Baku ir Jerevanas dėl šio kalnuoto anklavo kariavo du karus, o taikos sutarties pasirašymas tebėra tolima perspektyva.
Tarpininkaujant Europos Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai, derybose pasiekta nedidelė pažanga.
„Kol nepasirašyta taikos sutartis ir kol jos neratifikavo abiejų šalių parlamentai, žinoma, labai tikėtinas [naujas] karas [su Azerbaidžanu]“, – duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė N. Pašinianas.
Liepą įtampa padidėjo, kai Azerbaidžanas laikinai uždarė Lačino koridorių – vienintelį kelią, jungiantį Kalnų Karabachą su Armėnija.
Uždarymas sukėlė susirūpinimą dėl humanitarinės krizės regione, kuriame trūksta maisto, vaistų ir energijos.
„Kalbame ne apie pasiruošimą genocidui, o apie vykstantį genocido procesą“, – AFP apie Kalnų Karabacho krizę sakė N. Pašinianas.
Didėjantis Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų diplomatinis aktyvumas Kaukaze sukėlė tradicinės regiono tarpininkės Rusijos nepasitenkinimą.
Liepos 15 dieną Briuselyje įvykusiame naujausiame taikos derybų rate nepavyko pasiekti proveržio, todėl N. Pašinianas sakė, kad ir Vakarai, ir Rusija turi didinti spaudimą Baku, kad ši nutrauktų Kalnų Karabacho blokadą.
„Jei pagal kai kurių Vakarų sluoksnių logiką Rusija nepateisina visų mūsų lūkesčių, nes nevykdo savo įsipareigojimų, lygiai taip pat ir Rusija mums sako [tą patį] apie Vakarus“, – sakė jis.
Kalnų Karabachas yra dešimtmečius besitęsiančio Azerbaidžano ir Armėnijos teritorinio ginčo centras – dėl šios kalnuotos teritorijos, kurioje daugiausia gyvena armėnai, Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus – 10-e dešimtmetyje ir 2020-aisiais.
2020 metų rudenį, pagal Rusijos tarpininkaujamą paliaubų susitarimą, Armėnija atsisakė dešimtmečius kontroliuotų teritorijų, o Maskva į Lačino koridorių dislokavo taikdarius, turinčius užtikrinti laisvą judėjimą tarp Armėnijos ir Kalnų Karabacho.
