„Karinio Rusijos puolimo prieš Estiją tikimybė nėra didelė, nes Rusija nenori karo su NATO. Tačiau paaštrėjusi Rusijos ir Vakarų priešprieša bet kuriame pasaulio taške greitai pakeis ir Estijos grėsmių vertinimą. Rusija gali nuspręsti smogti prevencinį smūgį Baltijos šalims, jeigu baiminsis konflikto eskalacijos bet kuriame kitame regione“, – rašoma vasario 12-ąją paviešintoje kasmetinėje ataskaitoje.
Estijos užsienio žvalgyba neatmeta ir galimo klaidingo Rusijos potencialios grėsmės įvertinimo. Tuomet Estijai taip pat gali tekti susidurti su sunkiomis pasekmėmis.
Departamento ataskaitoje tvirtinama, kad per pastaruosius penkerius metus saugumo situacija pasaulyje pablogėjo. Pagrindine grėsmę šaliai išlieka Rusija, kurios valdžia „imasi agresyvių veiksmų prieš demokratinę santvarką pasaulyje“.
Kaip ir žvalgybininkų kolegų iš Lietuvos Valstybės saugumo departamento analogiškoje ataskaitoje, estai perspėja dėl Rusijos karinio potencialo Europoje auginimo.
Ataskaitos autoriai perspėja, kad karinių pajėgų balansas yra labiau Maskvos pusėje. Vienas iš pavyzdžių, kaip atsiranda tokia persvara – netoli Lietuvos ir Estijos sienų dislokuoti artimojo nuotolio balistinių raketų kompleksai „Iskander“. Tokio pobūdžio ginkluotės regione neturi nė viena NATO šalis, tvirtinama ataskaitoje.
Taip pat pažymima, kad Rusija imasi veiksmų, kad sustabdytų Kijevo integraciją į europines struktūras.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad Rusija tęsia aktyvų kišimąsi į kitų kaimyninių šalių – Baltarusijos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano – vidaus reikalus.
Estų žvalgybos duomenimis, Kremlius nieko nepadarė tam, kad būtų sureguliuotas konfliktas Ukrainos rytuose, kur jau 6 metus veikia Rusijos organizuojami ginkluoti dariniai, prisidengę nepripažintų DLR ir LLR valstybių vėliavomis.
Estų žvalgybos duomenimis, Kremliaus politiką iki šiol formuoja stalinizmo epochos stereotipai. Maskva mano, kad ginkluotas konfliktas su Vakarais yra neišvengiamas, ir tai tėra laiko klausimas.
Pasirengimas šiam karui vyksta plačiu mastu ir yra palydimas aktyviu visuomenės militarizavimu. Kaip pavyzdys pateikiamas karinis patriotinis jaunimo judėjimas „Jaunoji armija“ bei organizuojami „vaikų paradai“.
„Nuolatinis priminimas apie karo grėsmę taip pat mobilizuoja visuomenę prieš išorės priešą ir tuo pačiu nukreipia dėmesį nuo vidaus politikos (teisės, ekonominių ir socialinių) problemų“, – pažymi ataskaitos autoriai.
