Jungtinės tautos yra skelbę, kad 2016-ieji bus negailestingiausi metai Viduržemio jūrą kertantiems migrantams, nes ankstesni maršrutai užsidaro, o kontrabandininkai renkasi naujus, rizikingesnius kelius per jūrą į Europą, rašo britų analitinis ir apžvalginis leidinys theconversation.com.
O Kalė mieste „džiunglių“ migrantų stovyklą ardo Prancūzijos valdžia. Jos gyventojai, kurių dauguma trokšta pasiekti Jungtinę Karalystę, yra gabenami į įvairias vietas visoje Prancūzijoje.
Visoje Europoje migrantai ir pabėgėliai vis dažniau yra sulaikomi „karštuose taškuose“ ir priėmimo centruose arba laikinose stovyklose, kur jie turi iškęsti įprastinį policijos smurtą, kartu bandydami įrodyti savo pabėgėlio statusą.
Žlungančios Europos demokratijos?
Europoje būsimiems pabėgėliams netaikoma nekaltumo prezumpcija, kol neįrodyta jų kaltė. Vietoj to, jie laikomi nepageidaujamais, kurie turi įrodyti savo vertę kaip tikri, nusipelnę pabėgėliai.
Tai matyti iš požiūrio, išreikšto tam tikruose britų laikraščiuose, kur buvo keliami klausimai apie vaikų pabėgėlių amžių, perkeliamus iš Kalė į Jungtinę Karalystę. Britų politikas Davidas Daviesas net pasiūlė atlikti dantų patikrinimus, kad įrodytų šių pabėgėlių amžių, taigi, ir jų vertingumą.
Visame žemyne pabėgėliai ne tik turi parodyti pagrįstą persekiojimo baimę savo gimtojoje šalyje, bet ir išsklaidyti nuogąstavimus, kad jie kelia grėsmę saugumui priimančiose šalyse. Tai ypač pasakytina apie musulmonus. Užuot parodžiusi demokratijos pavyzdį, Europa atsisako savo įkvepiančio moralinio veido, ir apie tai vis dažniau kalba ir patys migrantai.
Nepaisant Europos Komisijos ir jos valstybių narių deklaracijų ir iniciatyvų dėl humanitarinio reikalavimo išgelbėti daugiau gyvybių jūroje, viskas vyksta priešingai. Iki šių metų (2016-ųjų) spalio Viduržemio jūroje žuvo 3 649 žmonės. Šios mirtys negali būti vertinamos kaip nelaimingi atsitikimai, taip pat jų negalima priskirti nesąžiningiems kontrabandininkams. Jos taip pat yra Europos migracijos ir sienų politikos pasekmė.
Kartais tai įgauna tiesioginę formą, pavyzdžiui, kai Europos sienos apsaugos pareigūnai šaunamuosius ginklus naudoja „kovai su kontrabandininkais“, tačiau sustabdydami valtis iš tikrųjų sužeidžia ar nužudo pabėgėlius. Naujienų svetainė „The Intercept“ pranešė apie šaudymą į valtis kaip „standartinių valčių sustabdymo jūroje taisyklių laikymąsi“.
Kitais atvejais tai įgyja mažiau tiesioginę formą, pavyzdžiui, per vadinamuosius „atstūmimus“ – kai sienos apsaugos pareigūnai vykdo kolektyvinį migrantų ir pabėgėlių išsiuntimą iš Europos jurisdikcijos zonų, kad nereikėtų suteikti pabėgėliams prieglobsčio.
Etinio ir teisinio atsako būtinybė
Europa patiria krizę, nes ji kovoja su politiniu klimatu, kuriam būdingas autoritarizmo integravimas, populistiniai judėjimai, priešiški migrantams, ir prieš musulmonus nukreiptas rasizmas. Šis politinis klimatas pernelyg dažnai neginčijamas jokios alternatyvios vizijos.
Geriausiu atveju girdime raginimus, kad reikia apsaugoti pažeidžiamiausius, arba krikščionis, arba skatinti toleranciją. Bet jei mes tapsime tokio skaldančio samprotavimo aukomis, mes nustosime galvoti apie teises ir socialinį teisingumą.
Humanitarizmas veikia per dosnumo ir užuojautos sąvokas, nes jis suskirsto grupes į nusipelniusių hierarchijas pagal suvokiamą pažeidžiamumą. Jis suteikia ribotas apsaugos formas – pirmiausia moterims ir vaikams – ir panaikina Europai jos teisinius įsipareigojimus bei visų pabėgėlių teisę į apsaugą ir orų elgesį.
Raginimai laikytis „tolerancijos“ yra tokie pat nepatenkinami, kaip raginimai apgyvendinti tik krikščionis pabėgėlius. Jei siekiame tolerancijos žmonių grupei, mažai tikėtina, kad apie juos mąstysime teigiamai, jau nekalbant apie lygius.
Jei norime įveikti dabartinę krizę ir atkurti vertybes, kurių Europa siekia, turime pradėti galvoti apie migrantų teises, o ne apie mūsų dosnumą. Turime galvoti apie pagarbą, o ne toleranciją.
Tokiai Europos sienos demokratizacijai reikėtų radikaliai permąstyti mobilumą kaip žmogaus teisę, kas jau seniai reikalaujama mokslininkų. Iš esmės turėtume panaikinti pačią „migrantų“ klasifikaciją.
