„Kitas raundas, manau, užsienio reikalų ministrų pavaduotojų lygiu, turėtų įvykti penktadienį Stambule“, – sakė jis trečiadienį žurnalistams Teherane.
Prancūzijos diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP taip pat sakė, kad susitikimas įvyks penktadienį Turkijoje.
Iš Londono ir Berlyno vis dar negauta jokių žinių apie susitikimą, kuris iš pradžių buvo numatytas šio mėnesio pradžioje, bet buvo atidėtas.
Nuo praėjusių metų pabaigos Iranas prieš balandžio 12 dieną prasidėjusias netiesiogines derybas su Vašingtonu surengė keletą diskretiškų susitikimų branduoliniu klausimu su trimis Europos valstybėmis, vėliausią kartą – vasarį Ženevoje.
„Tęsdami dialogą su Jungtinėmis Valstijomis, esame pasirengę kalbėtis ir su europiečiais“, – sakė A. Araghchi.
„Deja, patys europiečiai, vykdydami savo politiką, šiose derybose tapo šiek tiek izoliuoti“, – pridūrė jis, plačiau nedetalizuodamas.
„Nenorime, kad tokia situacija susiklostytų, todėl tęsėme su jais derybas“, – sakė jis.
Penktadienį numatomas susitikimas įvyks po sekmadienį įvykusių Teherano ir Vašingtono derybų, kurioms tarpininkavo Omanas.
Keturi JAV ir Irano derybų ratai buvo aukščiausio lygio kontaktai tarp ilgamečių priešininkų nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018-aisiais pasitraukė iš trejais metais anksčiau pasiekto Teherano branduolinio susitarimo su pasaulio galybėmis.
Sausį grįžęs į Baltuosius rūmus D. Trumpas vėl ėmėsi maksimalaus spaudimo Teheranui. Nors jis remia branduolinę diplomatiją, jis taip pat įspėjo apie galimus karinius veiksmus, jai žlugus.
Vakarų šalys, įskaitant JAV, jau seniai kaltina Iraną siekiu įgyti branduolinių ginklų, o Iranas tvirtina, kad jo branduolinė veikla yra skirta tik taikiems tikslams.
2015-aisiais Irano ir galingųjų valstybių – Jungtinės Karalystės (JK), Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Jungtinių Valstijų – sudarytame susitarime numatyta vadinamoji „šuolio atgal“ procedūra, turinti sugrąžinti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas Iranui, jei jis nesilaikys susitarimo,
Iranui taikomas nebranduolinės ginkluotės embargas turi baigtis spalį, tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot įspėjo, kad „jei Europos saugumo interesai nebus užtikrinti, nė sekundės nedvejodami vėl taikysime visas sankcijas, kurios buvo panaikintos prieš dešimtmetį“.
Iranas šiuo metu sodrina uraną iki 60 proc. lygio. Jis gerokai viršija 3,67 proc. rodiklį, sutartą pagal 2015 metų branduolinį susitarimą. Branduoliniam ginklui reikia dar didesnio, maždaug 90 proc. sodrinimo lygio.
Teheranas gina savo teisę sodrinti uraną kaip nediskutuotiną, o Vašingtonui tai yra raudona linija. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) paragino išmontuoti visus Irano turimus branduolinius įrenginius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
