branduolinė programa

Vašingtonas pirmadienį atmetė prielaidas, esą jis delsia sudaryti susitarimą, kuris leistų atgaivinti 2015 metais Irano ir galingųjų valstybių pasirašytą sutartį dėl Teherano branduolinės programos, tačiau nurodė, jog vis dar esama neišspręstų klausimų.

Austrijos sostinėje ketvirtadienį turi prasidėti naujas derybų dėl Irano branduolinės programos raundas, per kurį toliau bus ieškoma būdų išgelbėti sutartį, skirtą pažaboti Teherano branduolines ambicijas. Pasaulio galybių ir Irano pareigūnai Vienoje susitiks pirmą kartą nuo kovo, kai įstrigo pernai prasidėjusios derybos, inicijuotos siekiant sugrąžinti į sutartį iš jos pasitraukusias Jungtines Valstijas.

Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas pareiškė, kad šalis yra pasiruošusi „prevenciniam smūgiui Iranui“ dėl šios šalies vystomos branduolinės programos. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nėra tik Izraelio, o viso pasaulio problema. Kalbėdamas vietos televizijai „Channel 13“ jis pažymėjo, kad dabartinis siūlomas susitarimas dėl Irano netenkina Izraelio, nes suteikia Iranui galimybę sugrįžti į pasaulines rinkas su galimybe po poros metų atnaujinti savo branduolinę programą.

Vienas aukšto rango Irano pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis ieško „kūrybingų būdų“ atkurti susitarimą su galingosiomis valstybėmis dėl Teherano branduolinės programos, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui susiejus sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje su besitęsiančių derybų baigtimi. Įtakingos iraniečių Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus Ali Shamkhani „Twitter“ žinutė šiuo klausimu tapo pirmuoju S. Lavrovo reikalavimų pripažinimu aukšto lygiu.

Europos valstybės iki šiol nepademonstravo esančios pasiruošusios imtis konkrečių veiksmų, kad būtų išsaugotas daugiašalis susitarimas dėl Teherano branduolinės programos, pirmadienį pareiškė Irano diplomatijos vadovas. „Europiečiai tvirtina, kad nori išsaugoti JCPOA (Bendrąjį išsamių veiksmų planą), bet kol kas nematėme jų pasiruošimo investuoti, kad susitarimas būtų išsaugotas“, – Irano žiniasklaida citavo Niujorke viešintį šalies užsienio reikalų ministrą Mohammadą Javadą Zarifą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino „griežtai laikytis“ susitarimo dėl Irano branduolinės programos, JAV prezidentui Donaldui Trumpui tebesprendžiant, ar Vašingtonas atsisakys šio susitarimo.

 Rusijos ir Prancūzijos prezidentai pirmadienį telefonu aptarė Irano branduolinę programą ir padėtį Sirijoje, paskelbė Kremliaus spaudos tarnyba. Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas „pasisakė už tolesnį Bendrojo išsamių veiksmų plano dėl Irano branduolinės programos vykdymą, esantį tarptautinio saugumo svarbiu faktoriumi“, – sakoma pranešime.

 JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) užmojis pasitraukti iš 2015 m. pasiekto svarbaus susitarimo dėl Irano branduolines programos gali smarkiai pakenkti deryboms su kai kuriomis šalimis, pavyzdžiui, Šiaurės Korėja, penktadienį pareiškė Rusija. „JAV sprendimas dabar pasitraukti iš susitarimo neatrodys labai patikimas šalims, kurias raginame atsisakyti branduolinių programų“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį ruošiasi išdėstyti naują griežtesnę šalies strategiją Irano atžvilgiu, bet tikriausiai nesiryš pasitraukti iš daugiašalės sutarties dėl Teherano branduolinės programos arba paskelbti įtakingos Islamo Revoliucinės gvardijos teroristine organizacija. Tikėtina, kad D. Trumpas 12 val. 45 min. vietos (19 val. 45 min.

 Britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) tiesiogiai susisiekė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir pabandė įtikinti jį nesitraukti iš susitarimo su Iranu dėl Teherano branduolinės programos. „May pabrėžė tvirtą ištikimybę susitarimui drauge su mūsų partneriais Europoje ir pareiškė, kad tai gyvybiškai svarbu regiono saugumui“, – sakoma ministrės pirmininkės biuro pranešime apie T. May ir D. Trumpo pokalbį, kuris įvyko britų iniciatyva.

