Per retą spaudos konferenciją, surengtą E. Raisi pirmųjų prezidentavimo metų sukakties proga, prezidentas taip pat pažėrė grasinimų Izraeliui ir bandė perteikti visuomenei optimistišką nuotaiką, Irano ekonomikai ir valiutai patyrus nuosmukį dėl tarptautinių sankcijų.
Nors į branduolinį susitarimą nukrypo tarptautinis dėmesys ant plauko pakibus deryboms Vienoje, E. Raisi tik po valandos nuo konferencijos pradžios nedviprasmiškai leido suprasti, kad dialogas tęsiasi.
Teheranas ir Vašingtonas pastarosiomis savaitėmis apsikeitė raštiškais atsakymais dėl detalaus veiksmų plano, pagal kurį sankcijos Iranui būtų panaikintos mainais į Teherano įsipareigojimą apriboti savo sparčiai plėtojamą branduolinę programą.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) jau daugelį metų siekia, kad Iranas atsakytų į klausimus apie nedeklaruotuose objektuose rastas dirbtines urano daleles.
JAV žvalgybos agentūros, Vakarų valstybės ir TATENA mano, kad Iranas iki 2003 metų vykdė organizuotą branduolinių ginklų programą. Pati šiitiška respublika jau ilgą laiką neigia, kad kada nors siekė pasigaminti branduolinį ginklą.
Iranas, kaip Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo sutarties signataras, privalo paaiškinti radioaktyvius pėdsakus, taip pat pateikti garantijų, kad šios medžiagos nenaudojamos įgyvendinant branduolinių ginklų programą. Birželį TATENA Valdytojų taryba sukritikavo Teheraną dėl to, kad šis nesugebėjo tinkamai atsakyti į inspektorių klausimus.
M. Raisi pirmadienį paminėjo šiuos pėdsakus „apsaugos priemonių“ kontekste.
„Neišsprendus apsaugos priemonių klausimų, kalbos apie susitarimą neturi jokios prasmės“, – pabrėžė prezidentas.
Pagal 2015 metais sudarytą branduolinį susitarimą Teheranas gali sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, taip pat laikyti 300 kg urano atsargas – su sąlyga, kad juos nuolat stebės TATENA kameros ir tikrins inspektoriai.
2018 metais tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienašališkai išvedė Ameriką iš šio pakto. Nuo to laiko tarp Vakarų ir Irano auga įtampa.
Remiantis naujausiais viešai paskelbtais TATENA duomenimis, Iranas turi apie 3,8 tūkst. kg prisodrinto urano atsargų. Dar didesnį nerimą ekspertams kelia tai, kad Iranas dabar sodrina uraną iki 60 proc. – tokio lygio šalis anksčiau niekada nebuvo pasiekusi. Tai reiškia, kad iki 90 proc. Iranui tetrūksta trumpo techninio žingsnio.
Šie ekspertai perspėja, kad Iranas turi pakankamai iki 60 proc. prisodrinto urano, kad jį galėtų perdirbti į kurą mažiausiai vienai atominei bombai.
Tvyrant įtampai, Izraelis, kaip įtariama, įvykdė keletą atakų prieš Irano branduolinius objektus ir vieną garsų mokslininką. Pirmadienį E. Raisi tiesiogiai pagrasino žydų valstybei.
Pasak prezidento, jei Izraelis nuspręs įgyvendinti savo grasinimus sunaikinti Irano branduolinę programą, „jie pamatys, ar iš sionistinio režimo kas nors liks, ar ne“.
Per savo pirmąją spaudos konferenciją paklaustas, ar susitiks su JAV prezidentu Joe Bidenu, E. Raisi kategoriškai atsakė „ne“. Pirmadienį, artėjant kitą mėnesį vyksiančiai Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesijai, Irano lyderiui buvo užduotas tas pats klausimas, tačiau jo atsakymas nepasikeitė.
„Mūsų ir jo susitikimas nebūtų naudingas – nei Irano žmonėms, nei mūsų didžios valstybės interesams“, – teigė E. Raisi.
