Didžiausią žvalgybos grėsmę Lietuvai kelia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, aktyviai bendradarbiaujančios su Baltarusijos tarnybomis. Nerimą lietuviams sukelia nemokamų elektroninių vizų į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą sistema, kuri sudaro Rusijos žvalgybos tarnyboms palankias sąlygas iš turistų rinkti informaciją ir ieškoti verbavimo taikinių. Pateikiami ir įspėjimai, kaip turėtų elgtis keliaujantys į Rusiją.
Įspėjama, kad vykstantys į Rusiją turėtų vengti keliauti vieni, nepažeisti viešosios tvarkos, iš anksto pasirūpinti galiojančiais dokumentais ir reikalingais leidimais, nepateikti klaidingos informacijos vizų prašymuose, saikingai vartoti alkoholį, jei įmanoma, vengti kartu vežtis pagrindinius mobiliuosius ir kompiuterinius įrenginius, kritiškai vertinti naujas pažintis, gaunamus pasiūlymus ir prašymus.
Visuomenei antradienį pristatytas Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
Rusija vis dar grėsmė numeris 1
Žvalgybos teigimu, didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui artimoje ir vidutinėje perspektyvoje kels Rusijos bandymai didinti karinį potencialą ir politinę bei ekonominę įtaką Baltijos jūros regione.
„Kremliaus režimas išliks stabilus, o Rusija sieks gerinti savo tarptautinį įvaizdį, bandys atkurti ir stiprinti pasitikėjimą Maskvos politikais ir diplomatais Vakaruose. Vis dėlto labai mažai tikėtina, kad demonstruodama tariamą konstruktyvumą Vakarų atžvilgiu Rusija galėtų keisti savo užsienio politiką“, – rašoma nacionalinio saugumo ataskaitoje.
Lietuvos žvalgyba įsitikinusi, kad Kremlius siekia užtikrinti savo režimo stabilumą, įtikinti savus žmonės, kad niekas nepasikeis. Augantis nepasitenkinimas vidaus politikoje didžiosios Rusijos visuomenės dalies neišjudino.
Nerimą kelia ir stiprėjantys kariniai pajėgumai Rusijos vakarinėje dalyje ir Kaliningrado srityje, greitas Maskvos sprendimų priėmimas ir ginkluotųjų pajėgų aktyvumas pasienyje. Tai, pasak Lietuvos saugumu besirūpinančių institucijų, neigiamai veiks Lietuvos saugumo aplinką, didins netyčinių incidentų riziką. Nauja ginkluotė ir didelio masto mokymai Lietuvos pašonėje nekelia saugumo jausmo mūsų šalyje ir tai savo ataskaitoje taip pat pažymi Lietuvos žvalgybininkai.
Didžiausią Lietuvos energetinės nepriklausomybės riziką, anot grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitos, kelia Rusijos siekis išlaikyti energetinį dominavimą Baltijos šalių rinkose.
Lietuvos žvalgybos pareigūnai taip pat įsitikinę, kad Rusija negali paveikti Lietuvos strateginių politinių sprendimų, bet toliau sieks diskredituoti Lietuvą tarptautinėje bendruomenėje skleisdama tikrovės neatitinkančią informaciją, dažnai susijusią su Lietuvos politika, jos valstybingumą grindžiančiais ir gyventojų pasipriešinimą sovietinei okupacijai liudijančiais įvykiais.
Kibernetinėje erdvėje Lietuva toliau stebi kenkėjišką Rusijos ir Kinijos kibernetinių pajėgumų veiklą. Kinija artimoje perspektyvoje plės savo įtaką visame pasaulyje, sieks ekonomiškai ir technologiškai dominuoti Vakarams svarbiuose strateginiuose sektoriuose.
O programišių taikiniais Lietuvoje gali tapti platus ir jautrus ratas sektorių, kurie skirs nepakankamai dėmesio savo kibernetiniam saugumui. Naujų rizikų gali kelti ir 5G technologijų vystymas, jei nebus skirtas pakankamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjų tikrinimui.
Ginkluotė ir kelionės kelia baimę
Lietuvos nacionalinio saugumo ataskaitoje nemažai dėmesio skiriama ir Rusijos ginklavimuisi, kuris, bent jau Kaliningrado srityje, tiesiogiai atsiliepia Lietuvos saugumui. Pasak žvalgybininkų ataskaitos, „Rusija nuosekliai didina karinę galią, kurią pasitelkia įtakai išlaikyti geopolitiškai svarbiuose regionuose ir derybinei pozicijai stiprinti jai svarbiais užsienio ir saugumo politikos klausimais“.
Karinė ir saugumo sfera, nepaisant šalies ekonominių sunkumų, Rusijoje vis dar finansuojama dosniausiai, pajėgos perginkluojamos modernia technika.
„2020 m. baigiasi ambicingos Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos etapas, kurio pabaigoje karinių vienetų aprūpinimas nauja ir modernizuota ginkluote ir kovos technika turėtų pasiekti 70 procentų. Didėja profesionalių – pagal sutartį tarnaujančių – karių skaičius, tačiau šauktinių visiškai atsisakyti neketinama“, – rašoma ataskaitoje.
Nerimą ir nesaugumą mums kelia ir tai, kad Rusija toliau stiprina konvencinius pajėgumus, išlaiko gebėjimą greitai sutelkti pajėgas Vakarų strategine kryptimi, kuri apima ir Lietuvą.