Šiaurės Korėja pasmerkė naujausias jos atžvilgiu paskelbtas sankcijas ir pavadino jas „ydingomis, neetiškomis bei nežmoniškomis“; režimas perspėjo, kad šios priemonės tik paspartins jo branduolinės programos plėtrą, pirmadienį pranešė valstybinė Pchenjano žiniasklaida. Piktas Pchenjano pareiškimas pasirodė Niujorke prasidedant kasmetinei Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai, per kurią Šiaurės Korėjos klausimas bus vienas svarbiausių.

JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracija informavo Kongresą, kad Iranas laikosi 2015 metų sutarties dėl jo branduolinės programos, sudarytos ankstesnio prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos), ir pratęsė sankcijų švelninimo režimą.

Iranas ir galingosios šalys ketvirtadienį, po aštuonias dienas Šveicarijoje vykusio derybų maratono, pasiekė politinį pagrindų susitarimą dėl Teherano branduolinės programos apribojimo bent dešimtmečiui. Šis preliminarus susitarimas atveria kelią deryboms dėl tolesnės išsamios sutarties, kuri turi išsklaidyti Vakarų šalių nuogąstavimus, jog Iranas siekia pasigaminti atominių bombų. Mainais Vakarų šalys atšauktų ekonomines sankcijas, paskelbtas šiitiškai respublikai.

 Jungtinės Valstijos antradienį perspėjo, kad galutinis vidurnakčio terminas derybose su Iranu gali būti pažeistas, ir derybų maratonas Šveicarijoje gali būti pratęstas trečiadienį. Įnirtingos derybos dėl Irano branduolinės programos apribojimo gal užsitęsti ir po numatyto galutinio termino – jau po vidurnakčio, sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Diplomatai ir ekspertai „dirba visą parą“, sakė antradienį šis JAV valstybės departamento pareigūnas.

Pasaulio galybių užsienio reikalų ministrai trečiadienį anksti ryte pradėjo paskutinį derybų etapą, siekiant suderinti potencialios istorinės sutarties dėl Irano branduolinės programos metmenis iki numatyto galutinio termino, kuri sukaks vidurnaktį, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Susitikime Šveicarijoje dalyvauja JAV, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai, bet nėra Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo.

Iranas ir šešios pasaulio galios pasiekė preliminarų susitarimą dėl svarbių elementų sutartyje, kuria būtų smarkiai apribota Teherano branduolinė programa, sekmadienį sakė Vakarų diplomatai, dalyvaujantys šiose Šveicarijoje vykstančiose derybose. Vienas diplomatas sakė, kad Iranas „daugmaž“ sutiko daugiau kaip dviem trečdaliais sumažinti savo centrifugų skaičių ir išsiųsti į užsienį daugumą savo branduolinių medžiagų atsargų.

 Šansai pasiekti susitarimą su Iranu dėl jo branduolinės programos yra „didesni nei 50:50“, šeštadienį rusų naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Rusijos vyriausiasis derybininkas Šveicarijoje vykstančiose šešiašalėse derybose. „Galvoju, kad šansai yra didesni nei 50:50“, – Lozanoje sakė Sergejus Riabkovas, kuris kalbėjo prieš antradienio terminą, iki kurio turi būti susitarta dėl sutarties kontūrų.

 JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį paragino Kongresą neskelbti naujų sankcijų Iranui dėl jo ginčijamos branduolinės programos, grasindamas blokuoti tokius teisės aktus, jeigu jie būtų pateikti jam tvirtinti. B.Obama sakė per bendrą spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos premjeru Davidu Cameronu (Deividu Kameronu), kad šiuo metu Iranui taikomos sankcijos yra pakankamai veiksmingos, be to šiitiška respublika nespartina savo branduolinės programos.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) diskutuoja dėl naujų idėjų, siekdami išeiti iš aklavietės derybose tarp Teherano ir šešių galingųjų šalių dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, penktadienį sakė deryboms artimi šaltiniai.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ženevoje pasibaigė pirmosios per daugelį metų tiesioginės Teherano ir Vašingtono atstovų derybos dėl Irano branduolinės programos. Trečiadienį Irano derybininkai pratęs konsultacijas su prancūzais, o vėliau vyks į Maskvą – derėtis su rusais. Irano ir Jungtinių valstijų derybininkai po dvi dienas trukusių susitikimų Ženevoje pasakė tik tiek, kad derybos vyksta teigiama linkme, bet konkrečiau jų rezultatų pakomentuoti nepanoro.

