G. Nausėda 2019-ųjų gegužę antrajame rinkimų ture įveikė Lietuvos konservatorių partijos kandidatę Ingridą Šimonytę.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje A. Udalcovas neįžvelgė pozityvių poslinkių Rusijos ir Lietuvos santykiuose. „Neslėpsiu, tam tikru momentu, kuomet vyko Lietuvos prezidento rinkimai, vilčių buvo. Tačiau, deja, praktika parodė, kad naujoji šios šalies vadovybė pasekė tuo keliu, kurį išmynė pirmtakė – Dalia Grybauskaitė. Antirusiška linija nesusilpnėjo, o netgi kažkaip aktyvavosi, ką mes su apgailestavimu ir konstatuojame“, – pareiškė A. Udalcovas.
Diplomatas Rusijos naujienų agentūrai pažymėjo, kad tarp Rusijos ir Lietuvos nevyksta joks tarpvalstybinių institucijų darbas, neveikia tarpvyriausybinė komisija ir kiti bendradarbiavimo mechanizmai, o taip pat nesivysto teisinė bazė.
„Šia tema galima daug kalbėti, tačiau kol kas jokio pozityvo mes nepastebime. Nors iš mūsų pusės toks pasirengimas yra, ir lauksime, kol mūsų partneriai nusiteiks judėti į priekį“, – „RIA Novosti“ aiškino A. Udalcovas.
Rusija 2014-aisiais aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, o šios šalies rytuose buvo pradėtas karas. Sulaukusi ES ir NATO šalių sankcijų, Rusija tęsė savo agresyvią retoriką ir eskalavo karinę įtampą.
2020-ųjų Lietuvos Valstybės saugumo departamento ataskaitoje yra rašoma, kad „didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika“. Taip pat, be kitų dalykų, pažymima, kad, siekdama susigrąžinti globalios galios statusą, Rusija bando diskredituoti Vakarų valstybių politiką geopolitiškai svarbiuose regionuose ir plėsti juose savo įtaką.
G. Nausėda ne sykį pareiškė savo nuomonę apie Rusijos agresiją ar bandymus didinti įtaką ir manipuliuoti informacija.
2020-ųjų sausį G. Nausėda, kartu su kitų kaimyninių šalių lyderiais, atsisakė vykti į politizuotą pasaulinį Holokausto forumą Izraelyje. Mėnesiu anksčiau Lietuvos prezidentas savo kalboje paprašė žmonių „neapgaudinėti savęs dėl Rusijos“.