„Manevriniuose daliniuose (brigadose ir pulkuose) komplektuojamos 700–800 karių bataliono taktinės grupės, kurios yra visiškai aprūpintos kovos technika. Šios grupės formuojamos vien iš profesinės tarnybos karių ir geba pradėti vykdyti užduotis per 24–48 val. nuo gauto įsakymo. Rusijos gebėjimas greitai sutelkti pajėgas ir ypač greitas bei centralizuotas sprendimų priėmimo procesas leistų įgyti (bent pradiniame konflikto etape) akivaizdžią persvarą prieš kaimynines valstybes“, – rašoma šalies nacionalinio saugumo ataskaitoje.
Visose Rusijos ginkluotosiose pajėgose besitęsiantys vystymosi ir pasikeitimo procesai atsispindi ir Kaliningrado srityje, o ji turi ypatingą svarbą Lietuvos kariniam saugumui.
Lietuvos kaimynystėje Rusija toliau vysto atkirtimo ir izoliavimo, vadinamąjį A2 / AD (angl. Anti-Access / Area Denial) efektą, kuris, kilus konfliktui, leistų Rusijai įgyti palankų jėgų balansą pirmajame konflikto etape.
Žvalgybai didelį nerimą kelia ir bevizės lietuvaičių kelionės į Kaliningradą ar Sankt Peterburgą. Tai, pasak ataskaitos, suteikia papildomų galimybių Lietuvos gyventojams keliauti po užsienio valstybę, tačiau ir kelia riziką nacionaliniam saugumui.
„Rusijos žvalgybos tarnybos ieško iš užsienio atvykusių asmenų, kurie galėtų teikti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybes arba vykdyti kitas užduotis. Tokį užsienio žvalgybos metodą, kurį Rusijos žvalgybos tarnybos vadina žvalgyba iš teritorijos, yra išplėtojusios FSB ir GRU“, – aiškina Lietuvos žvalgybininkai.
Pabrėžiama, kad į Rusiją atvykstančius užsieniečius Rusijos žvalgybos tarnybos gauna tuo pat metu, kai užsienietis pateikia vizos prašymą.
Tarp atvykstančiųjų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško asmenų, kurie gali turėti vertingos informacijos arba, tarnybų manymu, yra pažeidžiami. Ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria į Rusiją vykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariškiams, žurnalistams.
Auganti grėsmė yra Kinija
Kita didžioji valstybė Kinija taip pat mezga šnipinėjimo tinklus. Ataskaitoje teigiama, kad tam Kinija naudoja socialinius tinklus. Agresyviai naudojamas socialinis tinklas „LinkedIn“.
„Kinijos žvalgybos tarnybos „LinkedIn“ socialinį tinklą naudoja pradiniame verbavimo operacijų etape kontaktams su pasirinktais taikiniais užsienyje užmegzti. Taikiniais dažniausiai tampa buvę arba esami valstybės tarnautojai, informacinių technologijų specialistai, gynybos sektoriaus darbuotojai, mokslininkai ir įvairių kitų sričių specialistai. Galutinis Kinijos žvalgybos tarnybų tikslas – per „LinkedIn“ pasirinktų taikinių verbavimas Kinijoje“, – rašoma ataskaitoje.
Verbavimo procesas socialiniuose tinkluose vyksta taip: „LinkedIn“ platformoje gaunama žinutė iš Kinijos įmonės, tyrimų centro ar darbuotojų samdos kompanijos. „LinkedIn“ paskyra: vakarietiškas vardas ir kiniška pavardė; netikra, kartais dirbtinio intelekto sugeneruota nuotrauka; abstraktūs ir dažnai beprasmiai kompanijų apibūdinimai; dažniausiai kompanija neturi istorijos arba neegzistuoja; netaisyklinga anglų kalba; didelis paskyros ryšių skaičius.
Pasiūlymas teikti konsultanto paslaugas. Kvietimas atvykti į Kiniją, apmokamos kelionės išlaidos. Kinijoje susitikimas su „LinkedIn“ kontaktu ir dar keliais kompanijos atstovais.
Įprastą pokalbį dėl darbo primenantys susitikimai viešbučiuose. Prašymas parengti analitinį tendencijų užsienio valstybėje vertinimą, viešos ir neviešos politinės ar karinės informacijos apibendrinimą.
Išankstinis apmokėjimas už darbą. Prašymas laikytis konfidencialumo. Tolimesni kontaktai – per mobiliąsias programėles (pvz., „WeChat“) ar elektroniniu paštu. Susitarimas dėl kito susitikimo Kinijoje. Nuoseklus įtraukimas į šnipinėjimo veiklą.
Portalas tv3.lt primena, kad dar pernai Lietuvos žvalgyba perspėjo dėl augančios naujos grėsmės – Kinijos.
Prieš metus žvalgyba teigė, kad Lietuvoje, kaip ir kitose NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalyse, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla.
Be to, siekiant gauti rūpimos informacijos, Kinijos žvalgyba imasi verbuoti Lietuvos piliečius. Kaip rašyta vertinime, Kinijos žvalgyba įprastai veikia su diplomatine priedanga, išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais.
Nors Kinijos žvalgyba Lietuvoje labiausiai buvo nusitaikiusi į Kinijos vidaus problemų sprendimą, Lietuvos žvalgyba matė, kad Rytų milžinė Lietuvoje turi ir platesnių interesų. Pernai, kaip ir kasmet, Rusija taip pat buvo įvardyta, kaip viena iš pagrindinių grėsmių šalies nacionaliniam saugumui.
