Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kiek anksčiau šį mėnesį atskleidęs objekto atradimo faktą, sakė esą ekspertai mano, jog tai gali būti signalinė antena, turėjusi suaktyvinanti sprogmenį toje dujotiekio atkarpoje.
Vokietijos, Švedijos ir Danijos institucijos atlieka tyrimus dėl povandeninių sprogimų, įvykusių rugsėjį, praėjus septyniems mėnesiams nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios.
Dėl sprogimų iš vamzdynų Baltijos jūroje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko keturi nuotėkiai.
Danijos energetikos agentūra ketvirtadienį paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuotas cilindrinis objektas, stovintis šalia vamzdyno „Nord Stream 2“ jūros dugne.
Pasak agentūros, „įmanoma“, jog objektas yra 40 centimetrų aukščio ir 10 cm pločio jūrinis dūminis plūduras ir kad jis „nekelia tiesioginio pavojaus saugai“.
„Siekdamos tiksliai išsiaiškinti objekto pobūdį, Danijos institucijos nusprendė iškelti objektą padedant Danijos gynybos pajėgoms“, – sakoma paskelbtame pranešime.
Agentūra pridūrė, kad prieš pradedant operaciją vis dar laukia atsakymo iš dujotiekio savininkės.
Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ valdo didžiąją dalį dviejų vamzdynų, o likusi dalis priklauso Vokietijos, Nyderlandų ir Prancūzijos įmonėms.
Vokietijos prokurorai kiek anksčiau šį mėnesį pranešė, jog sausį tyrėjai atliko kratą laive, įtariamame gabenus per sabotažo aktą naudotus sprogmenis.
Kratos faktas buvo patvirtintas, kai „The New York Times“ pranešė, jog JAV pareigūnai gavo naujų žvalgybos duomenų, rodančių, kad už sabotažą yra atsakinga „proukrainietiška grupuotė“.
Ukrainos vyriausybė neigė dalyvavusi incidente, o Kremlius atmetė „The New York Times“ pranešimą kaip mėginimą „nukreipti dėmesį“.
