Vizito Alžyre metu paklaustas apie galimybes sėkmingai užbaigti derybas dėl šiitiškos respublikos ir galingųjų valstybių pasirašytos branduolinės sutarties atgaivinimo, E. Macronas atsisakė spėlioti, tačiau nurodė: „Dabar kamuolys yra Irano aikštelės pusėje“.
Galingosios valstybės siekia atgaivinti 2015 metų susitarimą, turintį apiboti šiitiškos respublikos branduolines ambicijas ir neleisti Iranui susikurti branduolinio arsenalo, nors Teheranas visuomet neigė turintis tokių planų.
Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) vadinamą branduolinę sutartį 2015-aisiais pasirašė Jungtinė Karalystė, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Iranas, Rusija ir Jungtinės Valstijos.
Pagal JCPOA Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.
Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.
Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA.
Praėjus kelioms savaitėms po to, kai nepaisant daug mėnesių vykusių sudėtingų derybų jau atrodė, kad vilčių atgaivinti JCPOA nebėra, Europos Sąjunga rugpjūčio 8-ąją pateikė „galutinį“ susitarimo dėl branduolinės sutarties atkūrimo projektą.
Praėjusią savaitę Iranas pateikė savo atsakymą su virtine siūlomų teksto pakeitimų. JAV į šiuos pasiūlymus oficialiai atsakė trečiadienį.
„Manau, kad susitarimas – jei jis būtų sudarytas tokiomis sąlygomis, apie kokias kalbama šiandien – būtų naudingas“, – sakė E. Macronas, pridūręs, kad tai „būtų geriau nei jokio susitarimo“.
„Tačiau tai taip pat būtų susitarimas, kuris išspręstų ne viską. Mes tai žinome“, – sakė E. Macronas, nurodęs, jog turi galvoje „destabilizuojančią“ Irano veiklą regione.