„Krinica“ vyno darykla, esanti netoli V. Putino Gelendžiko rūmų laikoma vertingiausia vyno gamybos įmone Rusijoje.
Ten planuojama pastatyti vyno turizmo centrą, o dar trys centrai bus įrengti kitose vietovėse netoli Gelendžiko ir Rusijos okupuotame Kryme. Projektus finansuoja bankas „Rossija“, plačiai žinomas kaip „Putino draugų bankas“.
V. Putino verslą padeda plėtoti Italijos ir Prancūzijos ekspertai, nors jo vynai niekada nepatenka į Europos rinką.
Vietoj to jie pilstomi per diplomatinius priėmimus ir retų užsienio lyderių, tokių kaip Kim Jong Unas ar Xi Jinpingas, vizitų metu.
Visa veikla išlieka nuostolinga – per visą jos gyvavimo laikotarpį prarasta daugiau nei 10 mlrd. rublių (apie 100 mln. eurų).
Tačiau net ir Rusijai susiduriant su biudžeto deficitu bei recesija, vadas nesumažina išlaidų tam, kas jam asmeniškai svarbiausia.
Didžioji vyno gamybos imperijos dalis registruota „Bank Rossija“ pirmininko Jurijaus Kovalčiuko vardu – jis turtą įsigijo už dalį jo tikrosios vertės.
Putino rūmų vynuogynai
V. Putino liūdnai pagarsėjusių Juodosios jūros rūmų ir aplinkinių vynuogynų statyba prasidėjo 2005 m., tačiau įkvėpimas kilo dar 2003-iaisiais, kai V. Putinas aplankė Italijos premjero Silvio Berlusconi vilą „Certosa“ Sardinijoje.
Rusijos lyderį taip sužavėjo matytas prabangos mastas, kad jis pasamdė Berlusconi architektą Lanfranco Cirillo pastatyti panašų, tik didesnį dvarą.
Kai kurios detalės – klasikinio stiliaus amfiteatras, dirbtinis ežeras, vynuogynai – buvo tiesiog nukopijuotos, o kitos pritaikytos Putino skoniui: futbolo aikštę pakeitė ledo arena.
Berlusconi dvaras su 48 hektarais vynuogynų ir alyvmedžių giraičių jau buvo laikomas ekstravagantišku, tačiau Putinui to, žinoma, neužteko – jo rūmų teritorijoje esantys vynuogynai užima apie 300 hektarų.
Net po to, kai Aleksejus Navalnas atkreipė visuomenės dėmesį į V. Putino rūmus, vyno gamybos verslas tęsėsi beveik nepakitęs. Vienas iš rūmų dvarų – „Stary Provence“ – buvo pervadintas į „Krinitsa“.
2023 m. „Krinica“ pradėjo priimti turistų grupes ir iki šiol yra atvira lankytojams, o „Usadba Divnomorskoje“ vyninė, esanti į vakarus nuo rūmų, Divnomorsko kaime, tebėra skirta tik privilegijuotam svečių ratui.
„Divnomorskoje“ ir „Krinica“ vynai tapo nuolatiniais diplomatinio stalo svečiais – jie buvo pateikiami per daugumą Rusijos organizuotų priėmimų.
„Divnomorskoje“ vynas buvo patiekiamas Emmanueliui Macronui 2022 m., taip pat Xi Jinpingui, Recepui Tayyipui Erdoganui ir Kim Jong Unui 2023 m.
2024 m. Kazanėje vykusio BRICS+ viršūnių susitikimo metu buvo pilstomas „Krinica“ vynas, o NVS šalių vadovų susitikime tais pačiais metais – abiejų vynuogynų produkcija.
Milijardiniai nuostoliai – ne problema
Rūmų vynuogynai susiję su sudėtingu juridinių asmenų tinklu. „Apex Yug“ AB valdo vynuogynus „Divnomorskoje“, o „Divnomorije“ AB gamina vyną iš jų vynuogių, rašo „The Insider“,
„Krinitsa“ vynuogynai priklauso „Lazurnaja Jagoda“ UAB, o vynas gaminamas per „Axis Investiciji“ AB.
Visas šias įmones valdo „Moe Vino JSC“– konsultacinė įmonė be nuosavo turto, veikianti pavadinimu, kurį, atrodo, pats pasirinko Vladimiras Putinas.
„The Insider“ išanalizavo šių įmonių 2024 m. finansines ataskaitas. Pagal paskelbtus duomenis, „Krinitsa“ yra brangiausia vyno darykla Rusijoje.
