„Žinome, ką reiškia ginti savo valstybę ir žemę su ginklais rankose“, – sakė jis.
Spaudžiamas V. Putino, V. Zelenskis perėjo per gilią politinę transformaciją. Aišku viena – jis nebėra toks pats, koks buvo savo rinkimų kampanijos pradžioje. Pasak jo, Rusija stumia Ukrainą link NATO, o narystės veiksmų planas dabar yra jo užsienio politikos pagrindas.
V. Zelenskis, dėvėdamas neperšaunamą liemenę ir šalmą, jis kalbėjosi su tarnybos darbuotojais, kurie bus pirmoji Ukrainos gynybos linija, jei pradėtų riedėti tankai iš Rusijos, rašo theguardian.com.
Rusija atvirai atmetė V. Zelenskio pastangas derėtis ir derybos iš esmės nutrūko. Nuo praėjusių metų paliaubų žuvo 50 Ukrainos karių, kurių gyvybės nugulė ant Ukrainos prezidento pečių.
„Manau, kad jis subrendo. Jis suseno. Tai gana aiškiai matosi, – sakė Karališkojo tarptautinių reikalų instituto Ukrainos forumo Rusijos ir Eurazijos programos bendradarbė ir vadovė Orizija Lucevič. – Jis tiesiog turėjo patirti atsakomybės naštą.“
Netoli Ukrainos sienos sutelkusi tankus, artileriją ir net balistines raketas, Rusija, atrodo, yra pasirengusi dar kartą įsiveržti į Ukrainą po to, kai 2014 metais V. Putinas aneksavo Krymą ir de facto užgrobė Donecko ir Luhansko regionus Ukrainos rytuose. Naujieji metai gali prasidėti nauju puolimu, perspėjo Vakarų žvalgybos agentūros.
Kremlius paskelbė reikalavimų sąrašą tiesiogiai JAV, o ne Ukrainai. Jis nori geležinės garantijos, kad Ukraina niekada neprisijungs prie NATO, nepaisant to, kad iki to dar labai toli, nes šalys narės nėra nieko nutarusios. Maskva nori specialaus statuso separatistinėms rytinėms teritorijoms, jau valdomoms Rusijos kontroliuojamų įgaliotinių. Šie reikalavimai prilygsta de facto Kremliaus įtakos sferos Rytų Europoje grąžinimui. Vakarų lyderiai greičiausiai šiuos reikalavimus atmes. Maskva savo ruožtu gali tai panaudoti kaip karo predikatą.
Visa tai V. Zelenskiui sukelia didžiausią jo prezidentavimo laikotarpio krizę. Buvęs komikas, prieš pradėdamas dirbti iš tikrųjų, atliko prezidento vaidmenį populiarioje televizijos dramoje „Žmonių tarnas“. Jo pirmtakas Petro Porošenka buvo griežtų antimaskvietiškų pažiūrų. V. Zelenskis, priešingai, buvo taikus kandidatas.
„Zelenskis buvo labai naivus Rusijos politikos atžvilgiu. Jis sakė, kad norint sustabdyti karą, būtina pasikalbėti su Putinu. Jo retorika buvo pacifistinė“, – sakė Kijevo Mohylos universiteto profesorius Oleksijus Haranas. Jis pridūrė, kad V. Zelenskio komanda žaidė su mintimi apie galimas nuolaidas Maskvai, įskaitant vandens tiekimą Krymui.
Pirmosiomis V. Zelenskio kadencijos dienomis ši įsitraukimo strategija davė tam tikrų rezultatų, dėl kurių įvyko apsikeitimas kaliniais ir trumpalaikių paliaubų per vadinamąją kontrolės liniją – įtvirtintą 250 mylių fronto liniją, einančią per Donbasą, su ukrainiečių kariuomene iš vienos pusės, ir su Rusijos pajėgomis ir jų įgaliotiniais – kitoje.
Tačiau palaipsniui tapo akivaizdu, kad deeskalacija nevyksta. „Putinas nenustojo šaudyti, – sakė O. Haranas. – Tai „išblaivė“ Zelenskį. Jis suprato, kad daro nuolaidas, tačiau niekas nesikeičia“.
Maskva niekina Zelenskį
Maskva neslėpė niekinanti prezidentu tapusį komiką.