Irano gyventojai džiūgaudami pasitiko iš Ženevos derybų grįžusius šalies atstovus. Iraniečiai sveikino su pasaulio šešetu pasirašytą susitarimą, pagal kurį Iranas sutiko pusmečiui pristabdyti urano sodrinimą. Irano žiniasklaida šia tema rašo pirmuosiuose puslapiuose, daug džiaugsmingų pasisakymų ir socialiniuose tinkluose.

Irano vyriausiasis derybininkas ketvirtadienį perspėjo dėl išliekančio „pasitikėjimo stygiaus“ Ženevoje atnaujinose derybose su didžiosiomis pasaulio valstybėmis dėl Teherano branduolinės programos ir tvirtino, kad jos pripažįsta šiitiškos respublikos teisę sodrinti uraną.

Iranas antradienį paneigė „nepagrįstus“ vieno užsienyje veikiančio opozicijos judėjimo pareiškimus, esą Teheranas vykdo karinio pobūdžio branduolinę veiklą viename slaptame požeminiame komplekse, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA. „Nepagrįsti pareiškimai apie slaptų branduolinių objektų egzistavimą Irane ... yra griežtai atmetami“, – Irano atominės energetikos organizacijos atstovas Behrouzas Kamalvandas (Behrūzas Kamalvandas) sakė IRNA.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) sekmadienį sakė, kad Izraelis padarys visa, ką gali, kad pasaulio galios nesudarytų „blogo ir pavojingo“ susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos.

  Šešių pasaulio galių derybose su Iranu anksčiau sekmadienį buvo paskelbta pertrauka ir abi derybų šalys kalba apie pažangą, tačiau susitarimas, kurio abi stovyklos labai nori, – pradiniai apribojimai Teherano branduolinio ginklo gamybos pajėgumams mainais į Irano ekonomiką dusinančių sankcijų sušvelninimą – nebuvo pasiektas.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ketvirtadienį pareiškė, jog Vašingtonas galėtų po kelių mėnesių pradėti švelninti sankcijas Iranui, jeigu šiitiška respublika nedelsiant pradėtų bendradarbiauti su tarptautinėmis institucijomis, kurios vykdytų jos branduolinės programos priežiūrą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūtį turi vykti į Iraną bandyti atnaujinti derybų dėl prieštaringai vertinamos Teherano branduolinės programos, trečiadienį pranešė rusų dienraštis „Kommersant“. V.Putino vizitas planuojamas rugpjūčio viduryje, netrukus po to, kai rugpjūčio 3-iąją savo pareigas pradės eiti naujasis Irano  prezidentas Hassanas Rowhani (Hasanas Rouhanis), remdamasis šaltiniais Kremliuje ir Irano užsienio reikalų ministerijoje pranešė laikraštis.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas), pradėjęs turą po Vakarų Afrikos šalis, pirmadienį gynė savo šalies prieštaringai vertinamą branduolinę programą, tikindamas, jog ji yra taiki ir Teheranui nėra jokio reikalo turėti branduolinį ginklą. Lankydamasis Benine, kuris yra pirmoji iš trijų prezidento turo stotelių, M.Ahmadinejadas branduolinę energiją vadino "dievų dovana", kurios dėka gaunama įperkama elektros energija.

Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūros vadovas pareikalavo leisti apsilankyti Irano Parčino kariniame poligone „be jokių atidėliojimų“ ar derybų pažangos, skelbia BBC. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) jau ilgą laiką įtaria, kad šiame poligone, esančiame už Teherano, atliekami tyrimai kuriant branduolinį ginklą. TATENA ekspertams kariniame komplekse draudžiama apsilankyti nuo 2005 metų.

Atnaujintomis tarptautinėmis diskusijomis dėl Irano prieštaringai vertinamos branduolinės programos naudojamasi siekiant gauti daugiau laiko bombai sukurti, teigė Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, kuriuo remiasi „Reuters“. B. Netanyahu pasisakymai apie vasario 26-27 dienomis tarp Irano ir šešių galingiausių pasaulio valstybių vykusias diskusijas rodo Izraelio nekantrumą, kuris grasino prevenciniu karu prieš didžiausią savo priešą, kuris galbūt įvyktų ateinančiais mėnesiais, je...

