Pasak A. Baerbock, atsižvelgiant į „tolesnį Rusijos kariuomenės judėjimą“ prie Ukrainos sienos, Berlynas yra „labai susirūpinęs“ dėl naujausių V. Putino pareiškimų.
Ministrė, raginanti Berlyną laikytis griežtesnės linijos santykiuose su Maskva nei buvusios kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, pareiškė, jog „dialogas“ dabar yra būtinas norint sušvelninti „didelę krizę“.
„Todėl pastarosiomis dienomis ne kartą pabrėžiau, kad mums reikia sugrįžti prie derybų stalo Normandijos ketverto formatu“ – įtraukiant Vokietiją, Prancūziją, Rusiją ir Ukrainą, taip pat NATO ir Rusijos taryboje, pabrėžė ministrė.
Tokiomis derybomis būtų siekiama „užkirsti kelią tolesniam eskalavimui, nes šią didelę krizę, kurioje atsidūrėme, galime išspręsti tik dialogu“, – sakė ji žurnalistams po derybų su kolega iš Liuksemburgo Jeanu Asselbornu.
Gerokai sugriežtinęs savo retoriką V. Putinas antradienį perspėjo, kad Rusija yra pasirengusi imtis karinių žingsnių, atsakant į „nedraugiškus“ Vakarų veiksmus dėl Ukrainos konflikto.
Rusijos prezidentas taip pat paragino surengti „rimtas derybas“ dėl Rusijos saugumo reikalavimų, pateiktų JAV ir NATO per jo pirmąjį pokalbį su naujuoju Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, savo ruožtu paraginusiu pradėti „deeskalaciją“.
Rusijos prezidentas jau daug savaičių kaltino Jungtines Valstijas ir Vašingtono vadovaujamą NATO aljansą kurstant įtampą prie Rusijos sienų, tačiau šis pareiškimas buvo pirmas, kuriame jis užsiminė apie galimą konfliktą.
Vakarų vyriausybės kaltina Maskvą sutelkus maždaug 10 tūkst. karių prie Rytų Ukrainos, kur vyriausybės kariuomenė nuo 2014 metų kariauja su prorusiškais separatistais.
Rusija neigia besiruošianti įsiveržti, taip pat iš JAV bei NATO reikalauja teisinių saugumo garantijų, be kita ko, kad Aljansas sustabdytų savo plėtrą į rytus.
