės turimi „Spartan“ orlaiviai neatitinka keliamų reikalavimų. Todėl, pasak jos, įvertinus lėktuvų taisymo kaštus, buvo priimtas sprendimas įsigyti naujus orlaivius.  „Spartan“ atnaujininimui buvo numatyti 135 mln. eurų.

Minit 32-ąsias Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos teritorijos metines, Karo technikos ekspozicijoje, Kauno tvirtovės VI forte, sekmadienį vyks tradicinis renginys „Visi kaip vienas į laisvės dieną!“. Pasak organizatorių, šventės metu laukia Vytauto Didžiojo karo muziejaus edukacinė veikla, Lietuvos kariuomenės ir kitų struktūrų ginkluotės, ekipuotės ir įrangos pristatymai ir specializuoti pasirodymai, tarp kurių – Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kinologai su savo augintinia...

Šį sekmadienį, rugpjūčio 31 dieną, Lietuva mini ypatingą ir jautrią dieną – Laisvės dieną. Tai data, kuri simbolizuoja galutinį mūsų valstybės išsilaisvinimą iš okupacijos ir okupacinės kariuomenės. Nors nepriklausomybė buvo paskelbta dar 1990 m. kovo 11-ąją, tik 1993 m. rugpjūčio 31 d. Lietuva faktiškai tapo visiškai laisva. Ši diena yra ne tik istorinis faktas, bet ir gyvas priminimas apie tautos ryžtą, vienybę ir kantrybę, kurios dėka buvo pasiektas laisvės tikslas.

Pasibaigus pratyboms „Narsus grifonas 25-II“ kelias dienas numatomas intensyvesnis karinės technikos judėjimas, penktadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Pasak jos, technika judės iš Meškerinės Švenčionių rajone, Bajorų ir Verkių Vilniaus rajone, Šalčininkų ir Elektrėnų rajonų bei Vilniaus miesto į karinių vienetų dislokacijos vietas.

Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad „Zapad“ pratybų metu užpuolimo grėsmė Lietuvai yra maža, nes Rusija savo pajėgumus sutelkusi Ukrainoje. Jis taip pat perspėja, jeigu rusų pajėgos užsiliktų, Lietuva pereitų į mobilizacijos fazę.

Artėjant „Zapad“ pratyboms, Lietuva dalyje pasienio su Baltarusija uždarė oro erdvę. Oro erdvės saugumas sustiprintas po dviejų incidentų liepą, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido rusų kariniai dronai. Paskutinį sykį rusiškas dronas, „Gerbera“, gabenęs sprogmenį, įskrido į Vilnių, perskrido pusę Lietuvos ir nukrito Gaižiūnų poligone. Artėjant pratyboms, Lietuva daro namų darbus pasienyje su Baltarusija.

Į pėstininkų brigados „Žemaitija“ infrastruktūrą bus investuota 600 mln. eurų, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Pasak jos, Klaipėdos rajone bus įrengtas Kairių karinis miestelis, kurio statybai ir ilgalaikei priežiūrai numatoma skirti apie 520 mln. eurų. Tuo metu į naują infrastruktūrą Klaipėdoje ir Tauragės rajone esančiuose batalionuose bus investuota per 60 mln. eurų. Ministerijos teigimu, didžioji dalis statybos ir rekonstrukcijos darbų bus užbaigti per dvejus metus.

Rugpjūčio 11–22 dienomis vykusios Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų bataliono vertinamosios lauko taktikos pratybos „Aršus vilkas 2025“  apėmė intensyvius veiksmus tiek Gaižiūnų poligone, tiek realiose gyvenamose vietovėse Varėnos rajone. Mokymų tikslas – įvertinti bataliono padalinių pasirengimą, tobulinti sąveiką tarp skirtingas mūšio funkcijas atliekančių vienetų ir užtikrinti karių gebėjimą veikti kompleksiškomis sąlygomis.

Pietvakarių Lietuvoje pirmadienį prasideda Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono pratybos „Dragūno įniršis 2025“, jose dalyvaus apie 600 karių ir 90 technikos vienetų. Kaip pranešė kariuomenė, pirmadienį padaliniai persidislokuos į Kazlų Rūdos poligoną, kur vykdys gynybos operacijas naudodami šarvuotus visureigius „JLTV“ ir kitą bataliono techniką.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas sako, kad Lietuva, vystydama šalies sienos apsaugą, pereina nuo pavienių inžinerinių pajėgumų plėtojimo į vientisos gynybos linijos vystymą. „Šiandien mes pereiname nuo pavienių inžinerinių kontrmobilumo priemonių sumanymo, kuris iki šiol buvo vystomas, prie vientisos gynybos linijos į gylį vystymo“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu sakė viceministras.

Kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybai pradeda vadovauti brigados generolas Žilvinas Gaubys. Kaip pirmadienį nurodė Lietuvos kariuomenė, pareigas baigęs eiti brigados generolas Modestas Petrauskas atsisveikino su valdybos vėliava ir grąžino ją Lietuvos kariuomenės vadui generolui Raimundui Vaikšnorui.  „Mokymo ir doktrinų valdyba – tai vieta, kurioje formuojasi Lietuvos kariuomenės žinios, gebėjimai ir ateities kryptis.

Vilkaviškio rajone sekmadienį rasti 8 sprogmenys, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD duomenimis, 13 val. 50 min. gautas policijos pranešimas, kad Žaliosios kaime, miške, rasti sprogmenys, įvedamas planas „Skydas“.  Atvykus į įvykio vietą, ugniagesiai budėjo šalia sprogmenų, kol atvyko pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo būrys ir išvežė sprogmenis sunaikinti į Rasių karjerą.

Lietuvos kariuomenės analitikai, analizuojantys priešišką informaciją, liepos mėnesį fiksavo ypatingą informacijos augimą nukreiptą prieš NATO veiklą Baltijos jūros regione. Kaip pirmadienį pranešė kariuomenė, rusiškoje informacinėje erdvėje daugiausia dėmesio buvo skirta reaguojant į JAV kariuomenės Europoje ir Afrikoje vado generolo Christopherio Donahue  pareiškimą apie gynybą nuo galimos Rusijos agresijos. JAV kariuomenės pareigūnui Ch.

Varėnos rajone ir Gaižiūnų poligone rugpjūčio 11–22 dienomis bus vykdomos vertinamosios lauko taktikos pratybos „Aršus vilkas 2025“. Jas organizuoja pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo pėstininkų batalionas, praneša Lietuvos kariuomenė. Numatoma, kad pratybose dalyvaus apie 350 karių ir 50 technikos vienetų.