Įtakingos iraniečių Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus Ali Shamkhani „Twitter“ žinutė šiuo klausimu tapo pirmuoju S. Lavrovo reikalavimų pripažinimu aukšto lygiu.
„Vienos [derybų] dalyviai veikia ir reaguoja remdamiesi interesais, tai suprantama, – parašė A. Shamkhani. – Mūsų sąveika... taip pat grindžiama tik mūsų tautos interesais. Taigi, vertiname naujus elementus, turinčius įtakos deryboms. Atitinkamai ieškosime kūrybingų sprendimui paspartinti.“
Pastarosiomis dienomis visų šalių derybininkai Vienoje leido suprasti, kad artėjama prie potencialaus susitarimo. Apie proveržio perspektyvą pranešta, Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros tarnybos vadovui suderinus su Iranu grafiką, pagal kurį Teheranas atsakytų į agentūros įsisenėjusius klausimus apie šalies branduolinę programą.
Tačiau S. Lavrovas šeštadienį pareiškė norįs „garantijų bent jau valstybės sekretoriaus lygiu“, kad JAV sankcijos nedarys įtakos Maskvos santykiams su Teheranu. Toks pareiškimas sukėlė abejonių dėl ne vieną mėnesį vedamų derybų sėkmingos baigties.
Austrijos sostinėje deramasi dėl galimybės atgaivinti 2015 metų susitarimą, pagal kurį Iranas sutiko drastiškai apriboti urano sodrinimą mainais į ekonominių sankcijų panaikinimą.
Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pavadino S. Lavrovo reikalavimą „nereikšmingu“, nes branduolinis susitarimas ir sankcijos Maskvai dėl karo Ukrainoje yra „visiškai skirtingi dalykai“.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2018 metais vienašališkai išvedė savo šalį iš šio pakto. Tas žingsnis padidino įtampą Vidurio Rytuose ir paruošė dirvą besitęsiantiems išpuoliams šioje pasaulio dalyje.
„Pasitraukimas iš susitarimo buvo viena didžiausių klaidų, padarytų pastaraisiais metais. Tai leido išimti iš dėžės visą Irano branduolinę programą, kurią mes į ten buvome įdėję“, – televizijos CBS eteryje kalbėjo A. Blinkenas, turėdamas galvoje šiuo paktu šiitiškai respublikai nustatytus suvaržymus.
„Taigi, jei yra būdas sugrįžti prie veiksmingo šio susitarimo įgyvendinimo, esame suinteresuoti tai padaryti ir šiuo metu prie to dirbame. Rusija taip pat turėtų būti tuo suinteresuota“, – pridūrė JAV diplomatijos vadovas.
Tuo metu valstybinis anglų kalba leidžiamas laikraštis „Tehran Times“ pirmadienį paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad pagal Vienoje sudaryto branduolinio susitarimo projektą Teheranui bus leista „laikyti šalyje savo pažangias centrifugas ir branduolines medžiagas“.
Tai „tam tikra neatsiejamos garantijos forma, leidžianti užtikrinti, kad [Irano] branduolinė programa būtų visiškai grįžtama, jei JAV vėl nesilaikytų savo įsipareigojimų“, nurodė leidinys, neminėdamas savo informacijos šaltinio.
Pagal 2015 metų branduolinį susitarimą šiitiška respublika perdavė savo pažangias centrifugas į Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) prižiūrimą saugyklą. Iš pradžių šalis pasiliko tik 300 kg urano, o jo sodrino lygis neviršijo 3,67 procento.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, vasario 19 dieną Iranas iš viso turėjo beveik 3 200 kg prisodrinto urano. Dalis jo buvo prisodrinta iki 60 proc. – taigi, Teheranui teliko gana nedidelis techninis žingsnis, kad pasigamintų iki 90 proc. prisodrinto urano, reikalingo branduoliniams ginklams gaminti.
