Kaip rašo „SkyNews“, V. Putinas savo ruožtu apkaltino Lenkiją, esą valdžios atstovai turi teritorinių ambicijų buvusios Sovietų Sąjungos teritorijose.
Kreipdamasis į Lenkijos vadovus, diktatorius sakė, kad jie neva „pamiršo, kad vakarinė Lenkijos dalis yra Stalino dovana šaliai“.
Tokia V. Putino retorika atsirado po to, kai Lenkija, reaguodama į karinės bendrovės „Wagner“ veiksmus Baltarusijoje, sustiprino savo sienų saugumą ir karius perkėlė į rytinę dalį.
„Kalbant apie Baltarusiją, ji yra sąjunginės valstybės dalis, todėl agresija prieš Baltarusiją reikštų agresiją prieš Rusijos Federaciją“, – sakė jis Kremliaus Saugumo Tarybos posėdyje.
„Atsakytume į tai visomis turimomis priemonėmis“, – pridūrė jis.
Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka yra vienas iš artimiausių Rusijos sąjungininkų.
Pernai A. Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija puolimui Ukrainoje pradėti.
Britų žvalgyba: „Wagner“ užbaigia savo kalinių verbavimo projektą
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija penktadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje sako, kad artimiausiomis dienomis Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ nuo tarnybos tikriausiai atleis paskutinius savo užverbuotus kalinius.
Jos projekto, vadinamo K, kalinių verbavimo schema aukščiausią tašką pasiekė 2023-iųjų pradžioje ir pagal ją tarnavo mažiausiai 40 000 vyrų.
Tikėtina, kad nemažai nuteistųjų, dabar atleistų nuo bausmės, pasinaudos pasiūlymu ir toliau pagal sutartį dirbs „Wagner“. Tuo tarpu verbavimą kalėjimuose perėmė Rusijos gynybos ministerija.
Schemos pabaiga žymi posūkį „Wagner“ ir Rusijos karo Ukrainoje istorijoje, sako britų žvalgyba. Projekto sutelktos karių pajėgos leido Rusijai užimti Bachmutą – tai buvo vienas iš nedaugelio pastarojo meto Maskvos laimėjimų.
Pasak žvalgybos, projektas pavertė „Wagner“ organizacija, kuri praėjusį mėnesį metė tiesioginį iššūkį šalies prezidento Vladimiro Putino autoritetui. Jis taip pat žymi vieną kruviniausių šiuolaikinės kariuomenės istorijos epizodų: per kelis mėnesius buvo nužudyta iki 20 000 užverbuotų kalinių.
Po „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino birželį surengto, bet greit nutraukto maišto prieš Rusijos karinę vadovybę Kremlius pažadėjo, kad grupės samdiniai galės persikelti į Baltarusiją arba pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija. Kalbėta, kad „Wagner“ kovotojai gali dalytis patirtimi su Baltarusijos kariuomene.
Karinę veiklą Baltarusijoje stebinti grupė „Belarusian Hajun“ pranešė, kad į šalį jau įvažiavo devyni konvojai su daugiau kaip 2 000 „Wagner“ samdinių. „Wagner“ bosas pranešime, paskelbtame su bendrove susijusiame susirašinėjimo programėlės kanale, teigė, kad į Baltarusiją ketina atvykti apie 10 tūkst. „Wagner“ karių.
Praėjusią savaitę JK gynybos ministerija sakė, kad Rusijoje ėmė formuotis laikinas susitarimas dėl „Wagner“ ateities. Žvalgybos pranešime pažymėta, kad kai kurios su „Wagner“ susijusios socialinių tinklų grupės atnaujino veiklą, daugiausia dėmesio skirdamos bendrovės veiklai Afrikoje pabrėžti. Remiantis naujausiais Rusijos pareigūnų pranešimais, valstybė greičiausiai yra pasirengusi pritarti „Wagner“ siekiui toliau plačiai veikti šiame žemyne, nurodoma pranešime.
Maskva birželio gale pareiškė, kad „Wagner“ ir toliau dirbs Afrikoje, jei regionų vyriausybės nuspręs tęsti sutartis su privačia karine bendrove.
Ilgus metus buvo manoma, kad ginkluotos „Wagner“ pajėgos padėjo išplėsti Maskvos įtaką Afrikoje, tačiau dėl nutraukto privačios karinės bendrovės boso maišto kilo abejonių dėl jos operacijų užsienyje.
Grupei ir jos lyderiui J. Prigožinui taikomos įvairios sankcijos dėl, Vakarų teigimu, destabilizuojančio vaidmens keliose Afrikos šalyse.
Anksčiau šiemet Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras pranešė, kad užsienio pajėgos, kurias JAV įvardijo kaip „Wagner“, dalyvavo 2022 metų kovo mėnesį centrinėje Malio dalyje esančiame Muros mieste išžudant mažiausiai 500 žmonių.