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) teigia, kad Iranas yra pasirengęs padvigubinti savo urano sodrinimo įrangos pajėgumus, informuoja BBC. Nutekintoje TATETA ataskaitoje teigiama, kad Fordo branduoliniame bunkeryje yra 2 784 urano sodrinimo centrifugos ir kad Iranas gali netrukus padvigubinti veikiančių centrifugų skaičių nuo 700 iki 1 400. Vakarai dėl to tikriausiai pradės dar atkakliau tvirtinti, kad Iranas nori pasigaminti branduolinį ginklą.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad prieš kitą mėnesį vyksiantį agentūros inspektorių vizitą Iranas tęsia gamyklos Parčino karinėje bazėje griovimą, skelbia AP. TATENA pareiškė susirūpinimą dėl, kaip paaiškėjo, mėnesius trunkančių pastangų paslėpti su branduolinio ginklo kūrimo darbais susijusius pėdsakus Parčino kariniame komplekse, esančiame į pietryčius nuo Teherano. Įtariama, kad Iranas kariniame poligone galėjo vykdyti bandymus, sukėlusius sprogimą.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigė ketinantis raginti Prancūzijos lyderius padėti sugriežtinti sankcijas Iranui ir pastangas kovojant prieš terorizmą, praneša AP. B. Netanyahu Prancūzijoje lankysis trečiadienį ir ketvirtadienį. Vizito metu jis susitiks su šalies lyderiais bei pareikš pagarbą didžiausios teroristų atakos prieš žydus šalyje aukoms – rabinui ir trims žydų mokyklos mokiniams.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį bandė įtikinti arabų šalis, kad jiems būtų naudinga, jei Izraelis užpultų Iraną, nes tuomet būtų panaikinta potenciali grėsmė ir sumažėtų įtampa Vidurio Rytuose. Per interviu, kurį antradienį išspausdino Prancūzijos žurnalas „Paris Match“, B. Netanyahu sakė, kad toks puolimas nepadidintų įtampos regione, kaip teigia dauguma kritikų, o suteiktų palengvėjimą.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad aklavietė dėl Teherano branduolinės programos gali būti įveikta greitai, jeigu galingiausios pasaulio valstybės pripažintų šalies teisę į branduolinę energetiką taikiais tikslais, skelbia AP. Antradienį per spaudos konferenciją Teherane Raminas Mehmanparastas akcentavo Irano iniciatyvą atnaujinti derybas su penkiomis nuolatinėmis Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narėmis ir Vokietija.

Irano pusiau oficiali naujienų agentūra pranešė, kad kariuomenė prie sienos su Iraku planuoja surengti „unikalias“ karines pratybas, praneša AP. Naujienų agentūra ISNA citavo vyresnįjį kariuomenės vadą generolą Saidą Arablo (Saeed Arabloo), kuris teigė, kad tris dienas truksiančios pratybos, kuriose dalyvaus oro ir sausumos pajėgos, prasidės pirmadienį. Anot generolo, pratybų tikslas — pagerinti Irano pajėgų karinę galią. Daugiau detalių nebuvo atskleista.

Iranas antradienį pareiškė, kad nutrauks naftos eksportą, jeigu Vakarų sankcijos bus sugriežtintos. Be to, Teheranas pridūrė turintis planą B, t. y. strategiją kraštutiniam atvejui, kuris padės jam išgyventi be pajamų iš naftos. „Jeigu Vakarų sankcijos bus sugriežtintos, mes sustabdysime naftos eksportą, — sakė Irano naftos pramonės ministras Rostamas Kasemis. — Mes parengėme planą, pagal kurį galėsime valdyti šalį be pajamų iš naftos.

Europos palydovinių ryšių tinklas „Eutelsat“ pirmadienį nutraukė 19 Irano televizijos ir radijo stočių transliacijas. Tai Europos Sąjungos įvestų sankcijų, kuriomis siekiama nubausti žmogaus teisių pažeidėjus, padarinys. Irano gyventojai vis dar turi priėjimą prie daugumos kanalų, kurie priklauso Irano valstybiniam transliuotojui „Irib“, tačiau jie nebegali pasiekti Europos.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu  ragino pasaulį nubrėžti „raudoną liniją“ Iranui dėl šalies branduolinės programos, skelbia BBC. Savo kalboje Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje B. Netanyahu sakė, jog laiko lieka vis mažiau, kad Teheranas būtų sustabdytas nuo urano sodrinimo, kurio pakaktų sukurti branduolinei bombai. Izraelis ir Vakarų šalys įtaria, kad Iranas siekia sukurti tokio galingumo ginklą. Teheranas tvirtina, kad jo programa taiki.