„Kodėl ryšiai su dabartine Ukrainos vadovybe yra beprasmiški“, – tokiais žodžiais savo straipsnį, publikuotą šiais metais, pradėjo buvęs premjeras Dmitrijus Medvedevas.
Jame jis išdėstė Maskvos strategiją tiesiogiai kalbėtis su Vašingtonu: „Mums beprasmiška turėti reikalų su tarnu. Verslas turi būti vykdomas su valdovu.“
„Manoma, kad V. Zelenskis yra žmogus, su kuriuo nėra prasmės bandyti diskutuoti apie dalykus politiškai“, – sakė užsienio politikos analitikas Fiodoras Lukjanovas.
Anot jo, V. Zelenskis buvo nepalankiai lyginamas su P. Porošenka, kurį Maskva laikė „provokatoriumi“, bet kuris bent jau suprato, kur slypi Rusijos „raudonosios linijos“. Priešingai, pasak jo, V. Zelenskio nepatyrimas buvo laikomas potencialiai pavojingu.
Žinoma, Maskva V. Zelenskiui niekada nesuteikė daug šansų. Kremlius santykius su išrinktuoju prezidentu pradėjo su pasiūlymu paspartinti Rusijos pasų išdavimą Rytų Ukrainos gyventojams prieš jo inauguraciją, pagilindamas 2014 metais sukeltą konfliktą.
Prasidėjus deryboms Maskva buvo griežta. Pirmoji V. Zelenskio vidaus krizė kilo 2019 m. spalį, kai jis paskelbė, kad sutiko su vadinamąja Šteinmejerio formule, kuri leistų vykti rinkimams Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, prižiūrint Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai. Veteranai ir aktyvistai Kijeve protestavo šaukdami „Ne kapituliacijai!“. Šios pastangos pagreitinti Minsko taikos susitarimus galiausiai žlugo.
Kremlius supyko, nes žlugo ir mažesni sandoriai, pavyzdžiui, dėl konsultacinės institucijos steigimo pagal Minsko susitarimus. Jis nutekino savo derybų su V. Zelenskio komanda detales ir galiausiai visiškai nutraukė daugumą politinių ryšių.
Korporacijos RAND vyresnysis politologas Samuelis Charapas teigė, kad tai galėjo lemti V. Putino įsitikinimas, jog V. Zelenskis negali padaryti norimų nuolaidų. „Jie priėjo prie išvados, kad neturi realaus partnerio, su kuriuo galėtų derėtis“, – sakė jis apie Kremlių.
Atsižvelgdamas į Maskvos taktiką, V. Zelenskis laikėsi dar griežtesnės pozicijos. Vasario mėnesį Ukrainos nacionalinio saugumo taryba uždarė tris televizijos kanalus, kontroliuojamus Viktoro Medvedčuko, įtakingo prokremliško Ukrainos politiko ir oligarcho. Tai buvo drąsus žingsnis. V. Putinas yra V. Medvedčuko dukters krikštatėvis. V. Medvedčukui buvo paskirtas namų areštas, jis apkaltintas išdavyste.
V. Zelenskio šalininkai teigia, kad šie kanalai laikėsi prorusiško naratyvo pranešant apie konfliktą Donbase. Tačiau vienas V. Medvedčuko opozicinės politinės partijos narys sakė, kad V. Putinas „asmeniškai įsižeidė“ dėl šių suvaržymų. Suimdamas V. Medvedčuką, V. Zelenskis pašalino patikimą V. Putino atstovą, palikdamas Maskvą tik su karinėmis galimybėmis kišenėje.
O. Lucevič pridūrė, kad dabar tikėtini Rusijos kariniai veiksmai. Tai gali būti didžiulio masto invazija, apimanti baudžiamuosius antskrydžius prieš Ukrainos karinę infrastruktūrą ir Rusijos kariuomenės atvirą judėjimą į sukilėlių kontroliuojamą Donecką ir Luhanską, kur gyventojai su gėlėmis sveikintų V. Putino karius. O. Lucevič sakė, kad tai būtų puikus vaizdas Rusijos valstybinei televizijai.
O. Lucevič teigimu, V. Zelenskis buvo „šiek tiek nusivylęs“ dėl lėto Vakarų atsako į krizę ir nesugebėjimo aprūpinti Ukrainos papildomomis gynybinėmis raketomis. Ji sakė, kad Kijevas ir Maskva šiuo metu nesutaria, kaip išspręsti Donbaso situaciją. V. Zelenskis norėjo paliaubų ir sunkiosios ginkluotės pašalinimo, kol bus nuspręsta dėl regiono politinio likimo, o V. Putinas – visiškai priešingų dalykų.
