Vakarų lyderiai yra svarstę, kad padėdamas karą Ukrainoje, V. Putinas galimai siekia įgyvendinti savo fantazijas atkurti SSRS.
Liepos 15-osios planai
Anot minėto kanalo, šiuo metu daugelis spėlioja, ką V. Putinas rengia liepos 15 d. Būtent liepos 15 d., penktadienį, Rusijos Dūma rinksis į neeilinį posėdį. Kas tiksliai jame bus aptariama, kol kas nėra žinoma.
Kanalo šaltiniai sako, kad V. Putinas skirtingoms savo aplinkos žmonių grupėms pavedė užduotį parengti skirtingus penktadienio darbotvarkės variantus. Taip V. Putinas stebi tiek pasirengimą, tiek informacijos nutekėjimą.
„Šį kartą rengiami keturi atskiri darbotvarkės variantai, taip pat mišrūs scenarijai, kuriuose šie variantai derinami. Galutinį sprendimą V. Putinas paprastai priima likus kelioms valandoms iki pasirinkto scenarijaus pradžios, o jei mato visiško informacijos nutekėjimo grėsmę ir galimybę sužlugdyti planus, gali apie sprendimą paskelbti iš anksto, tačiau tuomet sprendimas bus aiškiai apkarpytas ir bent dalis planų bus atidėta arba jų iš viso atsisakyta“, – teigiama kanale.
Anot kanalo šaltinių, penktadienį Dūmai planuojama pateikti ratifikuoti „Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos sąjunginę sutartį“.
Taip būtų sukurta nauja trijų slavų tautų – Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos – sąjunga. Sujungus šias šalis į vieną būtų sukurta į SSRS panašus darinys.
„Ir jei su Rusija ir Baltarusijos Respublika viskas aišku, Putinas ketina pripažinti okupuotas Ukrainos teritorijas ir „atkurti“ „teisėto“ Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžią. Būtent su Janukovyčiumi Putinas ketina pasirašyti šį susitarimą“, – teigia „General SVR“.
Sutartį V. Janukovyčius jau esą pasirašė „jos neskaitęs“, kaip teigiama, per paskutinį vizitą Rusijoje tai padarė ir A. Lukašenka. Vis dėlto, nepaisant to, kad parašai jau padėti, sutartis esą dar gali keistis.
Liepos 15 d. ryte V. Putinas ketina susitikti su V. Janukovyčiumi ir A. Lukašenka bei paskelbti apie sutarties pasirašymą, teigia minėtas kanalas. Po to dokumentas esą turėtų būti pateiktas Dūmai ratifikuoti, o jei viskas vyktų pagal planą, Dūma ir taryba dokumentą turėtų patvirtinti po kelių dienų.
„Susitikimas su Janukovyčiumi ir Lukašenka, žinoma, yra apsimestinis, viskas jau pasirašyta, tačiau keblumų kyla dėl Lukašenkos. Putinas baiminasi Lukašenkos demaršo, ir čia jis, žinoma, teisus – Lukašenka daro viską, kad išsisuktų nuo šio renginio.
Jei dėl kokių nors priežasčių būtų atsisakyta pagrindinio varianto, yra galimybė performatuoti kabinetą ir pažymėti tranzito tendencijas bei dar du variantai, kurių kol kas neatskleisime.
Neeilinės sesijos šauktos ir anksčiau, klausimai sutapdavo su svarbiais įvykiais
Nuoroda į minėtą kanalą pasidalijo užsienio reikalų ministro patarėjas, politologas Laurynas Jonavičius. Jo teigimu, vos Dūmai paskelbus apie neeilinę sesiją, Rusijos viešojoje erdvėje kaip mat atsirado spėlionių, kam tai reikalinga, „jei eilinė sesija ką tik baigėsi, o kažkokių skubių ar neužbaigtų darbų lyg ir neliko“.
