„Jie turi atitikti tuos pačius standartus. Taigi mes nesiruošiame to palengvinti“, – sakė JAV prezidentas žurnalistams netoli Vašingtono.
Jis tai pareiškė artėjant kitą mėnesį Lietuvoje įvyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui.
Aljanso lyderiai, žengdami simbolinį žingsnį, siekia Lietuvos sostinėje Vilniuje surengti pirmąją NATO ir Ukrainos tarybos sesiją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį Briuselyje sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Šis susitikimas, anot jo, Kyjivui prie stalo suteiks labiau lygiavertę vietą „konsultuotis ir priimti sprendimus saugumo klausimais“.
Tačiau J. Stoltenbergas pridūrė, kad nors aljansas viršūnių susitikime ir stiprins politinius ryšius su Ukraina, apie Kyjivo narystę nebus kalbama.
„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikime ketiname aptarti ne kvietimą, o tai, kaip galime priartinti Ukrainą prie NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Esu įsitikinęs, kad rasime gerą sprendimą ir sutarimą.“
NATO valstybės narės Rytų Europoje siekia, kad būtų parengtas geresnis Ukrainos įstojimo į aljansą veiksmų planas, tačiau pagrindinės sąjungininkės, tokios kaip Jungtinės Valstijos ir Vokietija, nėra itin linkusios žengti toliau nei miglotas dar 2014 metais duotas pažadas, kad Kyjivas vieną dieną įstos į NATO.
Visgi Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius penktadienį užsiminė, jog kai kurie narystės reikalavimai galbūt galėtų būti sušvelninti, jei Ukraina galiausiai būtų pasirengusi įstoti.
Nuo tada, kai Maskva pernai vasarį pradėjo plataus masto invaziją, NATO šalys jau patiekė Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų JAV dolerių (eurų).
Tačiau kai kurie NATO lyderiai nerimauja, kad narystės išplėtimas priimant Ukrainą padidintų tikimybę, jog aljansas tiesiogiai susidurs su Rusija kare.
Suomija balandį tapo 31-ąja NATO nare, o Švedijos siekiui prisijungti prie aljanso trukdo Turkija, kaltinanti Švediją tuo, kad ši suteikė prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos Ankara laiko teroristais.
J. Bideno šeštadienį taip pat buvo paklausta apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, kad Maskva jau dislokavo branduolinius ginklus savo artimos sąjungininkės ir kaimynės Baltarusijos teritorijoje.
„Daug kartų esu tai komentavęs. Tai visiškai neatsakinga“, – sakė J. Bidenas žurnalistams karinėje bazėje netoli Vašingtono.
Panašią mintį yra išsakęs ir valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), kuris Baltarusijos sprendimą priimti šiuos ginklus savo teritorijoje dieną anksčiau pavadino provokuojančiu.
