Pranešama, kad laivas, išplaukęs iš Kaliningrado ir plaukęs palei šiaurinę Vokietijos pakrantę, dabar yra neutraliuose Baltijos jūros vandenyse tarp Kylio ir Fėmarno salos.
Jį lydėjo Danijos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas ir Vokietijos policijos laivas. Tačiau jie nesikišo, nes laivas nebuvo įplaukęs į šių šalių teritorinius vandenis.
Vokietijos žiniasklaidos duomenimis, „Vasilijus Tatiščevas“ stebėjo kasmetines NATO pratybas BALTOPS'24.
Jose dalyvauja du Lietuvos Karinių jūrų pajėgų laivai – priešmininis „Skalvis“ ir patrulinis „Aukštaitis“.
Didžiausios iki šiol Baltijos jūroje vykusios pratybos
Pasak kariuomenės, BALTOPS'24 yra didžiausios iki šiol Baltijos jūroje vykusios pratybos. Jose dalyvauja apie 9 tūkst. karių ir kito personalo, daugiau kaip 50 laivų, virš 80 orlaivių iš 20 NATO šalių.
Prieš aktyviąją pratybų fazę 30 sąjungininkų karinių laivų prisišvartavo Klaipėdos uoste, jų įgulos trečiadienį ir ketvirtadienį Švyturio“ arenoje dalyvavo koordinacinėje pratybų dalyvių konferencijoje. Ji Lietuvoje surengta antrą kartą.
Pratybas organizuoja JAV karinio laivyno vadavietė Europoje ir Afrikoje bei JAV 6-asis laivynas. Valdymą ir vadovavimą pratyboms užtikrina NATO jūrų smogiamųjų ir paramos pajėgų štabas (angl. NATO Striking and Support Forces, STRIKFORNATO).
BALTOPS pratybos Baltijos regione rengiamos nuo 1971 metų ir vyksta 53-iąjį kartą.
Rusija vis įžūliau bando NATO kantrybę
Švedija ir Suomija, naujausios NATO narės, pranešė apie atskirus Rusijos karinių lėktuvų oro erdvės pažeidimus praėjusią savaitę, kai regione vyko didelės Aljanso pratybos. Birželio 14 d. popietę Švedijos karinės oro pajėgos pakėlė naikintuvą JAS 39 „Gripen“ po to, kai Rusijos taktinis bombonešis Su-24 įskrido į ribotą oro erdvę prie strateginės Baltijos jūros Gotlando salos pietinės pusės, sakoma šalies ginkluotųjų pajėgų pranešime.
Lėktuvai „Gripen“ „perėmė orlaivį po to, kai jis nesureagavo ir toliau tęsė skrydį Švedijos oro erdvės link“, pirmadienį „Newsweek“ sakė Švedijos ginkluotųjų pajėgų spaudos sekretorius Henrikas Nystromas.
Į Švedijos oro erdvę įskrido rusų žvalgybinis orlaivis
Kitą dieną po incidento Švedijos karinių oro pajėgų vadas generolas majoras Jonas Wikmanas Stokholmo visuomeniniam transliuotojui „Sveriges Radio“ sakė, kad Rusijos karinis lėktuvas į Švedijos oro erdvę, kuri pagal tarptautinę teisę apibrėžiama iki 12 jūrmylių (22,2 kilometrų) nuo pakrantės, įskrido apie 4,8 kilometrų, kol jį „pašalino“ perėmėjas.
J. Wikmanas sakė, kad Rusijos veiksmai buvo „nepriimtini ir rodo nepagarbą mūsų teritoriniam vientisumui“, skelbia portalas „Newsweek“.
Švedijos pareigūnas nenurodė tikslaus rusų lėktuvo varianto, tačiau teigė, kad tai buvo „žvalgybinis“ orlaivis, o tai reiškia, kad tai greičiausiai buvo „Su-24MR“, NATO žinomas pavadinimu „Fencer-E“.
Švedija pakėlė naikintuvus (nuotr. stop kadras)„Negalime komentuoti lėktuvo ketinimų, tačiau tai ne pirmas kartas, kai Rusijos orlaivis pažeidžia Švedijos oro erdvę“, – elektroniniu paštu atsiųstame pareiškime sakė H. Nystromas.
Tai buvo pirmas žinomas Rusijos įvykdytas Švedijos oro erdvės pažeidimas nuo šalies įstojimo į NATO kovo mėnesį ir nuo tada, kai 2022 m. kovo mėnesį du naikintuvai „Su-27“ ir du naikintuvai „Su-24“ buvo apkaltinti kirtę Švedijos oro erdvę.
Į Suomijos oro erdvę įskrido rusų bombonešiai ir naikintuvai
Suomijos sienos apsaugos tarnyba, pavaldi šalies vidaus reikalų ministerijai, pranešė, kad atliekant tyrimą dėl neseniai įvykdyto oro erdvės pažeidimo prie Lovisos miesto Suomijos įlankoje nustatyta, kad jame dalyvavo keturi Rusijos orlaiviai, o ne vienas lėktuvas, kaip buvo įtariama anksčiau.
Tąkart du Rusijos bombonešiai ir du Rusijos naikintuvai maždaug dviem minutėms įskrido į Suomijos oro erdvę 2,4 kilometrų atstumu, sakoma pareiškime. Suomijos gynybos vadovas Anttis Hakkanenas sakė, kad į šį klausimą žiūrima rimtai.
Tai buvo pirmas patvirtintas Rusijos orlaivių padarytas Suomijos oro erdvės pažeidimas nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio, kai ribą pažeidė du naikintuvai „MiG-31“. Šalis į NATO įstojo 2023 m. balandį.
Švedija turi jūros sieną su Rusijos Kaliningrado miestu, o Suomija turi 1336 kilometrų ilgio sausumos sieną su Rusijos šiaurės vakarais. Neaišku, ar kuri nors iš vyriausybių įvertino, kad incidentai buvo tyčiniai, ar atsitiktiniai.