Jungtinės Valstijos, pasak prezidento Baracko Obamos, neleis Iranui pasigaminti branduolinės bombos. Jo šalis „darys tai, ką reikia daryti“, kad Islamo Respublika neturėtų atominio ginklo, sakoma kalbos, kurią B. Obama pasakys JT Generalinėje Asamblėjoje, tekste. Teksto ištraukos paskelbtos iš anksto.

Irano atominės energijos organizacijos vadovas Fridunas Abbasi Dawani prisipažino, kad Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) ne visada pateikdavo teisingus duomenis apie savo branduolinę programą, praneša agentūra AFP. „Kartais mes perduodavome neteisingą informaciją, nes neturėjome kito pasirinkimo, kad suklaidintume užsienio slaptąsias tarnybas.

Irano branduolinė programa kelia grėsmę ne tik Izraeliui, bet ir visam pasauliui. Tai ketvirtadienį televizijos kanalui „SAT-1“ pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Ji pažymėjo, jog esant dabartinei situacijai VFR visiškai remia Izraelį. Vokietijos vyriausybės vadovė neatsakė į klausimą, ar VFR pasirengusi galimo Irano ir Izraelio karo atveju stoti į pastarojo pusę ir panaudoti savo karines priemones.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) tęs diskusijas su Iranu, siekdama sumažinti tarptautinį susirūpinimą šalies branduoline programa, nepaisant iki šiol nepareikšto Teherano noro bendradarbiauti, remdamasi Jungtinių Tautų agentūros vadovu skelbia „RIA Novosti“. „Agentūra yra tvirtai pasiryžusi suintensyvinti dialogą.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) kritikuoja pažangos stoką branduoliniame ginče su Iranu, praneša agentūra AFP. Nepaisant „intensyvaus dialogo“, nuo metų pradžios „nepasiekta jokių konkrečių rezultatų“, Vienoje, kur pirmadienį prasidėjo TATENA valdytojų tarybos susitikimas, sakė TATENA vadovas Yukiya Amano. Anot jo, be Irano pastangų nepavyks išsiaiškinti neaiškių klausimų. Todėl TATENA vadovas bendradarbiavimą su vyriausybe Teherane pavadino „esminiu“ dalyku.

Iranas, pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), gerokai išplėtė savo urano sodrinimo gamyklą Forde. Gamyklos pajėgumai padvigubėjo, teigiama TATENA ataskaitoje, kuria remiasi agentūra AFP. Remiantis dokumentu, požeminiame objekte netoli Kvomo miesto instaliuota 2 000 centrifugų. Gegužę jų buvo 1 000. Tiesa, veikia tik 700 centrifugų, reikalingų urano sodrinimui.

Jausdamas vis didesnį tarptautinį spaudimą, Iranas bando išplėsti savo bankų operacijas Armėnijoje, taip siekdamas kompensuoti prarastas teises kitose šalyse. Irano susidomėjimas kaimynine Armėnija auga, vis stiprėjant tarptautinei izoliacijai, kurią aiškiai pajuto ši Islamo šalis. Be to, Vakarų vyriausybės ir specialiosios tarnybos įdėmiai stebi Irano bankų ryšius visame pasaulyje, mėgindamos užkirsti kelią Irano branduolinei programai.

JAV prezidentas Barackas Obama paskelbė, kad imamasi naujų sankcijų Irano atžvilgiu. Kaip pranešė antradienį „Reuters“, jos bus taikomos energetikos, naftos chemijos ir finansų sektoriams. Naujos sankcijos turi sustiprinti spaudimą Iranui, kuris nevykdo tarptautinių sutarčių branduolinės energetikos srityje. AFP pažymi, kad sankcijos atsilieps naftą eksportuojančioms Irano kompanijoms, taip pat keliems Kinijos ir Irako bankams, turintiems reikalų su Teheranu.

Pentagonas pareiškė, kad yra paruošta speciali superbomba, kuri sugebėtų nušluoti nuo Žemės paviršiaus iraniečių bunkerius, rašoma „Inopressa“. Diplomatija vis dar ieško būdų išspręsti Irano branduolinės programos klausimą, tačiau paraleliai tęsiasi pasiruošimas galimam ginkluotam susidūrimui.

JAV respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney teigė, kad Vašingtonas turi „moralinę pareigą“ sustabdyti Iraną nuo branduolinių ginklų kūrimo, skelbia BBC. Kalbėdamas vizito Jeruzalėje metu M. Romney pareiškė, kad Iranas yra nestabiliausia valstybė pasaulyje. Jis teigė, kad JAV pripažįsta Izraelio teisę ginti save ir kad Vašingtonui būtų teisinga palaikyti Jeruzalę.