Formaliai yra teigiama, kad „susikaupė klausimų, kuriuos reikia neatidėliotinai spręsti, tame tarpe peržiūrint kai kurias Rusijos Vyriausybės iniciatyvas“. Dūmos pirmininkas sako, kad atsirado daugiau nei 60 klausimų, kurių negalima atidėti rudeniui. Tačiau kodėl šie klausimai nebuvo svarstomi anksčiau, nepaaiškinama.
„Neišvengiamai, prasidėjo diskusijos dėl to, kas gali įvykti Dūmoje liepos 15 d. Kai kurie šaltiniai teigia, kad neeilinė sesija rengiama siekiant „išspręsti kai kuriuos kadrinius klausimus“. Dūmos kompetencijoje yra premjero, vice-premjerų ir federalinių ministrų tvirtinimas, nepasitikėjimo Vyriausybe kėlimo teisė, Centrinio banko ir Audito rūmų vadovų skyrimas/atšaukimas. Teoriškai, Dūma turi formalią galią pateikti kaltinimus Prezidentui.
Šiame kontekste „Meduza“ svarsto, kad gali būti pakeisti du ministrai (Ryšių ir Pramonės bei Prekybos), o gal net ir atstatydinamas premjeras M. Mišustinas. Taip pat minima galimybė, kad gali būti atstatydintas Audito rūmų vadovas A. Kudrinas. Yra netgi versija, kad pastarasis gali pakeisti Mišustiną premjero poste.
Kitos versijos susiję su ūkiniais-ekonominiais klausimais ir sako, kad gali būti skubiai svarstomos kokios nors techninės Vyriausybės iniciatyvos. Tai nebūtų labai logiška, nes apie kažkokias konkrečias ir skubaus patvirtinimo reikalaujančias iniciatyvas iki šiol nebuvo girdėti. Dar viena versija sako, kad gali būti svarstoma kokia nors atsako į Europines sankcijas (kad ir įvykius, susijusius su Kaliningrado tranzitu) opcija“, – rašo jis.
Vis dėlto, L. Jonavičiaus akimis, įdomioji versija yra susijusi su Dūmos kompetencija ratifikuoti tarptautinius susitarimus arba pripažįstant kieno nors nepriklausomybę.
„Pažymėtina, kad Dūma į neeilinius posėdžius anksčiau yra rinkusis 2019 m., kai priėmė sprendimą sukurti spec. Komisiją išoriniam kišimuisi į RF vidaus reikalus tirti; 2014 m., kai ratifikavo Krymo „prisijungimą“; 2008 m., kai rengė kreipimąsi į Prezidentą dėl Abchazijos ir Pietų Osetijos pripažinimo. Beje, tokiems klausimas po Dūmos pritarimo reikia ir Federacijos Tarybos (vaidinančios Parlamento aukštųjų rūmų vaidmenį) pritarimo. Apie tai, kad Federacijos Taryba pasirengusi susirinkti į neeilinį posėdį tą pačią liepos 15 d., pareiškė šios institucijos atstovas V. Timčenko.
Šitam kontekste labai įdomiai skamba vieno iš informuotais save vadinančių „Telegram“ kanalų informacija, kad liepos 15 d. Dūmos ratifikavimui bus pateiktas „Sąjunginės Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybių susitarimas“ (!!!). Ukraina šiame susitarime bus „atstovaujama“ šiuo metu okupuotų Ukrainos teritorijų (LNR ir DNR), kurioms vadovaus (ir susitarimą pasirašys) Viktoras Janukovyčius.
Tai va tiek gandų... Tikėsimės, tik gandais tai ir liks“, – apibendrina L. Jonavičius.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“, kurios tikslas, be kita ko, yra ir ukrainiečių „nutautinimas“.
Priešas pirmiausia numetė bombas ant karinių objektų, o vėliau apšaudė civilinius pastatus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybes nares, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilinius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir Lymanas, pastarosiomis savaitėmis vyko aršūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko ir kitų Donbaso miestų. Sjevjerodoneckas neseniai pateko į rusų rankas. Sekmadienį pranešta, kad ukainiečiai pasitraukė iš Lysyčansko.