Rusija Zelenskį nori pavaizduoti kaip Saakašvilį
Maskva jau seniai vilioja savo kaimynus į konfliktus ir siekia pavaizduoti V. Zelenskį kaip kitą Michailą Saakašvilį, Gruzijos prezidentą, nugalėtą trumpame kare su Rusija 2008 m. Rusija, atrodo, tokio rezultato tikisi ir Ukrainoje, telkdama savo kariuomenę prie sienų ir reikalaudama nuolaidų, kurios, žinoma, jai nebus suteiktos.
„Daugelis žmonių mano, jog Kremlius yra pasirengęs rizikuoti išorine krize, kad išspręstų savo vidaus problemas“, – sakė F. Lukjanovas.
V. Zelenskio reitingai krito nuo 2019 m., kai jis surinko stulbinančius 70 proc. balsų. Įpusėjus kadencijai, jį palaiko apie 25 proc. žmonių. Jis išlieka populiariausiu šalies politiku. Esant dabartinei situacijai, jis greičiausiai bus perrinktas 2024 m., darant prielaidą, kad Rusija pirmiausia neužims Kijevo ir nenuvers Ukrainos vyriausybės.
„Jis gali būti impulsyvus, – apie V. Zelenskį sakė Užhorodo nacionalinio universiteto tarptautinių santykių profesorius Ihoris Todorovas. – Jo elektoratas yra gana tvirtas. Jis turi aktyvią patriotinę daugumą.“
I. Todorovas dėstė Donecko universitete, o 2014 m. buvo priverstas pabėgti iš šalies. Jis teigė nesitikėjęs, kad Rusija eskaluos esamą karinį konfliktą su Ukraina. Pasak jo, V. Putinas veikiau žaidžia „pasaulinį politinį žaidimą“, skirtą sukiršinti vakarus ir išgauti maksimalias nuolaidas.
Stebėtojai teigia, kad V. Zelenskis vis dar demonstruoja politinį nebrandumą ir yra pernelyg priklausomas nuo nedidelės grupės patarėjų, kurie anksčiau dirbo su juo televizijoje. Jie cituoja praėjusią savaitę iškeltą pasiūlymą, kuriame teigiama, kad referendumas galėtų išspręsti Donbaso problemą. Ir jo atnaujintas derybų su V. Putinu pasiūlymas – forumas, kuriame V. Zelenskis greičiausiai kovos su labiau patyrusiu priešininku.
„Tai būtų kova, kurioje kautųsi KGB ir komikas, – sakė O. Haranas. – Zelenskis yra psichologiškai stipresnis nei tada, kai buvo išrinktas. Tačiau jis neturi aiškių pažiūrų. Jis tiki, kad padarys ką nors gero šaliai. Jis nesupranta daugelio dalykų apie politiką. Jis mano, kad, pavyzdžiui, kiekvienas, kuris jį kritikuoja, yra kažkaip manipuliuojamas.“
Kol kas V. Zelenskis ir Vakarų pasaulis laukia, ką V. Putinas darys toliau. Rusija mano, kad turi visas kortas savo rankose, sakė O. Haranas. „Putinui svarbu įeiti į istoriją kaip tikram nacionaliniam didvyriui, kaip žmogui, sujungusiam Rusijos slavų žemes. Kišenėje jis turi Baltarusiją. Jis turi DNR [separatistinę Donecko liaudies respubliką]. Daugelis žmonių dabar turi rusiškus pasus. Putinas gali pasakyti, kad jis gina juos“.
V. Putinui, manančiui, kad jo pareiga yra pakeisti dabartinę Kijevo trajektoriją, nukreiptą į vakarus, Ukrainos taikdarys yra paprasčiausia kliūtis kelyje. „Viskas, kas susiję su Ukraina, jam yra labai asmeniška, dėl to negalima derėtis, jis yra pasiryžęs būti nubaustas, kad tik tai pasiektų, – sakė buvęs Rusijos vyriausybės pareigūnas. – Ir kai jis žiūri į Zelenskį, jis nemato jam lygaus žmogaus... Jis mato žmogų, kuris švaisto jo laiką“.