Tačiau įmonės yra nuostolingos. Nuo įkūrimo „Lazurnaja Jagoda“ ir „Axis Investiciji“ prarado daugiau nei 10 mlrd. rublių (apie 100 mln. eurų) – daugiau nei visas metinis Gelendžiko miesto biudžetas.
Ne visai aukščiausios kokybės vynas
Nors V. Putino vynai pilstomi kai kuriems prestižiškiausiems Maskvos svečiams – nuo E. Macrono iki Kim Jong Uno – šių vynuogių derlius vargu ar laikytinas elitiniu.
Ekspertai „Krinica“ ir „Divnomorskoje“ vynus priskiria žemiausiam aukščiausios kokybės kainų segmentui – greta „Chianti Classico“ ar „Rioja Reserva“.
Butelio kaina svyruoja nuo 1500 iki 4000 rublių (16-40 eurų).
Techniniu požiūriu tai tvarkingai pagaminti vynai, tačiau jie toli gražu nėra išskirtiniai. Panašu, kad pagrindinis tikslas buvo turėti vaizdingus vynuogynus Juodosios jūros pakrantėje, o ne kurti aukščiausios klasės produktą.
Kitaip sunku paaiškinti, kodėl cabernet sauvignon ar riesling – veislės, reikalaujančios ilgo nokinimo ir vėsesnio klimato – buvo sodinamos karštame, bet trumpų vasarų regione.
„Bely Mys“: vyno miestas Putinui
Gelendžiko pakrantėje statomas dar vienas milžiniškas vyno tematikos turizmo kompleksas – „Bely Mys“. Čia planuojama įrengti didžiausią vyno parduotuvę šalyje, interaktyvų vyno muziejų, degustacijos sales, someljė mokyklą, parodų centrą ir pajūrio promenadą su privačiu paplūdimiu.
2024 m. vasarą leidinys „Agentstvo“ atskleidė, kad komplekso statyboje dalyvauja kelios su V. Putinu susijusios įmonės – tarp jų „Veles-Stroj“, rekonstravusi Idokopaso kyšulio rūmus, ir „Politechstroj-Svargo“, kurios direktorius Aleksejus Borodinas anksčiau dirbo prezidento įgaliotinio padėjėju.
Vėliau restorano savininkas Dmitrijus Levickis, nominalus projekto vadovas, pripažino, kad pagrindinis investuotojas yra bankas „Rossija“.
Trys iš vyno daryklų, planuojančių atidaryti savo prekės ženklo restoranus šiame komplekse – „Massandra“, „Inkerman“ ir „Novyj Svet“ – susijusios su ilgamečiu V. Putino finansininku Jurijumi Kovalčiuku. Dvi kitos – „Krinica“ ir „Divnomorskoje“ – tiesiogiai siejamos su pačiu V. Putinu.
Tikėtina, kad komplekse bus viešai prieinamos zonos ir atskira uždara erdvė siauram V. Putino aplinkos ratui – su privačia jachtų prieplauka ir VIP terasa ant stogo.
Kaip Putinas beveik nemokamai įsigijo milijardų vertės turtą
V. Putino aistrą vynininkystei iliustruoja „Massandros“ istorija. Praėjus vos mėnesiui po 2014 m. Krymo „referendumo“, ginkluoti vyrai be atpažinimo ženklų užblokavo vyno daryklą Livadijoje. Taip Rusijos specialiosios pajėgos užtikrino vadovybės pakeitimą ir sudarė sąlygas istorinei įmonei pereiti J. Kovalčiuko – „Putino piniginės“ – kontrolėn.
2020 m. aukcione dėl „Massandros“ dalyvavo tik du dalyviai: vos 10 tūkst. rublių įstatinį kapitalą turinti „Estate Group“ ir „Bank Rossija“ dukterinė įmonė „Južnyj Projekt“.
Pastaroji įsigijo visą kompleksą – 11 tūkst. ha žemės, 9 vyno daryklas ir milijono butelių kolekciją.
Šiandien J. Kovalčiuko struktūros valdo „Massandra“, „Novyj Svet“, „Inkerman“, „Bakhchisaraj Wine and Brandy House“, „Agrofirma Zavetnoje“ ir „Burlyuk“ – iš viso daugiau nei 7000 ha vynuogynų, t. y. trečdalį visų Krymo vynuogynų.
Nuo 2020 m. visas šias įmones prižiūri „My Wine JSC“ – ta pati, kuri valdo V. Putino rūmų vynuogynus ir stato naujus turizmo centrus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
