Ir per visą šį košmarą ir šeimos skausmą „Hamas“ transliavo „Facebook“ tiesioginėje transliacijoje.
„Ji buvo tobula“
Gali Idan, Cačio žmona, dabar jau toli nuo jų mylimo Nahal Ozo – vienos iš daugelio pietų Izraelio bendruomenių, kurią spalio 7 d. užpuolė „Hamas“. Ji ir jos gyvi likę vaikai yra prižiūrimi kitame kibuce, apsupti rūpesčio ir komforto. Bet tai nėra jų namai.
Namai yra vieta, kurioje šeima gyveno nuo tada, kai Maajan buvo ketveri. Tai namas, kuriame jie augo ir kartu kūrė prisiminimus, kuriame gimė jos jaunesnysis brolis bei seserys. Vyresnėlė Maajan buvo subrendusi ir drovi.
„Ji buvo tobula“, – BBC korespondentei Annai Foster pasakojo šeimos kaimynė.
Mergina buvo ką tik išlaikiusi vairavimo egzaminą ir susiradusi pirmąjį vaikiną. Ji mėgo skaityti ir gimtadieniui, likus vos dienai iki jos nužudymo, prašė padovanoti knygų. Kaip sako Maajan mama, dabar jai amžinai bus 18 metų.
Sėdėdama pavėsyje po citrinmedžiais Gali sako nenorinti prisiminti tos dienos skausmo – jis dar per daug šviežias, – tačiau daro tai dėl Cačio.
„Noriu, kad jis grįžtų. Sveikas ir gyvas. Noriu, kad jis grįžtų dabar“, – sako Gali.
„Mes nešaudome“
Spalio 7 d. šeima pabudo nuo oro pavojaus signalo, įspėjančio apie apšaudymą iš Gazos. Jie žinojo, kaip elgtis. Tačiau tą rytą kažkas buvo kitaip, Gali pamena didžiulę įtampą. Šeima pasislėpė specialioje slėptuvėje savo namuose, tačiau per vidinę kibuco sistemą sulaukė pranešimo, kad gyvenvietė puolama.
„Kažkuriuo metu buvome paliepti tylėti, nes, tikėtina, teroristai įsiveržė į kibucą“, – toliau pasakojo Gali.
Ir netrukus kažkas sprogo šalia namo, išdužo namo stiklai. Tuomet šeimos namus užplūdo žingsnių ir pašnekesių garsai. Kažkoks vyras angliškai sušuko: „Mes nešaudome“. Bet tai buvo melas.
„Cači laikė slėptuvės duris ir neleido jų atidaryti. Durys be užrakto, vaikai rėkia, o slėptuvėje – siaubingas chaosas. Buvo tamsu, bet netrukus Maajan suprato, kas vyksta“, – sakė Gali.
„Ji pamatė, kad jie sugebėjo šiek tiek atplėšti duris. Taigi ji prišoko padėti tėvui jas užremti“, – Gali veidu rieda ašaros.
„Jie rėkė „Mes nešaudome“, o tuomet šovė. Cači puolė klausti, kuris iš mūsų sužeistas. Tai buvo Maajan. Ji nukrito šalia jo, o tuomet „Hamas“ atplėšė duris. Aidėjo riksmai ir jie įžiebė šviesą.
Maajan gulėjo didžiuliame kraujo klane. Patikrinau ją ir supratau, kad jai pataikė į galvą, kad ji sunkiai sužeista. Jie įsakė mums nešdintis iš slėptuvės. Liepėme vaikams nežiūrėti ir išėjome“, – toliau pasakojo Gali.
Išgelbėjo vaikai
Vilkėdami vien tik naktinius, Cači, Gali ir jų jaunėliai – 11-metis Jaelis ir 9-metis Šačaras sėdėjo ant grindų, aplink aidint šūvių garsams. Vienas iš smogikų pasičiupo Gali telefoną, pareikalavo slaptažodžio ir pradėjo transliuoti šeimą „Facebook“, kol negyvos Maajan kūnas gulėjo vos už kelių metrų nuo šeimos.
„Laimei, mano vaikai yra tokie drąsūs, kad neįmanoma to apibūdinti. Jie kalbėjo su teroristais, nesuprantu, kaip jie tai sugebėjo. Jie jų paklausė, kodėl jie čia, kodėl jie šaudo ir žudo. Galbūt tai mus išgelbėjo?
O Cačis palūžo. Jis matė, kaip žūsta jo dukra, matė, kaip jai šauna į galvą ir kaip ji miršta šalia jo. Jo dukra, kuri ką tik atšventė 18-ąjį gimtadienį. Namas pilnas balionų, sveikinimų, ir... ir kraujo“, – sako Gali.
Galiausiai smogikai Cačiui liepė keltis, surišo jam rankas už nugaros. Vaikai meldžia „Hamas“ neišvesti jų tėčio, nežudyti jo, tačiau jis išvežamas.
Per spalio 7-osios išpuolį „Hamas“ smogikai įkaitais paėmė daugiau nei 200 civilių. Gali nesupranta, kam jiems to reikia.
„Nesuprantu, koks jų tikslas. Ar jie nori pasirodyti, kaip pabaisos? Prašom. Jūs esate pabaisos. Jūs esate baisiausias mūsų vaikų košmaras. Jūs esate teroras“, – sakė Gali.
teroristu ginejai, tiesiog yra antisemitai, kito paaiskinimo nerandu.
